Nauja specialybė ir studijų programa

Gyvensenos medicinos specialistų ruošimas ir jų integracija į sveikatos apsaugos sistemą – revoliucinis pokytis, kurio reikšmė – didžiulė.

„2014 m., kai pradėjome apie tai kalbėti, gyvensenos medicinos koncepcija Lietuvoje ir apskritai Europoje dar buvo mažai žinoma. Daug metų rengiame visuomenės sveikatos specialistus, gydytojus. Asmens sveikatos priežiūra ir visuomenės sveikatos priežiūra yra viena kitą papildančios sritys, bet jų sąlyčio taškas buvo labai neapibrėžtas. Gyvensenos medicinos specialistas – tvirta jungiamoji grandis tarp visuomenės ir asmens sveikatos“, – teigia LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros vadovė, profesorė habilituota daktarė, gyvensenos medicinos Lietuvoje pradininkė Ramunė Kalėdienė.

Europoje iki šiol tokios studijų programos nebuvo, todėl remtasi JAV ir Australijos patirtimi.

Gyvensenos medicinai, apimančiai ligų profilaktiką ir gydymą keičiant gyvenseną, Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje atitenka labai svarus vaidmuo.

„Vienas šiuolaikinės sveikatos priežiūros tikslų – sveikatos priežiūros integralumas, suteikiant visuomenei sveikatos ir apsaugant žmogų nuo žalos ir nereikalingų išlaidų savo sveikatos priežiūrai. Naujoji visuomenės sveikatos paradigma akcentuoja laipsnišką perėjimą nuo tradicinės (gydomosios) medicinos į šiuolaikinę (integralią, holistinę) mediciną“, – atkreipė dėmesį prof. R. Kalėdienė.

Gyvensenos medicinos specialisto užduotis – taikant aplinkos, elgsenos, medicininius bei motyvacinius principus padėti pacientui pakeisti savo gyvenseną taip, kad aplenktų ligos, negalavimai, o jeigu jie ištiko, padėti imtis pokyčių, kurie leistų vartoti kuo mažiau vaistų – arba jų visai nereikėtų.

Gyvensenos medicina – tarpdisciplininė sritis, jungianti mediciną, psichosocialinius mokslus, neuromokslus, visuomenės sveikatą, aplinkos sveikatą ir biologiją.

Geresnė žmonių savijauta ir sveikata, mažesnis krūvis sveikatos priežiūros sistemai, mažesnės eilės, mažiau suvartojamų vaistų – mažiau išlaidų gyventojams ir valstybei.

LSMU nuotr.

Ne visiems viskas tinka

„Etapas, kai patarimus pacientams dalija, į gydymo planą kišasi savamoksliai entuziastai, turi kuo greičiau baigtis“, – vylėsi prof. R. Kalėdienė. 

Atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę, turimas vieną ar kelias lėtines ligas, būtinas individualus gyvensenos korekcijos planas.

Gyvensenos medikai išmano, kokia mityba, dienotvarkė, kokios mankštos, pratimai, jų intensyvumas būtų veiksmingiausi kiekvienu konkrečios ligos atveju ar esant kelių ligų, būklių kombinacijai. Jie žino ir gali patarti, kaip turėtų maitintis, tarkime,  sergantis tam tikra onkologine liga, kaip ir kiek toks pacientas turėtų sportuoti, kaip veiksmingai valdyti stresą, pasitelkti socialinę paramą, aplinkos kontrolę ir t.t. O sprendimus gyvensenos medicinos specialistas priima dirbdamas šeimos gydytojo komandoje, o ne vienašališkai, pabrėžė profesorė.

Viena perspektyviausių sričių

„Mokslas ir geroji klinikinė praktika rodo, kad gyvensenos medicina yra viena perspektyviausių ateities sričių. Net tris ketvirtadalius visų lėtinių sutrikimų lemia gyvensenos veiksniai. Kas nutiktų, jeigu sugebėtume daugumą jų pakoreguoti?“,  – klausė gyvensenos medicinos ekspertas, LSMU lektorius dr. Tomas Vaičiūnas.

Jis atkreipė dėmesį, kad atsiradus kompetencijų centrui, kuriame ruošiami specialistai, gebantys taikyti nefarmakologiniu mokslu grįstas intervencijas, Lietuva šioje srityje tapo pastebima ir tarptautiniu mastu. „Kitoms Europos šalims esame rodomi kaip pavyzdys“, – sakė pašnekovas.

