„Daug metų kartojome „daugiau niekada“, tačiau tokios katastrofos gali pasikartoti ir jos, deja, kartojasi. Jau ne kartą įsitikinome, kad neapykanta niekur nedingsta, ji tik pasislepia, tūno ir nepastebimai auga, kol visa jėga agresyviai pradeda bujoti, jeigu laiku jos nepažabojame. Šiandien, kai pasaulyje vis dar tiek daug neapykantos, žiaurumo, augančio antisemitizmo, turime pabrėžti, kad Lietuvoje ir pasaulyje neturi būti vietos jokios formos neapykantai. Tai yra skaudus signalas mums visiems, kad negalime prarasti budrumo ir privalome kasdien savo pasirinkimais, veiksmais ir žodžiais kovoti už žmogiškumą bei neleisti blogiui vešėti.

Šiandien pasaulis prisimena tai, ko neteko – šešių milijonų žydų Lietuvoje ir visame pasaulyje, šešių milijonų brutaliai nutrauktų gyvenimų, neišsipildžiusių svajonių. Prabėgę metai tik dar labiau išryškino tragedijos mastą ir tai, ką praradome – daug turtingesnės įvairove bei žmogiškumu Lietuvos ir viso pasaulio.

Šiandien ir kasdien mes prisimename. Mes prisimename jų istorijas. Tačiau dabar dar svarbiau yra ginti pamatines vertybes – žmogiškumą, laisvę, orumą, toleranciją ir tą įsipareigojame kartu nepailstant daryti“, – šeštadienį ryte išplatintame sveikinime teigia premjerė.

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena skirta Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos dabartinėje Lenkijos teritorijoje išlaisvinimui pažymėti, Antrojo pasaulio karo metu nacių vykdyto žydų genocido aukoms pagerbti.

Taip ji kalbėjo Nacionalinėje dailės galerijoje penktadienį pagerbiant Antrojo pasaulinio karo metu nužudytus žydus.

„Holokaustas buvo pati ekstremaliausia patologinio genocido forma“, – renginyje sakė diplomatė. – Ne tik dėl to, kiek aukų ši tragedija pareikalavo, ne tik dėl savo brutalumo, bet ir dėl to, kad pirmą kartą istorijoje politinė grupė nusprendė pasaulinio mastu nužudyti visus žmones, kuriuos jie apibrėžė kaip žydus.“

Ambasadorė pabrėžė, kad pirmą kartą istorijoje genocidas ir masinės žudynės „buvo industrializuotos“.

Izraelio ambasadorė teigė, kad Holokaustas negali būti pamirštas, o istorinės pamokos – išmoktos, jog panaši tragedija nepasikartotų ateityje.

Ji dėkojo Lietuvos politikams, siekiantiems išsaugoti istorinę atminti ir atstatyti teisingumą.

„Per pastaruosius mėnesius Lietuvos Vyriausybė ir Seimas ėmėsi reikšmingų žingsnių, siekiant edukuoti, pagerbti ir atkurti žydų turtą. Šie žingsniai – gebėjimo prisiimti atsakomybę simbolis“, – sakė H. Wittenberg Silverstein.

Per pastaruosius mėnesius Lietuvos Vyriausybė ir Seimas ėmėsi reikšmingų žingsnių, siekiant edukuoti, pagerbti ir atkurti žydų turtą. Šie žingsniai – gebėjimo prisiimti atsakomybę simbolis. 

Taip ji komentavo gruodį Seimo priimtą sprendimą, kuriuo parlamentas patvirtino 37 mln. eurų kompensacijas už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą.

Savo ruožtu JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas (Robertas Gilkristas) ragino prisiminti ir įmažinti Holokausto aukų atminimą, taip pat šviesti ateities kartas apie „diskriminacijos, antisemitizmo ir dehumanizacijos pavojus“.

„Ateitis priklauso nuo mūsų noro kritiškai apmąstyti ir iš naujo įvertinti savo praeitį“, – sakė diplomatas.

Renginyje dalyvavusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad Lietuvoje žydai sukūrė „pajėgią litvakų religinę, kultūrinę tradiciją, leidusią Vilnių vadinti Šiaurės Jeruzale“.

