-
Opozicijos atstovai dėl neigiamo COVID-19 testo grįžtant į Lietuvą kreipėsi į KT
„Konstitucija labai aiškiai pasako, kad Lietuvos piliečiui negali būti draudžiama grįžti į Tėvynę. Apmaudu, tačiau valdantieji su savo draudimais nusitaikė į labiausiai šiuo metu pažeidžiamus mūsų piliečius – tuos, kurie būdami užsienyje susirgo COVID-19“, – pranešime cituojamas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis.
Grupė parlamentarų KT skundžia Vyriausybės nutarimą dėl karantino taisyklių, kuriomis ribojama Lietuvos piliečių, turinčių teigiamą COVID-19 testą, teisė grįžti į Lietuvą. Kaip pranešė frakcija, kreipimąsi pasirašė daugiau kaip 30 Seimo narių iš opozicinių Seimo frakcijų bei mišrios Seimo narių grupės.
Apmaudu, tačiau valdantieji su savo draudimais nusitaikė į labiausiai šiuo metu pažeidžiamus mūsų piliečius – tuos, kurie būdami užsienyje susirgo COVID-19.
Į Konstitucinį Teismą gali kreiptis penktadalis, t. y. ne mažiau kaip 29, Seimo nariai arba visas Seimas savo nutarimu. Pirmuoju atveju kreipimasis nagrinėjamas bendra tvarka, antruoju – be eilės.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra pasisakiusi, kad neigiamo COVID-19 testo reikalavimas į Lietuvą grįžtantiems šalies piliečiams dera su Konstitucija. Ji pabrėžia, kad Vyriausybės nutarimas nenustato draudimo iš principo neįsileisti testo neturinčių piliečių į Lietuvą.
Prievolė grįžtantiems į Lietuvą turėti iš anksto atliktą COVID-19 testą su neigiamu rezultatu įvesta prieš mėnesį Vyriausybės sprendimu, iki tol testas taip pat buvo buvo būtinas, tik jį buvo galima atlikti jau atvykus į Lietuvą.
Reikalavimai netaikomi per Lietuvą keliaujantiems tranzitu, taip pat dėl humanitarinių priežasčių atvykstantiems baltarusiams, persirgusiems ar pasiskiepijusiems asmenims, jaunesniems nei 16-os.
-
Teisės ekspertas: niekas nedraudžia piliečiams grįžti į Lietuvą
Jis tvirtina, kad šiuo metu šalies piliečiams nėra taikomas draudimas grįžti į tėvynę, o kelionių kompanijų taikomas reikalavimas turėti neigiamą COVID–19 testą nereiškia, kad Lietuvos piliečiams nesudaromos prielaidos kirsti valstybės sieną.
Tuo tarpu ketvirtadienį vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinio Ministrų Kabineto pasitarime svarstyta kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) galimybė, prašant išaiškinti, ar karantino metu taikomi reguliavimai neprieštarauja Konstitucijai.
„Vyriausybės nutarimas nustato, kad šiuo metu į Lietuvą draudžiama atvykti Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie turi teigiamą COVID–19 testą. Šis draudimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 3 daliai „Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą“, – rašoma LVŽS pranešime žiniasklaidai.
Visgi konstitucinės teisės ekspertas V. Sinkevičius tvirtina, kad draudimas atvykti į Lietuvą valstybės piliečiams nėra taikomas.
„Ar yra toks nutarimas, kuris draudžia užsikrėtusiems piliečiams grįžti į Lietuvą? Aš nežinau tokio nutarimo“, – Eltai kalbėjo V. Sinkevičius, atkreipdamas dėmesį, kad net sergantiems piliečiams turi būti sudaromos sąlygos saviizoliuotis kirtus valstybės sieną.
„Viskas čia gerai yra, tose taisyklėse nėra draudžiama asmeniui atvykti į Lietuvą. Jeigu jis atvyko, tai net jeigu sergantis ir panašiai, turi būti sudarytos prielaidos jam saviizoliuotis. O jeigu neleidžiama įsėsti į lėktuvą, tai čia kitas dalykas yra“,– teigė MRU profesorius, pridurdamas, kad kelionių kompanijų saugumo reikalavimai nereiškia, kad Lietuvos Vyriausybė taiko Konstitucijai prieštaraujantį draudimą grįžti savo piliečiams.