Susiduriama ir su iššūkiais. „Mūsų socialinė aplinka iš esmės dar yra hipermedikalizuota. Ne vienam pacientui dar sunku visiškai patikėti, kad jo savijauta reikšmingai pagerėtų ne nuo piliulės, o tiesiog pakeitus gyvenseną. Žinoma, tam reikia ir asmeninių pastangų“, – dėstė T. Vaičiūnas.

Vienas šios konferencijos tikslų – ką dar galima padaryti, kad ir pati medicinos bendruomenė labiau „prisijaukintų“ nefarmakologines intervencijas.

Į konferenciją susirinko pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos nariai (šeimos medicinos gydytojai, gyvensenos medicinos specialistai, slaugytojai, kineziterapeutai, psichologai, socialiniai darbuotojai), įvairių specialybių gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai, dietistai ir kiti besidomintys gyvensenos medicina.

Organizatoriai pristatė, kad šis išskirtinis renginys skirtas įkvėpti, šviesti ir diskutuoti sveikatos priežiūros specialistus, politikos ir visuomenės atstovus apie reikšmingą gyvensenos medicinos indėlį valdant lėtines ligas bei gerinant asmens ir visuomenės sveikatos rodiklius.

Kauno miesto poliklinikoje – jau dirba

Konferencijoje dalyvavo ir Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, vienas gyvensenos medicinos magistro studijų programos kūrėjų.

„Su šia iniciatyva Lietuva visame pasaulyje buvo pirmeivė, apskritai esame stiprūs visuomenės sveikatos srityje: gerai sutvarkyta struktūra, įkurti visuomenės sveikatos biurai, turime šios srities mokslininkų. Gyvensenos medicina yra išskirtinė visuomenei, kuri suvokia, kad žmogus yra pats atsakingas už savo sveikatą, turi ja rūpintis. Dažnas nežino, kaip tą padaryti. Abstrakčių patarimų neužtenka, ir čia į pagalbą ateina gyvensenos medicina“, – kalbėjo A. Veryga. 

LSMU nuotr.

Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša sakė, kad poliklinika jau yra įdarbinusi vieną gyvensenos medicinos specialistą. Rudenį poliklinikoje dirbs jau keturi tokie medikai.

„Iniciatyvos paprastai eina iš paskos pacientų poreikiams, tik kartais – pirma jų. Čia ir bus pastarasis atvejis“, – komentavo P. Kibiša.

Konferenciją „Gerosios gyvensenos medicinos praktikos kūrimas Lietuvoje“ LSMU surengė kartu su Lietuvos Gyvensenos medicinos asociacija, Lietuvos šeimos gydytojų kolegija ir Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija. Tai jau septintoji gyvensenos medicinai skirta konferencija.

2023 m. kovo 3 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo numatyta, kad šeimos gydytojo komandoje asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia ir gyvensenos medicinos specialistas, o iki 2030 m. pabaigos šeimos gydytojo komandoje dirbančių gyvensenos medicinos specialistų etatų skaičius turi būti 0,20 vienam šeimos gydytojos etatui.

Poveikis genams

Pristatytas naujas požiūris į genus – juos koreguoti gali gyvensena. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas gali pakeisti genus ir užkirsti kelią ligoms.

"Jau seniai įrodyta, kad genetika nulemia, koks bus žmogaus ūgis, akių spalva, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad genus formuoja ir gyvensena. Įrodyta, kad fizinis krūvis aktyvuoja bent 30 genų, kurie atsakingi už chromosomų atsistatymą, ląstelių regeneraciją ir ilgaamžiškumą, funkcijas, kurios kovoja su uždegimais", – naujausių tyrimų duomenimis pasidalijo LSMU genetikas prof. dr. Danielius Serapinas.

Anot jo, augaluose esantys polifenoliai ir gausus daržovių vartojimas pristabdo onkologinių ląstelių dalijimąsi, nes jie aktyvina P23 geną, kuris slopina auglių ląstelių formavimąsi.

"Pakoregavus mitybą, kasdien išlaikant fizinį krūvį galime suvaldyti daugelį lėtinių degeneracinių ligų, kurios net cheminiais vaistais yra sunkiai gydomos", – apie gyvensenos įtaką genams kalbėjo D.Serapinas.

Tyrimai rodo, kad pakoregavus mitybą, daugiausia pasikeičiame patys. Neatmetama, kad labai nedidelę pakoreguotų genų dalį galima perduoti kitoms kartoms.

Tik mokslu grįstas žinias galime perduoti paaugliams ir taip formuoti kritinį sveikos gyvensenos raštingumą.

