Prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vardu paskelbtame trumpame pareiškime daugiau detalių nepateikiama, todėl neaišku, kada H. bin Ladenas buvo nukautas ar kaip JAV patvirtino jo žūties faktą.

JAV pareigūnai yra sakę, jog yra požymių, kad minėtą operaciją įvykdė CŽV, o ne amerikiečių kariškiai. CŽV atsisakė komentuoti, ar yra su tuo susijusi.

Baltųjų rūmų pareiškime sakoma, kad H. bin Ladeno žūtis „pakerta svarbią operatyvinę grupuotės veiklą“. Nurodoma, kad O. bin Ladeno sūnus „buvo atsakingas už planavimą ir bendravimą su įvairiomis teroristinėmis grupėmis“.

JAV pareigūnai, kurie nenorėjo skelbti savo pavardžių, remdamiesi žvalgybos pranešimais šią vasarą reiškė įtarimus, kad H. bin Ladenas yra negyvas.

JAV gynybos sekretorius Markas Esperis rugpjūčio pabaigoje, regis, patvirtino H. bin Ladeno žūties faktą.

„Aš taip supratau“, – sakė M. Esperis interviu televizijai „Fox News“ paklaustas, ar Hamza bin Ladenas yra negyvas.

„Detalių aš nežinau. Net jeigu žinočiau, nežinau, kiek jų galėčiau atskleisti jums“, – tuomet pridūrė jis.

Rugpjūčio pradžioje JAV žiniasklaida, cituodama JAV žvalgybos pareigūnus, pranešė, kad H. bin Ladenas žuvo kažkuriuo metu per pastaruosius dvejus metus – per operaciją, prie kurios prisidėjo Jungtinės Valstijos.

Tačiau D. Trumpas ir kiti aukšto rango pareigūnai tuomet atsisakė viešai patvirtinti arba paneigti šiuos pranešimus.

15-asis iš 20 O. bin Ladeno vaikų, kurį jam pagimdė trečioji žmona Hamza ir kuriam dabar turėjo būti maždaug 30 metų, „iškilo kaip „al Qaeda“ tinklo“ lyderis, vasario mėnesį skelbė JAV Valstybės departamentas, pasiūlydamas 1 mln. dolerių (0,9 mln. eurų) premiją už jo galvą.

Hamza bin Ladenas, kartais vadintas „džihado kronprincu“, yra paskelbęs garso ir vaizdo pranešimų, kuriuose raginama rengti atakas prieš Jungtines Valstijas ir kitas šalis, ypač keršijant už jo tėvo žūtį per 2011 metų gegužę Pakistane surengtą JAV pajėgų reidą.

Jis padėjo suburti naują kovotojų kartą „al Qaeda“ ekstremistų tinkle, organizavusiame 2001 metų rugsėjo 11 dieną įvykdytus pražūtingus teroro išpuolius prieš Jungtines Valstijas, per kuriuos žuvo beveik 3 tūkst. žmonių.

Po O. bin Ladeno žūties 2011 metais šios grupuotės žinomumas sumažėjo, o pagrindine radikalia islamistų jėga tapo džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS).

Vis dėlto tebegyvuojančios „al Qaeda“ atšakos ir susijusios džihadistų grupuotės Afganistane, Jemene, Sirijoje ir kitur pabrėžia, kad šis Aymano al Zawahiri (Aimano Zavahirio) vadovaujamas tinklas išsaugojo dalį savo potencialo.

„Hamza bin Ladenas, aukščiausias „Al Qaeda“ vadovas ir Osamos bin Ladeno sūnus, buvo nukautas per JAV vadovaujamą kovos su terorizmu operaciją Afganistano/Pakistano regione“, – sakoma šeštadienį paskelbtame Baltųjų rūmų pareiškime.

Rugpjūčio pradžioje JAV žiniasklaida, remdamasi žvalgybine informacija, pranešė apie maždaug 30 metų Hamzos mirtį.

