Pernai dėl koronaviruso pandemijos uostamiesčio gyventojai eglutes turėjo puošti, statyti savo kiemuose ir rezultatais pasidalyti virtualiame kiemelyje – internete.

Buvo paruoštas specialus žemėlapis su nurodytomis eglučių vietomis. Norintieji galėjo ateiti pasigrožėti.

Šiais metais akcija sugrįžta į įprastą formatą – originalumu stebinsiančių eglučių gruodį klaipėdiečiai galės ieškoti bibliotekos kieme.

Kiemelio lankytojai išrinks labiausiai patikusias eglutes, kurių savininkams bus įteiktos bibliotekos ir rėmėjų dovanos.

"Burkitės ir kurkite. Tvariai, ekologiškai, žaismingai ir prasmingai. Ir šį kartą tariame ne putplasčiui bei kitoms su žaliomis idėjomis nederančioms medžiagoms, raginame naudoti antrines žaliavas", – akcentavo I.Simonaitytės viešosios bibliotekos kultūros programų vadovė Daiva Nakrošienė.

Užsiregistruoti akcijai reikėtų internetinėje svetainėje https://bit.ly/egluciukiemelis iki lapkričio 28 d.

Už gražiausias eglutes bus galima balsuoti nuo gruodžio 9 iki sausio 7 d.

Eglučių kiemelio nugalėtojai bus paskelbti sausio 14-ąją.

Kiemelio eglučių įžiebimo šventė su aktoriais Gyčiu ir Evelina Šimelioniais vyks gruodžio 9 d.

Prieš tai bibliotekos Konferencijų salėje vaikai bus pakviesti į klounų teatro studijos "Dulidu" spektaklį "Nojaus laivas".

O gruodžio 15 d. 17 val. bibliotekos Edukacinėje erdvėje klaipėdiečiams organizuojamos edukacinės dirbtuvės, kuriose bus gaminami tvarūs papuošimai eglutėms, mokomasi kitokio dovanų pakavimo.

Daugybę laiko gamtoje leidžiantis M.Čepulis susitikimo dalyviams kalbės apie fotografiją, papasakos apie florą ir fauną, pasidalys patirtais nuotykiais ieškant įspūdingiausių kadrų ar stojus akistaton su gyvūnais.

Fotografas siekia žmones supažindinti su mus supančia aplinka, priversti stabtelėti ir ja pasigrožėti.

M.Čepulis gimė 1974 m. spalio 17 d. Šiauliuose. Pradėjęs studijuoti Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, pasiliko gyventi sostinėje, kur ir įgijo ornitologo specialybę.

Tiesa, gamta žinomą fotografą pakerėjo gerokai anksčiau – dar vaikystėje. M.Čepulis sakė, kad pirmi jo gyvenimo prisiminimai – stirna rasotoje pievoje, vėžiai, lipantys iš dubenėlio, vikšras, ropojantis lapo kraštu. Vėliau tėvai ir seneliai jam nuolat priekaištaudavo, kad laksto paskui varnos uodegą.

„O rimtai pradėjau bėgioti nuo 7 klasės, kai kvepiančią pavasariu dieną pamačiau krūme linksmą, nuostabiai gražų paukštelį – mėlynąją zylę. Ir galiausiai dėl V.Logmino knygutės susirgau nepagydoma liga – ornitologija“, – prisiminė M.Čepulis.

Gamtos entuziastas pelnė ne vieną prizą Lietuvos gamtos fotografų konkurse „Auksinis žaltys“. 2017 m. išleido pirmąją savo knygą „Metai. Gamtos fotografo dienoraštis“, o 2018 m. pasirodė ir jo knyga vaikams „Visa tiesa apie gyvūnus“.

Fotografas garsėja ne tik įspūdingomis paukščių, bet ir gyvūnų bei gamtos nuotraukomis.

Feisbuke jis turi didelio lankytojų dėmesio sulaukiančią paskyrą „Čepulio fotoklajonės“, kurioje – nepakartojami kadrai ir nuotaikingi pasakojimai.

