Šias pastabas Irano diplomatijos vadovas Hosseinas Amiras-Abdollahianas (Hoseinas Amiras Abdolahianas) išsakė Kataro sostinėje, kur su emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani (Tamimu bin Hamadu Taniu) ir Kataro užsienio reikalų ministru susitiko aptarti diplomatinių pastangų, kaip suvaldyti krizę.

„Natūralu, kad pasipriešinimo grupės ir judėjimai netylės, matydamos visus šiuos Izraelio nusikaltimus“, – H. Amirą-Abdollahianą citavo Irano užsienio reikalų ministerija.

„Jie nelauks niekieno patarimų, todėl turime išnaudoti paskutines politines galimybes sustabdyti karą“, – sakė jis po derybų su šeichu, perspėdamas, kad padėtis gali tapti nekontroliuojama.

Po to, kai spalio 7 dieną Gazos Ruožą valdantys „Hamas“ kovotojai įsiveržė į žydų valstybės teritoriją ir, pasak Izraelio pareigūnų, nužudė 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, bei paėmė daugiau nei 230 įkaitų, Izraelis pradėjo plataus masto anklavo bombardavimo kampaniją.

Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija, kontroliuojama grupuotės „Hamas“, pranešė, kad nuo karo su Izraeliu pradžios šioje palestiniečių teritorijoje žuvo daugiau nei 8,5 tūkst. žmonių, iš jų daugiau kaip 3,5 tūkst. vaikų.

Didėjant krizei Irano remiamos grupuotės Libane, Sirijoje ir Jemene pradėjo išpuolius prieš Izraelį, kurie, kaip daugelis baiminasi, gali išplisti.

Įtampa Raudonosios jūros regione

H. Amiro-Abdollahiano pareiškimas nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Teherano remiami husių sukilėliai Jemene prisiėmė atsakomybę už drono ataką prieš Pietų Izraelį ir pažadėjo tęsti išpuolius.

Netrukus Izraelio kariuomenė pranešė perėmusi iš Raudonosios jūros rajono į Izraelio teritoriją paleistą „žemė-oras“ tipo raketą. Pasak kariuomenės, ją sėkmingai perėmė oro gynybos sistema „Arrow“.

Kataro užsienio reikalų ministras Mohammedas bin Abdulrahmanas (Mohamedas bin Abdulrahmanas) socialiniame tinkle „X“ teigė, kad su svečiu iš Irano aptarė „pavojingą konfrontacijos Gazos Ruože ir Vakarų Krante eskalavimą bei neatidėliotinų paliaubų pastangų svarbą“.

„Taip pat pabrėžėme, kad reikia dėti daugiau regioninių pastangų siekiant užkirsti kelią smurto ir konfliktų plitimui regione“, – sakė jis.

Tiek Iranas, tiek Kataras tvirtai remia palestiniečių reikalą ir atvirai palaiko ryšius su Gazos Ruožą valdančia islamistų grupuote „Hamas“.

Šiame turtingame Persijos įlankos emyrate, kuriame yra didžiausia JAV karinė bazė Artimuosiuose Rytuose, taip pat įsikūręs „Hamas“ politinis biuras ir pagrindinė šio judėjimo lyderio Ismailo Haniyeh (Ismailo Hanijos) rezidencija.

Kataras pasinaudojo savo kanalais su „Hamas“ ir, pritarus JAV, atliko pagrindinį vaidmenį išlaisvinant keturis Gazos Ruože laikytus įkaitus.

Nors Teheranas ilgą laiką remia „Hamas“, Irano pareigūnai tvirtina, kad jų šalis nėra susijusi su šeštadienį įvykdytu kovotojų išpuoliu prieš jos nesutaikomą priešą Izraelį.

Nepaisant to, Jungtinės Valstijos baiminasi, kad Izraelio šiauriniame pasienyje su Libanu atsivertų antrasis frontas, jei įsikiš „Hezbollah“ – kita Irano remiama gerai ginkluota islamistų grupuotė.

„Kai kurių šalių pareigūnai kreipiasi į mus ir klausia apie galimybę, kad regione atsivers naujas frontas (prieš Izraelį)", – sakė užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas (Hoseinas Amiras Abdolahianas) per susitikimą su Irako ministru pirmininku Mohammedu Shia al Sudani (Mohamedu Šija Sudaniu).

