„Kol kas matome, kad krova uoste, lyginant su pernai, krito 3 proc., tai nedaug, bet prekybininkai ir augintojai sako, kad bus panašiai, kaip pernai, tikimės perkrauti panašų kiekį“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Gediminas Rimkus.

Pernai per Klaipėdos uostą išgabenta 3,3 mln. tonų, arba 80 proc. visų eksportui skirtų lietuviškų grūdų.

Anot G. Rimkaus, dėl prastų oro sąlygų šiemet lietuviškų grūdų kokybė bus prastesnė: „Daugiau bus prastesnės kokybės, pašarinių grūdų, kokybė blogesnė dėl prastų oro sąlygų“.

Bendrovės vadovas sako, kad šiemet jaučiamas vagonų, anksčiau nuomotų iš Rusijos, trūkumas.

„Proporcija išliko ta pati: 60 proc. – geležinkeliu, likę – autovežiais, praeitą sezoną dar galėjome nuomotis rusiškus vagonus, šiemet jaučiamas jų trūkumas“, – teigė G. Rimkus.

Jo teigimu, daugiausiai grūdų išvežama į Saudo Arabiją ir kitas Afrikos šalis. 

Klaipėdos uoste lietuviškus grūdus, be „Vakarų krovos“, krauna „Bega“, Malkų įlankos terminalas bei „Achemos grupės“ valdoma didžiausia uosto krovos kompanija „Klasco“.

Klaipėdos uosto direkcijos teigimu, 2021 metais daugiausiai grūdų eksportuota į Nigeriją, Ispaniją ir Pietų Afrikos valstybes.

Jūroje tyko pavojai

Į Ukrainą įsiveržusi Rusija karo įkaitais Juodosios jūros regione laiko ne tik Ukrainą, bet ir dalį kitų šalių.

Ekspertai pripažįsta, kad maždaug trečdalis Juodosios jūros, ypač arčiau Ukrainos pakrančių, tapo pavojingais vandenimis. Po Juodąją jūrą migruoja minos – pavojus laivų gali tykoti bet kurioje vietoje.

Ukrainos uostai, įskaitant ir Odesą, kuri nors neužimta, Rusijos blokuojami nuo jūros. Neseniai Tarptautinė jūrų organizacija skelbė, kad Ukrainos uostuose yra įstrigę 84 laivai, o juose – per 500 jūrininkų.

Kai kurios pasaulinės laivybos kompanijos ragino NATO, kad ji imtųsi prekybinių laivų palydos Juodojoje jūroje misijos. Nenorėdama eskaluoti ir plėsti galimos konflikto zonos NATO kol kas nesvarstė nei komercinių laivų palydos, nei minų neutralizavimo klausimų.

Galbūt taip yra ir todėl, kad Juodosios jūros regione yra nedaug NATO šalių. Tiesiogiai šiame regione esančioms NATO šalims – Turkijai, Bulgarijai ir Rumunijai didesnis pavojus negresia. Yra fiksuotas tik atvejis, kai Bulgarijos laivas ir 14 jūrininkų užstrigo Mariupolio uoste. Laivas jame liko, o jūrininkai buvo sugrąžinti į Bulgariją.

Skirtingos geležinkelio vėžės

Didžiausius nuostolius dėl blokuojamo Juodosios jūros regiono patiria Rusijos puolama ir naikinama Ukraina.

Lietuvoje jau ne kartą, netgi Vyriausybės lygmeniu, skambėjo informacija, kad Ukrainos kroviniai per Lenkiją galėtų būti gabenami į Klaipėdos uostą arba iš jo į Ukrainą.

Jei dar sėkmingai veiktų šaudyklinis traukinys "Vikingas", nekiltų problemų atgabenti krovinius iš Ukrainos į Klaipėdą.

Dešimtmečius veikusias logistikos grandines nutraukė Rusijos sukeltas karas ir Baltarusijos susivienijimas su ja prieš Ukrainą.

Lietuva galėtų kurti ir alternatyvią liniją per Lenkiją, bet šalyse nutiestos skirtingo pločio geležinkelio vėžės – Lietuvoje (rusiška) 1 520 mm, Lenkijoje – 1 435 mm.