NBC pranešime sakoma, kad trys JAV pareigūnai patvirtino turį žinių apie Hamzos bin Ladeno mirtį, bet nepateikė išsamesnių detalių, kada ir kur tai įvyko, taip pat nenurodė, kad ši informacija yra patvirtinta.

Ovaliajame kabinete paklaustas žurnalistų apie šį pranešimą, prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) jo nepatvirtino ir nepaneigė.

„Nenoriu to komentuoti“, – sakė jis.

Vasarį JAV vyriausybė paskyrė 1 mln. dolerių (apie 897 tūkst. eurų) premiją už H. bin Ladeno galvą ir nurodė, kad šis vyras, kai kada vadinamas „džihado kronprincu“, „ryškėja kaip „al Qaeda“ tinklo lyderis“. Jis yra paskelbęs garso ir vaizdo pranešimų, kuriuose raginama rengti atakas prieš Jungtines Valstijas ir kitas šalis, ypač keršijant už jo tėvo žūtį per 2011 metų gegužę Pakistane surengtą JAV pajėgų reidą.

Dokumentai, paimti per reidą jo tėvo namuose Abbotabade rodė, kad Hamza ugdomas tapti nauju „al Qaeda“ vadu, teigė JAV Valstybės departamentas. JAV pajėgos taip pat rado Hamzos, kuris, kaip manyta, buvo apie 30 metų, vestuvių su kito „al Qaeda“ aukšto rango vadeivos dukterimi vaizdo įrašą. Manoma, kad ši ceremonija įvyko Irane.

Hamzos bin Ladeno buvimo vieta niekada nebuvo tiksliai nustatyta. Manyta, kad jis buvo laikomas namų arešte Irane, bet kai kuriuose pranešimuose taip pat keliamos prielaidos, kad jis galėjo gyventi Afganistane, Pakistane arba Sirijoje.

„Al Qaeda“ organizavo 2001 metų rugsėjo 11 dieną įvykdytus pražūtingus teroro išpuolius prieš Jungtines Valstijas, bet per pastarąjį dešimtmetį šios grupuotės žinomumas sumažėjo, o pagrindine radikalia islamistų jėga tapo džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS).

Vis dėlto tebegyvuojančios „al Qaeda“ atšakos ir susijusios džihadistų grupuotės Afganistane, Jemene, Sirijoje ir kitus pabrėžia, kad šis tinklas išsaugojo dalį savo potencialo.

Dėl Hamzos bin Ladeno, kartais pavadinamo „džihado sosto įpėdiniu“, buvimo vietos spėliojama daug metų. Buvo pranešimų, kad jis yra Pakistane, Afganistane ar laikomas namų arešto sąlygomis Irane.

„Hamza bin Ladenas yra velionio AQ lyderio Osamos bin Ladeno sūnus ir iškyla kaip AQ franšizės lyderis“, – sakoma JAV valstybės departamento pareiškime.

Departamentas nurodė, kad siūlo 1 mln. dolerių už informaciją, kuri padėtų nustatyti jo buvimo vietą bet kurioje šalyje.

Šie dokumentai buvo konfiskuoti 2011 metais po JAV komandosų reido Pakistane, per kurį „al Qaeda“ vadeiva buvo nukautas savo slaptoje rezidencijoje.

Tarp paviešintos medžiagos yra Saudo Arabijoje gimusio O. bin Ladeno, vadovavusio teroro išpuolius visame pasaulyje vykdydavusiai grupuotei, dienoraščio puslapių nuotraukų ir vestuvių vaizdo įrašas, kuriame pirmą kartą matyti suaugęs jo sūnus Hamza.

Daug diskusijų sukėlė ir Vašingtono ekspertų grupės, turėjusios prieigą prie dabar jau nebeįslaptinto radinio, pareiškimas, kad šie dokumentai nušviečia miglotus „al Qaeda“ grupuotės ryšius su Iranu.