"Ateities kartoms perduodama tik viena iš dešimties gyvenimo būdo eigoje koreguotų genų porų. Tad keisdami gyvensena, labiau keičiame save, o ne ateities kartas", – aiškino genetikas.

Pakoregavus genus, žmogus gali išvengti neurodegeneracinių, tokių kaip Alzheimeris, kraujotakos, sąnarių ar net kai kurių onkologinių ligų.

"10 proc. ligų yra paveldimos, o likusi dalis – įgyjamos, tačiau ir šiose ligose dalyvauja genetinis mechanizmas, nes tam, kad atsirastų liga, turi vykti genetinė ląstelės mutacija. Gyvensenos medicina gali užblokuoti pažeistos ląstelės atsiradimą. Norint koreguoti genus, žmonės turėtų vengti streso, sveikiau maitintis, daugiau judėti ir patirti daugiau gerų emocijų. Pavyzdžiui, per didelis raudonos mėsos suvartojimas yra siejamas su 25 genų, didžiąją dalimi atsakingų už lėtinių ligų vystymąsi, raiška. Tai gali turėti įtakos 90 proc. įgytų žmogaus genų raiškai", – gyvensenos svarbą pabrėžė D.Serapinas.

Tyrimai rodo, kad jei žmogus iki 50-ies pradeda keisti gyvenimą, yra daug šansų, kad jo sistema atsinaujins, vėliau jau gali būti neįmanoma atkurti pažeistų ląstelių.

Paauglių gyvensena

Kiti mokslininkai įsitikinę, kad gyvensenos įpročius reikia ugdyti gerokai anksčiau nei iki 50 metų. Lengviausiai įpročius keičia vaikai ir paaugliai, nes netinkamos gyvensenos veiksnių stažas palyginti nedidelis, o organizmas į pokyčius reaguoja kur kas greičiau ir imliau.

LSMU gyvensenos medicinos studijų programos vadovas Tomas Vaičiūnas būtent pažvelgė į paauglių gyvenseną bei kokią įtaką anksti įgytos gyvensenos žinios ir suformuoti įpročiai turi tolesnei jų raidai.

"Tinkamas gyvensenos įgūdžių formavimas turėtų būti pradėtas nuo kuo mažesnio amžiaus. Mane domina, kaip 12–17 metų paauglių mityba, fizinis aktyvumas, psichinė sveikata, somatiniai nusiskundimai koreliuoja su jų gyvensena", – domėjimosi sritį pristatė T.Vaičiūnas.

LSMU, kartu su Pasaulio sveikatos organizacija, mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimus Lietuvoje atlieka kas ketverius metus (angl. Health and Behaviors of School Aged Children), tad jau sukaupti reikšmingi rezultatai, leidžiantys daryti prielaidas apie lietuvių paauglių gyvensenos įpročius.

"Lyginant su europiečiais, mūsų paaugliai yra fiziškai mažai aktyvūs arba visiškai pasyvūs. Jie nevengia vartoti alkoholio bei tabako, tad tai – ypač rizikingi gyvensenos veiksniai. Kelia susirūpinimą ir jaunuolių mityba, nes racione gausu perdirbtų ir mažai sveikatą tausojančių produktų, suvartojama nemažai saldintų gėrimų ar kitų saldžių produktų. Nieko nekeičiant, visa tai turės įtakos sveikatos būklei", – paauglių gyvensenos tendencijas pristatė pašnekovas.

Išryškėjo, kad sveikatą saugo ne tik mityba, bet ir socialinis palaikymas tiek mokykloje, tiek šeimoje. "Turime stebėti ir psichoemocinį klimatą, santykius su šeimos nariais, draugais, mokykla. Kuo socialinė parama didesnė, tuo turime geresnes vaikų fizinės ir psichoemocinės sveikatos išeitis", – sakė lektorius.

Anot jo, pasitaiko, kad jaunuoliai gyvensena susidomi dėl siekio gauti socialinio dėmesio.

"Neretai paauglystėje pirmiausia gyvensena aktuali tampa ne dėl sveikatos išeičių, o dėl fenotipinių, socialinio pritapimo ar socialinio užsakymo veiksnių, tokių kaip grožis, raumenų masė, kaip jis atrodys socialiniuose tinkluose ir pan. Tai nėra blogai, nes neretai šie rezultatai pasiekiami taikant tos pačios gyvensenos metodus. Vėliau socialinio užsakymo, grožio kulto supratimas blėsta ir žmogus pamato, kad tie gyvensenos veiksniai, kurie buvo išsiugdyti dėl minėtų priežasčių, duoda vertės ir sveikatai. Jei mes sugebame paauglystėje diegti gyvensenos veiksnius, vėliau jis turės įgūdžių ir sveikatos gerinimui. Labai svarbu užtikrinti, kad paauglių sekamas madingas gyvensenos veiksnių taikymas būtų protingai pasvertas ir nežalingas", – apie tai, kaip gyvensenos principai gali veikti paauglius kalbėjo T.Vaičiūnas.

