33 metų moteris galutiniu ir neskundžiamu verdiktu lieka pripažinta kalta už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir už neteisėtą profesinės veiklos vykdymą.
Kaip pranešė LAT, moteris nuteista už tai, kad neturėdama gydytojo dermatovenerologo profesinės kvalifikacijos, naudodama medicinos priemones – švirkštus su adata, 2019 metų sausį-gruodį už atlygį atliko ne mažiau kaip 80 medicininių intervencinių procedūrų – lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą hialurono rūgšties užpildais.
Procedūros už atlygį buvo atliekamos Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje.
Per šias procedūras hialurono rūgštį K. Čėplienė sušvirkšdavo asmenims į atitinkamos veido srities odą, pažeisdama odos audinių vientisumą.
Kasaciniu skundu nuteistosios gynėjas bandė įrodyti, kad jo ginamoji, būdama kosmetologė, nežinojo, jog negali atlikti hialurono rūgšties užpildų injekcijų, todėl prašė bylą nutraukti.
LAT trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad atlikti pirmiau nurodytą intervencinę procedūrą galėjo tik gydytojas dermatovenerologas.
Tai ne tik yra aiškiai reglamentuota, bet ji tai neabejotinai ir suvokė.
„Gydytojas dermatovenerologas verčiasi medicinos (gydytojo dermatovenerologo) praktika, o medicinos praktika yra sveikatos priežiūra, todėl gydytojo dermatovenerologo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos apima ir invaziniu metodu – hialurono rūgšties užpildu – atliekamas estetines, kosmetines ir korekcines procedūras“, – paskelbė LAT.
Pasak šio teismo, invaziniu metodu atlikti estetines, kosmetines ir korekcines procedūras bylai aktualiu laikotarpiu buvo suteikta išimtinai tik gydytojui, baigusiam universitetines medicinos studijas ir dermatovenerologijos rezidentūrą, po kurios suteikiama atitinkama profesinė kvalifikacija.
„Neuniversitetines studijas baigusiai ir technologo kvalifikaciją įgijusiai bei medicininio išsilavinimo neįgijusiai K. Čėplienei nebuvo suteikta teisė atlikti jokių procedūrų invaziniais metodais – tai ne tik yra aiškiai reglamentuota, bet ji tai neabejotinai ir suvokė“, – paskelbė kasacinis teismas.