„Mes jiems sakome, kad mūsų aiškus atsakymas dėl ateities galimybių yra toks: viskas priklauso nuo sionistinio režimo veiksmų Gazoje“, – sakė jis, teigiama Irano užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Net ir dabar Izraelio nusikaltimai tęsiasi, ir niekas regione neprašo mūsų leidimo atidaryti naujus frontus“, – teigė ministras.

„Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. „Hamas“ kovotojai Izraelyje nužudė 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė apie 150 įkaitų. Izraelio smūgiai į „Hamas“ taikinius Gazos Ruože pareikalavo daugiau kaip 1,4 tūkst. žmonių gyvybių.

Nuo šeštadienio Vakarai Irano atžvilgiu buvo atsargūs, tačiau jų vadovai nedviprasmiškai perspėjo Teheraną nesikišti į karą.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį pareiškė, kad „aiškiai pasakė iraniečiams: Būkite atsargūs“.

Iš Irako H. Amiras-Abdollahianas keliaus į Libaną. Irano remiama Libano kovotojų grupuotė „Hezbollah“ trečiadienį pranešė, kad paleido raketų į Izraelį, o šis apšaudė pietų Libaną.

Panašių pranešimų būta ir anksčiau šią savaitę.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) trečiadienį kalbėdamas su kolega iš Sirijos Basharu al Assadu (Bašaru Asadu), kreipėsi į „visas islamo ir arabų šalis“ prašydamas „rimtos konvergencijos ir bendradarbiavimo siekiant sustabdyti sionistinio režimo nusikaltimus prieš engiamą palestiniečių tautą“.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą, ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Izraelio kariuomenė anksčiau ketvirtadienį paskelbė, kad rengiasi sausumos puolimui prieš „Hamas“ Gazos Ruože, bet šalies politiniai lyderiai dėl to dar nėra priėmę sprendimo.

Šis savaitinis leidinys tą pačią dieną paskelbė dešimtis Irano aukščiausio rango religinio ir politinio lyderio karikatūrų.

Žurnalo teigimu, karikatūros buvo pateiktos gruodį pradėtam konkursui, kuriuo siekiama paremti protestus Irane, išprovokuotus moralės policijos sulaikytos jaunos Irano kurdės Mahsos Amini mirties rugsėjo 16-ąją.

„Prancūzų leidinio įžeidžiamas ir nepadorus veiksmas – šio religinio ir politinio autoriteto karikatūrų paskelbimas – neliks be veiksmingo ir ryžtingo atsako“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas (Hoseinas Amiras-Abdolahianas).

„Mes neleisime Prancūzijos vyriausybei peržengti savo ribų. Jie aiškiai pasirinko neteisingą kelią“, – pridūrė ministras.

„Charlie Hebdo“ nurodė, kad konkursu siekiama „paremti iraniečių kovą už savo laisvę“.

Irano valdžia sako, kad per „riaušes“ žuvo šimtai žmonių, įskaitant saugumo pajėgų narius, o tūkstančiai buvo areštuoti, ir kaltina „priešiškas“ užsienio jėgas bei opozicines grupes kurstant neramumus.

„Charlie Hebdo“ minėtas karikatūras išspausdino specialiame leidinyje, skirtame kruvino 2015 metų sausio 7-osios išpuolio žurnalo redakcijoje Paryžiuje metinėms. Broliai Saidas ir Cherifas Kouachi (Saidas ir Šerifas Kvaši), kurie teigė, kad „al Qaeda“ vardu keršijo už žurnalo sprendimą išspausdinti pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūras, leidinio redakcijoje nužudė 12 žmonių.

H. Amiras-Abdollahianas „antradienį vyks į Maskvą“ tęsti diskusijų dėl branduolinio susitarimo, pirmadienį žurnalistams sakė URM atstovas Saeedas Khatibzadeh (Saidas Chatibzada).

Dešimt mėnesių Vienoje vykusiose derybose didžiosios valstybės priartėjo prie 2015 metų susitarimo dėl Irano branduolinės programos reguliavimo atnaujinimo. Tačiau derybos vėl sustojo Rusijai kovo 5 dieną pareikalavus garantijų, kad Vakarų sankcijos, įvestos po invazijos į Ukrainą, nepakenks jos prekybai su Iranu.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) atmetė Maskvos reikalavimus dėl garantijų kaip „neturinčius ryšio“, teigdamas, kad jie „tiesiog niekaip nėra susiję“ su derybomis.

