Susitikime jis taip pat žada skirti dėmesį Bendrijos valstybių saugumo stiprinimui ir energetinei nepriklausomybei nuo Rusijos išteklių.

„Jau 14 dienų narsūs ukrainiečiai kaunasi už savo laisvę. Už mūsų laisvę taip pat. Už visos Europos laisvę. Demokratinės Europos ateitis šiandien sprendžiasi Ukrainos žemėje. Mes daug padarėme, kad padėtume ukrainiečiams, bet galime padaryti dar daugiau. Simboliai šioje kovoje yra labai svarbūs, todėl Europos Sąjunga privalo pasiųsti aiškų ir nedviprasmišką signalą Ukrainos žmonėms, kad Ukraina priklauso Europos šeimai“, – prieš prasidedant EVT sakė prezidentas.

Kaip pranešė Prezidentūra, taip pat Europos Sąjungos vadovų susitikime G. Nausėda kels naujų sankcijų karą pradėjusiai Rusijai įvedimo klausimą, tarp jų – Rusijos tarptautinį izoliavimą ir narystės suspendavimą tarptautinėse organizacijose, ypač finansinėse.

Lietuva taip pat siūlys atjungti visus Rusijos bankus nuo SWIFT sistemos (šiuo metu atjungta tik dalis jų) ir uždrausti Rusijos laivams įplaukti į ES valstybių teritorinius vandenis bei uostus.

ES valstybių narių vadovai susitikime taip pat aptars politinę, karinę ir humanitarinę paramą Ukrainai, ES saugumo, įskaitant energetinį, situaciją karo Ukrainoje akivaizdoje bei ES ekonomikos atsparumo didinimo priemones.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą ES anksčiau įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, paskelbė prekybos apribojimus, atjungė dalį Rusijos ir Baltarusijos bankų nuo atsiskaitymų sistemos SWIFT, įtraukė kelis tūkstančius abiejų šalių pareigūnų ir oligarchų į juoduosius sąrašus.

Tačiau Bendrija kol kas atsisako rusiškos naftos ir dujų importo embargo, nes dalis narių yra itin priklausomos nuo Rusijos energijos išteklių.

Tokią poziciją šalies vadovas išsakė po susitikimo su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir senjorų organizacijų atstovais.

„Prezidentas ragina ir kviečia Vyriausybę padaryti atitinkamus sprendimus tam, kad pensijos tiek 2021 metų sausį, tiek ir vėliau būtų sparčiau didinamos negu iki šiol tol, kol pasieksime minimalų standartą“, – žurnalistams penktadienį sakė patarėja.

Patarėjos teigimu, prezidentas pasisako už pensijų indeksavimą kitais metais, nors tam iškilusi rizika.

„Tai yra labai svarbus klausimas, bet jam iškilusi rizika, nes, kaip matėte, Finansų ministerijos prognozės rodo, kad tiek bendrasis vidaus produktas, tiek darbo užmokesčio fondas – jų pokyčiai yra su minuso ženklu, o tai reiškia, kad pensijų indeksavimas iš principo nuo naujų metų turėtų išsijungti“, – teigė I. Segalovičienė.

„Prezidento pozicija yra vienareikšmė – mes turime siekti, kad kitais metais pensijos ir toliau turėtų būti indeksuojamos“, – kalbėjo patarėja.

Pasak jos, minimalus standartas yra, kad pensijos pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kuris pirmą šių metų ketvirtį „į rankas“ buvo 879,2 euro.

„Reikalingas bendras standartas ir sutarimas, kad Lietuvoje pensijos turi sudaryti 50 proc. VDU neto“, – teigė I. Segalovičienė.

„Šiandien pensijos sudaro maždaug apie 42 proc. VDU, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 61 proc. Tai yra programa minimum ir mes turime susitelkti ir padaryti“, – teigė ji.

Prezidento patarėjos teigimu, pensininkų skurdo rodiklis yra 42 proc., o tai reiškia, kad beveik 250 tūkst. žmonių šiuo metu patiria skurdą.

„Senyvų amžiaus asmenų gerovė turi būti maksimaliai prioritetizuota“, – tvirtino šalies vadovo patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais I. Segalovičienė.

Konkreti suma – neaiški

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako kol kas nenorintis įvardinti konkrečios sumos, kiek galėtų kitais metais didėti pensijos.

„Kol kas nenoriu įvardinti, tikrai mes turime bent keletą variantų, kol tie variantai nėra aptarti Vyriausybėje, nesinori apie juos kalbėti viešai, nes tokiu būdu gausis tam tikras viešas spaudimas kolegoms“, – BNS penktadienį Prezidentūroje sakė ministras.

Jo teigimu, koronaviruso krizė pakoregavo finansinę situaciją ir tai gali turėti įtakos pensijoms, tačiau neaišku kokios.

„Kad jis turės įtakos mūsų viešiesiems finansams, tai vienareikšmiškai, tai yra susieta su mūsų galimybėmis mokėti pensijas. Ar tai turės įtakos ir kiek turės, galėsiu pasakyti po to, kai kartu su finansų ministru susitarsime dėl biudžetų – tiek valstybės, tiek „Sodros“, – teigė L. Kukuraitis.

Jis tvirtino, kad pensijos turėtų būti prioritetas, nes pensininkai labiausiai skurstanti visuomenės grupė. Ministro teigimu, kol kas negalima kalbėti apie vidutinės senatvės pensijos augimą iki 400 eurų.

„Šiuo atveju, net ir apie tai nekalbėčiau, nes net ir iki tos ribos yra 20 keli eurai“, – sakė L. Kukuraitis.

„Sodros“ duomenimis, vidutinė senatvės pensija gegužės mėnesį šalyje siekė 376,06 euro. Tuo metu vidutinė pensija, turint būtinąjį stažą, siekė 398,85 euro.