„Kartais sakoma, kad Holokaustas nubraukė viską. Taip, nuostoliai milžiniški, sunkiai įsivaizduojami, tačiau vis dėlto – ir žydų kultūra, ir žydų bendruomenė Lietuvoje išgyveno“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Ji pabrėžė, kad Lietuva pasiryžusi „nieko nepamiršti“.

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky svarstė, kad istorinė atmintis gali būti įpaminklinta, tačiau „reikalingas dar žmogiškasis faktorius, kad žmogus (į paminklus – BNS) atkreiptų dėmesį“ ir tą žinią skleistų kitiems.

Penktadienį, Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, pagerbiamos Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto žydų genocido aukos. Tarp milijonų šiuo laikotarpiu nužudytųjų – ir beveik 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Holokausto pradžios Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.

„Šiandien uždegame žvakutes tamsiųjų žmonijos istorijos laikų – Holokausto – aukų atminimui. Ši siaubinga ideologija lėmė metodišką Europos žydų naikinimą. Mes tai prisimename ir neleisime, kad istorija kartotųsi“, – penktadienį tviteryje skelbė prezidentas Gitanas Nausėda.

Minėdama Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad netrukus po to, kai Lietuvos valdovas Gediminas išsiuntė laiškus, kuriais į Vilnių buvo kviečiami amatininkai, pirkliai, visi geros valios žmonės, galintys prisidėti prie krašto klestėjimo, Lietuvoje atsirado žydai – tauta, su kuria lietuviai gyvena greta visus vėlesnius šimtmečius.

„Žydai istorinėje Lietuvoje sukūrė pajėgią litvakų religinę kultūrinę tradiciją, leidusią vieną iš jos centrų – Vilnių – vadinti Šiaurės Jeruzale. Pastarojo šimtmečio pasaulietinė žydų kultūra Lietuvoje taip pat davė daug išskirtinių vardų. Dalis jų jau sugrįžo į mūsų atmintį, dalis dar tik sugrįžta“, – pranešime spaudai teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvą laikė savo namais

Pasak jos, nors kartais sakoma, kad Holokaustas nubraukė viską, o nuostoliai buvo milžiniški, sunkiai įsivaizduojami, vis dėlto ir žydų kultūra, ir žydų bendruomenė Lietuvoje išgyveno.

„Holokaustas tapo atminties kultūros dalimi, mokslinių, meninių, moralinių refleksijų objektu. Tragedija, kuri kaip didinamasis stiklas išryškina tikrąsias vertybes, parodo, kokia trapi yra gyvybė, koks nepastovus gyvenimas. Ir kaip reikia stengtis, kad tas siaubas nepasikartotų. Šiandien tik mūsų valioje padaryti taip, kad ta pozityvi galimybių energija, kurią kaupėme nuo Gedimino laikų, būtų kuo geriau išnaudota“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad kova su fašizmu tęsiasi kasdien.

„Kova su rasizmu ir fašizmu tęsiasi kiekvieną dieną. Niekada neturime bijoti kovoti šių mūšių. Neveiklumo pasekmės yra kur kas baisesnės“, – tviteryje skelbė G. Landsbergis.

Ši siaubinga ideologija lėmė metodišką Europos žydų naikinimą. Mes tai prisimename ir neleisime, kad istorija kartotųsi.

Premjerė Ingrida Šimonytė minėdama Holokausto aukas pabrėžė, kad tūkstančiai nužudytų Lietuvos žydų laikė Lietuvą savo vieninteliais namais.

„Masinėse kapavietėse visoje Lietuvoje nugulė daugybė talento, išminties, žinių, svajonių ir tikslų. Tai – brutaliai nutraukti gyvenimai, kurie turėjo tęstis, ir neišpildytas potencialas, kuris dabarties Lietuvą būtų pavertęs dar puikesne. Tūkstančiai nužudytų Lietuvos žydų laikė Lietuvą savo vieninteliais namais, buvo mūsų bendrapiliečiais ir kaimynais, todėl labai svarbu, kad rastume savyje nuolankumo šias aukas prisiminti ir pagerbti, o taip pat – ryžto ir valios stoti prieš bet kokias neapykantos apraiškas, susidūrę su jomis šiandien“, – pranešime spaudai sako ministrė pirmininkė.

Anot jos, „jokie nepakantumo šešėliai neturi temdyti šviesios Lietuvos, kurią šimtmečiais kūrė ir tebekuria ištisos kartos skirtingų kultūrų, tautybių ir religijų žmonių“.

