„Tai tik bylinėjimosi dėl klimato kaitos klausimų pradžia, – sakė ji Prancūzijos mieste Strasbūre, kur įsikūręs Teismas. – Visame pasaulyje vis daugiau žmonių kreipiasi į teismą, reikalaudami, kad jų vyriausybės prisiimtų atsakomybę už savo veiksmus.“

Tai pirmas toks Teismo sprendimas prieš valstybę klimato klausimu.

EŽTT sprendimą priėmė vienai šveicarų pagyvenusių moterų asociacijai, susirūpinusiai pasaulinio atšilimo padariniais, pareiškus, kad Šveicarijos valdžia nesiima pakankamai veiksmų klimato kaitai švelninti.

G. Thunberg ir kiti klimato grupės „Extinction Rebellion“ protestuotojai buvo pastebėti sėdintys autobuse, kol policija toliau vykdė areštus, nurodė naujienų agentūros AFP korespondentas.

G. Thunberg anksčiau prisijungė prie kelių šimtų protestuotojų, ėjusių iš Nyderlandų miesto centro link A12 magistralės, vedančios iš miesto.

Ankstesniuose „Extinction Rebellion“ protestuose aktyvistai užblokuodavo greitkelį, o policija panaudodavo vandens patrankas ir sulaikydavo kovotojus prieš klimato kaitą.

Tačiau šeštadienį kelios dešimtys policininkų, tarp kurių buvo ir raitosios policijos pareigūnų, neleido grupei eiti ant greitkelio, įspėję, kad „gali būti panaudotas smurtas“, jei jie vis tiek bandys tą padaryti.

Policija akylai stebėjo protestuotojus, kurie ėjo nešini grupės „Extinction Rebellion“ vėliavomis ir plakatais su užrašais „Sustabdykite subsidijas degalams!“ bei „Planeta miršta!“.

Kai kurie protestuotojai rado kitą kelią ir užblokavo pagrindinį kelią netoli greitkelio, kuris veda iš prie jūros įsikūrusios Hagos į Utrechtą šalies centrinėje dalyje.

Turime padaryti viską, kad išvengtume šios krizės ir išgelbėtume žmonių gyvybes.

Pilkais marškinėliais, juodomis kelnėmis dėvinti ir mėlynus batus avinti G. Thunberg prisijungė prie grupės protesto pradžioje ir kartu su ja skandavo šūkius, kol visi buvo priversti sustoti.

„Šiandien svarbu surengti demonstraciją, nes gyvename nepaprastosios padėties planetoje sąlygomis“, – AFP sakė G. Thunberg, policijai blokuojant protestuotojus.

„Turime padaryti viską, kad išvengtume šios krizės ir išgelbėtume žmonių gyvybes“, – teigė ji.

AFP korespondentas matė, kad anksčiau mažiausiai vienas protestuotojas buvo sulaikytas ir nuvestas į laukiantį policijos mikroautobusą.

Paklausta, ar nerimauja dėl policijos veiksmų ir sulaikymo, G. Thunberg atsakė: „Kodėl turėčiau?“

Aktyvistai teigė, kad, nepaisant Nyderlandų parlamento daugumos pritarimo ir plačios visuomenės paramos iškastinio kuro subsidijų mažinimui, „planai nebus įgyvendinti iki 2030 ar net 2035 metų“.

„Tuo metu ekologinė krizė toliau siautėja, o kadenciją baigiantis šalies ministrų kabinetas apsimeta, kad turime visą pasaulio laiką, nors krizė vyksta dabar“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame klimato grupės „Extinction Rebellion“ pranešime.

„Extinction Rebellion“ pridūrė, kad šis protestas buvo dalis plano daryti spaudimą Nyderlandų vyriausybei prieš birželį planuojamus debatus dėl subsidijų iškastiniam kurui.

Apygardos teisėjas Johnas Law (Džonas Lo) Vestminsterio magistratų teisme atmetė bylą prieš 21-erių švedų aktyvistę, nes, pasak jo, policija per aplinkosaugos protestą praėjusį spalį bandė nustatyti neteisėtas sąlygas.