Gabenti Ukrainos grūdus per Klaipėdos uostą būtų įmanoma, uostas tam turi krovos pajėgumo, tačiau turi būti išspręsta krovinių pristatymo problema.

Jei iš Ukrainos kas nors būtų gabenama į Klaipėdos uostą, iki Lenkijos sienos kroviniai būtų vežami rusiškąja 1 520 mm geležinkelio vėže. Pasienyje jie turėtų būti perkraunami ir toliau per Lenkiją iki Kauno Palemono terminalo judėtų 1 435 mm vėže. Yra skelbiama, kad nuo Kauno iki Lenkijos sienos dar 2015 m. baigta tiesti 123 km ilgio europinė geležinkelio vėžė.

Kaune kroviniai vėl turėtų būti perkraunami ir gabenami Lietuvoje veikiančia 1 520 mm geležinkelio vėže. Procesas su dviem krovimais gana sudėtingas.

Jį galėtų palengvinti, jei iš Kauno iki Klaipėdos uosto būtų nutiesta europinė 1 435 mm geležinkelio vėžė. Tokia vėžė iki Klaipėdos uosto Lietuvai bet kuriuo atveju būtų naudinga.

Dar geriau būtų, jei Lenkija per savo teritoriją sutiktų nutiesti kelių šimtų kilometrų rusišką 1 520 mm geležinkelio vėžę, kuri sujungtų Ukrainą su Lietuva. Bet tai, ko gero, nėra realu, nes kam Lenkijai rusiška vėžė, kai ji jai pačiai nereikalinga, o jos uostams keltų konkurencijos pavojų?

Savas Lenkijos interesas

Ukrainos krovinius į savo uostus norėtų priimti ir sparčiausiai regione besivystantys Lenkijos uostai. Tiek Gdanskas, tiek Gdynė turi ambicingus plėtros planus su dideliais išoriniais uostais.

Ir dabar, kai Rusija blokuoja Ukrainos uostus, didelis kiekis karinės paramos į šią šalį yra gabenamas per Lenkijos uostus. Taip pat Lenkija siekia sujungti savo uostus su arti jos esančiais regionais. Netgi Europos Komisijai Lenkija yra pasiūliusi remti naują transporto koridorių, kuris jungtų Juodosios ir Baltijos jūrų šalis per jos uostus.

Ar į šį Juodosios jūros ir Baltijos jūros junginį galėtų įsiterpti Lietuva? Praradęs Baltarusijos kalio trąšas, naftos produktus ir plataus vartojimo prekes tiek konteineriuose, tiek jūrų keltuose Klaipėdos uostas to norėtų. Apie tai užsiminė ir Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas. Jis nurodė, kad gabenti Ukrainos grūdus per Klaipėdos uostą būtų įmanoma, uostas tam turi krovos pajėgumo, tačiau turi būti išspręsta krovinių pristatymo problema.

Lietuvos susisiekimo ministerija yra davusi nurodymą Lietuvos geležinkelių bendrovėms ieškoti galimybių transporto koridoriais sujungti Lietuvą su Ukraina. Tai daryti nėra lengva. Jau pradėtas bandomasis krovinių gabenimo planavimas. Norint sutvarkyti logistikos grandinę tarp Ukrainos ir Lietuvos per Lenkiją, reikėtų ir nemažų investicijų.

Nėra aiškaus atsakymo, ar tos investicijos atsipirktų? Jei Ukraina sugebės atkovoti iš Rusijos jos užgrobtas pietines teritorijas pagal Juodosios jūros pakrantę, pačios Ukrainos uostai, bent jau Odesos, pradėtų krauti laivus, taip pat ir grūdus.

Šiuo metu, jei kas nors būtų gabenama tarp Klaipėdos uosto ir Ukrainos, tai galėtų daryti ir sunkvežimiai. Juo labiau kad yra ir pakankamai pajėgumo, nes atsilaisvino sunkvežimių srautai, kurie vežė prekes iš Lietuvos į Baltarusiją ir Rusiją.