Dabartinis derybų raundas prasidėjo lapkričio pabaigoje Austrijos sostinėje tarp Irano ir Jungtinės Karalystės, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos. Vašingtonas šiame procese dalyvauja netiesiogiai.

2015 metais sudarytu susitarimu Iranui buvo sušvelnintos sankcijos mainais į šalies branduolinės programos apribojimus.

Tačiau 2018-asiais Jungtinės Valstijos tuomečio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimu vienašališkai pasitraukė iš pakto. Vašingtonas taip pat grąžino skaudžias ekonomines sankcijas įvairiems šiitiškos respublikos sektoriams, įskaitant naftos eksportą.

„Šiuo metu peržiūrime Vienos derybų dokumentus ir netrukus Irano derybos su keturiomis plius viena šalimi vėl prasidės“, – žurnalistams Niujorke pareiškė Hosseinas Amiras-Abdollahianas (Hoseinas Amiras-Abdolahianas), turėdamas galvoje Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Rusiją, Kiniją bei Vokietiją.

„Matome konstruktyvų derybų tipą, kuris lems apčiuopiamus patikrinamus rezultatus naujos Irano vyriausybės užsienio politikoje“, – per spaudos konferenciją JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose kalbėjo iraniečių užsienio reikalų ministras.

Paklaustas, ką Irano diplomatijos vadovas turėjo galvoje sakydamas „labai greitai“, vienas aukšto rango iraniečių pareigūnas, norėjęs likti anonimas, nurodė, kad „tai gali reikšti kelias dienas, gali reikšti kelias savaites“.

„Kai tik baigsime peržiūrą, nešvaistydami laiko grįšime prie derybų stalo“, – teigė tas pareigūnas.

Europos Sąjungos tarpininkaujamos derybos prasidėjo balandį Vienoje, siekiant atgaivinti 2015 metais Teherano ir pasaulio galingųjų valstybių sudarytą branduolinį susitarimą. Šis paktas pakibo ant plauko, kai buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donaldas Trampas) iš jo vienašališkai išvedė savo šalį ir grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.

Diskusijos, kurių dalyviai mėgina įtikinti Vašingtoną sugrįžti į susitarimą, o Iraną – prie savo branduolinių įsipareigojimų, stringa nuo birželio, kai Irano naujuoju prezidentu buvo išrinktas ultrakonservatorius Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis).

2015 metais sudaryta branduoline sutartimi Iranui buvo siūlomas JT sankcijų švelninimas mainais į griežtus jo branduolinės programos ribojimus. Tačiau Teheranas, reaguodamas į D. Trumpo sprendimą pasitraukti iš susitarimo ir grąžinti sankcijas, palaipsniui atsisako vykdyti vis daugiau prisiimtų įsipareigojimų.

D. Trumpo įpėdinis Joe Bidenas (Džo Baidenas) leido suprasti esąs pasirengęs grįžti prie susitarimo, dėl kurio buvo deramasi, kai pastarasis dar ėjo viceprezidento pareigas JAV eksprezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijoje, o Iranui vadovavo nuosaikiųjų pažiūrų prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis).

Šį mėnesį Iranui su JT atominės energijos agentūra priėjus naują kompromisą dėl šalies branduolinių objektų stebėjimo, buvo atgaivintos viltys, kad bus prikelta ir branduolinė sutartis.

Panašu, kad nuo Vašingtono iki Paryžiaus, Teherano ir Damasko visi sutinka, jog didėja poreikis kovoti su „terorizmu“, tačiau šios sąvokos reikšmę paaiškinti gana keblu.

Jungtinėms Valstijoms ir jų partnerėms Vakaruose džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS), užėmusio dideles teritorijas Irake bei Sirijoje, kovotojai neabejotinai prilygsta teroristams.

Tačiau Sirijos prezidentas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas) teroristais vadina visus savo vyriausybės oponentus – tiek ginkluotus, tiek neginkluotus. Šie atsilygina tuo pačiu: Damasko režimą įvardija teroristine valstybe.

Teroristų terminas taip pat būdavo taikomas separatistams rytų Ukrainoje ir Kinijos neramiame Sindziango regione arba protestuojantiems studentams Venesueloje.