Išvakarėse prokurorai teismui sakė, kad G. Thunberg per protestą dėl klimato kaitos nepakluso policijos nurodymams pasitraukti.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį vykusiame pirmajame teismo posėdyje ji savo kaltės nepripažino.

G. Thunberg buvo išteisinta kartu su kitais keturiais asmenimis. Teisėjas J. Law teigė, kad prieš G. Thunberg ir kitus asmenis pateikti įrodymai, kuriais buvo grindžiami kaltinimai, kad jie per spalio 17 dienos incidentą pažeidė Viešosios tvarkos įstatymą, turėjo „didelių trūkumų“.

J. Law teigė, kad policija galėjo imtis mažiau ribojančių priemonių, tinkamai neapibrėžė, kur protestuotojai turėtų judėti, o duotas įsakymas išsiskirstyti buvo „toks neaiškus, kad buvo neteisėtas“, todėl jo nevykdžiusieji nepadarė jokio pažeidimo.

Vestminsterio magistratų teisme Londono centre buvo nurodyta, kad protesto metu policija 21 metų aktyvistę perspėjo pasitraukti nuo Londono viešbučio, kuriame praėjusį spalį vyko energetikos forumas, įėjimo.

Prokuroras Luke'as Statonas (Liukas Steitonas) teismui nurodė, kad G. Thunberg pareiškė, jog niekur nesiruošia trauktis, todėl buvo sulaikyta.

G. Thunberg gresia maksimali 2,5 tūkst. svarų sterlingų (2,93 tūkst. eurų) bauda. Skelbiama, kad jai prisijungus prie masinio protesto, du policijos pareigūnai įsodino ją į lauke stovintį mikroautobusą.

Ji yra viena iš kelių dešimčių kovos su klimato kaita aktyvistų, sulaikytų už tai, kad trukdė žmonėms patekti į spalio 17 dieną Londono viešbutyje vykusį naftos ir dujų bendrovių atstovų susitikimą.

Demonstrantai forumo dalyvius pasitiko šūksniais „Gėda jums!“, nešini plakatais su užrašais „Sustabdykite „Rosebank“ – tai užuomina į prieštaringai vertinamą naują naftos telkinį Šiaurės jūroje, kurį Jungtinės Karalystės vyriausybė leido eksploatuoti 2023-ųjų rugsėjį.

G. Thunberg buvo paleista už užstatą. Kitą dieną aktyvistė ir šimtai kitų žmonių dalyvavo kitoje demonstracijoje prie penkių žvaigždučių viešbučio.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį vykusiame pirmajame teismo posėdyje ji savo kaltės nepripažino.

21-erių G. Thunberg ir keturi vyrai kaltinami viešosios tvarkos trikdymu. Jie 2023 m. spalį buvo laikinai sulaikyti per demonstraciją prieš energetikos pramonės atstovų susitikimą Didžiosios Britanijos sostinėje. 

Proceso pradžioje kaltinamieji nurodė savo vardus ir gimimo datas. Jei bus nuteisti, jiems gresia piniginės baudos. G. Thunberg ir jos bendraminčiai kaltinimus neigia.

Klimato aktyvistai per demonstraciją nesutiko atlaisvinti praėjimo į viešbutį, kuriame vyko susitikimas. Vienas pareigūnas pareiškė paskutinį įspėjimą, tačiau G. Thunberg nepaisė raginimo pasitraukti, sakė prokuroras Luke‘as Statonas. Tada ji buvo sulaikyta.

Aktyvistams buvo leista protestuoti tik ant šaligatvio priešais viešbutį, teisme patvirtino policijos atstovas. Žmonės esą dėl protesto negalėjo nei įeiti į viešbutį, nei iš jo išeiti.

Ketvirtadienį prie Vestminsterio magistratų teismo būrelis aplinkosaugos aktyvistų surengė demonstraciją. „Klimato protestas nėra nusikaltimas“, – buvo parašyta ant vieno plakatų.