Dar reikėtų neužmiršti ir to, kad į Ukrainos grūdų eksportą, kol jos uostus blokuoja Rusija, pretenduotų ir Rumunijos, gal ir Bulgarijos uostai.

Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas prisiminė, kad 2016 metais visas uostas krovė 2,8 milijonus tonų grūdų, o dabar grūdų krova artėja prie 5 milijonų tonų.

„Važiuodamas visada pasidžiaugiu geltonuojančiais Lietuvos ūkininkų grūdų laukais. Pats dirbau terminale, kuris krovė grūdus, žinau kiekvieną jų krovos niuansą. Ir žvelgdamas į gražiai atrodančius ūkininkų laukus tai vertinu kaip uostininkas, nes žinau, kad anksčiau ar vėliau grūdai atvažiuos į Klaipėdos uostą. Klaipėdiečių norėčiau paprašyti pakantumo, matant didesnius automobilių į uostą su grūdais srautus. Tai yra ženklas, kad javapjūtė vyksta ir turėtume džiaugtis, kad Lietuva uždirba iš eksporto“, – prisipažino A.Latakas.

Uosto bendrovės ruošiasi ir, kiek žinau, atsiras naujas nemažas grūdų krovos pajėgumas.

– Šių metų javapjūtė jau prasidėjo. Grūdai sausi. Ar jau pajudėjo per uostą naujų grūdų derlius?

– Pastovesnis šių metų grūdų eksporto per uostą srautas prasidėjo maždaug liepos trečia dekadą. Per parą į atskiras uosto krovos bendroves atvyksta po kelis šimtus automobilių su grūdais. Vieną parą buvo net apie 700 sunkvežimių su grūdais iš visos Lietuvos. Sandėliai sparčiai užpildomi grūdais. Dabar pagrinde per uostą juda rapsas, dalis kitų kultūrų, kurios kraunamos į mažesnius laivus. Šio mėnesio viduryje laukiame „Panamax“ laivų, kurie paims didelius kiekius įvairesnių grūdų.

Algis Latakas / Redakcijos archyvo nuotr.

– Į kokias pagrindines šalis eksportuojami grūdai per Klaipėdos uostą?

– Pagrindiniai lietuviškų grūdų pirkėjai yra Afrikos ir Artimųjų Rytų. Rugpjūčio viduryje „Panamax“ laivas su grūdais iš Klaipėdos uosto turėtų išplaukti į Nigeriją. Nuolatiniai grūdų pirkėjai iš Lietuvos yra Alžyras, Saudo Arabija. Kiek žinau, šiemet Lietuvos grūdų eksportuotojai dideles viltis sieja su Indija. Tai būtų šalis su milžinišku poreikiu.

– Ar Klaipėdos uostas būtų pajėgus krauti dar didesnius kiekius grūdų ypač į Indiją?

– Grūdus uoste krauna 7 bendrovės. Dvi didelės su specializuotais grūdų terminalais, kuriuose yra pačios naujausios grūdų krovos technologijos. Taip pat ir mažesniuose terminaluose įdiegtos naujos ir pažangios technologijos. Šiuo metu Klaipėdos uosto grūdų krovos pajėgumas siekia 6 mln. tonų per metus. Grūdų krovos specifika yra tokia, kad juos siekiama išvežti per uostą per trumpą laiką. Kartais tenka naudoti ir atskirų grūdų krovai nespecializuotų sandėlių pajėgumą, grūdus krauti prie krantinių su greiferiais. Tokia nespecializuota grūdų krova uosto pajėgumą per metus galėtų padidinti dar kokiu puse milijono tonų.

– Kiek realiai grūdų Klaipėdos uostas krovė, tarkim, 2020 metais?

– Praėję metai buvo rekordiniai tiek pagal Lietuvoje užaugintą 6,9 mln. tonų derlių, tiek pagal 4,6 mln. tonų grūdų krovą uoste. Grūdų krovos dalis uoste pasiekė apie 10-11 proc. jo apyvartos. Prieš 5 metus ji sudarė gal 5-6 proc. uosto apyvartos. Galime pasidžiaugti ir dėl Lietuvos grūdų augintojų, ir dėl eksportuotojų, ir dėl uosto, kad iš grūdų gaunamos nemažos pajamos.