„Nėra draudimo piliečiui grįžti į Lietuvą, yra tik reikalavimai. Aviacijos ar laivybos ir kitos kompanijos gali negabenti žmonių, kurie neturi pasidarę testo. Tai čia nėra draudimas grįžti į Lietuvą“, – sakė V. Sinkevičius.
Nėra draudimo piliečiui grįžti į Lietuvą, yra tik reikalavimai. Aviacijos ar laivybos ir kitos kompanijos gali negabenti žmonių, kurie neturi pasidarę testo. Tai čia nėra draudimas grįžti į Lietuvą.
Taip pat, kaip ir MRU profesorius, klausimų „valstiečiams“ sukėlusį Vyriausybės nutarimą aiškino ir sveikatos apsaugos ministro patarėja ryšiams su visuomene Aistė Šuksta, tvirtinanti, kad šiuo metu draudimas grįžti į valstybę Lietuvos piliečiams nėra taikomas.
„Ne, jiems nėra draudžiama, jie tiesiog privalo turėti neigiamą testą“, – teigė A. Šuksta.
„Asmenys, norėdami grįžti į Lietuvos Respubliką, būdami LR piliečiais, privalo turėti neigiamą COVID–19 testą. Jeigu tokio testo neturi, gali būti neįleidžiami į transporto priemones (lėktuvą, autobusą, traukinį). Jeigu vis dėlto taip atsitinka, kad pilietis patenka į transporto priemonę, tai grįžus į Lietuvą yra privaloma pasidaryti testą, izoliuotis ir taip pat pradedamas administracinis tyrimas. Jeigu žmogus grįžta savo transportu, tai jis testui privalo užsiregistruoti per 24 val.“, – Eltai šiuo metu taikomus karantino reikalavimus detalizavo SAM atstovė.
V. Sinkevičius: normalu, kad politikai savo ginčus sprendžia KT
Nors šiuo metu taikomi ribojimai, pasak V. Sinkevičiaus, neprieštarauja Konstitucijai, tačiau jis nesureikšmina to, kad LVŽS šešėlinė Vyriausybė ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą. MRU profesoriaus nuomone, jeigu Teismas nuspręs priimti ir nagrinėti „valstiečių“ kreipimąsi – bus išspręstas politinis ginčas, o jeigu teisinio pagrindo ir motyvų tokiam kreipimuisi nebus, KT tiesiog atsisakys tokį ginčą nagrinėti.
„Konstitucinis Teismas ir yra tam sukurtas, kad politinius ginčus paverstų teisiniais ginčais. Norint kreiptis į Konstitucinį Teismą, reikia pagrįsti teisiniais argumentais (ne politiniais, socialiniais ar ekonominiais), kodėl Vyriausybės nutarimas ar įstatymas, kuris susijęs su karantinu, prieštarauja Konstitucijai. Nurodyti, kokiam konkrečiai Konstitucijos straipsniui prieštarauja ir kokia apimtimi, dėl kokių motyvų“, – tvirtino V. Sinkevičius.
Kiekviena partija renkasi savo komunikacijos būdus
MRU profesorius gilesnės problemos neįžvelgia ir tame, kad partijos, kaip politinės reklamos ir komunikacijos įrankį, galimai išnaudoja paties kreipimosi į Konstitucinį Teismą faktą, kuris, nepaisant teigiamo ar neigiamo galutinio KT sprendimo, jau gali paskleisti konkrečią žinutę visuomenėje.
„Be abejo, kiekviena politinė partija užsiima savo įvaizdžio kūrimu ir naudoja įvairiausius būdus, vienas iš būdų yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą, bet tai yra visiškai normali politinė procedūra, demokratinėje valstybėje visiškai priimtina“, – sakė vienas iš Lietuvos Konstitucijos kūrėjų, pridurdamas, kad Konstitucinis Teismas galutinai išspręstų tarp įstatymų leidėjų kylančius ginčus.
„Kiekvienas nori pritraukti kuo daugiau rinkėjų, parodyti, kad jis jais neva rūpinasi labiau nei politiniai oponentai. Štai dabar norima apginti teises, kurias neva valdžia pažeidžia. Bet tam ir yra Konstitucinis Teismas, kad tą ginčą išspręstų“, – tvirtino V. Sinkevičius.