„Tebūna mums pavyzdžiu didžiausios pagarbos verti Lietuvos sūnūs ir dukros – žydų gelbėtojai, Pasaulio tautų teisuoliai, nenutildę savo sąžinės balso nepaprastos tragedijos akivaizdoje“, – teigė I. Šimonytė.

Prisimenamos ir kitos žudytos bendruomenės

Bendrame šešių diplomatinių misijų, Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Japonijos, Izraelio, Nyderlandų ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, pranešime teigiama, kad šią dieną prisimenamos ir kitos bendruomenės, kurios buvo žudomos.

„Minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną prisimename šešis milijonus žydų, vyrų, moterų ir vaikų, tarp jų daugiau nei 200 000 Lietuvos žydų, nužudytų per Holokaustą. Prisimename kitas bendruomenes, kurios buvo žudomos: romus, neįgaliuosius, LGBTQI+ asmenis, slavus ir kitas. Ir prisimename daugybės žmonių, kurie rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų tūkstančius žydų, didvyriškumą“, – skelbiama pranešime.

Diplomatinių misijų atstovybių teigimu, kova su Holokausto iškraipymu ir neigimu, taip pat bet kokiu istorijos iškraipymu yra politikos prioritetai, kurie mus visus jungia. Misijos bendradarbiauja su vietos institucijomis, stiprindamos švietimą apie Holokaustą ir skatindamos objektyvią istorijos analizę.

„Holokausto tragedijos supratimas yra būtinas norint išsaugoti ir sustiprinti vertybes, kurios yra mūsų santykių pagrindas, ir tokios pastangos dar niekada nebuvo tokios svarbios visų mūsų tautų taikai ir saugumui.  Mes ir toliau atvirai pasisakysime ir ginsime demokratines vertybes, kurios mus sieja“, – pabrėžiama pranešime.

Penktadienį, Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, pagerbiamos Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto žydų genocido aukos. Tarp milijonų šiuo laikotarpiu nužudytųjų – ir beveik 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Holokausto pradžios Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.

„Masinėse kapavietėse visoje Lietuvoje nugulė daugybė talento, išminties, žinių, svajonių ir tikslų. Tai – brutaliai nutraukti gyvenimai, kurie turėjo tęstis, ir neišpildytas potencialas, kuris dabarties Lietuvą būtų pavertęs dar puikesne. Tūkstančiai nužudytų Lietuvos žydų laikė Lietuvą savo vieninteliais namais, buvo mūsų bendrapiliečiais ir kaimynais, todėl labai svarbu, kad rastume savyje nuolankumo šias aukas prisiminti ir pagerbti, o taip pat – ryžto ir valios stoti prieš bet kokias neapykantos apraiškas, susidūrę su jomis šiandien“, – pranešime spaudai sako ministrė pirmininkė.

Anot jos, „jokie nepakantumo šešėliai neturi temdyti šviesios Lietuvos, kurią šimtmečiais kūrė ir tebekuria ištisos kartos skirtingų kultūrų, tautybių ir religijų žmonių“.

„Tebūna mums pavyzdžiu didžiausios pagarbos verti Lietuvos sūnūs ir dukros – žydų gelbėtojai, Pasaulio tautų teisuoliai, nenutildę savo sąžinės balso nepaprastos tragedijos akivaizdoje“, – teigė I. Šimonytė.

Tebūna mums pavyzdžiu didžiausios pagarbos verti Lietuvos sūnūs ir dukros – žydų gelbėtojai, Pasaulio tautų teisuoliai, nenutildę savo sąžinės balso nepaprastos tragedijos akivaizdoje.

Penktadienį, Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, pagerbiamos Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto žydų genocido aukos. Tarp milijonų šiuo laikotarpiu nužudytųjų – ir beveik 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Bendrame šešių diplomatinių misijų, Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Japonijos, Izraelio, Nyderlandų ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, pranešime teigiama, kad šią dieną prisimenamos ir kitos bendruomenės, kurios buvo žudomos.

„Minėdami Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną prisimename šešis milijonus žydų, vyrų, moterų ir vaikų, tarp jų daugiau nei 200 000 Lietuvos žydų, nužudytų per Holokaustą. Prisimename kitas bendruomenes, kurios buvo žudomos: romus, neįgaliuosius, LGBTQI+ asmenis, slavus ir kitas. Ir prisimename daugybės žmonių, kurie rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų tūkstančius žydų, didvyriškumą“, – skelbiama pranešime.