– Kokios būtų 2021 metų grūdų krovos prognozės?

– Lietuvoje šiemet tikimasi ne ką mažesnio derliaus nei pernai. Gal netgi didesnio – per 7 mln. tonų. Grūdų krova uoste turėtų artėti prie 5 mln. tonų. Esu įsitikinęs, kad šiemet uoste tikrai bus viena ar netgi dvi atskiros bendrovės, kurios peržengs dviejų milijonų tonų grūdų krovos ribą. Šiemet grūdų derlius yra geras visame centrinės ir rytinės Europos regione. Būtų visai realu, jei dalis grūdų geležinkeliais į Klaipėdos uostą atkeliautų netgi iš Ukrainos šiaurinių regionų. Geležinkelio kryptis su grūdais iš Ukrainos į Klaipėda, manau, būtų visai reali.

– Ar Klaipėdos uoste pagal jo investicijų planus, dar yra kompanijų, kurios matytų, kad investuoti į grūdų krovos pajėgumą yra tikslinga?

– Nenorėčiau atskleisti konkrečių uosto bendrovių planų, bet, manau, netrukus viešai gali būti paskelbta apie naujų maisto produktų, tarp jų ir grūdų, terminalų statybą, atidarymą. Uosto bendrovės ruošiasi ir, kiek žinau, atsiras naujas nemažas grūdų krovos pajėgumas. Poreikis „Panamax“ laivais gabenti didelius kiekius grūdų Klaipėdos uoste dar nėra išsemtas. Ypač, jei atsidarys didžiulė grūdų pardavimo rinka į Indiją. Būtų poreikis į laivus krauti ir 100 tūkst. tonų grūdų. Iki šiol tokiems laivams nepakakdavo gylio. Klaipėdos uostas vystosi, yra numatyta gilinti iki 17 metrų. Bus sudarytos galimybės į laivus krauti gerokai didesnius kiekius grūdų. Dabar didžiausiais su grūdais Klaipėdos uoste pakrautas laivas buvo per 73 tūkst. tonų.

Grūdai keliauja į tolimas šalis

„Pagal Lietuvos grūdų eksportuotojų planus žinome, kad jie per Klaipėdos uostą planuoja išsiųsti 5–5,5 mln. tonų grūdų. Ankstesniais metais būdavo 3,5–4 mln. tonų. KLASCO kraudavo apie 1,5 mln. tonų. Tikimės, kad šiemet, kai grūdų kiekis Lietuvoje didesnis, mūsų klientai pateiks apie 2 mln. tonų grūdų“, – kalbėjo KLASCO generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.

KLASCO į laivus jau pakrovė apie 200 tūkst. tonų šių metų derliaus. Lietuvos grūdų eksportas kompanijoje tradiciškai sudaro apie 99 proc. Būna, kad formuojant laivų partijas klientai atsiveža ir latviškų grūdų, kartais mažesniais laivais atsiplukdo skandinaviškų, bet šiemet tokių dar nebuvo.

Kiekvienas grūdų krovos sezonas turi savo specifiką ir skirtumus. Pernai didelė dalis KLASCO pakrautų grūdų keliavo į Kiniją, prieš tai daug jų eksportuota į Iraną, Indiją, Izraelį. Pagrindiniai lietuviškų grūdų pirkėjai yra Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos, Azijos šalys. Kartais grūdų eksportas labai priklauso ir nuo Lietuvos santykių su viena ar kita šalimi, ir nuo pasaulinių politinių tendencijų. Kai JAV prieš kelerius metus buvo įvedusi sankcijas Iranui, į šią šalį pastebimai buvo išaugęs grūdų eksportas.

Dar didins pajėgumą

„Mes esame krovėjai ir mums ne tiek svarbu, iš kur atkeliauja ir kur iškeliauja mūsų klientų grūdai. Svarbiau sudaryti jiems palankias krovos sąlygas. Turime daug sandėlių, klientams galime pasiūlyti paslaugas priimdami nuo tūkstančio iki keliasdešimt tūkstančių tonų grūdų. KLASCO vienu metu gali sukaupti po 4–5 rūšis kiekvieno iš savo klientų grūdų ir sėkmingai juos pakrauti į laivus“, – teigė V. Štumbergas.