„Šiandien paviešinti dokumentai ... suteikia Amerikos žmonėms galimybę giliau pažvelgti į šios teroristinės organizacijos planus ir operacijas“, – sakė CŽV direktorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas).

CŽV paskelbė 470 tūkst. dokumentų, surinktų po 2011 gegužę JAV karinio laivyno specialiųjų pajėgų (SEAL) narių surengto reido prieš O. bin Ladeno slaptą rezidenciją Abotabade. Per jį „al Qaeda“ lyderis buvo nušautas ir vėliau, anot amerikiečių, „palaidotas jūroje“.

Demokratijos gynimo fondo (Foundation for Defense of Democracies, FDD) mokslininkai Thomas Joscelynas (Tomas Džoselinas) ir Billas Roggio (Bilas Rodžijas) šiuos dokumentus tyrė dar prieš juos paviešinant. Anot ekspertų, dokumentai suteikia naujų įžvalgų apie teroristinę organizaciją.

Vestuvių vaizdo įrašas

„Dokumentai padės atsakyti į mums vis dar kirbančius klausimus apie „al Qaeda“ vadovybę“, – sakė B.Roggio. Rastas Hamzos bin Ladeno vestuvių vaizdo įrašas pasauliui pirmą kartą parodys mylimiausią O. bin Ladeno sūnų jau suaugusį. Manoma, kad šis įrašas nufilmuotas Irane.

Anksčiau paviešinta medžiaga, pavyzdžiui, naujienų agentūros AFP 2015 metų gegužę paskelbti laiškai, rodė, kad O. bin Ladenas ruošė sūnų Hamzą perimti „al Qaeda“ valdymą.

Tačiau panašu, kad po mirtino JAV reido žlugo planai Hamzai atvykti į jo tėvo slėptuvę Abotabade. Manoma, kad šis vyras, kuriam dabar turėtų būti 27–28 metai, tikriausiai tebegyvena Irane.

FDD tinklaraštyje „Long War Journal“ T. Joscelynas ir B. Roggio rašo, kad tarp naujai paviešintų dokumentų yra 19 puslapių „al Qaeda“ ir Irano ryšių tyrimas, parašytas vieno O. bin Ladeno padėjėjo.

Praėjusį mėnesį FDD organizuotame seminare, kur buvo suteikta galimybė anksčiau laiko susipažinti su įslaptintais dokumentais, M. Pompeo pažadėjo paviešinti Abotade rastus dokumentus, susijusius su Irano ir „al Qaeda“ ryšiais.

„Buvo formuojami santykiai, rastą sąsajų. Buvo atvejų, kai iraniečiai dirbo kartu su „al Qaeda“, – sakė žvalgybos agentūros vadovas. – Aptikome sąsajų, kur mažų mažiausiai, buvo susitariama nepersekioti vieniems kitų.“

Ši informacija kelia nerimą kritikuojantiems prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) užmojus kovoti su Irano įtaka. Baiminamasi, kad M. Pompeo ir kiti griežtosios linijos šalininkai gali pateikti argumentų agituoti už karą.

Tiksli šių ryšių apimtis ir pobūdis neaiškūs ir kol kas kelia ginčus tarp mokslininkų ir politikos formuotojų.

Viena vertus, Teheranas ir jo pajėgos, daugiausiai sudarytos iš šiitų, Artimuosiuose Rytuose kaunasi su sunitų judėjimais, remiančiais „al Qaeda“ ideologiją.

Pavyzdžiui, Irano remiamas libaniečių judėjimas „Hizbollah“ kovoja su „al Qaeda“ artimais sukilėliais Sirijoje.

Tačiau verta pabrėžti, kad Hamza bin Ladenas ir kiti su šia grupuote siejami aukšto rango asmenys tikriausiai yra saugomi ar globojami Irano. Tai leidžia manyti, kad Teheranas ir O. bin Ladenas palaikė darbo santykius.