ELTA primena, kad idėją, jog neigiamo COVID–19 testo reikalavimas galimai prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį atmetė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ji akcentavo, kad Vyriausybės nutarimas nenustato draudimo neįsileisti testo neturinčių piliečių į Lietuvą.
„Su Konstitucija tai nederėtų, jei mes neįleistume į Lietuvą čia atskridusio žmogaus, turinčio lietuvišką pasą ir neturinčio testo. Nematau tokio reikalavimo. O tokį reikalavimą (turėti neigiamą COVID–19 testą – ELTA) savo piliečių atžvilgiu taiko dauguma Europos valstybių ir jų visų konstitucinis santykis su savo piliečiais, manau, yra labai panašus, kaip Lietuvos“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.
-
Griežtinami kelionių iš JK reikalavimai: privalomi COVID-19 testas ir izoliacija 5
Atvykstantys į Lietuvą privalės turėti ne vėliau nei prieš 48 valandas gautą neigiamą COVID-19 testo rezultatą arba privalomai atlikti testą Lietuvoje. Nepaisant turimo testo rezultato, visiems asmenims, atvykusiems į Lietuvą iš JK privaloma 10-ies dienų izoliacija. Izoliacijos taisyklės negalioja keliaujantiems tranzitu ir ekipažų bei įgulų nariams, kurie dirba ir vykdo tarptautinius komercinius vežimus, sakoma ministerijos pranešime.
Visi iš Jungtinės Karalystės arba kitų šalių į Lietuvą atskrendantys asmenys privalo užsiregistruoti svetainėje: https://keleiviams.nvsc.lt/lt/form ir gauti registraciją patvirtinantį QR kodą. Šį kodą privaloma pateikti įlipant į lėktuvą kartu su oro transporto bilietu ir asmens dokumentu. NVSC gautą informaciją apie izoliacijos vietą per 24 valandas perduos atitinkamai savivaldybei ir policijai.
Iš izoliacijos vietos galima išvykti tik gavus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) leidimą. Savo namuose, viešbutyje ar savivaldybės paskirtose patalpose besiizoliuojančių asmenų kontrolė bus pavesta policijai arba savivaldybės darbuotojams.
Pabrėžtina, kad Sveikatos apsaugos ministro nustatytuose reikalavimuose, izoliuotis su kitais Lietuvoje buvusiais šeimos nariais galima tik tokiose patalpose, kuriose yra įrengti du atskiri sanitariniai mazgai. Kitu atveju izoliuotis būtina viešbutyje arba savivaldybės paskirtoje vietoje.
Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Atsižvelgiant į sergamumą ir kitus rodiklius, šalys yra skirstomos į žaliąją, geltonąją, raudonąją ir pilkąją zonas. Lietuvai esant raudonojoje zonoje, paveiktomis šalimis laikomos tik pilkojoje zonoje esančios valstybės ir regionai.
Į pilkąją zoną patenka valstybės, kurios nepateikia duomenų Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui (ECDC) arba kuriose per 7 dienas atliekama 300 ir mažiau tyrimų 100 tūkst. gyventojų.
Į pilkąją zoną taip pat patenka ir visos trečiosios šalys (ne Europos ekonominės erdvės valstybės), kurios neįtrauktos į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro žemėlapius, nuo 2021 m. sausio 1 dienos šiame sąraše bus Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystė.Iš paveiktų šalių atvykstantys arba per jas keliaujantys asmenys yra laikomi turėjusiais sąlytį ir jiems taikoma 10 dienų izoliacija arba prašoma turėti ne seniau kaip prieš 48 val. iki atvykimo į Lietuvą atliktą koronaviruso (COVID-19) testą ir gautą neigiamą atsakymą.
