Pasak Viktorijos, sprendimas palikti gimtąjį Kryvyj Riho miestą nebuvo lengvas. Ji pasakoja labai bijojusi didelių miestų, nepažįstamų žmonių, kelionės į nežinią, tačiau suprato nebegalinti ilgiau gyventi viltimi, kad karas netrukus baigsis, reikia gelbėti vaikus. Juolab kad iš pradžių didelių nerimo ženklų nerodę, jie pradėjo blogai miegoti naktimis, o ir Lietuvoje dirbantis Viktorijos tėtis ragino nebedelsti ir kuo skubiau vykti pas jį.

Trijų vaikų mama Viktorija sakė, kad kelionė į Lietuvą emociškai buvo sunki, nerimą vis keitė panika, kad ištrūkti nebepavyks.

„Pirmiausia su vaikais ir draugų šeima traukiniu važiavome į Pjatychatkai. Čia turėjome persėsti į Lvivą vykstantį traukinį. Traukinių stotyje buvo didžiulė žmonių minia, nebuvo, kur prisėsti, kaip pasišildyti, daužėme į Lvivą vykstančio traukinio duris, bet jis nuvažiavo mums jų taip ir neatidaręs. Laimei, mums pavyko įlipti į vėlesnį traukinį. Žmonių traukinyje buvo tiek daug, kad ir suaugusieji, ir vaikai miegojome ant žemės. Kelionė į Lvivą truko 25 valandas, o aš visas jas laikiau savo mažąją Eugeniją ant rankų. Buvo baisu, ypač, kai važiuodami traukiniu sužinojome, kad mums durų neatidaręs ankstesnis į Lvivą vykęs traukinys buvo apšaudytas“, – pasakojo Viktorija.

Pasienį ji su vaikais pasiekė savanorio padedama – jis automobiliu iš Lvivo atvežė Viktorijos šeimą prie vieno iš Ukrainos sienos kirtimo punktų.

„Norėdami kirsti sieną, laukėme 7 val. Vaikai labai pavargo, buvo mažai miegoję, nesiprausę, nevalgę, panika pradėjo imti viršų. Artėjo komendanto valanda, todėl supratome, kad būsime priversti šioje sieną norinčių kirsti žmonių ir automobilių kolonoje stovėti iki ryto. Savanoriai siūlėsi parvežti mus atgal į Lvivą, o rytą vėl grįžti čia ir iš naujo stoti į eilę kirsti sieną, tačiau aš ėjau nuo autobuso prie autobuso su vaikais, klaupiausi ant kelių prašydama, kad mus priimtų ir pervežtų per sieną. Vienas atsisakė, kitas. Galiausiai savanoris ryžosi padėti mums kirsti sieną, o čia jau susitikau su savo tėčiu“, – sakė Viktorija.

Šiuo metu ji su vaikais apsistojusi Prienų rajone, Vazgaikiemyje, įsikūrusiame „Harmony Park“. Nuo karo pradžios čia prieglobstį rado 48 ukrainiečiai, beveik pusė iš jų yra vaikai, jauniausias – gimęs antrąją karo dieną. Pasak parko vadovės Aelitos Jonaitienės, pirmieji nuo karo bėgantys ukrainiečiai į „Harmony Park“ atvyko kovo viduryje. Didžioji dalis nuo Rusijos sukelto karo pasitraukusių ukrainiečių atvyko kaip stovi, todėl gyvenimo naujoje vietoje pradžiai jiems trūko net ir pačių būtiniausių daiktų, tokių kaip drabužiai, buities reikmenys, vaikų vežimėliai, kompiuteriai, mokyklinės kuprinės, rašymo ir kiti reikmenys mokyklai.