Vienu metu KLASCO sandėliuose gali būti kaupiama virš 200 tūkst. tonų grūdų. Prie krantinių vienu metu grūdai gali būti kraunami į du „Panamax“ klasės laivus. Kitų metų sezonui KLASCO grūdų krovos galimybės dar prasiplės. Vienu metu grūdus bus galima krauti į tris „Panamax“ laivus. Dar 60 tūkst. tonų padidės vienkartinio grūdų sukaupimo pajėgumas. 

KLASCO grūdams krauti naudoja giliavandenes krantines su didesne nei 13 m gramzda. Čia pakraunami dideli laivai. Pernai pakrautas ir išsiųstas didžiausias laivas buvo su 74 394 tonomis miežių.

„Vertiname Lietuvos žemės ūkio vystymosi tendencijas. Derlius Lietuvoje gali dar didėti, todėl efektyviname grūdų krovos galimybes. Mūsų klientai yra pakankamai stiprios grūdų eksportuotojų bendrovės. Esame sau išsikėlę tikslus sudaryti jiems pačias geriausias krovos sąlygas“, – teigė KLASCO generalinis direktorius.

Investicijos į grūdų krovos pajėgumą įprastai atsiperka, nes grūdų eksportuotojai yra pastovūs klientai, su kuriais dirbama daugelį metų. Grūdus kraunančios uosto kompanijos klientus yra pasidalinusios, kokių nors perbėgimų nuo vieno krovėjo pas kitą beveik nebūna.

Daugiau atveža geležinkeliais

Pastebima ir ypatinga šių metų grūdų krovos tendencija. Vis daugiau grūdų į uostą gabenama geležinkeliais. Į KLASCO geležinkeliais atvežama apie 75–80 proc. grūdų. Tas procentas kasmet kyla.

„Anksčiau grūdai į uostą geležinkeliais būdavo gabenami tik iš tolimesnių Lietuvos elevatorių, o dabar jie vežami ir iš arčiau. Šiemet geležinkeliais grūdai atgabenti netgi iš Plungės. Taip yra todėl, kad „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo taikyti lankstesnius nuolaidų tarifus atsižvelgiant ir į pervežimo atstumą“, – pastebėjo V. Štumbergas.

KLASCO lanksčiai gali priimti tiek geležinkeliais, tiek autotransportu atvežamus įvairių rūšių grūdus. Ji turi tris specializuotas grūdų iškrovimo iš geležinkelio vagonų stotis, kur per parą iškraunama per 200 vagonų, dvi universalias geležinkelio ir automobilių iškrovimo stotis ir vieną skirtą tik automobiliams.

KLASCO pirmoji Klaipėdos uoste įsirengė specializuotus grūdų krovos terminalus, yra sukaupusi didžiulę krovos patirtį. „Nemanykite, kad krauti grūdus labai paprasta – paleidai transporterį ir byra. Grūdų krovai daug įtakos turi oro sąlygos, ne tik lyjant, bet ir esant santykinai didesniam drėgnumui, krova stabdoma. Itin svarbu yra vykdant grūdų krovą užtikrinti, kad nepablogėtų jų parametrai. Vykdoma nuolatinė Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos, krovinio siuntėjo, survejerio kontrolė. Ypač griežti reikalavimai yra dėl grūdų sukaupimo sandėlių paruošimo, valymo. Prieš kiekvieno produkto pakrovą survejeriai tikrina krovos linijas“, – tikino V.Štumbergas.

Jis teigė galintis didžiuotis, kad per 11 metų, kai dirba KLASCO, nė viena grūdų partija nebuvo sugadinta, nes į kiekvieno produkto krovą kompanija žvelgia itin atsakingai.