Atkreiptinas dėmesys, jog tyrimą galima atlikti ir atvykus į Lietuvą, tačiau izoliacija yra privaloma iki tol, kol bus gautas neigiamas koronaviruso tyrimo rezultatas. Iš trečiųjų šalių atvykę užsieniečiai tyrimo rezultatų atsivežti negali, o turi izoliuotis arba atlikti tyrimą Lietuvoje. Tačiau, net ir turint neigiamą tyrimo rezultatą, rekomenduojama 10 dienų nuo grįžimo ar atvykimo į Lietuvą apriboti kontaktų skaičių, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose. Turėjusiais sąlytį nelaikomi per paveiktas šalis keliaujantys oro transportu, kai neišeinama iš oro uosto tranzito zonos.
-
Ministrė: Lietuvos piliečiams galimybių grįžti į šalį dar yra 7
„Tokių galimybių sugrįžti dar yra ir mes visų piliečių, be abejo, laukiame ir pasiruošę juos pasitikti“, – antradienį Lietuvos radijui sakė R. Tamašunienė.
Strigusius užsienyje ministrė ragino registruotis Užsienio reikalų ministerijoje (URM), o bandantiems grįžti savarankiškai įvertinti, kad skrydžių situacija nuolat keičiasi.
„Reikia pirmiausia užsiregistruoti Užsienio reikalų ministerijoje, ji surenka Lietuvos piliečių duomenis, ir tai bus sprendžiama kompleksiškai, reikia sekti URM nurodymus“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
Reikia pirmiausia užsiregistruoti Užsienio reikalų ministerijoje, ji surenka Lietuvos piliečių duomenis, ir tai bus sprendžiama kompleksiškai, reikia sekti URM nurodymus.
Anot jos, galima bandyti parvykti patiems, „bet reikia įvertinti, kad oro uosto linijos kasdien kinta, ir galima strigti kurios nors valstybės oro uoste, jei vykstate su persėdimais“.
Maždaug 2 tūkst. Lietuvos piliečių yra informavę diplomatines atstovybes, kad dėl apriboto judėjimo negali grįžti į tėvynę.
Vokietijoje nuo sekmadienio vidurnakčio buvo strigę link Lietuvos vykstantys lietuviai, kai Lenkija, siekdama stabdyti koronaviruso plitimą, užvėrė savo sienas užsieniečiams.
Vėlų pirmadienio vakarą su Lenkija sutarta, kad ši praleis šešis konvojus su dviem-trimis sustojimais maistui, bet tik autobusus ir mikroautobusus. Lengvųjų automobilių keleiviams sudaryta galimybė grįžti traukiniu, o vairuotojas su automobiliu turės grįžti keltu.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija pažymi, kad visų kertančiųjų sieną sveikata bus tikrinama. Į Lenkijos teritoriją bus įleidžiami tik asmenys, neturintys aiškių ligos simptomų.
Vidaus užsienio reikalų ministrė R. Tamašunienė sakė, kad turintys simptomų turės likti vietoje, o jų pargabenimu bus rūpinamasi atskirai.
-
Nemokama konsultacijų linija padės grįžtantiems į Lietuvą emigrantams 1
Ilgesnį laiką gyvenant užsienyje atitolstama nuo Lietuvos aktualijų: atsiranda naujų įstatymų, reikalavimų, keičiasi kultūrinė, socialinė, darbo aplinka. Taigi siekiant sėkmingai grįžti ir integruotis, norint išvengti netikėtumų - būtina ruoštis iš anksto. Ypač šiuo neapibrėžtu „Brexit“ laikotarpiu. Tikimasi, kad ši +44-8000-318-521 nemokama konsultacijų linija padės atsakyti į daugumą svarbiausių klausimų, kylančių Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems Lietuvos piliečiams ir svarstantiems apie grįžimą į Lietuvą.
Nuo veiklos pradžios 2015 m. tinklapyje www.renkuosilietuva.lt sulaukė 230 tūkst. lankytojų, kurie savarankiškai galėjo rasti jiems aktualią informaciją apie gyvenimą Lietuvoje. Per 3 veiklos metus suteikta beveik 3000 personalizuotų konsultacijų grįžtantiems ar jau grįžusiems iš 53 pasaulio šalių. 2018 m. suteikta beveik 1800 individualių konsultacijų telefonu, el. paštu, feisbuko paskyroje ar gyvai biure. Kiekvienais metais suteiktų konsultacijų skaičius auga dvigubai.