„Dar iki karo Ukrainoje „Harmony Park“ dirbo keletas ukrainiečių, todėl norėdami pasirūpinti mūsų darbuotojų artimaisiais, pirmosiomis karo dienomis pradėjome ieškoti galimybių jiems čia atvykti. Pas jaunesnius mūsų darbuotojus atvyko jų mamos su broliais ir seserimis, vyresnieji atvykti kvietė savo vaikus ir anūkus. Dalis iš Ukrainos išvykusių ukrainiečių apie galimybę būti nemokamai apgyvendintiems „Harmony Park“ įsikūrusiose vilose sužinojo ir per Ukrainos garbės konsulą Kaune Vygandą Blandį. Siekiant, kad atvykėliai kasdien jaustų savo artimųjų palaikymą, lengviau integruotųsi, visi jie buvo apgyvendinti šeimomis, suteikta finansinė pagalba. Jie gali naudotis visa „Harmony Park“ infrastruktūra. 16 atvykusių ukrainiečių išreiškė norą dirbti, todėl jau dirba arba artimiausiu metu bus įdarbinti „Harmony Park“. Pasirūpinome ir čia atvykusių ukrainiečių vaikais – susitarėme, kad mažiausieji lankytų darželį, o vyresnieji – mokyklą“, – teigė A. Jonaitienė.

Pasirūpinome ir čia atvykusių ukrainiečių vaikais – susitarėme, kad mažiausieji lankytų darželį, o vyresnieji.

„Harmony Park“ savininkai Augustinas ir Dalė Rakauskai siekė, kad čia atvykę ukrainiečiai būtų priimti taip, kad jaustųsi visaverčiais bendruomenės nariais. Pasirūpinę jų gyvenamąja vieta, gydymu, ugdymu, mokykliniais reikmenimis ir kitais būtinaisiais kasdieniais dalykais, jie kėlė įmonių grupės darbuotojams tikslą kurti šilumą, suteikti atvykėliams savirealizaciją ir ramybę.

„Priėmę nuo karo baisumų pabėgusius žmones, jautėmės už juos atsakingi, rūpinomės, kad jie jaustųsi saugūs. Ėmęsi iniciatyvos supirkti visus gyvenimui naujoje šalyje pradėti būtinus daiktus, norėjome, kad atvykę jie jaustųsi mūsų bendruomenės dalimi. Prisidėjo ir kasdien prisideda ne tik „Harmony Park“ akcininkai, kolektyvas, bet ir visos įmonių grupės „Litvalda“, kuriai priklauso ir „Harmony Park“, darbuotojai, negailėdami nei laiko savaitgaliais, nei pinigų“, – teigė parko vadovė A. Jonaitienė.

Trijų vaikų mama Viktorija sako, kad jos 11 m. dukra Kira ir 7 m. sūnus Maksimas taip pat jau lanko lietuvišką mokyklą Balbieriškyje – į ją jie vežami autobusu. Viktorijai užsiminus, kad Ukrainoje ji buvo pradėjusi mokytis kepti tortus ir svajoja kada nors vėl turėti galimybę imtis šio amato, „Harmony Park“ darbuotojai sudarė sąlygas konditerijos kepinius gaminti jai patogiu metu naujuose namuose.

„Kartais pagaunu save galvojant, kad maža mergytė ant rankų, kaip aš čia savo svajones pildysiu, bet paskui susiimu, nes žinau, kad mes, moterys, stiprios, todėl susitvarkysim. Juolab kad kepdama tortus, turėsiu galimybę pati prižiūrėti savo vaikelį“, – teigė Viktorija.

Nors „Harmony Park“ apsistoję ukrainiečiai sako esantys be galo sujaudinti lietuvių gerumo, palaikymo, rūpesčio jų vaikais ir visada būsiantys dėkingi jais pasirūpinusiais žmonėmis, labiausiai jie laukia karo pabaigos, kai galės grįžti į Ukrainą ir vėl susitikti su savo artimaisiais.

Vaizgaikiemyje įsikūręs visuomenės harmonizavimo parkas „Harmony Park“ priklauso įmonių grupei „Litvalda“, kuri valdo įvairų komercinį nekilnojamąjį turtą visoje Lietuvoje. Kontrolinis „Litvaldos“ akcijų paketas priklauso Augustinui Rakauskui.