Diplomatinių misijų atstovybių teigimu, kova su Holokausto iškraipymu ir neigimu, taip pat bet kokiu istorijos iškraipymu yra politikos prioritetai, kurie mus visus jungia. Misijos bendradarbiauja su vietos institucijomis, stiprindamos švietimą apie Holokaustą ir skatindamos objektyvią istorijos analizę.

„Holokausto tragedijos supratimas yra būtinas norint išsaugoti ir sustiprinti vertybes, kurios yra mūsų santykių pagrindas, ir tokios pastangos dar niekada nebuvo tokios svarbios visų mūsų tautų taikai ir saugumui.  Mes ir toliau atvirai pasisakysime ir ginsime demokratines vertybes, kurios mus sieja“, – pabrėžiama pranešime.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Holokausto pradžios Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.

Dangaus kūnai: saulė teka 8.17 val., leidžiasi 16.46 val. Dienos ilgumas 8.29 val.

Mėnulis (delčia) teka 3.28 val., leidžiasi 11.39 val.

Vardadieniai:

Angelė, Jogundas, Jogundė, Natalis, Ilona, Anelė

Datos:

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena

1736 — Stanislovas Leščinskis atsisakė Lenkijos ir Lietuvos sosto.

1901 — gimė kompozitorius Viktoras Kuprevičius. Mirė 1992 m.

1906 — gimė lietuvių prozininkas Povilas Abelkis. Mirė 1957 m.

1908 — gimė lietuvių filosofas ir poetas Antanas Maceina. Mirė 1987 m. Miunsteryje (Vokietija).

1920 — Kaune įsteigti Aukštieji kursai — Kauno universiteto pirmtakas.

1927 — mirė Katalikų bažnyčios veikėjas, arkivyskupas Jurgis Matulaitis. Gimė 1871 m. 1987 m. paskelbtas palaimintuoju.

2011 — fotografui, žurnalistui ir kraštotyrininkui Bernardui Aleknavičiui suteiktas Klaipėdos garbės piliečio vardas.

2020 — eidamas 91-uosius metus mirė vienas iškiliausių Lietuvos istorikų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas profesorius Edvardas Gudavičius.

Sausio 27-oji pasaulio istorijoje:

1756 — gimė austrų kompozitorius, žymiausias pasaulyje klasicistinės muzikos kompozitorius Wolfgang Amadeus Mozart (Volfgangas Amadėjus Mocartas). Mirė 1791 m.

1822 — paskelbta Graikijos nepriklausomybė.

1826 — gimė rusų rašytojas Michail Saltykov-Ščedrin (Michailas Saltykovas- Ščedrinas). Mirė 1889 m.

1832 — gimė anglų rašytojas Lewis Carroll (Luisas Kerolas), knygos „Alisa stebuklų šalyje“ autorius.

1859 — gimė Vokietijos imperatorius (1888—1918) kaizeris Wilhelm II (Vilhelmas II); po I pasaulinio karo jis pabėgo į Olandiją, kur 1941 metais mirė.

1880 — amerikiečiui Thom Edison (Tomui Edisonui) įteiktas elektros lemputės išradimo patentas.

1901 — mirė italų kompozitorius Giuseppe Verdi (Džuzepė Verdis). Gimė 1813 m.

1926 — Londone pirmą kartą viešai pademonstruotas televizorius.

1943 — Vokietijoje karo prievolė pradėta taikyti moterims.

1944 — galutinai sunaikinta nacių blokada aplink Leningradą.

1950 — JAV sutiko tiekti ginkluotę NATO aljanso nariams.

1964 — Prancūzija užmezgė diplomatinius santykius su Kinija.

1967 — JAV, SSRS ir dar 60 valstybių pasirašė susitarimą, kuriuo ribojama karinė ginkluotė kosminėje erdvėje.

1969 — keturiolikai vyrų, tarp jų devyniems žydams, Irake įvykdyta mirties bausmė: nuteistieji buvo kaltinami šnipinėjimu Izraeliui.

1981 — Javos jūroje kilus gaisrui Indonezijos keleiviniame kelte „Tampom II“, žuvo 500 žmonių.

1991 — sąjungininkai bombardavo antrą pagal dydį Irako miestą Basrą.