Susitikimas su M.Čepuliu – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos projekto „Atsakinga partnerystė: EKO šventės“ dalis. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.

Pastaruosius metus dailininkė U. Jasenka praleido domėdamasi baltų mitologija, lietuvių liaudies sakmėmis ir pasakomis. Sukauptos žinios atsispindi menininkės kūryboje, piešiniuose. Nauji personažai, temos ir menininkės sukurtos specifinės iliustracijos sulaukė publikos susidomėjimo ir dar sykį patvirtino, koks ryškus yra poreikis atsigręžti į savo tautos šaknis. „Vis dėlto mitologija yra pagrindinis šaltinis pažįstant kultūrą. Ji atskleidžia, ką mūsų protėviai galvojo apie pasaulį, kaip jame suvokė praeitį, dabartį ir ateitį, save ir visą gyvenimą. Lietuviai turi archetipinę atmintį, glūdinčią širdyje, kuri pasireiškia ir yra stipriai juntama net kasdieniniame gyvenime“, – mano Urtė.

Ją ypač sudomino mistifikuotas moters įvaizdis, (laumės, laumės raganos, deivės, aiškiaregės ir t. t.), kuris susijęs su šiemet prisiminta Marija Gimbutiene ir jos iškelta Motinos Deivės teorija. Jos idėjos, Urtės teigimu, verčia permąstyti daugybę dalykų apie moters gyvenimą, būtį, raišką, jos svarbą, jėgą, laisvę ir ypatingą vaidmenį pasaulyje.

U. Jasenka savo piešiniuose analizuoja mitinį moters vaizdinį, jos moteriškumo išraiškas, indoeuropiečių ir krikščionybės laikų nepaliestą baltišką deivės / laumės / raganos pasaulį, jo kosmologiją, nagrinėja moters prigimtį, gilinasi į ritualus, prasmių persmelktą buitį, feminizmą lietuvių liaudies mitologijos, sakmių kontekste. Menininkė kviečia kiekvieną moterį ieškoti ir atrasti savo vidinę raganą – laukinę, laisvą, nepriklausomą, gamtos grožio kupiną moterį.

U. Jasenka (gim.1993 m.) yra jaunosios kartos menininkė, mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, vėliau studijavo Norvegijoje ir 2014 m. įgijo vokalo specialybę. Menininkės grafinė kūryba kupina simbolikos, detalių, gamtos motyvų, pasakojimų, jausmų, grožio, stebuklų, šviesos, kartu – tamsos, liūdesio, trapumo, mistikos ir kentėjimo. Autorė savo kūriniai byloja ne tik apie šviesią, bet ir apie tamsią žmogaus prigimtį. Stebėdama aplinką, ją supančius žmones, save ir savo gyvenimą, U. Jasenka kaupia patirtį, istorijas ir viską permąsčiusi svarbiausias mintis palieka popieriaus lape. „Būti čia ir dabar, mėgautis tuo, kas duota – gera ar bloga – visa širdimi yra gyvenimo prasmė ir laisvė“, – teigė jaunoji kūrėja. Nuo 2009 m. U. Jasenka aktyviai kuria, organizuoja jungtines ir asmenines parodas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – Norvegijoje, Vokietijoje, Italijoje. Šiuo metu gyvena ir kuria Klaipėdoje.

U. Jasenkos paroda „Moteris yra Ragana“ bibliotekoje bus eksponuojama iki rugpjūčio 30 d.

Organizatoriai tikisi, kad šiuo niūriu laikotarpiu, tai taps alternatyva internetui, televizijai ar vienišiems pasivaikščiojimams prie jūros. Uostamiesčio gyventojai kviečiami instaliaciją išsidalinti – pasiimti po kaladėlę su mėgstamiausia citata, kaip suvenyrą. Siena galiausiai turi ištuštėti, primindama, kad egzistuojančios sienos ir barjerai gali išnykti tik su mūsų visų pagalba.