Į Kauno ir Marijampolės regionų verslo bendruomenės renginį, kurį vedė renginių ir TV laidų vedėjas Giedrius Leškevičius, atvyko kauniečiai Seimo nariai, regiono savivaldybių merai, universitetų rektoriai, verslo atstovai ir kiti garbingi svečiai.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius sveikindamas susirinkusius renginio svečius dėkojo už buvimą rūmų bendruomenėje, pristatė verslui svarbius, matomus ir vertinamus rūmų veiklos rezultatus bei kvietė pasidžiaugti rūmų narių pasiekimais ir pasveikinti labiausiai nusipelniusius bendruomenės narius.

Galime pasidžiaugti, kad ir dabar augame.

„Kai 1925 m. birželio 18 d. Kaune buvo atidaryti pirmieji Prekybos ir pramonės rūmai, jie augo ir plėtojosi kartu su valstybe, vykdė jiems skirtas funkcijas, atstovavo Lietuvai tarptautinėje ekonominėje bendrijoje, kėlė verslo kultūrą, verslininkams atvėrė kelius į pasaulines rinkas. Galime pasidžiaugti, kad ir dabar augame. Prie mūsų bendruomenės prisijungia nauji nariai, sėkmingai vykdome valstybės mums patikėtas funkcijas ir atveriame verslams kelius į tarptautines rinkas“, – susirinkusiems sakė Z. Dargevičius.

KPPAR prezidentas Z. Dargevičius ir viceprezidentė V. Butkuvienė/KPPAR nuotr.

Verslo bendruomenės šventėje netrūko sveikinimo žodžių, padėkų ir apdovanojimų. Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje įteikti net 25 apdovanojimai ir nominacijos.

Nominacija „Versliausia profesinio mokymo institucija“ šiais metais skirta Kauno technikos profesinio mokymo centrui. Prieš kelis metus įsteigta nominacija „Inovacijų lyderis“, skiriama už sukurtus inovatyvius produktus, inovatyvių technologijų įdiegimą ir mokslinių tyrimų pritaikymą gamyboje atiteko uždarajai akcinei bendrovei „Arevita“. Nominacijos „Metų investicija“ nugalėtoja paskelbta uždaroji akcinė bendrovė „Kormotech“. „Sėkmės žingsnio“ nominacija skirta uždarajai akcinei bendrovei „Dermofaktorius“, geriau žinomai prekės ženklo MANILLA vardu. Tradicinė nominacija „Už svarų indėlį visuomenei“ šiemet skirta net dviems įmonėms – akcinei bendrovei „Kauno tiltai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Bakūžė LT“.

Nuo 2001 m. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai organizuoja konkursą „Lietuvos eksporto prizas“. Konkurso nugalėtojai renkami atsižvelgiant į įmonės apyvartą, eksporto apimtis, užkariautas naujas rinkas ir kitus rodiklius. Kasmet teikiami prizai nugalėtojams nacionaliniu ir regioniniu mastu. Šiemet Kauno regiono nugalėtoju eksporto srityje pripažinta uždaroji akcinė bendrovė „Contract pharma solutions“.

Už asmeninį indėlį ir iniciatyvas rūmų veikloje, narystės ir partnerystės puoselėjimą, rūmų vardo viešinimą, ypatingi – Rūmų ambasadoriaus – titulai suteikti Alvydui Banevičiui, uždarosios akcinės bendrovės „Scena“ komercijos direktoriui ir savininkui, Evaldui Sauliūnui, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno stiklas“ direktoriui ir Pauliui Ausmanui, uždarosios akcinės bendrovės „Akvatera LT“ eksporto vadovui.

Siekiant skatinti ir pažymėti Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų sistemoje dalyvaujančius asmenis, pripažinti ir įvertinti jų ypatingus nuopelnus yra skiriamas „Padėkos ženklo“ apdovanojimas. „Padėkos ženklu“ šventėje pagerbti Jonas Dastikas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis, uždarosios akcinės bendrovės „Linolitas“ direktorė Saulė Motiejūnienė, uždarosios akcinės bendrovės „Aša“ direktorė Živilė Vaitkūnienė, uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas, Kauno statybos paslaugų mokymo centro direktorius Ričardas Šeštokas, uždarosios akcinės bendrovės „Doleta“ pagrindinis akcininkas Vytautas Silevičius, uždarosios akcinės bendrovės „Fudo“ generalinis direktorius Mantas Bernotavičius, uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas komercijai ir investicijoms Alfredas Sadzevičius, Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis.

