Plačiau apie tai papasakojo Valstybės mokslų centro mokslininkas Gytis Dudas.

– Gripas ar COVID-19 gali mums sukelti didesnių problemų šiais metais?

– Abejoju, ar yra išsiaiškinta, kokia yra ilgalaikė COVID-19 keliama našta. Žinoma, akivaizdžiai matome, kad nesimato ligoninių apgulties. Tas didžiąja dalimi yra nulemta to, kad praktiškai visas pasaulis yra persirgęs šia infekcija. Tačiau tas imuninis kraštovaizdis, kuo žmonės yra persirgę, nėra visiškai suvienodėjęs, todėl labai sunku paskaičiuoti, kuris virusas ilgainiui kels didesnę naštą. Abiem atvejais turime skiepus. Jie galbūt nepasižymi labai efektyvia apsauga nuo užsikrėtimo, tačiau apsaugo nuo sunkesnių ligos atvejų ar nuo mirties. Tokiose šalyse kaip JAV yra visiškai įprasta paskiepyti savo didžiąją dalį populiacijos nuo gripo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– COVID-19 turėjo daug atmainų. Atrodo, kad žmonės nebenori girdėti apie tas atmainas. Mes prisimename tuščias gatves, kurios buvo per pačią pandemiją. COVID-19 jau nebegąsdina žmonių. Ar negali nutikti taip, kad kai žmonės atsipalaiduos per daug, virusas gali mutuoti į kažkokią naują atmainą, kuri ir vėl gali būti grėsminga?

Neįmanoma pasakyti, neįmanoma prognozuoti.

– Kai kalbame būtent apie šį virusą, kuris šiuo metu cirkuliuoja žmonėse, jam yra mažai galimybių evoliucionuoti. Praktiškai visi esame persirgę ir dėl to ta viruso įvairovė yra palyginus ribota. Jei žmogaus imuninė sistema neveikia efektyviai, ji negali pilnai išnaikinti viruso jo organizme. Kartais tokiomis aplinkybėmis susidaro galimybės, kurios leidžia COVID-19 virusui žmogų užkrėsti mėnesių mėnesiais. Jei virusas patiria tam tikrą evoliucinį spaudimą iš žmogaus imuninės sistemos, jis gali pakisti taip, kad likusioje visuomenėje esantis atsakas nebegali jo atpažinti. Manome, kad Omicron palikuonys pateko į žmogų nusilpusia imunine sistema, ir tada po kurio laiko peršoko atgal į žmones. Omicron atrodė skirtingai nuo visų prieš tai cirkuliavusių atmainų. Egzistuoja tikimybė, kad kažkur vyksta analogiškas įvykis. Mes apie tai jau žinome. Neseniai atrasta atmaina B.2.86 yra visiškai analogiškas atvejis. Mes tik nematome, kad tai sukeltų kažkokių, didesnių bėdų. Taip pat žinome, kad virusas yra pakankamai neišrankus, juo gali užsikrėsti beveik visi žinduoliai. Matome tolimesnį, efektyvų viruso perdavimą. Tai reiškia, kad praėjus dešimtmečiams mes galime atsidurti situacijoje, kur virusas, kuris cirkuliuoja žmonėse, visiškai skirsis nuo cirkuliuojančio gyvūnuose.

– Ar šie metai bus ramūs?

– To neįmanoma pasakyti, neįmanoma prognozuoti. Tam reikia žinoti, kuo žmonės yra persirgę, koks efektyvus yra jų sudarytas imuninis atsakas. Abejoju, kad bet kas, kas yra kilę iš Omicron, keltų didesnių bėdų, kurios reikalautų rimtesnės reakcijos iš valstybės.

– Nesinori gąsdinti žmonių, bet tų virusų yra begalės. Apie kokį jūs konkrečiai kalbate ir ar tas virusas, ta liga gali pasiekti Lietuvą?