Įkvepiančios citatos iš visos Europos

„Išnykstančio sienos“ idėja – simbolizuoti spalvingą ir daugialypę, tačiau bendražmogiškos mąstysenos jungiamą Europą. Dviejų metrų aukščio sienoje – daugiau nei šimtas pačių europiečių pasiūlytų citatų įvairiomis kalbomis, su vertimais į vokiečių, lietuvių, dalis – į rusų kalbą. Nuo J. W. von Goethe‘s „Sustok, akimirka žavinga!“ iki Andriaus Mamontovo „Popsas užkniso juodai“ ar Tolstojaus „Все счастливые семьи похожи друг на друга, каждая несчастливая семья несчастлива по-своему.“ (liet. „Visos laimingos šeimos panašios viena į kitą, kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip.“). Traukdami kaladėles iš sienos ir skaitydami sentencijas, lankytojai galės išsirinkti mėgstamiausias ir pasiimti dalį mūsų bendros Europos su savimi.

Organizatorių nuotr.

Instaliaciją savo miestų centrinėse aikštėse ar kitose viešose erdvėse pristato dar devynios Europos šalys: Belgija, Vokietija, Nyderlandai, Lenkija, Ispanija, Italija, Didžioji Britanija/Šiaurės Airija, Graikija ir Kipras.

Kviečia instaliaciją lankyti atsakingai

Dėl šalyje paskelbto karantino instaliacijos pristatymo renginiai nevyks, tačiau aplankyti lauke, Saulės laikrodžio kieme stovėsiančią „Išnykstančią sieną“ klaipėdiečiai kviečiami bibliotekos darbo metu – darbo dienomis nuo 11 val. iki 19 val. ir šeštadienį nuo 11 val. iki 16 val. Lankytojai raginami nesibūriuoti, prie instaliacijos prieiti po vieną, dėvėti apsaugines kaukes, atvykus dezinfekuoti rankas ir pasinaudoti vienkartinėmis pirštinėmis.

Organizatorių nuotr.

„Išnykstanti siena“ yra Goethe‘s instituto projektas, finansuojamas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos, skirtas paminėti Vokietijos pirmininkavimą ES Tarybai 2020 m.

Atsižvelgiant į pakitusias parodų rengimo sąlygas dėl COVID-19 pandemijos ir šiuo metu vykstančio karantino, paroda įkurdinta bibliotekos pirmame aukšte (knygų išdavimo-grąžinimo erdvėje), o dalis jos parengta patogiam apžiūrėjimui iš lauko, pro bibliotekos langus. Rengėjai sudaro visas sąlygas, kad bibliotekos lankytojai galėtų saugiai aplankyti parodą fiziškai. Artimiausiu metu bus parengtas ir socialiniuose tinkluose paskelbtas virtualus jos pristatymas.

Kapsulės ir rašto fragmentas. / Organizatorių nuotr.

Parodoje „Laisvės forpostas“ – dokumentai, meno kūriniai, tikrus įvykius fiksuojančios fotografijos, pirmieji laikraščiai, kitus svarbius faktus liudijančios žinutės, susijusios su Sąjūdžio Klaipėdoje veikla (1988–1991 m.), taip pat ir jos priešistore. Eksponatai – iš bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus archyvo, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus rinkinio, asmeninės dailininko, skulptoriaus ir visuomenininko Vytauto Karčiausko bei fotomenininko Remigijaus Treigio kolekcijos.

Tūkstančiai klaipėdiečių sausio 13-ąją susirinko į mitingą Teatro aikštėje, 1991 m. / B. Aleknavičiaus nuotr.