Bronzos „Darbo žvaigžde“ – vienu aukščiausių Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų apdovanojimu, teikiamu už ypatingus asmeninius nuopelnus šalies verslui ar rūmų sistemos plėtrai apdovanoti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Hegelmann grupės finansų direktorius Vytis Arlauskas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, uždarosios akcinės bendrovės „Mantinga“ generalinis direktorius Mantas Agentas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Vilkaviškio atstovybės steigėjas, uždarosios akcinės bendrovės „Vilkauja“ direktorius Linas Dubickas bei uždarosios akcinės bendrovės „Peikko Lietuva“ direktorius Paulius Bulota.

KPPAR nuotr.

Be gausių apdovanojimų susirinkusiųjų laukė ir puiki šventės programa. Renginio svečiams muzikinę programą atliko Kauno styginių kvartetas, šventinę nuotaiką kūrė ir dainas dovanojo Giedrius Leškevičius su grupe, o į linksmybių sūkurį įtraukė ir renginį vainikavo Natalijos Bunkės ir šokėjų pasirodymas.

„Labai džiaugiamės, kad „Harmony Park“ prisijungė prie moksleivių plaukimo įgūdžių ugdymo programos. Tokia iniciatyva yra atsakingas privataus verslo žingsnis. Smagu, kai per trumpą laiką šitiek vaikų išmoksta plaukti. Vaikams atvykus pirmąjį kartą – vos keli galėjo laikytis ant vandens, o po paskutinės pamokos – tik keliems reikėjo pagalbinių priemonių, visi kiti, bent jau ant nugaros, plaukti išmoko. Tai labai džiuginantys rezultatai. Vaikai ne tik įveikė vandens baimę – įgytas naujas gebėjimas gali išgelbėti jiems gyvybę“, – sako vaikus plaukimo paslapčių mokiusi patyrusi plaukimo trenerė Kristina Svirtun.

Įvairių Prienų mokyklų moksleiviai „Harmony Park“ 25 metrų ilgio baseine treniruotis pradėjo 2019 metų lapkritį. Pagal kartu su Lietuvos plaukimo federacija vykdomą programą, čia pamokų metu kartą per savaitę atvykdavo virš 60 antrokų ir 40 vyresnių klasių moksleivių. Jauniausieji mokėsi plaukti, o septintų ir dvyliktų klasių moksleiviai tobulino ne tik plaukimo įgūdžius, bet ir kvėpavimo techniką plaukiant, užsiėmė vandens aerobika.

„Anksčiau moksleiviai mokytis plaukti vykdavo į Alytų, o tai daug tolimesnis kelias, tad buvo sunkiau organizuoti keliones. Dabar ne tik turėjome baseiną šalia, tačiau „Harmony Park“ personalas patys parūpino reikiamų pagalbinių plaukimo priemonių, labai lanksčiai žiūrėjo į grafikų sudarymą“, – džiaugėsi vienos iš programoje dalyvavusių „Revuonos“ mokyklos direktorė Ilona Balčiukynienė.

Pasak I. Balčiukynienės, Prienuose nėra vandens telkinių, kuriuose būtų galima mokytis plaukti, taip pat nėra baseino, tad išmokyti vaikus plaukti – didelis iššūkis.

Kaip informavo „Harmony Park“ SPA ir vandens pramogų erdvės vadovas Tadas Puzara, kol kas tai pirmas „Harmony Park“ projektas, kurio metu jų komplekso baseinas naudotas moksleivių mokymui plaukti, tačiau jau dabar planuojami tolimesni projektai, kurių metų, dar šiemet, „Harmony Park“ duris atvers kitų Prienų mokyklų antrokams.

„Harmony Park“ komplekse nuo pernai plaukimo įgūdžių mokosi Prienų moksleiviai.

