Tokį prašymą prieš kurį laiką ministerijai pateikė Vilniaus Šeškinės ir Karoliniškių poliklinikos, nespėjančios sunaudoti visų už valstybės lėšas pirktų vakcinų.

„Situacija vertinama, sprendimo šiuo klausimu kol kas nėra“, – BNS nurodė ministerija.

Šiuo metu iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų įsigyta vakcina nemokamai skiepijami 65 metų ir vyresni žmonės, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, sergantieji onkologinėmis, lėtinėmis ligomis, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Neišnaudotos vakcinos

Kaip BNS sakė Vilniaus Šeškinės poliklinikos direktorės pavaduotoja gydymui Ingrida Savickienė, įprastai šiuo metų laiku visos vakcinos būna sunaudotos, tačiau dabar gydymo įstaiga jų dar turi kelis šimtus.

„Kviečiame rizikos grupių pacientus ir skiepijame, tačiau paprašėme ministerijos leisti skiepyti visus pacientus“, – kalbėjo I. Savickienė.

Pasak jos, dėl koronaviruso pandemijos nuo gripo besiskiepijančių žmonių skaičius pastaruoju metu yra „šiek tiek mažesnis“.

„Iš dalies tai susiję su tuo, kad dalis žmonių dirba nuotoliniu būdu, bendrauja mažiau ir galvoja, kad nereikia skiepytis, nes maža tikimybė apsikrėsti“, – sakė Šeškinės poliklinikos atstovė.

Šis gripo sezonas yra labiau panašus į tą, kokį jį stebėjome iki COVID-19 pandemijos.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) BNS nurodė kad šį gripo sezoną į gydymo įstaigas  pristatytos 224 tūkst. 862 vakcinos dozės. Tam išleista beveik 2 mln. eurų.

„Kiek vakcinų jau yra sunaudota, duomenys dar skaičiuojami, o apie likučius kalbėti dar anksti“, – rašoma VLK komentare.

Besitęsiantis gripo sezonas

Ligonių kasos teigimu, sezoninio gripo sergamumo pakilimai įprastai stebimi sausio ir vasario mėnesiais, taip pat sergama ir pavasarį, todėl „nuo gripo pasiskiepyti dar galima ir yra prasminga“.

Pasibaigus vakcinų galiojimui, jos utilizuojamos, nes kitų metų sezonui jau būna nebetinkamos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, gripo sezonas įprastai Lietuvoje prasideda spalį ir trunka iki gegužės.

„Šis gripo sezonas yra labiau panašus į tą, kokį jį stebėjome iki COVID-19 pandemijos – nuo sausio pradžios matome augimo tendencijas“, – BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė.

Pasak jos, pernai teigiamos įtakos davė karantinas – sumažėjus žmonių aktyvumui, dėl gripo ligoninėse nesigydė nė vienas asmuo.

„Šiemet vien praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėse gulėjo devyni asmenys“, – sakė J. Petravičienė.

NVSC atstovės teigimu, vakcina nuo gripo rekomenduojama viso gripo sezono metu, tačiau galutinį sprendimą siūloma priimti pasitarus su šeimos gydytoju.

Tiek gripas, kiek pneumokokinė infekcija ypač pavojingi rizikos grupėms priklausantiems asmenims, tarp kurių patenka ir sergantieji onkologinėmis ligomis. Tad skiepų, apsaugančių nuo sudėtingų komplikacijų svarbą, ne kartą akcentavo Pasaulio sveikatos organizacija, Lietuvos medikai bei epidemiologai. Specialistai nuogąstauja, kad šį rudens-žiemos sezoną sergamumas gripu gali būti gerokai didesnis nei praėjusį, kai daugumą žmonių koronavirsas buvo „įkalinęs“ namuose.

Ruošiantis 2021–2022 metų gripo sezonui Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) dar kovą nupirko 257 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių. Tai – beveik 5 proc. daugiau nei pernai. PSDF biudžetui pirkinys atsiėjo kiek daugiau nei 2,2 mln. eurų. Pirmoji gripo vakcinos siunta – 100 tūkst. dozių jau pasiekė Lietuvą, šiuo metu skiepai išvežiojami gydymo įstaigoms. Antroji šiųmetės gripo vakcinos siunta planuojama Lietuvą pasieks spalio pabaigoje.

Iš PSDF lėšų įsigyta gripo vakcina nemokamai skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji onkologinėmis, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais. Taip pat kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Pneumokokinės vakcinos, skirtos rizikos grupės asmenims, gydymo įstaigos taip pat turi pakankamai.