Per protestą spalį buvo sulaikyti 26 žmonės.

Tai, kad Gazos Ruožą valdanti islamistinė organizacija „Hamas“ per „siaubingą išpuolį žudė izraeliečių civilius“, negali legitimuoti „besitęsiančių Izraelio karo nusikaltimų“, rašė G. Thunberg ir dar penki aktyvistai straipsnyje, kuris antradienį buvo paskelbtas laikraščiuose „Aftonbladet“ ir „Guardian“. „Vykdyti genocidą nėra nei savigyna, nei kaip nors proporcinga“, – rašė jie.

G. Thunberg ir kiti pasirašiusieji pabrėžia kalbantys tik už „Fridays for Future“ judėjimą Švedijoje. Organizacija esą jau ne kartą reagavo, kai kentėjo ir buvo žudomi žmonės, nesvarbu, ar Kurdistane, ar Ukrainoje, ir neketina tylėti ir dabar. Jie citavo Izraelio istoriką Rasą Segalą, kuris jau praėjus kelioms dienoms nuo konflikto pradžios Izraelio veiksmus Gazoje pavadino „genocidu iš vadovėlio“.

Kartu aktyvistai pasmerkė antisemitinius ir islamofobiškus incidentus Švedijoje. „Visi, dalyvaujantys šioje diskusijoje, privalo skirti „Hamas“, musulmonus ir palestiniečius, kaip ir Izraelio valstybę reikėtų skirti nuo žydų tautos ir izraeliečių“, – rašė jie.

20-metė G. Thunberg – vienas svarbiausių judėjimo už kovą su klimato kaita veidų – buvo viena iš 26 asmenų, apkaltintų viešosios tvarkos pažeidimu per spalio 17 dienos demonstraciją Londone.

Ji buvo paleista už užstatą ir dabar dalyvaus bylos nagrinėjime Vestminsterio magistratų teisme Londono centre.

Tikimasi, kad organizacijų „Greenpeace“ ir „Fossil Free London“, rengusių ankstesnį protestą, aktyvistai surengs demonstraciją ir jos dalyvavimo teismo posėdyje metu.

Keli šimtai protestuotojų buvo susirinkę prie viešbučio „InterContinental London Park Lane“ per demonstraciją „Oily Money Out“ ir užblokavę visus įėjimus į renginio vietą.

„Greenpeace UK“ kampanijos dalyvė Maja Darlington sakė, kad organizacijos aktyvistai prie demonstracijos prisijungė norėdami pasiųsti „aiškią ir taikią žinią“ konferencijoje dalyvaujantiems naftos pramonės bosams.

Prieš sulaikymą G. Thunberg kritikavo susitarimus už „uždarų durų“, sudarytus tarp politikų ir naftos bei dujų pramonės atstovų.

Londono policija teigė, kad, pareigūnams atvykus į protesto vietą, buvo pateiktos „sąlygos, siekiant išvengti visuomenės trikdymo“, tačiau jų buvo nesilaikoma, todėl teko imtis areštų.

Per protesto akciją prie „Energy Intelligence Forum“ du policijos pareigūnai sulaikė G. Thunberg ir įsodino į policijos mikroautobusą.

Per klimato protestą sekmadienį Amsterdame G. Thunberg sulaukė kritikos dėl to, kad dėvėjo juodai baltą palestinietišką skarą ir ragino „nutraukti ugnį dabar“. Jos kalbą nutraukė vyras, bandęs atimti iš jos mikrofoną ir sakęs, kad atėjo į protestą dėl klimato, o ne dėl kitų jos pažiūrų.

Apsauginiams patraukus tą vyrą, G. Thunberg kartu su minia ėmė skanduoti: „Okupuotoje žemėje nėra klimato teisingumo“.

G. Thunberg, kuri dar būdama paauglė pradėjo vadinamąjį „Mokyklinio streiko už klimatą“ judėjimą, spalio mėnesį Švedijos teismas taip pat nubaudė pinigine bauda.

