Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), penktadienį G. Landsbergis ir H. Maasas aptarė situaciją pasienyje ir sutarė, jog migracijos krizė turi būti sprendžiama europiniu, o ne dvišaliu lygmeniu

„Sutarėme, kad krizė pasienyje su Baltarusija turi būti sprendžiama europiniu, o ne dvišaliu lygmeniu. Privalome įgyvendinti naujas sankcijas Baltarusijos režimui, dėl kurių sutarėme pirmadienį vykusio Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo metu“, − pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Ministras pabrėžė, kad ES „ilgai ir kryptingai dirbo ieškodama konsensuso dėl bendros politikos Baltarusijos atžvilgiu“, todėl būtina toliau laikytis šio kurso.

„Žaiskime pagal europietiškas taisykles, o ne pagal A. Lukašenkos, kuris propaguoja žaidimą be taisyklių“, − sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pranešime nurodoma, kad iš H. Maaso ministras išgirdo patikinimą, jog sankcijos Baltarusijos oro bendrovei „Belavia“ turi išlikti.

Dėl papildomų sankcijų Baltarusijai įvedimo pirmadienį sutarė Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai, pavedę diplomatams paruošti konkretų sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašą.

Šios sankcijos įvedamos už Minsko vaidmenį kurstant migrantų krizę Baltarusijos pasienyje su Europos Sąjungos šalimis – Lenkija, Lietuva bei Latvija.

Briuselis kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tokius veiksmus hibridine agresija keršijant už ankstesnes bloko sankcijas Baltarusijai dėl represijų prieš opoziciją po pernai įvykusių prezidento rinkimų.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, atrodo, bando sušvelninti krizę, tvirtindamas, jog nenori konflikto, tačiau H. Maasas pareiškė, kad Briuselis nėra nusiteikęs nusileisti.

„Lukašenka reikalauja, kad panaikintume visas sankcijas. Savo atsakymą pateiksime šiandien. Toliau griežtinsime sankcijas“, – sakė jis, susirinkus ES užsienio reikalų ministrams.

ES ministrai išplėtė teisinio pagrindo būsimoms sankcijoms apimtį, kad sankcijos būtų taikomos ir tiems, kurie kaltinami migrantų gabenimu prie sienos.

27 šalių blokas ketina taikyti sankcijas maždaug 30 Baltarusijos pareigūnų, šalies valstybinei oro transporto bendrovei ir kelionių agentūroms. Tikimasi, kad sąrašas bus baigtas rengti artimiausiomis dienomis.

ES sėkmingai spustelėjo pagrindinius migrantų tranzito centrus, tokius kaip Turkija, kad kelionės į Minską būtų sustabdytos.

Į susitikimą atvykęs ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad šie veiksmai reiškia, jog migrantų antplūdis į Baltarusiją tampa „kontroliuojamas“.

„Turime suteikti humanitarinę pagalbą šiems žmonėms ir užkirsti kelią bet kokiam hibridiniam išpuoliui prieš Europos Sąjungos sienas“, – sakė J. Borrellis.

Lietuvos, besiribojančios su Baltarusija, užsienio reikalų ministras paragino Minsko oro uostą paversti „neskraidymo zona“, kad būtų užkirstas kelias migrantams atvykti.

„Antras dalykas, apie kurį turime kalbėti, yra tai, kaip žmonėms, kurie jau yra Baltarusijoje, užtikrinti saugią kelionę namo, – sakė Gabrielius Landsbergis. – Turime bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis ir kitomis, kad padėtume žmonėms sugrįžti“.

Atsakingas JT komitetas šiuo metu svarsto talibų prašymą dalyvauti visuotiniuose debatuose Afganistano vardu. Šaliai JT vis dar atstovauja praėjusį mėnesį nuverstos vyriausybės paskirtas ambasadorius.

„Suplanuoti šou Jungtinėse Tautose neatneš jokios naudos, – reporteriams sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. – Svarbu ne tik žodžiai, o ir konkretūs veiksmai, įskaitant dėl žmogaus ir ypač moterų teisių, taip pat dėl įtraukios vyriausybės ir atsiribojimo nuo teroristinių grupuočių.“

H. Maasas teigė, kad svarbu bendradarbiauti su Talibanu, tačiau pridūrė: „JT Generalinė Asamblėja nėra tam tinkama vieta.“

Vienas aukštas JAV pareigūnas nurodė, kad atsakingas JT komitetas, kurio narių gretose yra Jungtinės Valstijos, nepriims sprendimo iki Generalinės Asamblėjos pabaigos pirmadienį. „Svarstymui prireiks šiek tiek laiko“, – teigė pareigūnas.

Kol kas jokia šalis nėra pripažinusi naujosios Talibano valdžios Afganistane. Ankstesnį grupuotės režimą 1996–2001 m. buvo pripažinęs tik Pakistanas, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE).

„Talibanas siekia tarptautinio legitimumo. Bet koks legitimumas ar bet kokia parama turės būti užsitarnauta“, – A. Blinkenas sakė reporteriams Vokietijoje po 20 valstybių ministrų susitikimo dėl krizės Afganistane.