Ligonių kasų specialistai primena, kad iš PSDF lėšų pirkta pneumokokine vakcina skiepijami asmenys, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, kurį įsakymu yra patvirtinęs sveikatos apsaugos ministras. Kaip minėta, tai žmonės, sergantys onkologinėmis, taip pat reumatinėmis, inkstų, kepenų ligomis, širdies nepakankamumu ir kt.

Rizikos grupėms priklausantys gyventojai dėl skiepų turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Jos teigimu, šiemet gripo vakcinos į Lietuvą atgabentos rekordiškai anksti.

Jos jau pradėtos išvežioti gydymo įstaigoms.

VLK teigimu, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir pasaulyje išaugusį ne tik skiepų nuo COVD-19 ligos, bet ir nuo gripo poreikį, taip pat ruošiantis būsimam peršalimo ligų sezonui, nupirkta 257 tūkst. keturvalentės vakcinos. dozių. Tai beveik 5 proc. daugiau nei pernai.

Už gripo vakcinas sumokėta kiek daugiau nei 2,2 mln. eurų.

Antroji šiųmetės gripo vakcinos siunta planuojama Lietuvą pasieks spalio pabaigoje.

Už valstybės lėšas įsigyta vakcina nemokamai skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji onkologinėmis, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais. Taip pat kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją ir visame pasaulyje išaugusį ne tik skiepų nuo COVD-19 ligos, bet ir gripo poreikį, taip pat ruošdamasi būsimam peršalimo ligų sezonui, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) taip pat rekordiškai anksti – dar kovą nupirko 257 tūkst. keturvalentės vakcinos. dozių. Tai – beveik 5 proc. daugiau nei pernai. PSDF biudžetui pirkinys atsiėjo kiek daugiau nei 2,2 mln. eurų. Antroji šiųmetės gripo vakcinos siunta planuojama Lietuvą pasieks spalio pabaigoje.

Gripo skiepų, kurie gali apsaugoti nuo sudėtingų komplikacijų, svarbą ne kartą akcentavo Pasaulio sveikatos organizacija, žinomi Lietuvos medikai bei epidemiologai. Specialistai nuogąstauja, kad šį rudens-žiemos sezoną sergamumas gripu gali būti gerokai didesnis nei praėjusį, kai daugumą žmonių koronavirsas buvo „įkalinęs“ namuose.

Pasak VLK specialistų, tai, kad šiemet gripo vakcina mus pasiekė kaip niekada anksti, leidžia pacientams racionaliai susiplanuoti vizitą pas gydytoją ir pasirinkti skiepijimo laiką. Vieni tai gali padaryti jau dabar, kiti – kiek vėliau. Juolab, kad šiuo metu dar nėra galutinio sprendimo dėl vakcinavimo trečiuoju skiepu nuo COVID-19 ligos.

Kita vertus, pabrėžia specialistai, senyvo amžiaus asmenims, kurių daugiausia tarp priklausančiųjų rizikos grupei, patartina skiepytis vėliau – lapkričio–sausio mėnesiais. Vyresnių žmonių imuninė sistema yra silpnesnė ir po vakcinos susikūręs imunitetas neišsilaiko taip ilgai, kaip jaunesniųjų. Tačiau visais atvejais sprendžiama individualiai, dėl to pacientas turi pasitarti su savo šeimos gydytoju.

VLK specialistai primena, kad kiekvienam gripo sezonui vakcina yra gaminama iš naujo, jos gamyba ir pristatymas į šalį paprastai užtrunka nuo 6 iki 8 mėnesių. Ruošiantis 2021–2022 metų gripo sezonui, gydymo įstaigos vakcinos poreikį nurodė dar 2020 m. pabaigoje. Vadovaujantis Nacionaline imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programa, šiam, kaip ir buvusiam, sezonui nupirkta keturvalentė gripo vakcina.

Iš PSDF lėšų įsigyta vakcina nemokamai skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji onkologinėmis, lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais. Taip pat kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Rizikos grupėms priklausantys gyventojai dėl skiepo turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Lietuvoje rizikos grupių žmonės PSDF lėšomis skiepijami nuo 2008-ųjų.

Atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją, pasaulyje didėjantį ne tik skiepų nuo COVD-19 ligos, bet ir gripo poreikį, taip pat ruošdamasi būsimam peršalimo ligų sezonui, VLK kaip niekada anksti pasirašė sutartį dėl gripo vakcinos įsigijimo, pažymima VLK pranešime.