– Daugiausiai kalbama apie mano pranešimą „Login“ konferencijoje. Joje pristačiau PSO ekspertų paruoštą ligų sąrašą, kurios nėra gerai pažintos mokslininkų. Tai reiškia, kad gerai nesuprantame, kaip jos yra perduodamos, todėl negalime sukurti efektyvių intervencijų veiksmingiausiai panaudodami savo ribotus išteklius. Iš tokių ligų, kurios anksčiau ar vėliau galėtų paliesti ir Lietuvą, realios yra dvi. Viena – SARS ir MERS koronavirusai. SARS koronaviruso pandemija mokslininkams nebuvo kažkoks siurprizas. Kita liga, apie kurią tikrai nedaug kas buvo girdėję, tai – Krymo-Kongo hemoraginė karštligė. Šią ligą perneša tam tikros rūšies erkės. Arčiausiai mūsų ji jau paplitusi Pietų Europoje, arba – Kanuose, Italijoje, Iberijos pusiasalyje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Lietuvoje daug erkių, bet, laimė, kalbame ne apie mūsiškes, kitos rūšies?

– Taip, tačiau visuomet kyla ilgalaikė rizika. Kuomet mes kalbame apie klimato kaitą, mes suprantame, kad šiaurinėse platumose klimato sąlygos tampa vis palankesnės kitoms vabzdžių rūšims, taip pat ir erkių. Jos plinta ten, kur joms sąlygos palankesnės.

– Ar tą Krymo-Kongo karštligę gali perduoti žmogus žmogui?

– Nelabai, nes tam reikalingas labai artimas kontaktas, pasikeitimas įvairiais kūno skysčiais.

Iš tokių ligų, kurios anksčiau ar vėliau galėtų paliesti ir Lietuvą, realios yra dvi. Viena jų – Krymo-Kongo hemoraginė karštligė

.

– Dar kalbama apie grėsmę keliančius Zika virusą, Lūžių slėnio karštligę, Lasos karštinę ir kitas. Girdėti pavadinimai, bet ar šios, atrodytų toli nuo Europos egzistuojančios ligos, gresia ir Lietuvai? Juk  virusams sienos neegzistuoja…

– Viskas priklauso nuo keliautojų ir būtent tose šalyse esančių problemų. Pavyzdžiui, jeigu kažkas būtų atsidūręs 2013–2016 metais Siera Leonėje, Vakarų Afrikoje, būtų kilusi rizika užsikrėsti Ebolos virusu. Jeigu asmuo keliauja po Vakarų Afrikos regioną, priklausomai nuo to, kur jis apsistoja, yra rizika užsikrėsti Lasos karštine nuo tam tikros graužikų rūšies. Tad kiekvienas, kuris keliauja į padidintos rizikos šalis, turėtų pasidomėti apie tas rizikas ir, kiek įmanoma, jų vengti.

– Ir dar minėjote apie vieną mistinę ligą pavadinimu X. Kas tai?

– PSO ekspertų liga X buvo apibrėžta kaip kvietimas mąstyti šiek tiek plačiau, neapsiribojant ties viena kažkokia konkrečia infekcija. Liga X laikoma kaip ištisos virusų grupės, apie kurias mes galbūt žinome, bet nėra pas mus pakankamai ištirtos, nes tų atvejų būta nedaug. Tad turima omenyje, kad reikėtų šias X ligas geriau ištyrinėti ir pažinti.

– Kaip gyventi žinant, kad egzistuoja daugiau virusų ir net baisesnių nei koronavirusas? Juk neužsidarysi tarp keturių sienų…

– Pirmiausiai, ką mes galime padaryti, tai apsišviesti, kokios aplinkui egzistuoja grėsmės. Įsivertinti, kiek jos realistiškos. Ir galbūt nereikėtų pernelyg rūpintis dėl dalykų, kurių negalime pakeisti. Toks paprastas palyginimas – lipant į vonią mums tikrai nereikia apsauginės liemenės, kuri būtina sėdant į valtį jūroje.

– Apsauginės kaukės, dezinfekciniai skysčiai neturėtų dingti iš mūsų buities?

– Tikrai taip. Man visada atrodė, kad šaltuoju metų laikotarpiu, kada siaučia kvėpavimo takų virusai, visada reikėtų stengtis apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius. Ypač būnant uždaroje patalpoje, kur yra daug žmonių. 

Anot VU, ši EMBO finansavimo schema programoje dalyvaujančių šalių mokslininkams teikia kelerių metų finansavimą steigiant ir plėtojant tyrimo grupes.

Pranešime nurodoma, jog naujieji dotacijų gavėjai įkurs savo laboratorijas Lietuvoje, Kroatijoje, Čekijoje, Estijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Kroatijoje ir Turkijoje. Lietuvoje dotacijas laimėję mokslininkai skirs jas savo laboratorijų ir tyrimų plėtrai VU Gyvybės mokslų centre. 