T. Joscelynas ir B. Roggio sako, kad viename dokumente aprašoma, kad Iranas kai kuriems „al Qaeda“ „broliams Saudo Arabijoje“ siūlė apmokymų, pinigų ir ginklų – su sąlygą, kad bus atakuojami JAV interesai Persijos įlankoje.

Vis dėl to, iš dokumentų matyti, kad Teheranas ir „al Qaeda“ kartais visiškai nesutardavo, o Osama bin Ladenas kartą rašė Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei (Aliui Chamenėjui), reikalaudamas paleisti jo giminaičius.

„Kituose dokumentuose aprašoma, kad „al Qaeda“ pagrobė Irano diplomatą, norėdami priversti apsikeisti belaisviais, – rašo T. Joscelynas. – Osamos bin Ladeno susirašinėjimai atspindi jo ir jo padėjėjų nuogąstavimus, kad Iranas paleidę Hamzą bin Ladeną ir kitus šeimos narius juos seks.“

Atviras konfliktas

„Osama bin Ladenas irgi norėjo kovoti su Irano įtaka Artimuosiuose rytuose, kuri, jo nuomone, yra žalinga“, – sako T. Joscelynas ir B. Roggio.

Kita vertus, mokslininkai sako, kad išnagrinėta informacija leidžia manyti, jog „al Qaeda“ sugebėjo išsaugoti Irano „palaikymo programos branduolinį“.

Vis dėlto kai kurie Vašingtone skeptiškai vertina dokumentų paviešinimo motyvus. Anksčiau žvalgybos institucijos yra sakiusios, kad paviešinti jau visi su Osama bin Ladenu susiję dokumentai.

Buvęs CŽV pareigūnas Edwardas Price'as (Edvardas Praisas), buvęs ankstesnio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) nacionalinio saugumo patarėjas, sako, kad nauji dokumentai „neatskleidžia mums nieko, ko iki šiol nežinojome“.

„Twitter“ paskelbtoje žinutėje N. Price'as pateikia nuomone, kad M. Pompeo dokumentus paviešino siekdamas įtvirtinti Irano kaip terorizmo rėmėjo įvaizdį ir kad tai galbūt stumia arčiau atviro konflikto su Teheranu.

„Tokie spendimai perša nuomonę, kad jis (M. Pompeo) elgiasi pagal Busho (Bušo) administracijos taisykles – pabrėžti teroristinius ryšius, siekiant loginio pagrindo režimui pakeisti“, – įspėjo N. Price'as.

Trečią dešimtmetį įpusėjęs Hamza bin Ladenas po tėvo mirties, kai šį 2011 metais nukovė JAV specialiosios pajėgos, tapo aktyviu „al Qaeda“ propagandos skleidėju.

Laiškuose, kuriuos JAV komandosai rado per reidą Osamos bin Ladeno slaptavietėje Pakistane, Hamza rašė iš Saudo Arabijos kilusiam savo tėvui, prašydamas jį parengti eiti jo pėdomis.

Vienas su šiais laiškais susipažinęs CŽV ekspertas naujienų agentūrai AFP sakė, kad 2009 metų liepą į Abotabadą tėvui siųstame laiške Hamza parašė, jog jiedu nesimatė aštuonerius metus.

Tačiau Osama bin Ladenas kūrė planus, kaip atsivežti savo sūnų, kuris tuo metu gyveno namų arešte Irane. Jis ketino ji paruošti tapti „al Qaeda“ lyderiu.

Po Osamos bin Ladeno mirties „al Qaeda“ vadeiva tapo jo buvęs pavaduotojas egiptietis Aymanas al- Zawahiri (Aimanas Zavahiris), tačiau Hamza paskelbė garso įrašą, kuriame kreipėsi į savo rėmėjus.

JAV valstybės departamentas jį yra priskyręs prie „ypatingos kategorijos pasaulinių teroristų“, todėl JAV piliečiams draudžiama su juo palaikyti kokius nors ryšius ir visos turimos jo lėšos JAV jurisdikcijoje yra įšaldomos.