Universalus priėmimas ir krova

Grūdų derliai Lietuvoje nuo 2,8 mln. tonų – 2010 m. išaugo iki 6,5 mln. tonų – 2015 m. Pernai dėl prastesnių oro sąlygų Lietuvoje prikulta 5,7 mln. tonų grūdų. Vienos didžiausių Lietuvoje grūdų eksportuotojos – bendrovės „Baltic Agro“ generalinis direktorius Arūnas Bielskis mano, kad Lietuvos ūkininkai dėl naujų technologijų kasmet gali užauginti 6,8 - 7 mln. tonų grūdų derlių.

Grūdai tampa vienu svarbiausių Lietuvos eksporto šakų. Itin svarbu, kad kuo didesni jų kiekiai pirkėjams į Afrikos ir Artimųjų Rytų šalis keliautų per Klaipėdos uostą.

Pernai jame krauta 3,57 mln. tonų žemės ūkio produktų. Iš jų 2,82 mln. tonų grūdų. Žemės ūkio produktų dalis Klaipėdos uosto apyvartoje nuolat didėja – nuo 4,9 proc. – 2010 m. iki 9 proc. – 2016 m.

25-erių metų jubiliejų šiemet rudenį švęsianti Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ maisto produktų krovą pradėjo nuo 2000 m. su 25 tūkst. kubinių metrų talpos grūdų sandėliu ir geležinkelio iškrovimo stotimi. Jos dalis tada siekė apie 3 proc. nuo bendros uosto grūdų krovos. Dabar ta dalis yra išaugusi iki 30 proc.

Po 2010 m. sekė „Begos“ prisitaikymas masiškiau krauti grūdus. 2011 m. prasidėjusi pirso statyba paskatino 160 tūkst. kubinių metrų terminalo statybą. Pirmieji laivai priimti 2013 metais. Terminalas dirba kaip grūdų skirstymo stotis (HUB-as).

„Tai unikaliausias man žinomas grūdų HUB-as. Jis turi pilnus reversus – gali krauti grūdus tiek į sandėlį, tiek iš jo, tiek iš automobilių ar vagonų, tiek iš laivo į laivą“, - pastebėjo Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Pradžioje prie pirso buvo 13,5 metrų gylis, dabar 14,2 metrai, kitais metais numatoma 15,3, o ateityje iki 16,5 metrų gylis. Prie šio pirso grūdais buvo pakrautas iki šiol didžiausias laivas „Piera“, kuris 2014 m. rugsėjį išgabeno 74 tūkst. tonų grūdų. Šis kiekis nėra riba. Išgilinus uosto laivybos kanalą ateityje būtų galimybė prie „Begos“ pakrauti į laivus ir iki 100 tūkst. tonų grūdų.

„Mums nėra jokių kliūčių priimti ir didelius, ir mažus laivus, krauti grūdus tiek iš vagonų, tiek iš automobilių, kurių per parą galime aptarnauti po 2-3 šimtus. Taip pat galime grūdus priimti į sandėlį – maišyti, atlikti keitimą, pilti į papildomas talpas, konteinerius. Priimame mažesnius laivus iš Švedijos, Suomijos, Estijos ir galime perkrauti iš jų grūdus į didelius laivus ir atvirkščiai“, - teigė „Begos“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis.

Anot jo, „Begoje“ įrengtas modernių technologijų revoliucinis grūdų priėmimo centras su kokybės nustatymo įranga, kita grūdams priimti reikalinga įranga.

Neatsitiktinis pasirinkimas

Jūrų krovinių kompanija „Bega“ šiuo metu krauna apie trečdalį Klaipėdos uosto grūdų ir kitos žemės ūkio produkcijos. Ji turi apie 240 tūkst. kubinių metrų vienkartinio žemės ūkio produktų sukaupimo pajėgumą.

Šiais metais „Bega“ pasirašė sutartį su 16 pasaulio valstybių dirbančia, 4,2 mlrd. eurų metinę apyvartą turinčios Danijos ūkininkų tarptautine grupei „Danish Agro“ priklausančia „Baltic Agro“ (buvusi „Kemyra“). Jos apyvarta 2016 m siekė 160 mln. eurų.