PSDF biudžetui pirkinys atsiėjo kiek daugiau nei 2,2 mln. eurų. Tai – beveik 100 tūkst. eurų mažiau nei perkant pernai, vienos dozės kaina sumažėjo maždaug 9 procentais.

„Gripo vakcinos poreikis pasaulyje neįtikėtinai išaugo jau praėjusį sezoną. Tam įtakos turėjo ir tebeturi koronaviruso plitimas. Gripo skiepų paklausos didėjimas juntamas ir dabar. Todėl ligonių kasų specialistai suskubo kuo anksčiau pasirašyti sutartį dėl šios vakcinos įsigijimo ir pristatymo į Lietuvą“, – sako VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Pasak jos, tai, kad pirkimo procedūros buvo pradėtas labai anksti, gamintojams leido iš anksto racionaliai planuoti vakcinos poreikį bei gamybos apimtis. Iš dalies tai padėjo sumažinti ir pačią pirkinio kainą.

„Planuojama, kad pagal nusistovėjusią tvarką vakcina į Lietuvą bus pristatyta dviem etapais – tikimės, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Toks tiekimas yra patogesnis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, nes dauguma jų neturi kur laikyti didesnio skiepų kiekio“, – sako L. Reinartienė.

Pasaulio sveikatos organizacija, žinomi Lietuvos medikai bei epidemiologai ne kartą yra pabrėžę, kad sezoninė gripo vakcina yra gyvybiškai svarbi siekiant apsaugoti visuomenę nuo sunkių gripo formų, hospitalizacijos, komplikacijų ir mirties. Ypač šis skiepas aktualus rizikos grupės asmenims, kuriems gripas yra daug pavojingesnis ir gali būti net mirtinas.

Pasak VLK specialistų, kiekvienam gripo sezonui vakcina yra gaminama iš naujo, jos gamyba ir pristatymas į šalį gali užtrukti nuo 6 iki 8 mėnesių. Ruošiantis 2021-2022 metų gripo sezonui, gydymo įstaigos vakcinos poreikį nurodė dar 2020 m. pabaigoje. Kaip ir kitas Europos šalis, Lietuvą skiepai pasiekia rudenį. Vadovaujantis Nacionaline imunoprofilaktikos 2019–2023 metų programa, šiemet nupirkta keturvalentė gripo vakcina.

Iš PSDF lėšų įsigyta vakcina skiepijami rizikos grupių asmenys: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, taip pat sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais. Taip pat kompensuojama vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Rizikos grupėms priklausantys gyventojai dėl skiepo turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Lietuvoje rizikos grupių žmonės PSDF lėšomis skiepijami nuo 2008-ųjų.

„Vakcinos yra užsakytos, jos yra nupirktos ir dabar yra laukiama tos antrosios siuntos dalies“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė ministras.

„Papildomų vakcinų vargu, ar šiemet galima tikėtis, nes norinčiųjų gauti didesnį kiekį vakcinų yra visoje Europoje ir, matyt, kad gamintojai tiesiog negalės patenkinti visų poreikių“, – teigė A. Veryga.

Vilniaus ir Kauno savivaldybių atstovai BNS anksčiau yra sakę, jog mokamas vakcinas gydymo įstaigos jau yra išnaudojusios, todėl bandoma jų įsigyti skelbiant papildomus pirkimus.

Nemokamai vakcina nuo gripo skiriama vyresniems nei 65 metų žmonėms ir bet kurio amžiaus sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms, moterys, globos namų ir slaugos įstaigų gyventojams bei medicinos darbuotojams.

Lapkričio 4 dieną Valstybinės ligonių kasos (VLK) pranešė, jog Lietuvą pasiekė antroji iš trijų šio sezono gripo vakcinos siuntų – 100 tūkst. dozių, jos pradėtos dalinti gydymo įstaigoms.

Iš viso šiemet VLK nupirko beveik 245 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių – 45 proc. daugiau, nei pernai.

– Kodėl nėščiosioms rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo?

– Priežasčių, kodėl verta ir rekomenduojama pasiskiepyti nėščiosioms nuo gripo, yra ne viena. Nėštumas – tai būklė, kuomet moters imuninė sistema yra silpnesnė. Tam, kad motina išnešiotų kūdikį, kuris turi daug svetimų antigenų, reikia nuslopinti savąją imuninę sistemą. Todėl puolantys virusai ir bakterijos gali pakenkti labiau. Pastebėta, jog nėščiosios gripu serga taip pat sunkiai kaip senyvo amžiaus žmonės, turinys gretutinių ligų.