O prieš tai dar vyko teismas, kuriame ji buvo nuteista už pasipriešinimą policijai per liepos mėnesį vykusį protestą, kurio metu buvo blokuojamas eismas.

Juodos ir baltos spalvos palestiniečių skarelę ryšėjusi G. Thunberg sekmadienį Amsterdame per protestą dėl klimato kaitos ragino „tuojau pat nutraukti ugnį“, bet buvo nutraukta vyro, siekusio atimti iš jos mikrofoną ir sakiusio, kad atėjo protestuoti dėl klimato, o ne palaikyti kitų jos pažiūrų.

Jos pareiškimai Amsterdame reiškia „G. Thunberg, kaip klimato aktyvistės, pabaigą“, sakė Vokietijos ir Izraelio draugijos DIG prezidentas Volkeris Beckeris ir pridūrė, kad nuo šiol aktyvistės iš Švedijos „svarbiausias darbas yra neapykanta Izraeliui“.

Esu nusivylusi, kad G. Thunberg neturėjo ką pasakyti apie spalio 7-osios žudynių aukas žydus.

Izraelio ambasada Vokietijoje socialiniame tinkle „X“ taip pat apgailestavo, kad „Greta Thunberg ir vėl savo tikslais nederamai pasitelkia klimato problemą“.

Nuo spalio 7 d., kai „Hamas“ teroristai per sieną įsiveržė į Izraelį ir nužudė maždaug 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, tarptautinis „Penktadieniai ateičiai“ judėjimas socialinėje žiniasklaidoje skelbia raginimus solidarizuotis su Izraelio bombarduojamu Gazos Ruožu. Po „Hamas“ išpuolio Izraelis pažadėjo sunaikinti Gazos Ruožą valdančio „Hamas“ narius.

Judėjimo „Penktadieniai ateičiai“ tarptautinė grupė pasmerkė „genocidą“ Gazos Ruože ir „Vakarų paramos bei dezinformacijos mašinas“. Luisa Neubauer, vadovaujanti judėjimo skyriui Vokietijoje, neseniai savaitraščiui „Die Zeit“ sakė apgailestaujanti dėl šališko G. Thunberg požiūrio į konfliktą. „Esu nusivylusi, kad G. Thunberg neturėjo ką pasakyti apie spalio 7-osios žudynių aukas žydus“, – sakė ji.

Vokietijos klimato aktyvistų filialas taip pat atsiribojo nuo tarptautinės grupės dėl jos palestiniečiams palankių įrašų instagrame. Pasak L. Neubauer, anksčiau G. Thunberg buvo itin supratinga ir toliaregiška, bet dabar kovos su klimato kaita atšaka Vokietijoje turės labai atidžiai išnagrinėti, „su kuo yra pagrindo bendradarbiauti remiantis bendromis vertybėmis“. „Akivaizdu, kad daugelio pasaulinių organizacijų požiūris į Izraelį ir palestiniečius skiriasi, bet tai nepateisina antisemitizmo ar dezinformacijos“, – perspėjo L. Neubauer.

Jų tikslas – kad klimato krizės klausimas atsidurtų aukščiau politinėje darbotvarkėje likus dešimt dienų iki svarbių Nyderlandų nacionalinių rinkimų.

Nešdami plakatus su užrašais „Mūsų namai dega“, „2050 metai: „Tėti, kas yra medžiai?“ ir „Klimato teisingumas dabar“, demonstrantai susibūrė Amsterdamo centrinėje aikštėje ir pajudėjo miesto gatvėmis.

Organizatoriai, spaudimo grupių, įskaitant „Extinction Rebellion“, „Fridays for Future“, „Oxfam“ ir „Greenpeace“, koaliciją, teigė, kad šiose eitynėse dalyvavo apie 70 tūkst. žmonių ir kad buvo viršytas ankstesnis tokių eitynių rekordas.

„Mes nestovime ant katastrofos slenksčio, mes joje gyvename“, – susirinkusiems sakė G. Thunberg.