„Savo laboratoriją įkūriau 2021 metais. Todėl man ši dotacija – papildoma, tačiau svarbi parama, padedanti pakylėti laboratorijoje atliekamus tyrimus į naują lygį. Finansiškai ši parama siekia 50–60 tūkst. eurų per metus. Be to, ši kompleksiška programa suteikia galimybę visiškai integruotis į EMBO tinklą“, – pranešime cituojamas P. Pauschas.

„Didžiausia motyvacija man asmeniškai – tapimas EMBO jaunųjų tyrėjų tinklo nariu ir galimybė savo mentoriumi išsirinkti EMBO priklausantį mokslininką. Prieiga prie EMBO tinklo taip pat yra neįkainojama parama laboratorijas Europoje steigiantiems tyrėjams“, – teigia mokslininkas.

EMBO dotacijos teikiamos tyrimų grupės vadovams trejus–penkerius metus, gavėjui per metus skiriama 50 tūkst. eurų siekianti suma, jis taip pat gali kreiptis dėl papildomo finansavimo siekiančio iki 10 tūkst. eurų per metus.

35 tūkst. eurų metinių išmokų skiria kiekvienos dalyvaujančios šalies finansavimo agentūra arba atsakinga ministerija, o 15 tūkst. eurų – EMBO finansuojanti įstaiga EMBC (Europos molekulinės biologijos konferencija).

Dotacijas gavę mokslininkai tampa EMBO jaunųjų tyrėjų tinklo nariais, jiems teikiama profesinė parama, konferencijų, seminarų, paskaitų, mentorystės galimybės, prieiga prie aukščiausio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūros. Dotacijos gavėjai taip pat atleidžiami nuo EMBO žurnalų publikavimo mokesčių, jiems taip pat gali būti finansuojamos rankraščių redagavimo paslaugos, teikiama parama rašant dotacijų projektus.

EMBO yra daugiau nei 1,9 tūkst. mokslininkų vienijanti organizacija, skatinanti kompetenciją gyvybės mokslų srityje Europoje ir už jos ribų. Organizacijos tikslai – remti talentingus mokslininkus visais jų karjeros etapais, skatinti keitimąsi moksline informacija ir padėti kurti geriausių mokslinių rezultatų įgalinančią pasiekti tyrimų aplinką.

„Šiuo metu atvejų skaičius Lietuvoje toliau krinta, tačiau skirtingos tendencijos yra matomos kitose Europos šalyse. Tai daugiausiai siejama su cirkuliuojančiu omikron potipiu BA.2, kuris šiuo metu yra dominuojantis visame pasaulyje“, – sakė G. Dudas.

Jis papasakojo, kuo ši atmaina skiriasi nuo prieš tai buvusios.

„Ją vadinti nauja yra visiškai netikslinga, ją vadinti slaptu omikronu – nesąmonės. Apie BA.1 ir BA.2 mes sužinojome daugmaž tuo pačiu metu, praeitų metų lapkritį, kai apie ją perspėjo Pietų Afrikos Respublikos mokslininkai. Lietuvoje BA.2 pirmiausia atkeliavo maždaug praeitų metų gruodžio pabaigoje, o BA.1 iš Pietų Afrikos regiono į visą pasaulį paplito anksčiausiai, Lietuvoje buvo aptiktas maždaug praeitų metų gruodžio pradžioje. BA.1 turėjo mėnesio pranašumą, tačiau BA.2 pasirodė esanti apie 30 proc. labiau užkrečiama už BA.1“, – aiškino virusų tyrinėtojas.

„Čia taip pat reikėtų paminėti pačios omikron atmainos atsiradimo istoriją. Mes žinome, kad apie 2020 m. pradžią ar vidurį omikron atmainos protėvis pakliuvo į kažkokį rezervuarą – tai galėjo būti imunosupresuoti asmenys ar gyvūnai. Tame rezervuare praleido ganėtinai ilgą laiką, akivaizdžiai patyrė kažkokių keistų evoliucijos spaudimų, kol 2021 m. lapkritį iš rezervuaro vis dar galėjo plisti tarp žmonių. Dėl šiuo metu dėl nelabai aiškių priežasčių iš šio rezervuaro ištruko BA.1 ir BA.2 atmainos, jos yra palyginti giminingos, tačiau jas skiria ir nemažai mutacijų“, – kalbėjo G. Dudas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Biologijos mokslų daktaro minėta atmaina sparčiai plinta Kinijoje.