1996 — valdžią Nigeryje užgrobė karinė chunta.

1997 — Rusijos prezidentas Boris Jelcin (Borisas Jelcinas) dėl plaučių uždegimo atšaukė numatytą vizitą į Olandiją.

1999 — dėl vėluojančių atlyginimų švietimo darbuotojų protesto akcijose — streikuose, piketuose ir mitinguose — visoje Rusijoje dalyvavo apie 500 tūkst. žmonių.

2006 — būdamas 75-erių metų mirė buvęs Vokietijos prezidentas Johannes Rau (Johanesas Rau). Vokietijos prezidento pareigas jis ėjo 1999—2004 metais.

2008 — Solt Leik Sičio mieste būdamas 97 metų mirė Mormonų Bažnyčios prezidentas Gordon Hinckley (Gordonas Hinklis), paskyręs savo gyvenimą šios bendruomenės plėtimui užsienyje.

2009 — mirė JAV rašytojas, Pulitzer (Pulicerio) premijos laureatas John Updike (Džonas Apdaikas), kuris gilinosi į sekso, meilės ir religijos mažuose Amerikos miesteliuose temas. Rašytojui buvo 76 metai.

2010 — sulaukęs 91 metų amžiaus savo namuose Naujajame Hampšyre mirė JAV rašytojas Jerome David Salinger (Džeromas Deividas Selindžeris), sukūręs Amerikos pokario literatūros klasika tapusį romaną „Rugiuose prie bedugnės“ (The Catcher in the Rye).

2014 — iš senovinės bažnytėlės Italijoje pavogta ampulė su velionio lenkų popiežiaus Jono Pauliaus II krauju.

Sausio 27-oji šou pasaulyje:

1944 — gimė legendinės britų grupės „Pink Floyd“ būgnininkas Nick Mason (Nikas Meisonas).

1956 — Elvis Presley (Elvis Preslis) išleido singlą „Heartbreak Hotel“.

1964 — Los Andžele, Kalifornijoje, gimė aktorė Bridget Fonda (Bridžit Fonda).

1968 — gimė amerikiečių metalo grupės „Faith No More“ vokalistas Mike Patton (Maikas Petonas).

1968 — Kalifornijoje įvyko britų grupės „Bee Gees“ debiutinis koncertas JAV.

1972 — gimė britų grupės „Take That“ narys Mark Owen (Markas Ouvenas). Po grupės iširimo 1996 metais dainininkas sėkmingai pradėjo solinę karjerą.

1992 — prasidėjo Mike Tyson (Maiko Taisono) bylos nagrinėjimas dėl išprievartavimo. Jis buvo pripažintas kaltu.

1997 — vyko 24-oji Amerikos muzikinių apdovanojimų įteikimo ceremonija. Pagrindiniu prizu buvo apdovanotos atlikėjos Toni Braxton (Toni Brakston) ir Alanis Morissette (Alanis Moriset).

2011 — aktorė Christina Applegate (Kristina Aplgeit) ir jos sužadėtinis muzikantas Martyn LeNoble (Martinas LeNoblis) susilaukė dukrelės Sadie Grace (Sedi Greis).

Tai nacių kareivio sūnaus išpažintis ir atgaila dėl jo tautos poelgių. Knyga apipinta istoriniu, psichologiniu ir teologiniu kontekstu leidžia pažvelgti giliau, bet svarbiausia – tai skatinimas prabilti ir nutraukti Holokausto temą gaubiančią tylą.

„Lietuvoje žmonių žaizdos iki šiol yra gilios ir kraujuoja. Galbūt taip yra dėl to, kad šeimose apie praeitį daug nekalbėta. Ant praeities prisiminimų, traumų ir kalčių pančių nusileido tylos uždanga, kuri neperplėšta dar ir šiandien“, – teigia knygos autorius, tarptautinio judėjimo „March of Life“ („Gyvybės žygis“) iniciatorius J. Bittner.

Holokausto tema – tai dar neužgijusi žaizda mūsų visuomenėje, todėl ir sunku apie tai kalbėti garsiai, nes dažną kartą tai atneša pasmerkimą ir žmonės jaučia kaltę.