„Esame socialiai atsakinga įmonė, todėl mums ši sutartis tikrai reikšminga. Mūsų regione nėra daug vandens telkinių, tad mūsų pareiga yra suteikti vaikams galimybę „susidraugauti su vandeniu“, padėti įveikti baimes, stiprinti mažųjų pradmenis, lavinti jų įgūdžius, patikėti klaidas profesionalams, išmokyti vaikus įvertinti pavojų bei stiprinti pasitikėjimą savo jėgomis“, – tvirtina T. Puzara.

Lietuvos plaukimo federacija kartu su partneriais moksleivių mokymo plaukti programą visoje Lietuvoje vykdo jau 10 metų. Jos metu antrokams 36 plaukimo pamokų metu sudaromos galimybės išmokti plaukti.

„Jei nemokėsi žaisti krepšinio, net bėgti – išgyvensi. Plaukimas patekus į vandenį yra gyvybiškai svarbus įgūdis. Šios programos tikslas, visų pirma, kuo daugiau vaikų išmokyti plaukti, nes, lyginant su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje skęstančių vaikų skaičius yra didelis. Tad kiekvienas išmokęs plaukti vaikas – galbūt išgelbėta gyvybė“, – sako Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis.

Pasak jo, Prienai buvo viena iš problematiškų Lietuvos vietų, kur besimokantys vaikai neturėjo arti esančių baseinų. Artimiausi jų buvo Kaune ir Alytuje. „Labai džiaugiamės, kad privatus verslas sutiko prisijungti prie programos. Žinoma, tai įvertinimas ir jiems, nes tikrai ne kiekviena įstaiga atitinka mūsų keliamus reikalavimus. Neužtenka turėti baseiną, turi būti ir reikiama įranga, atitinkamos kvalifikacijos treneriai“, – pasakojo E. Vaitkaitis.

Plaukimo trenerė Kristina Svirtun moko mažuosius plaukimo pradmenų „Harmony Park“ 25 m ilgio baseine.

2019 metais liepą „Harmony Park“ vandens pramogų erdvėse baseinai pradėti valyti ne cheminėmis medžiagomis, o inovatyvia ozono sistema, kuri yra saugi alergiškiems, astma sergantiems asmenims, nėščiosioms ar kūdikiams, todėl vaikų plaukimo pamokos buvo vykdomos ne tik prižiūrint profesionalams, bet ir švarioje, kvėpavimo takų sistemai saugioje aplinkoje.

Jau ketvirtą kartą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei „Senukų” prekybos tinklo organizuotas didžiausias šeimų festivalis Lietuvoje – Šeimų šventę sulaukė daugiau nei 10 tūkstančių žmonių.

„Harmony Park” poilsio komplekse Prienų rajone šeštadienį surengta šventė anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės siekia skatinti  Lietuvos šeimas kartu turiningai leisti laisvalaikį ir tuo pačiu  – stiprinti šeimos narių tarpusavio ryšį.
„Nuotaikingos ir edukacinės pramogos šeimos narių ir bendraminčių apsuptyje suteikia galimybę vienas kitam padovanoti tai kas brangiausia – savo laiką ir dėmesį“, – sako A.Pabedinskienė.

„Senukų“ prezidentas Artūras Rakauskas džiaugiasi, kad kadaise tik įmonės darbuotojams rengiama šventė išaugo į tokį svarbų ir didelį renginį, kuris sulaukia vis daugiau šeimų iš visos Lietuvos.

„Smagu dovanoti žmonėms šventę, kai matai tiek daug laimingų veidų, gražių emocijų. Šią dieną visoms mūsų šalies šeimoms  siūlome džiaugtis buvimu kartu ir jau tradicine tapusia puikia  švente“, –  sako A.Rakauskas.

Šių metų šventėje daugiausia  dėmesio buvo skiriama vaikams, jų švietimui, ugdymui ir lavinimui. Visoje parko teritorijoje bus surengta per 30 skirtingų nemokamų veiklų ir pramogų skirtingo amžiaus vaikams bei jų tėveliams.

Mažieji šventės dalyviai turėjo galimybę treniruotis su profesionaliais treneriais ir išbandyti jėgas varžybose su žinomais Lietuvos krepšininkais. Šventės metu koncertavo žinomi Lietuvos atlikėjai, šį koncertą LNK televizijos žiūrovai pamatys per Jonines.