„Vien šiais metais iš beveik 500 suteiktų konsultacijų telefonu daugiau nei penktadalis buvo skambučiai iš Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių ar jų šeimos narių. Neabejojame, kad Jungtinės Karalystės gyventojams šios konsultacijos yra itin reikalingos, nes tiek mūsų tinklapio lankomumo statistika, tiek užklausų skaičius el. paštu iš šios šalies yra vienas didžiausių. Džiaugiamės galėdami pasiūlyti patogią ir nemokamą galimybę pasikonsultuoti grįžimo ir gyvenimo Lietuvoje klausimais. Ypač šiuo pereinamuoju „Brexit“ laikotarpiu, padėti susiplanuoti grįžimą ir įsikūrimą Lietuvoje“, - teigia Migracijos informacijos centro projekto vadovė ir TMO Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.
Jai pritaria Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
„Iš socialinių tinklų, pokalbių su lietuviais jaučiamas didesnis išreiškiamas noras grįžti ir grįžimo į Lietuvą planavimas. Tėvai veda vaikus į šeštadienines lituanistines neformaliojo ugdymo mokyklas, ieško informacijos apie vykstančius politinius, ekonominius procesus Lietuvoje. Ieško informacijos apie vaikų integraciją, formaliojo ugdymo įstaigas, naršo po darbo skelbimus publikuojančius internetinius puslapius. Tam įtakos turi keli veiksniai, bet didelę įtaką sprendimui turi ir jau greit įvyksiantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos. Iki šiol neaiškios JK ir ES susitarimo sąlygos. Todėl daug neaiškumo ir nežinomybės skatina lietuvius gręžtis į savo gimtinę, kur jautėsi sąlyginai saugiai. Palengvinant informacijos pasiekiamumą nemokamais skambučiais būtų solidi pagalba ieškant informacijos, susijusios su reemigravimu“, - sako D. Asanavičiūtė.
Pasak „Renkuosi Lietuvą“ konsultantų, daugiausia Jungtinėje Karalystėje gyvenantys asmenys teiraujasi apie tai, kokius dokumentus parsivežti grįžtant, siekiant perkelti sukauptą darbo stažą, kokios Lietuvoje socialinės ar nedarbo pašalpos, kaip registruoti vaikus į darželius bei mokyklas ir kita.
Nuo pirmadienio tai galima padaryti nemokama telefono linija skambinant iš Jungtinės Karalystės +44-8000-318-521.
Kad būtų išvengta netikėtumų ir nemalonių situacijų, „Renkuosi Lietuvą“ darbuotojai pataria gerai apgalvoti, ką ir kaip veiksite Lietuvoje: dirbsite samdomą darbą, steigsite verslą ar dirbsite dabartiniam darbdaviui per atstumą? Siūloma pasidomėti, kokių specialistų šiuo metu labiausiai reikia ir ar jūsų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus.
Raginama apgalvoti, kur gyvensite: ar grįšite į regioną, iš kurio esate kilęs, o gal norite pabandyti gyventi visai kitame Lietuvos krašte? Taip pat nuspręsti, ar būstą nuomositės, ar galite laikinai pagyventi pas gimines, o gal turite santaupų nuosavam butui ar namui?
Siūloma pasidomėti, kokių dokumentų prireiks grįžus. Jei užsienyje gaunate socialines išmokas (nedarbo, motinystės), reiktų pasidomėti, ar jas pagal tos šalies įstatymus galima eksportuoti į kitą ES šalį.
Grįžtantys su šeimos nariais užsieniečiais turėtų iš anksto pasidomėti tuo, kokį dokumentą užsienietis gali gauti Lietuvoje, kokius dokumentus jam reikės pristatyti Migracijos institucijoms, kokios yra užsieniečių įsidarbinimo sąlygos ar kaip jiems išmokti lietuvių kalbos. Jeigu grįžtate užsienyje sudarę santuoką ar sulaukę šeimos pagausėjimo, nepamirškite, kad informaciją apie naujus šeimos narius būtina užregistruoti Lietuvos institucijose.
Vyriausybės finansuojamas Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“ 2015 m. buvo įkurtas Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biure.
Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), Jungtinių Tautų migracijos agentūra, yra vienintelė tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, dirbanti migracijos srityje. TMO įkurta 1951 metais. Šiuo metu jos narėmis yra 172 valstybės.