Pradėtos statyti 6 naujos silosinio tipo grūdų talpyklos, kurios „Begos“ žemės ūkio produktų pajėgumą padidins dar 60 tūkst. kubinių metrų. Jas numatyta baigti šiemet rugpjūtį. Paraleliai statomos ir naujos geležinkelio universalios vagonų, automobilių iškrovimo stotys. Įdiegtos sisteminės programavimo, logistikos ir kitos grūdų priėmimo, skirstymo naujovės. Investicija siekia per 8 mln. eurų. Ji yra perspektyvi, nes aiškiai žinomos ateities krovos galimybės.

„Baltic Agro“ planuoja iki šiol per Latvijos uostus krautą dalį grūdų perkelti į Klaipėdą ir padaryti „Begą“ pagrindiniu kompanijos grūdų eksporto uostu. Grūdų krova per metus išaugs nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. tonų. Per pagrindinį savo partnerį „Baltic Agro“ vykdys ir prekybą pašarais, trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis, sėklomis. Yra vilčių pritraukti į Klaipėdą ir dalį rusiškų, baltarusiškų, ukrainietiškų.

Klaipėdos uostas pagrindiniu partneriu pasirinktas neatsitiktinai. Iš visų Baltijos šalių Lietuvoje daugiausiai grūdų augintojų. Ne mažesnę reikšmę turėjo ir itin didelis Klaipėdos uosto dėmesys partneriams.

„Dalį grūdų vežėme per Liepojos ir Rygos uostus. Kartu su mūsų savininkais iš Danijos dairėmės kur geriausios krovos galimybės. Lankėmės Klaipėdos, Liepojos ir Rygos uostuose. Pamatėme, kad Klaipėdos uoste daug kas vyksta sparčiau, infrastruktūra čia sutvarkyta geriausiai. Pačiame uoste „Bega“ tapo mūsų geriausios vietos pasirinkimu. Ji universali, suteikia galimybes vienu metu laikyti iki 10 rūšių produktų, atlieka daug papildomų paslaugų“, - dėstė „Baltic Agro“ generalinis direktorius  Arūnas Bielskis.

Statys cemento terminalą

Klientams iš Danijos patiko ir tai, kad Uosto direkcija pradėjo rekonstruoti „Begos“ naudojamas 67-68 krantines pritaikytas gyliui iki 16,5 metrų. Jos investicijos sieks 18 mln. eurų. Ateityje prie jų į laivus bus galima krauti 95 tūkst. tonų ir daugiau grūdų ir kitų maisto produktų.

„Bega“ yra numačiusi kurti naujas universalias grūdų talpyklas. Jos maisto produktų sukaupimo galimybės išaugs iki 360 tūkst. kubinių metrų.

„Mūsų tikslas yra sudaryti tokias sąlygas, kad Lietuvoje užauginta grūdų produkcija neišeitų į kitus uostus. Lietuvoje pernelyg daug grūdų gabenama autotransportu ir tai nėra gerai, nes grūdai ypač iš šiaurinės Lietuvos dalies važiuoja į Latviją. Lietuvos geležinkeliai turėtų pasistengti, kad kuo daugiau grūdų būtų surenkama į vagonus ir gabenama į Klaipėdos uostą. Taip pat reikia tartis su baltarusiais, kad per Klaipėdos uostą keliautų kuo daugiau pašarinių grūdų. Turime aktyviau naudotis šiaurės Ukrainos, Kazachstano grūdų rinkomis“, - dėstė A.Vaitkus.

Uosto kompanijos laukia ne tik lietuviškų grūdų, tam ruošiasi. Ta pati „Bega“ yra sudėliojusi trejų metų investicijų programą, kuri siekia 25 mln. eurų. Didžiausia dalis investicijų – apie 12,6 mln. eurų bus panaudota šiais metais.

Ji mielai krautų ne tik lietuviškus, bet ir iš kitų regionų atgabentus grūdus.

Įgyvendinus numatytus planus grūdų ir maisto produktų krovos dalis bendroje „Begos“ veiklos dalyje išaugs iki 50 proc.

Be žemės ūkio produktų „Bega“ krauna birias ir skystas trąšas, mineralines medžiagas, cementą. Šiais metais „Bega“ dar planuoja pradėti statyti atskirą cemento terminalą.