Parodos centre – unikalus, pirmą kartą visuomenei pristatomas eksponatas – vienas iš šešių Klaipėdos sąjūdininkų kreipimosi į Amerikos lietuvius egzempliorių ir V. Karčiausko sukurta nerūdijančio plieno kapsulė. Parodai jį paskolino Vytautas ir Eugenija Karčiauskai, kurie anuomet ir buvo „Vandens pašto“ (raštų kapsulėse plukdymo į JAV) idėjos autoriais. Trys tokios kapsulės su sąjūdininkų kreipimusi, užlietos vašku 1989 m. buvo slapta išplukdytos jachtomis „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“ per Atlantą. Dvi miniatiūrinės iškeliavo kontrabandiniu keliu: viena taip pat buvo plukdoma paslėpta, kita slaptai skraidinama. Tais laikais Sovietų sąjungos sienos buvo griežtai saugomos. Tokiais būdais apsidrausta, jeigu iš buriuotojų kapsules tarybiniai pasieniečiai atimtų. Dar viena kapsulė su raštu ir sąjūdininkų parašais, kuri ir pristatoma parodoje, buvo paslėpta Klaipėdos senojo Balandžių pašto seife. Ji čia liko tam atvejui, jeigu iškeliavę raštai nepasiektų Amerikos arba sąjūdininkai būtų suimti, tada istorijai liktų bent jų vardai. Įdomus faktas, kad lėktuvu skraidinta miniatiūrinė kapsulė Ameriką pasiekė pirmoji. Joje saugotas kreipimosi tekstas buvo išspausdintas išeivijos spaudoje. Sėkmingai JAV lietuvius pasiekė ir kitos trys kapsulės. Viena iš jų buvo įteikta tuometiniam JAV gamtosaugos pareigūnui Valdui Adamkui, už kelerių metų tapusiam Lietuvos prezidentu. Klaipėdiečių Amerikos lietuviams siųsta žinia neabejotinai atliko svarbų vaidmenį tautos laisvės siekime.

Greitkelyje Vilnius–Klaipėda mašinų kolonos vyksta į ekologinę–politinę akciją „Apjuoskime Baltiją rankomis“, 1988 m. / B. Aleknavičiaus nuotr.

Parodoje pristatomi ir kiti autentiški anuometinių įvykių liudininkai: fotomenininko Bernardo Aleknavičiaus fotografijos, su jachtomis „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“ (į JAV plukdžiusiomis kapsules su raštais) kartu keliavę vokai, kurie buvo antspauduojami kiekviename uoste, pirmuosiuose mitinguose ir kituose renginiuose sąjūdininkų naudoti tvarkdarių raiščiai, pasiūti Sąjūdį palaikančių klaipėdiečių namuose. Taip pat – Sąjūdžio veiklą Klaipėdoje pradėjusių asmenų parašai, kreipimaisi ir gyventojų parašų rinkimo lapai dėl istorinių gatvių pavadinimų atstatymo, kiti svarbūs dokumentai. Čia eksponuojami ir V. Karčiausko meno kūriniai, keliavę iš vieno posėdžio į kitą ir taip tapę Klaipėdos Sąjūdžio veiklos simboliais.

Visuotinė klaipėdiečių apklausa dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės, 1991 m. vasario 9 d. / B. Aleknavičiaus nuotr.