Lietuvoje, net taikant patį konservatyviausią mirties apibrėžimą, mes esame dvidešimtuke visame pasaulyje pagal mirtingumą nuo COVID-19.

„Tas pats vyksta visoje Azijoje, kadangi daugelis Azijos valstybių neturėjo prieigos prie itin kokybiškų skiepų nuo koronaviruso, priešingai nei Vakarų pasaulis. Kitas dalykas, daugelis šalių Azijoje sėkmingai tvarkėsi su koronaviruso infekcija, todėl atsitiko taip, kad jie paskiepijo savo populiacijas ganėtinai anksti, paskiepijo nelabai efektyviomis vakcinomis, tačiau lygiai taip pat neleido savo piliečiams persirgti tokiais pačiais lygiais, kaip atsitiko Vakarų pasaulyje. Tai reiškia, kad jų imunizacijos kokybė nėra tokio pat gero lygio kaip Vakarų pasaulyje. Šiuo metu jie susiduria su problema, kad visuomenėje nėra pakankamos imunizacijos plitimui užkardyti, tačiau Vakarų pasaulyje mes tą pasiekėme išties labai dideliais mirčių skaičiais. Nepaisant to, kad Hong Konge yra susidariusi itin kritinė situacija sveikatos apsaugos sistemoje, žvelgiant į visą pandemijos laikotarpį, jų mirtingumas yra itin mažas. O Lietuvoje, net taikant patį konservatyviausią mirties apibrėžimą, mes esame dvidešimtuke visame pasaulyje pagal mirtingumą nuo COVID-19“, – teigė pašnekovas.

G. Dudas aptarė ir koronaviruso sezoniškumą. Anot jo, vasarą susirgimų mažės, bet visai liautis neturėtų.

„Situacija turėtų šiek tiek pagerėti. Vienas dalykas, dėl to, kad omikron banga Lietuvoje buvo ganėtinai intensyvi, kitas dalykas, daugiau laiko praleisime geriau ventiliuojamose erdvėse. Tačiau taip pat reikėtų paminėti, kad niekada negalima nuskaičiuoti scenarijaus, kuomet atsiranda kažkokia nauja atmaina. Vasarą plisti joms nėra labai palanku, tačiau tai nereiškia, kad jos negali plisti. Tarkime, praeitais metais delta Lietuvoje pradėjo plisti dar liepą. Aišku, prireikė mokslo metų pradžios ir šaltesnio metų laiko, kad ta banga sugebėtų įsivažiuoti. Tačiau kol kas, neatsirandant naujų atmainų, galima tikėtis, kad atvejų skaičiai Lietuvoje išties turėtų būti ganėtinai maži“, – šnekėjo G. Dudas.

Anot virusų tyrinėtojo, tai, ar vasarą atsiras nauja atmaina, priklauso nuo daugelio veiksnių.

„Tai priklauso nuo tokių veiksnių kaip, tarkime, nestebimi rezervuarai. Tikimybė, kad tai atsitiks būtent Lietuvoje, itin maža. Aišku, mes turime itin kritiškai blogą situaciją audinių ūkiuose. Juose sugeba cirkuliuoti nemažai koronaviruso linijų, kurios pastoviai kelia grėsmę, jei jos peršoks atgal į žmones. Tačiau lygiai taip pat visame pasaulyje yra labai daug žmonių su imunosupresija, kurie, užsikrėtę koronavirusu, serga chroniškai, kaip ir bet kokiu kitu virusu. Jei jų imuninė sistema nėra visiškai „išjungta“, jie gali atrinkti koronavirusus savo kūne su tam tikrais bruožais, kurie po to, ištrūkę į bendrą populiaciją, gali sukelti kažkokią panašią situaciją kaip omikron“, – svarstė G. Dudas.

Pasak G. Dudo, epidemiologinei situacijai gerėjant, visų suvaržymų atsisakyti negalima.

„Ką aš norėčiau matyti Lietuvoje, kad būtų palikti bent jau minimalių apimčių testavimas ir sekoskaita, kad būtų galima tiesiog stebėti situaciją ir iš anksto pastebėti kažkokias papildomas grėsmes“, – pridūrė virusų tyrinėtojas.