Praėjus dviem šimtmečiams po to, kai šis terminas pirmąkart pasirodė, taip pat daugiau nei dešimtmečiui po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose, aiškus „teroristų“ apibrėžimas dar nėra sukurtas.

„Terminas „teroristas“ buvo išplėstas tiek, jog jis dabar tereiškia „mano priešas“, – sakė psichiatras ir rašytojas Marcas Sagemanas (Markas Seidžamanas), buvęs JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentas.

„Taigi reiškinius vertiname iš savo perspektyvos: jeigu vienas iš mūsiškių – kovotojas, jeigu vienas iš jų – teroristas“, – pridūrė jis.

Terorizmo terminas buvo plačiai vartojamas ruošiantis išplėsti JAV karinę kampaniją prieš IS.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) šias pastangas įvardijo kaip „didelę kovos su terorizmu operaciją“, o Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) teigė, jog „irakiečių kova su terorizmu taip pat yra mūsų kova“.

Teherane užsienio reikalų viceministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas (Hoseinas Amiras-Abdolahianas) sakė, kad Irako ir Sirijos vyriausybės „įsitraukusios į didelę kovą su terorizmu“, o vienas aukšto rango B.al Assado patarėjas tikino, kad Sirija tapo terorizmo auka nuo pat sukilimo prieš vyriausybę pradžios 2011 metų kovą.

Pasak Sarah Marsden (Saros Marsden), dėstančios Šv.Andriejaus universiteto Handos terorizmo ir politinio smurto studijų centre, šio žodžio vartojimas tampa vis labiau subjektyvus.

„Faktas, kad JT (Jungtinės Tautos) dešimtmečius mėgino pasiekti susitarimą dėl terorizmo apibrėžimo, atspindi giliai ginčijamą šios koncepcijos prigimtį“, – pažymėjo S.Marsden.

Jungtinės Tautos nuo 1972 metų mėgino nustatyti terorizmo apibrėžimą, tačiau nesugebėjo to padaryti, nors nuo 1996 metų priėmė 13 konvencijų dėl kovos su terorizmu.

Pasak ekspertų, pagrindinė problema – jog daugelį grupuočių vieni laiko teroristinėmis, o kiti – kovojančiomis dėl išsivadavimo.

Šaknys – Prancūzijos revoliucijoje

Terminas „teroristas“ buvo pirmąkart panaudotas 1790 metais per Prancūzijos revoliuciją, siekiant diskredituoti Maximilieną de Robespierre'ą (Maksimilianą de Robespjerą), siuntusį savo priešininkus į giljotiną.

Iš pradžių jis buvo retai naudojamas, nors Rusijos anarchistai, 1881 metais nužudę carą Aleksandrą II, didžiavosi, kad yra vadinami teroristais.

Kolonijinės galybės Prancūzija ir Italija savo valdymo priešininkus dažniau įvardydavo „banditais“, Rusijos komunistai – „sabotuotojais“, o 8-o dešimtmečio Lotynų Amerikos kariniai režimai naudodavo terminą „asmenys, užsiimantys ardomąja veikla“.

Tačiau terminas „teroristai“ buvo taikomas vis dažniau: 6-ame dešimtmetyje jį naudojo prancūzai Alžyre, o 8-ame ir 9-ame dešimtmetyje – Didžioji Britanija per neramumus Šiaurės Airijoje.

Pasak S.Marsden, „teroristų“ terminą imta plačiausiai vartoti po atakų 2001 metų rugsėjo 11-ąją.

„Atsakas į „al Qaeda“ atakas žymėjo tašką, kai buvo pradėta plačiau vartoti tokio pobūdžio kalbą“, – sakė ji, pridūrusi, kad žiniasklaida ir politikai žodžius „terorizmas“ ir „teroristas“ pavertė terminais, tinkamais nusakyti visokiausiems priešams.

Kai kurie ekspertai pažymi, kad Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms vertėtų naudoti siauresnės prasmės terminą.

Terorizmo ekspertas Jensas Davidas Ohlinas (Jensas Deividas Oulinas), dirbantis Cornellio (Kornelio) universiteto Teisės mokykloje, sako, jog priešingu atveju koalicija, suburta kovoti su IS, kai kurių jėgų gali būti laikoma paskelbusia karą islamui.

„Geresnis veiksmų planas būtų įvardyti priešą kaip konkrečias grupuotes, tokias kaip „al Qaeda“ arba IS“, – pažymėjo J.D.Ohlinas.