Pasaulinių gripo pandemijų patirtis rodo, kad nėščiosios gripu serga taip sunkiai, jog maždaug dešimtadalis pacientų, gydomų intensyviosios terapijos skyriuje dėl gripo komplikacijų, yra nėščiosios.

– Kada nėščioji turėtų pasiskiepyti nuo gripo?

– Gripo skiepas ypatingas tuo, jog yra sezoninis ir kiekvienais metais skirtingas. Rekomenduojama skiepytis tada, kai atsiranda to sezono gripo vakcina, nepriklausomai nuo nėštumo trečdalio. Didžioji dalis Europos Sąjungos šalių ir Lietuvos ekspertai rekomenduoja skiepytis esant bet kuriame nėštumo trečdalyje, įskaitant ir pirmąjį.

Kartais kyla klausimų, ar verta skiepytis nėštumo pabaigoje, kai jau liko paskutiniai nėštumo mėnesiai ar vos keletas savaičių. Mūsų atsakymas – verta. Šio skiepo tikslas – apsaugoti ne tik motiną, bet ir naujagimį. Jei nėščioji pasiskiepija, tai per keletą savaičių jos organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie keliauja per virkštelę, pasiekia vaisių ir vėliau cirkuliuoja naujagimio ir vaiko organizme visus šešis mėnesius. Žindomo vaiko imunitetą formuoja ir motinos piene po vakcinacijos cirkuliuojantys antikūnai.

Mokslininkai nenustatė jokio ryšio tarp gripo vakcinos ir akušerinių komplikacijų, augančio vaiko neurologinio vystymosi sutrikimų, autizmo ar kitų vystymosi anomalijų.

– Ar yra galimų komplikacijų po gripo skiepo moteriai ar vaisiui?

– Kiekvienas skiepas ar medicininė intervencija turi tam tikrą riziką, tačiau vakcinos praėjo labai ilgą kūrimo ir saugumo kelią. Šiuolaikinės vakcinos, ypatingai gripo vakcina, nėštumo metu yra visiškai saugi. Surinkus duomenis apie šimtus tūkstančių pasiskiepijusių nėščiųjų pasaulyje, vertinta jų nėštumo eiga ir gimdymas, taip pat stebėti jų augantys vaikai iki 10-12 metų. Mokslininkai nenustatė jokio ryšio tarp gripo vakcinos ir akušerinių komplikacijų, augančio vaiko neurologinio vystymosi sutrikimų, autizmo ar kitų vystymosi anomalijų. Remdamiesi mokslinėmis žiniomis, galima drąsiai teigti, jog gripo skiepas nėštumo metu yra visiškai saugus.

Nepamirškime, jog pačios ligos – gripo – sukeltas karščiavimas ar kitos komplikacijos, pavyzdžiui, pneumonija ir dėl jos besivystantis kvėpavimo nepakankamumas, nėštumo metu pavojingi vaisiui. Jie gali tapti tiek apsigimimų, tiek hipoksinio smegenų pažeidimo, neišnešiotumo ir cerebrinio paralyžiaus priežastimis.

Daugiau nei apie saugumą mes galime diskutuoti apie šio skiepo veiksmingumą. Kiekvienais metais gripo vakcinos efektyvumas yra skirtingas. Vienais metais skiepas yra efektyvesnis, nes pavyko labiau pritaikyti prie mutuojančios gripo atmainos, kitais metais mažiau efektyvus.  Vis dėlto, net ir mažiau efektyvios vakcinos metais skiepijimas yra nepalyginamai veiksmingesnis nei kitos plačiai paplitusios profilaktinės priemonės prieš infekcines ligas. Bandymai ir tyrimai, siekiantys įrodyti papildų, homeopatinių ar kitų natūropatinių preparatų efektyvumą, patiria nesėkmes, ir jas rinktis mus ragina tik žavios komercinės reklamos.

Norėčiau paskatinti ir padrąsinti dar dvejojančias bei tebesvarstančias nėščiąsias – pasiskiepykite nuo gripo. Suprantu, kad tų žmonių, kurių nuomonė yra kategoriška, nuomonės ir įsitikinimų nepakeisime, tačiau tos, kurios svarsto dėl skiepo, turėtų žinoti, kad šio skiepo nauda yra neabejotinai didesnė už riziką.

Jei prieš dešimtmetį pasiskiepijusių nėščiųjų Lietuvoje buvo apie 50, tai praėjusiais metais jų pasiskiepijo  apie 1500. Net neabejoju, kad dabar skaičiai bus kur kas didesni. Labai tikimės, kad šiais metais pavyks išvengti sunkių nėščiųjų gripo ligos atvejų bei jų gydymo intensyviosios terapijos skyriuose, kuriuose gali tekti gydyti ne vieną COVID-19 infekuotą pacientą.