Holokausto žaizdos žmonių širdyse

Holokaustas – viena iš didžiausių tragedijų įvykusių Lietuvoje, palikusi gilias žaizdas ne tik istorijos puslapiuose, bet ir žmonių širdyse. Knygos autorius J. Bittner šiuo metu gyvena Tiubingene. Antrojo pasaulio karo metu šis miestas tapo nacionalizmo ideologiniu centru, kuriame buvo ruošiami didžiausi to meto egzekutoriai ir masiniai žudikai. Autoriaus protėviai – nebuvo išimtis.

„Vingiuotuose istorijos keliuose žydų gyvenimas Lietuvoje suklestėjo nuo XIV amžiaus. XVII – XVIII a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pamažu virto vienu iš Rytų žydų centrų. Vilna buvo vadinama Šiaurės Jeruzale, tačiau net 95 proc. šalyje gyvenusių žydų karo pabaigos taip ir nesulaukė. Vienas pagrindinių masinių žudikų Lietuvoje ir SS operatyvinių būrių vadovas buvo Valteris Stahleckeris. Jis, kaip ir daugelis kitų SS masinių žudikų, baigė mano miesto Tiubingeno universitetą. Jie visi yra atsakingi už 700 000 žydų mirtį. Pasirodo, mūsų istoriniai ryšiai su Lietuva yra glaudesni, nei manėme“, – pasakoja knygos autorius.

Prieš dešimt metų, minint Holokausto 70-metį, Lietuvoje vykusiuose „Gyvybės žygio“ renginiuose dalyvavęs J. Bittner teigia, kad vokiečių okupuotos šalys visų pirma yra aukos, bet negalima paneigti, kad ir jos pačios vykdė nusikaltimus: „Daugelyje šalių, į kurias įsiveržė, okupavo ir niokojo vokiečių Vermachtas, tebeegzistuoja antisemitizmas, susijęs su tuo, kad žmonės nenori susidurti su tamsiąja savo praeities puse. Sunku pažvelgti ne tik į aukomis nusėtą istorijos pusę, bet ir į tą, kurią slegia asmeninė kaltė. Skaudu pripažinti, bet daugelis lietuvių padėjo vokiečiams žudyti žydus. Tačiau istorija yra tokia kokia yra, mes negalime jos pakeisti, bet galime pasimokyti iš padarytų klaidų ir jų nekartoti“.

„Tylos uždanga“ arba kodėl trūksta drąsos prabilti?

Daugumą šeimų Vokietijoje ir Lietuvoje, joms pačioms nepastebint, gaubia „tylos uždanga“.  „Tylos uždanga“, tai reiškinys atsirandantis, kai karo kartos vaikai ir anūkai, pasirenka nekalbėti apie Holokaustą ir savo viduje kovoti su kaltės jausmu, trauminių patirčių pergyvenimu, taip nutoldami nuo savo šeimų ir artimųjų. Skiriamasis jų visų bruožas – tylėjimas.

„Budelius ir aukas jungia nematomas likimas: jų palikuonys kenčia nuo tėvų ir senelių nebylystės ir jaučia, kaip jų našta perduodama iš kartos į kartą. Viso to pasekmės ‒ tai neįvardintos baimės, santykių sutrikimai ir vidinė siena, neįsileidžianti tiesos apie savo šeimos istoriją. Dauguma jų taip ir nesugebėjo prabilti apie savo kaltę, traumą ir kančią. Už pasakojamų anekdotų ir šabloniškų, pasikartojančių istorijų jų vaikai ir anūkai klausė savęs: „Ką iš tikrųjų padarė tėvas? Senelis?“, – teigia J. Bittner.

Autoriui antrina lietuviško knygos vertimo leidėjas, tarptautinio „Gyvybės žygio“ judėjimo Lietuvoje vadovas Tadas Daujotas: „Holokausto tema Lietuvoje yra nepatogi, todėl akivaizdu, kad mūsų tautą vis dar dengia nematoma „tylos uždanga“. Knygoje autorius kalba apie skirtingus „tylos uždangos“ lygmenis ir atskleidžia dvasinę realybę bei kas įvyks tuomet, kai mes perplėšime tą nematomą „tylos uždangą“. 

Teologijos magistro laipsnį turintis autorius nagrinėja ne tik nacių padarytas klaidas, bet ieško antisemitizmo šaknų ankstyvojoje bažnyčioje. Knygoje yra labai detaliai nagrinėjami skirtingi „tylos uždangos“ lygmenys įvairiais istorijos, psichologiniais ir dvasiniais pjūviais.