Laikinosios vyriausybės, kuri neapima daugiau grupių, išskyrus Talibaną, suformavimo „negalima laikyti didesnio tarptautinio bendradarbiavimo ir stabilumo šalyje ženklu“, teigė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.

„Tikimės, kad tolesniame vyriausybės formavimo procese, kuris dar nėra užbaigtas, bus pasiųsti reikiami ženklai“, – pridūrė jis.

„Deramės su Jungtinėmis Valstijomis, Turkija ir kitomis partnerėmis, kad galėtume užtikrinti, jog oro uoste būtų galima tęsti civilinę šių žmonių išgabenimo operaciją“, – reporteriams sakė jis.

Ministras pridūrė, kad Vokietija taip pat „toliau kalbėsis apie tai su Talibanu ir tęs pokalbius išvedus JAV karius“.

Į Kabulo oro uostą plūstant dešimtims tūkstančių žmonių, siekiančių palikti Afganistaną po to, kai šalies valdžią perėmė Talibanas, tenykštė situacija yra „pavojinga“, teigė H. Maasas.

„Situacija teritorijoje aplink oro uostą per pastarąsias kelias valandas tapo dar chaotiškesnė“, – teigė jis, kartu paragindamas žmones pačius nevykti į oro uostą, kadangi nėra aišku, ar jiems pavyks pasiekti tą oro uosto dalį, kurioje vyksta NATO sąjungininkių organizuojami evakuacijos skrydžiai.

Vokietijos pajėgos „išnaudoja visas įmanomas galimybes, kad galėtų į oro uostą saugiai atgabenti vokiečius ir pažeidžiamus afganistaniečius“, teigė H. Maasas.

Vokietija taip pat palaiko ryšius su Afganistano kaimyninėmis šalimis Pakistanu, Uzbekistanu, Tadžikistanu ir Indija dėl afganistaniečių, palikusių savo šalį per sausumos sienas, pridūrė ministras.

Berlynas anksčiau paprašė šių šalių leisti evakuacijos reikalavimus atitinkantiems afganistaniečiams nuvykti į Vokietijos ambasadas, kur galėtų pateikti prašymus.

H. Maasas pridūrė, kad ambasados darbuotojams buvo nurodyta paspartinti paraiškų nagrinėjimą.

„Tai, kokiu greičiu afganų saugumo pajėgos atsitraukė nuo Talibano, nenuspėjome nei mes, nei mūsų partneriai“, - sakė jis. Tai esą būtina oficialiai pripažinti.

Matome „siaubingus vaizdus Iš Afganistano“, kalbėjo H. Maasas. Praėjusių dienų įvykiai esą yra labai nemalonūs, „jie turės ilgalaikių padarinių regionui, taip pat mums“. Ministras pažadėjo, kad Vokietijos vyriausybė iš katastrofiško padėties vietoje mėgins išgelbėti kiek įmanoma daugiau žmonių.

Nevilties apimtų žmonių vaizdus Kabulo oro uoste H. Maasas pavadino „ypač skausmingais“. Ratas tų, kurie bus priimti Vokietijoje, anot jo, turi būti dar kartą išplėstas.

Jo pinigai būtų skirti Ukrainos žaliosios energetikos plėtrai, taip mažinant priklausomybę nuo Rusijos, trečiadienį pranešė Vašingtonas.

„Vokietija įsipareigoja įkurti ir administruoti milijardo dolerių vertės žaliąjį fondą Ukrainai, siekiant paremti Ukrainos energetikos sistemos tranziciją“, – žurnalistams Vašingtone sakė JAV pareigūnė, kalbėjusi su anonimiškumo sąlyga.

Iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą tiesiamas „Nord Stream 2“ padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą, o tai leistų Maskvai eliminuoti Ukrainą kaip rusiškų dujų tranzito valstybę, gaunančią už tai milijardus eurų.

Pasiekto JAV ir Vokietijos susitarimo dėl „Nord Stream 2“ sąlygos numato, kad Rusijai gali būti taikomos sankcijos, jeigu Maskva naudos energetiką kaip ginklą arba imsis agresyvių veiksmų prieš Ukrainą, teigia Vašingtonas.

Susitarime taip pat teigiama, kad bus siekiama išsaugoti dujų tranzitą per Ukrainą.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį kalbėdamiesi telefonu aptarė galimybę pratęsti Rusijos „Gazprom“ ir Ukrainos „Naftogaz“ sutartį dėl dujų tranzito, pranešė Kremlius, bet daugiau detalių nepateikė.

Abiejų šalių vadovai „yra patenkinti, kad „Nord Stream 2“ tiesimas eina į pabaigą“, teigiama pranešime.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heiko Masas) tviteryje pranešė, kad Berlynas stengsis užtikrinti, jog dujų tranzito per Ukrainą sutartis būtų pratęsta artimiausiam dešimtmečiui.

Tam grėsmę kelia prieštaringai vertinamas „Nord Stream 2“ dujotiekis.

10 mlrd. eurų vertės Baltijos dugnu tiesiamas dujotiekis turėtų padvigubinti didžiausiai Europos ekonomikai Vokietijai iš Rusijos tiekiamų gamtinių dujų kiekį.