Anot LSMU mokslininko, gyvensenos įgūdžiai turi būti ugdomi nuo mažens tam, kad jie išliktų ir suaugus.

"Pasauliniai tyrimai rodo, kad kuo anksčiau įgyjami tinkami sveikos gyvensenos įgūdžiai, tuo ilgiau žmogus ir toliau taip gyvena. Gyvensenos idėjos turi būti skatinamos ir dar jaunesniame amžiuje. Ne veltui priimami sprendimai, darželiuose koreguojantys mitybos grandinę, nes įgūdžiai turi būti ugdomi tada, kai lengviausia juos ugdyti", – sakė T.Vaičiūnas.

Mitybos reikšmė

Konferencijoje detaliau paaiškinta, kokie procesai vyksta organizme, kai vaisiai ir daržovės iškeičiamos į perdirbtą maistą.

Prof. dr. Paulas Claytonas iš Oxfordo universiteto pristatė, kaip cheminė maisto sudėtis veikia žmogų ir sukelia lėtines ligas. Anot jo, pramoninio maisto negalima nuolat vartoti.

"Tokiame maiste pridėtos įvairios cheminės medžiagos, kurios keičia ląsteles, jos nyksta ir organizme atsiranda tarpų. Sistema negali veikti tinkamai, jei yra plyšių. Toks maistas išbalansuoja elektrolitų santykį, dažniau genda dantys, vystosi lėtiniai sutrikimai, pažeidžiama taip svarbi kardiovaskuliarinė sistema, vystosi onkologiniai susirgimai, ima kraujuoti dantenos ir pan.", – prastos mitybos rizikas vardijo profesorius.

Kitas gyvensenos medicinos specialistas, kardiochirurgas Michaelis Klaperis iš JAV antrino, jog netinkama mityba sukelia lėtines ligas. "Žmonės atėję pas gydytojus nustemba, kad pas juos jau yra antro tipo diabetas, nors jis iki tol valgė vien mėsą ir cukrų", – apie ligų ryšį su maistu kalbėjo pranešėjas.

Jis patarė neapgaudinėti savęs dėl maisto, nes žmogaus kūnas viską mato, kepenys žino, kas atsidūrė burnoje. Anot M. Klaperio, tinkama mityba gali padėti išvengti nemažai ligų, o kartu ir pailginti žmogaus gyvenimą, todėl geriau nenumoti ranka į gyvensenos taisykles ir padėti sau gyventi kokybiškai.

Mokslu pagrįsta gyvensena

Gyvensenos ugdymas negali apsiriboti savimoka, jis turi būti pagrįstas mokslo praktika.

"Pasaulyje tapome savotišku gyvensenos medicinos epicentru. LSMU vieninteliai Europoje ruošia Gyvensenos medicinos profesionalus. Pristatome jau 5-ąją gyvensenos medicinos konferenciją, kuri kasmet sulaukia ir vis didesnio užsienio specialistų susidomėjimo. Vien šiemet mes konferencijoje turime specialistų iš 10 skirtingų šalių. Tik mokslu grįstas žinias, galime perduoti paaugliams ir taip formuoti kritinį sveikos gyvensenos raštingumą", – sakė T.Vaičiūnas.

Lietuvoje gyvensenos medicina oficialiai integruota į šeimos gydytojų komandas. Žengtas ir dar vienas žingsnis plėtojant gyvensenos mediciną. Balandžio 12 d. keturiolika sveikatos specialistų iš Lietuvos ir kitų šalių, LSMU laikė tarptautinį gyvensenos medicinos egzaminą.

Tai – pirmasis, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkantis egzaminas, patvirtinantis kad jį išlaikiusieji turi reikiamas žinių gydyti lėtinėmis ligomis sergančius pacientus. Tarptautinė gyvensenos medicinos asociacija, bendradarbiaudama su LSMU, paruošė kompetencijų tobulinimo kursus, kuriuos privalomai turi išklausyti visi egzaminą laikantys specialistai.

Tarptautinis gyvensenos medicinos egzaminas LSMU vyks ir kitais metais. Tai unikali galimybė sveikatos profesionalams tapti sertifikuotais Gyvensenos medicinos specialistais.