Siekiant išgyti – būtina atverti žaizdas

Knygos autoriaus tikslas – paskatinti atverti skaudžiausias širdies žaizdas. Pagrindinis ginklas siekiant nutraukti tylą – žodis. Tiesa dažnai būna nepatogi ar net skaudi, bet praeities klaidos nepasikartos tik tada, kai jos bus suprastos ir išmoktos. To neįmanoma padaryti, kai nėra kalbama.

„Holokausto tema – tai dar neužgijusi žaizda mūsų visuomenėje, todėl ir sunku apie tai kalbėti garsiai, nes dažną kartą tai atneša pasmerkimą ir žmonės jaučia kaltę. Kai tave kaltina, įprastai įsijungia gynybinė reakcija ir tada ateina pasipriešinimas, bandant save pateisinti. Tikiu, kad šios knygos pagalba gali būti išgydyta daug širdžių, o tuomet kai šios žinios paliesti žmonės garsiai prabils ir peplėš nematomą „tylos uždangą“ į mūsų tautą ateis išgydymas ir atstatymas“, – pasakoja Holokausto 80-mečiui skirtos knygos „Tylos uždanga“ leidėjas T. Daujotas. 

Jame žodį tars užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris. Dokumentinių laidų ciklo „Pasaulio teisuoliai“ autorius ir prodiuseris Dominykas Kubilius pristatys antrąjį projekto sezoną.

„Pasaulio teisuoliai“ – tai televizijos dokumentinių filmų ciklas, kuriame pateikiami unikalūs liudininkų pasakojimai, išgyvenusiųjų prisiminimai ir istorikų komentarai apie žydų genocidą ir Lietuvos žmones, nepabūgusius pasipriešinti jam ir atlikti savo pilietinę pareigą – gelbėti žmonių gyvybes.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos, minėjimo renginio metu taip pat bus atidaroma Tarptautinei Holokausto aukų atminimo dienai dedikuota dailininkės Taibės Chait grafikos paroda „Kelionė“. Parodą atidarys pati autorė.

Minėjime dalyvaus Lietuvos žydų bendruomenės atstovai, buvę Vilniaus ir Kauno žydų getų kaliniai, Lietuvoje reziduojantys užsienio valstybių diplomatai, įvairių kultūros organizacijų nariai. 

Kanclerė pabrėžė, kad svarbu prisiminti milijonus Holokausto aukų, nes antisemitizmas, rasizmas ir neapykanta kitiems pastaruoju metu tapo „labiau aktualūs“.

„Nesuvokiama ir gėdinga, kad be policijos apsaugos negali egzistuoti jokia žydų institucija, nesvarbu, ar tai yra mokykla, vaikų darželis ar sinagoga,“ – sakė ji.

A. Merkel taip pat dar kartą patvirtino, kad rems pasiūlymą būsimojoje Vokietijos vyriausybėje įsteigti antisemitizmo komisaro pareigybę, jei jos partijai pavyks sėkmingai užbaigti sudėtingas derybas dėl koalicijos.

Antisemitizmo komisaras turėtų kovoti su Vokietijoje stiprėjančiu neapykantos žydams ir Izraeliui kurstymu. Šią neapykantą kursto tiek Vokietijoje užaugę kraštutiniai dešinieji, tiek kai kurie neseniai į šalį atvykę musulmonai.

Protestuojant prieš JAV sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine gruodį Berlyne buvo deginamos žydų valstybės vėliavos.

Jungtinės Tautos 2007 metais paskelbė sausio 27-ąją Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną 1945 metais buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla, nacių įkurta okupuotoje Lenkijoje.

„Neįmanoma žodžiais išsakyti nacių įvykdytos žydų tautos tragedijos mastų. Tai žmonijos istorijos gėda, kurios neturime pamiršti. Tai istorinė pamoka ateičiai. Lenkiu galvą prieš brutalaus teroro aukas. Turime jausti atsakomybės naštą ir užkirsti visus kelius galimoms antisemitizmo apraiškoms. Prieš pora dienų Vyriausybėje sutarėme dėl vieningo antisemitizmo apibrėžimo taikymo ir tai padės kovoti su galimomis šio negatyvaus reiškinio apraiškomis“, - teigia ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Sausio 25 dieną Vyriausybė pritarė antisemitizmo apibrėžčiai, kurią Bukarešte 2016 metais vykusioje sesijoje priėmė Tarptautinis Holokausto atminties aljansas. Visoms valstybės institucijoms siūloma atsižvelgti į šią apibrėžtį savo veikloje.