Rusijos kaimynės Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys priešinasi dujotiekio projektui, baimindamosi, kad jis padidins Maskvos politinį svertą regioninėje politikoje.

Kadangi dujotiekis apeina Ukrainą, Kijevas taip pat nerimauja, kad kasmet gali prarasti apie 1 mlrd. eurų mokesčių už dujų tranzito paslaugas.

Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas išreiškė savo šalies pasirengimą tarpininkauti, siekiant užtikrinti, kad Kijevas ir toliau gautų šiuos mokesčius.

„Galime įsivaizduoti imtis diskusijų, siekiant užtikrinti tranzito sutarties po dabartinio termino tąsą, nes ilgainiui norime, kad dujos toliau tekėtų pro Ukrainą“, – teigė H. Maasas.

Pagal 2019 m. gruodį sudarytą sutartį, „Gazprom“ įsipareigojo mokėti tranzito mokesčius Ukrainai iki 2024 m.

H. Maasas teigė besitikįs, kad sutartis galėtų būti pakeista iš terminuotos į „neterminuotą, siekiant suteikti Ukrainai daugiau saugumo kuriant planus“.

Vokietija remia Ukrainos saugumo interesus ir nori prisidėti prie to, „kad pagaliau Donbase įsivyrautų taika“, - pabrėžė H. Maasas trečiadienį Berlyne spaudos konferencijoje su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmitrijumi Kuleba. Tačiau ginklų tiekimas Kijevui esą sumažintų politinio konflikto sprendimo perspektyvas.

H. Maasas pabrėžė Vokietijos pastangas surengti ministrų susitikimą vadinamuoju Normandijos formatu. Dėl to jis pirmadienį kalbėjęs telefonus su kolegomis iš Prancūzijos ir Rusijos Jeanu Yvesu Le Drianu ir Sergejumi Lavrovu. Paryžius ir Berlynas užima tarpininkių vaidmenį Normandijos formate. „Jei aš per pokalbį telefonu kartu būčiau pranešęs, kad nusprendėme vieną konflikto šalį aprūpinti ginklais, pokalbis būtų buvęs daug trumpesnis“, - kalbėjo H. Maasas.

D. Kuleba savo ruožtu pakartojo savo šalies prašymą gauti vokiškų ginklų. Jis pabrėžė, kad ginklų embargas Kijevui nėra paskelbtas. „Kiek žinau, Vokietijos įstatymuose nėra ir teisinio pagrindo, kuris neleistų Vokietijai parduoti ginklų“, - sakė ministras. Todėl Kijevas Vokietijos vyriausybės sprendimą netiekti ginklų esą traktuoja kaip politinį sprendimą.

Ukrainos vyriausybė dėkinga Berlynui už tai, kad ji nori „konfliktus spręsti politinėmis priemonėmis“, - pabrėžė D. Kuleba. „Labai viliamės, kad būtent tai padės mums atgauti savo teritorijas“. Tačiau ministras įspėjo ir dėl scenarijaus, kad Rusija puls Ukrainą ir dėl asimetrinio karo. „Labai tikiuosi, kad niekas nesigailės, kad nepadėjo Ukrainai padidinti savigynos šansų“, - tęsė D. Kuleba.

„Nebegalime būti tų, kas savo veto paralyžiuoja Europos užsienio politiką, įkaitai“, – sakė H. Maasas ir pareiškė, kad taip besielgiančios šalys „žaidžia su Europos sanglauda“.

„Todėl gan atvirai sakau: veto turi nelikti, net jei tai reiškia, kad ir mes galime būti nugalėti balsų dauguma“, – pabrėžė jis.

Pavadinimų H. Maasas nepaminėjo, bet neseniai Vengrija blokavo ES užsienio politikos pareiškimų.

Tikriausiai supykęs dėl Budapešto pozicijos Vokietijos URM valstybės sekretorius Miguelis Bergeris (Migelis Bergeris) praėjusią savaitę per socialinį tinklą „Twitter“ kreipėsi į Vengriją.

„Vengrija vėl blokavo ES pareiškimą dėl Honkongo. Prieš tris savaites dėl Artimųjų Rytų. Bendroji užsienio ir saugumo politika... negali veikti kokios nors blokavimo politikos pagrindu. Mums reikia rimtų debatų dėl kitokių nuomonių suvaldymo būdų, įskaitant kvalifikuotos daugumos balsavimą“, – rašė M. Bergeris.

Gegužės viduryje per viešą ginčą Vengrijos diplomatijos vadovas Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) pasmerkė „šališkus“ ES pareiškimus dėl Izraelio, Bendrijos užsienio reikalų ministrams paraginus nutraukti ugnį tarp Izraelio ir palestiniečių.

Vengrija ir Lenkija pernai taip pat grasino vetuoti atsigavimo fondą ir visą ES biudžetą dėl pasiūlymų kai kurias išmokas iš fondo susieti su įstatymo viršenybės sąlygomis. Budapeštas ir Varšuva šiuos pasiūlymus vadino „politiniu šantažu“.