Mielos moterys, pasitarkite su savo šeimos gydytojais ar nėštumą prižiūrinčiomis akušerėmis dėl skiepo galimybės ir priimkite teisingą sprendimą jums ir jūsų vaikui.

– Kokie yra dar rekomenduojami skiepai nėščiosioms?

– Svarbiausias skiepas, kurį rekomenduojame – tai gripo skiepas. Kita vakcina, kuri plačiai pasaulyje skiriama visoms nėščiosioms – tai vakcina nuo kokliušo. Ja kai kuriose Europos šalyse ar Jungtinėse Amerikos valstijose paskiepijama iki 80 proc. nėščiųjų. Šios vakcinos tikslas – apsaugoti naujagimį nuo kokliušo. Pačiai nėščiajai kokliušas nėra pavojinga ir sunki liga, tačiau pirmų mėnesių naujagimiui ir kūdikiui liga gali būti labai pavojinga ar mirtina.

Šiemet, kaip ir anksčiau, kompensuojamomis gripo vakcinomis bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Rengiantis ateinančiam gripo sezonui Valstybinė ligonių kasa iš viso nupirko kiek daugiau nei 236 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių – 40 proc. daugiau nei pernai. Įsigijimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) skirta 2,2 mln. eurų.

„Kaip jau skelbta, prioriteto tvarka šį sezoną nuo gripo bus skiepijami medicinos darbuotojai. Jų vakcinacija būtina, nes, suprastėjus epidemiologinei situacijai tiek dėl koronaviruso, tiek dėl gripo, būtent jie turėtų teikti pagalbą ligoniams“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Lietuvoje nemokamai nuo gripo skiepijami vyresni nei 65 metų žmonės ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, ir kt.), nėščios moterys, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiais žmonėmis.

SAM tvirtina, kad pasibaigus ligonių kasų įsigytoms vakcinoms, rizikos grupėms priklausantys gyventojai ir toliau galės skiepytis – iš PSDF už kiekvieną įsigytą dozę įstaigoms bus kompensuojama 9,12 euro – tiek už vieną vakcinos dozę VLK šiemet moka tiekėjui. Kompensacijos nebus skiriamos, jei įstaiga VLK vakcinos neturės ne dėl to, jog ji baigėsi, o dėl, pavyzdžiui, vėluojančio pristatymo, taip pat šį tvarka negalios įstaigoms, neturinčioms sutarties su ligonių kasa.

Skiepų svarbą sudėtingu metu ypatingai akcentuoja Pasaulio sveikatos organizacija, žinomi Lietuvos medikai bei epidemiologai. Dėl skiepų gyventojai kviečiami kreiptis į savo šeimos gydytojus.

„Vakcinos pirkimai yra įvykę gerokai anksčiau, ji turėtų atkeliauti į Lietuvą dviem dalimis. (...) Mūsų gyventojai mažai skiepydavosi nuo gripo. Jeigu lygintume su kitomis šalimis, mūsų vakcinacijos apimtys dėl sezoninio gripo nėra labai didelės. Ko gero, šitą žinią paskleidus dabar Europoje, reikėtų greičiau, anksčiau skiepytis nuo gripo, nes gali būti ir gripo vakcinos įsigijimo tam tikrų problemų“, – „Žinių radijui“ teigė A. Veryga.

Jeigu lygintume su kitomis šalimis, mūsų vakcinacijos apimtys dėl sezoninio gripo nėra labai didelės.

„Aišku, mes neturėsime bėdos su ta, kurią nusipirkome, mes tikrai ją gausime, bet, jeigu iškiltų papildomų poreikių, jeigu žmonės staiga sugalvotų, kad reikia visgi skiepytis, tai nebus paprasta visoje Europoje tuos pajėgumus padidinti. Matyt, ir farmacijos kampanijoms, kurios gamina vakciną, nebus taip paprasta tas galimybes staiga išauginti“, – sakė A. Veryga.

Ministro teigimu, tai bus rimtas ženklas visuomenei, kad vakcinai pasiekus Lietuvą ateiti skiepytis, nelaukiant žiemos mėnesių, kai įprastai būdavo skiepijamasi.

Europos Komisija ragina šalis nares kuo skubiau ir plačiau skiepyti nuo sezoninio gripo, kad rudenį nesutaptų COVID-19 ir gripo bangos.