Sąjūdis – unikalus Lietuvos istorijos lūžio momentas, ne tik suteikęs viltį ir tikėjimą, bet ir drąsą kovoti, priešintis ir pagaliau atgauti tai, kas visada lietuvių tautai priklausė – jos laisvę. Po daugybės metų okupacijos, drąsių ir veiklių žmonių iniciatyva žingsnis po žingsnio tautos siekiai ir svajonės tapo realybe. Tai, kas lig tol atrodė neįmanoma, – atkurti savo valstybės nepriklausomybę, susitelkus, nuoširdžiai dirbant ir pasitikint vieniems kitais, per kelerius metus buvo pasiekta. Vienijantis laisvės troškimas, kurį mums teko anuomet išgyventi, net ir praėjus trisdešimčiai metų kelia jaudulį ir pačius šviesiausius prisiminimus. Tada tikėjome labai stipriai ir tas tikėjimas suteikė jėgų, ryžto po daugybės metų okupacijos sukilti ir pasipriešinti. Ilgus metus vykęs nepriklausomos Lietuvos valstybės griovimas (sovietizavimas), pasitelkiant pačias drastiškiausias teroro formas – masinius tautiečių trėmimus ir įkalinimus – neįbaugino ir nesustabdė, tik užgrūdino ir sustiprino norą tapti nepriklausomiems. Sąjūdis šiandieną – laisvės ir nepriklausomybės sinonimas, atmintyje iškylantis tūkstantinių lietuvių minių, susikibusių rankų grandinių, liepsnojančių laužų, besišypsančių veidų ir ryžtingų žvilgsnių paveikslais. Ir – Lietuvos trispalvė, akinamai nušvitusi pilkame sovietiniame gyvenime ir likusi plazdėti mums amžiams. Tai – laikas, kuris palietė kiekvieną, anuomet gyvenusį ir dirbusį, kūrusį šeimą, auginusį vaikus. Taip pat ir tuos, kurie tuo metu gimė, augo ir brendo skirtingų politinių sistemų sandūroje. Kiekvieno iš mūsų santykis su šiuo istorijos tarpsniu gali būti kitoks, kitoks jis ir mūsų vaikų, gimusių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau viena lieka nepajudinama – nei tada, nei dabar niekas nesuabejoja Lietuvos Nepriklausomybės būtinybe, laisve, kuri suteikė galimybę kvėpuoti pilna krūtine.

Taikios politinės demonstracijos „Baltijos kelias“ dalyviai prie Latvijos sienos, 1989 m. / B. Aleknavičiaus nuotr.

Parodą parengė Eglė Budrytė ir Danguolė Ruškienė, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyrius.

Bibliotekos lauko skaityklos lankytojai dvi vasaras džiaugėsi jūra ir saule Melnragės paplūdimyje, o šiemet skaitykla įsikurs miestiečių pamėgtoje aktyvaus laisvalaikio zonoje – Klaipėdos poilsio parke (Herkaus Manto g. 81).

Lauko skaitykloje bus galimybė skaityti knygas patraukliai įkurtose vietose arba pasiskolinti leidinius į namus (reikės turėti skaitytojo pažymėjimą, o jo neturintiems bus galimybė tokį įsigyti). Čia taip pat lauks įvairūs stalo žaidimai ir bibliotekos sukurti elektroniniai produktai – jaunųjų lankytojų ypač mėgstami žaidimai „Žaliapėdis“, „Knygosūkis“ ir kiti. Bibliotekos edukatoriai ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai parengė veiklų programą jaunimui ir šeimoms su mažais vaikais. Jų metu kvies skaitytojus judėti, muzikuoti, pamankštinti smegenis ir pasitikrinti reakciją.

„Įkurdami Vasaros lauko skaityklą netradicinėje miesto erdvėje, puoselėsime bendruomeniškumą su miesto gyventojais, užmegsime ryšius su socialiai pažeidžiamomis grupėmis, suteiksime vartotojams saviraiškos priemonių ir galimybių bei patenkinsime gyventojų kultūrinius ir socialinius poreikius. Kartu populiarinsime skaitymą, skatinsime susidraugauti su spausdintomis knygomis, o rudenį naujus skaitytojus, tikimės, sutiksime ir bibliotekoje“, – teigė projekto koordinatorė Daiva Stasaitienė.

Vasaros lauko skaitykla Klaipėdos poilsio parke bus atidaryta liepos 7 d. 11 val. ir veiks iki rugpjūčio 21 d. Ji bus atvira darbo dienomis esant geram orui nuo 11 iki 17 val. Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos režimo vienu metu skaitykloje galės būti ne daugiau kaip penki lankytojai.

Biblioteka lauks klaipėdiečių Vasaros lauko skaitykloje, kur bus galima smagiai praleisti laiką ir pasisemti geros nuotaikos. Apsilankymų metu skaitytojai kviečiami fotografuotis ir kelti savo nuotraukas į „Facebook“ naudojant grotažymę #skaitaulauke.