Šiemet visuose Baltijos jūros regiono uostuose kraunami gerokai didesni grūdų kiekiai nei pernai. Tai aiškinama ne tik gerais grūdų derliais Lietuvoje, Latvijoje, bet ir Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane.

Grūdų šuolis Latvijoje

Ventspilio uoste grūdų krovos augimas siekia net 186 procentus. Iš viso šiemet šiame uoste krauta per 250 tūkst. tonų grūdų. Ventspilio uoste kraunami ne tik Latvijos žemdirbių grūdai, bet ir Rusijos eksportuojami kviečiai. 

Rygos uoste šiemet jau krauta per pusė milijono tonų grūdų. Tai net 17,2 proc. didesnis grūdų kiekis nei pernai. Rygos uoste grūdus krauna net penkios kompanijos

Iš visų Latvijos uostų daugiausiai grūdų krauna Liepojos uostas. Šiemet jo krova siekė 1,87 mln. tonų arba 7,9 proc. daugiau nei pernai. Grūdai sudaro net 47 proc. visos Liepojos uosto krovos.

Dideli Latvijos uostų grūdų krovos rezultatais aiškinami ir tuo, kad Latvijos ūkininkai šiemet gavo didžiausią visų laikų 2,6 mln. tonų grūdų derlių.

Klaipėdoje – pilni aruodai

Nors Klaipėdos  uoste veikia net penki grūdų terminalai, tačiau gali būti ir taip, kad Latvijos uostai dalį grūdų eksporto nugriebia ir iš Lietuvos, ypač iš šiaurinių regionų.

Nors Klaipėdos uoste jau prieš kurį laiką iškeltas tikslas nė vienos Lietuvos žemdirbių grūdų tonos neišleisti į kitus uostus.

Preliminariais vertinimais, šiemet Lietuvos žemdirbių grūdų derlius siekia apie 5,9 mln. tonų. Pernai Lietuvos žemdirbiai gavo 5,3 mln. tonų derlių.

„Aš labai džiaugiuosi dėl nuolat didėjo Lietuvos žemdirbių grūdinių kultūrų derliaus. Iš to laimi ir uostas“, - pripažino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Jis teigė lankęsis dalyje grūdus kraunančių uosto kompanijų ir matęs pilnus aruodus grūdų.

Įvairūs kroviniai, o tarp jų ir grūdai, šiemet Klaipėdos uostui leidžia tikėtis ir rekordinės metinės krovos.

Sulaukia tranzitinių grūdų

Šiemet rekordinius grūdų derlius skaičiuoja ir Ukraina. Iš viso jie siekia apie 60 mln. tonų. Ukraina yra numačiusi eksportuoti iki 20 mln. tonų grūdų. Didžiausi kiekiai grūdų bus eksportuojami per pačios Ukrainos uostus. Didžiuliai grūdų elevatoriai yra Ukrainos Odesos, Nikolajevo, Iljičovsko uostuose. 

Ukraina yra skelbusi duomenis, kad jos uostai per metus gali krauti net iki 26 mln. tonų grūdų. Ilgą laiką per Ukrainos uostus buvo kraunami ir Rusijos grūdai.

Pernai Rusijoje buvo surinktas rekordinis 105 mln. tonų grūdų derlius. Šiemet Rusijos grūdų derlius siekė 103,8 mln. tonų. Per 2014/2015 metų sezoną Rusija eksportavo 37 mln. tonų grūdų. Didžiausias grūdų eksporto pikas yra nuo rugpjūčio iki sausio. Šiemet planuojama eksportuoti apie 35 mln. tonų. Pagrindinis Rusijos grūdų krovėjas yra Novorosijsko uostas.

Kazachstane šiemet buvo prikulta apie 20 mln. tonų grūdų. Iš jų apie 7 mln. tonų planuojama eksportuoti.

Perkrovusios lietuviško derliaus grūdus Klaipėdos uosto kompanijos kaip ir kiekvienais metais tikisi dalies tranzitinių grūdų iš Kazachstano.