1940 metais nacių okupuotoje Lenkijoje įsteigta Aušvico koncentracijos stovykla buvo didžiausia iš nacistinės Vokietijos mirties stovyklų. Savo gyvybę joje prarado daugiau kaip milijonas vyrų, moterų ir vaikų. 1945 m. sausio 27 d. likę gyvi Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai buvo išlaisvinti.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 metų lapkričio 1 dienos rezoliucija paskelbė sausio 27-ąją kasmetine Tarptautine holokausto aukų atminimo diena. Šioje rezoliucijoje atmetamas holokausto neigimas, smerkiama diskriminacija ir prievarta religiniu ar etniniu pagrindu.

Pirmasis į gausiai susirinkusią auditoriją – vilniečius, miesto svečius ir užsienio diplomatus, tarp kurių buvo Izraelio Valstybės ambasadorius Amiras Maimonas, Didžiosios Britanijos ambasadorė Claire Lawrence, Airijos ambasadorius Davidas Noonanas bei Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorės pavaduotojas Howardas Solomonas – kreipėsi muziejaus direktorius Markas Zingeris.

„Sławikas ir Antallis – tai trijų tautų didvyriai, o jų išgelbėtiems žmonėms – net ir šventieji. Šie išbandymų ir pavojų užgrūdinti draugai Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo tūkstančius žydų – suaugusių ir vaikų. Jų surengta žydų vaikų konspiracinė našlaičių prieglauda prie Dunojaus, pavadinta Lenkijos karininkų vaikų stovykla, yra fenomenas, prilygstantis, o gal ir pranokstantis švedų diplomato Raoulio Wallenbergo žygdarbį Vengrijoje“, – teigė M. Zingeris.

Sveikinimo žodį tarė ir Lenkijos Respublikos ambasadorius Jarosławas Czubiński. Pasak diplomato, jo šalis daugybę metų intensyviai puoselėja atmintį apie lenkų ir žydų santykius, daugiatautę Lenkiją prieš Antrąjį pasaulinį karą, žydų įnašą į Lenkijos pasiekimus bei lenkus, kurie per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus. Ambasadoriaus teigimu, Sławikas ir Antallis, drauge išgelbėję apie penkis tūkstančius žydų, – ne tik Lenkijos ir Vengrijos pasididžiavimas, bet ir ilgaamžės šių tautų draugystės simbolis.

„Būtent tokio tipo lenkų ir vengrų ryšiai ir santykiai tapo Višegrado grupės, kuriai šiuo metu pirmininkauja Lenkija, pamatu”, – teigė J. Czubiński.

Lenkijos ambasadoriui antrino ir Vengrijos ambasadorius Zoltánas Jancsi, o filmo režisierius bei parodos autorius Grzegorzas Łubczykas plačiau pristatė Henryko Sławiko ir Józsefo Antallio istoriją.

„Antrojo pasaulinio karo metais niekas taip gerai nesirūpino lenkais kaip vengrai, kurie netgi atidarė savo sieną. Vienoje pabėgėlių stovykloje Vengrijos Vidaus reikalų ministerijos pasiuntinys Józsefas Antallis ir sutiko Henryką Sławiką. Antallio padedamas, Sławikas įsteigė Pabėgėlių reikalų komitetą ir žydų pabėgėliams pradėjo išdavinėti naujus dokumentus su lenkiškais vardais. Tai buvo labai gerai organizuota konspiracinė veikla, nes vokiečiai buvo čia pat“, – jaudinančia istorija dalijosi G. Łubczykas.

Parodą apie Sławiko, kuris karo pabaigos nesulaukė, ir Antallio, kurio sūnus vėliau tapo Vengrijos ministru pirmininku, žygdarbį bus galima apžiūrėti muziejaus Tolerancijos centre iki vasario 8 dienos. Tolerancijos centras – didžiausias Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinys, kuriame veikia Lietuvos žydų dailės, kultūros, istorijos ir judaikos ekspozicijos, vyksta vietiniai ir tarptautiniai renginiai, organizuojami edukaciniai užsiėmimai.