„Jau dešimtmečius žmonės, esantys klimato krizės priešakinėse linijose, tiesiogiai susiduria su jos padariniais ir skambina pavojaus varpais, tačiau mes jų nesiklausėme“, – pridūrė ji.

Jos kalbą trumpam nutraukė protestuotojas, kuris teigė, kad demonstracijoje per daug dėmesio skiriama politikai, o ne klimatui.

„Atmosfera nuostabi. Jaučiu daugybės jaunų žmonių, norinčių pakeisti pasaulį, energiją“, – naujienų agentūrai AFP sakė 19-metis politikos mokslų studentas Tijnas Veenhovenas (Teinas Venhovenas).

„Aš tiesiog pykstu, nes pasaulis pyksta ir niekas nieko nedaro“, – teigė 18-metė fizikos studentė Ieke Snel (Ikė Snel).

Mes nestovime ant katastrofos slenksčio, mes joje gyvename.

Apklausos rodo, kad Nyderlanduose centrinė kova dėl valdžios vyks tarp kadenciją baigiančio ministro pirmininko Marko Rutte (Marko Riutės) centro dešiniųjų Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (VVD) ir naujos partijos NSC, kuriai vadovauja kovotojas su korupcija Pieteris Omtzigtas (Peteris Omcigtas).

Apklausų duomenimis, Žaliųjų partijos ir kairiųjų PvdA koalicija turėtų užimti trečią vietą. Šiai partijai vadovauja buvęs įtakingas Europos Komisijos narys Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas), kuris yra ES žaliojo kurso darbotvarkės architektas.

Apklausos rodo, kad pagrindiniai šios rinkimų kampanijos klausimai yra Nyderlanduose tebesitęsianti būsto krizė, pragyvenimo lygis ir imigracija.

Naujausios „I&O research“ atliktos apklausos duomenimis, klimato kaita užėmė penktą vietą tarp rinkėjams rūpimų klausimų po būsto, sveikatos priežiūros, imigracijos ir skurdo.

Remiantis šia apklausa, klimato kaita dabar laikoma mažiau svarbia tema nei per ankstesnius 2021 metų rinkimus.

„Kadangi krizių vis daugėja, o iki 2030 metų Nyderlandų klimato tikslų įgyvendinimo liko vos šešeri metai, artėjantys rinkimai yra patys svarbiausi“, – sakoma bendrame demonstracijos organizatorių pareiškime.

Penktadienį „Instagram“ ir platformoje X, anksčiau vadintoje tviteriu, G. Thunberg parašė: „Šiandien stojame solidarizuodamiesi su Palestina ir Gaza. Pasaulis turi pasisakyti ir paraginti nedelsiant nutraukti ugnį, reikalauti teisingumo ir laisvės palestiniečiams ir visiems nukentėjusiems civiliams“.

Jos įrašai sulaukė didelio dėmesio socialinės žiniasklaidos platformose ir iššaukė kai kurių Vokietijos politikų kritiką.

Badeno ir Viurtembergo žemės kovos su antisemitizmu komisaras Michaelas Blume'as pasmerkė įrašą platformoje X kaip „dualistinį, apgaulingą ir sumenkinantį terorizmo reikšmę“. Jis pridūrė, kad antisionizmas ir antisemitizmas plačiai paplitę G. Thunberg įkurtame judėjime prieš klimato kaitą „Penktadieniai ateičiai“.

Vokietijos įstatymų leidėjas Marcelis Emmerichas laikraščiui „Welt“ sakė, kad dalis klimato judėjimo eina „pavojingu antisemitizmo ir antiizraelietišku keliu“. Jis pridūrė, kad tai gali „labai pakenkti siekiant didesnio teisingumo dėl klimato“.

Politikė Marlene Schönberger laikraščiui „Welt“ sakė, kad G. Thunberg daug pasiekė, bet dabar įrodė, kad jos užuojauta „klimato krizės paveiktiems žmonėms“ nėra taikoma nuo „barbariškų naikinimo veiksmų“ nukentėjusiems žydams.