Skaityklos veiklų programa

Liepos 8 d. 11–12 val. – nuotaikingas pasivažinėjimas su „Trikke“ paspirtukais.

Liepos 9 d. 15 val. – knygelių įrišimo dirbtuvės.

Liepos 15 d. 11–12 val. – muzikiniai žaidimai su parašiutu.

Liepos 16 d. 15 val. – knygų skirtukų gamyba.

Liepos 21 d. 14–15.30 val. – loginiai žaidimai ir raidžių dėlionės.

Liepos 23 d. 15 val. – asmeninių antspaudų kūrimas.

Liepos 29 d. 11–12 val. – joga zoo vaikams.

Rugpjūčio 4, 11, 18 d. 14–15.30 val. – loginiai žaidimai ir raidžių dėlionės.

Vakarą bibliotekos kiemelyje (Herkaus Manto g. 25) 19 val. pradės muzikuojantys ir improvizuojantys Jonas Baltokas ir „JieDu“ – Vilija ir Ramūnas Šepučiai.

Po koncerto 21.30 val. publikos lauks legendinis režisieriaus Ettore Scola filmas „Balius“ (Italija, Prancūzija, Alžyras, 1983 m., 110 min.).

Ši kino drama unikali tuo, kad jos metu herojai neištaria nė frazės. Filme karaliauja vien muzika ir šokis. Veiksmas rutuliojasi Prancūzijoje, vienoje šokių salėje. Ten penkis dešimtmečius, pradedant 1920-aisiais, renkasi tie patys vyrai ir moterys, norėdami vienintelio dalyko – pašokti. Istoriniai įvykiai, mados, asmeninės dramos – visi laiko ženklai matomi susirinkusiųjų veiduose, tarpusavio santykiuose, besikeičiančioje aprangoje, muzikoje. Vaidina aktoriai Etienne Guichard, Regis Bouquet, Francesco De Rosa, Liliane Delval ir kiti.

Filmas „Balius“ pelnė ne vieną tarptautinį apdovanojimą. Jo režisierius E.Scola (1931–2016) – žinomas italų kino kūrėjas, scenaristas, prodiuseris. Parašė 90 kino scenarijų, režisavo 39 filmus, už kuriuos gavo daug prestižinių apdovanojimų.

Filmo muzikos autorius – Vladimiras Cosma – garsus kino kompozitorius, parašęs muziką daugeliui garsių prancūzų filmų, sukūręs daugiau nei 200 garso takelių.

Įėjimas į renginį – nemokamas. Publikai rekomenduojama laikytis asmens saugos reikalavimų – dėvėti apsaugines kaukes ar kitas apsaugines veido priemones, paisyti saugaus fizinio atstumo.

Kino klubą „8½“ iš dalies remia Klaipėdos miesto savivaldybė.

Kiekvienas turime teisę laisvai pasirinkti, ką skaityti, o draugų rekomendacijos dažnai mums padeda susigaudyti didžiuliame knygų sraute. Jau dešimtmetį kuriamas „Literatūros meniu“, kuriame garsūs Lietuvos žmonės pristato perskaitytas knygas, išmoningai prilygindami jas maistui. Šioje parodoje bus pristatytas Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos buvusios vadovės Laimos Pačebutienės „Literatūros meniu“, kurį sudarė bibliotekos darbuotojai. Drauge su knygomis eksponuojami ir jos kolekcionuoti knygų skirtukai.

Knygų skirtukai jau I a. buvo pridedami prie kodeksų knygų. Viduramžiais naudoti knygų skirtukai dažniausiai būdavo gaminami iš siauros pergamento juostelės. Kadangi pirmosios spausdintos knygos buvo retos, vertingos ir brangios, iškart tapo aišku, kad pasižymėti vietą knygoje reikėtų nepadarant žalos jos puslapiams. Apie 1860 m. skirtukai pradėti austi tekstilės fabrikuose. Austi šilkiniai knygų skirtukai buvo labai vertinami kaip dovanos Viktorijos epochoje ir jų T. Stevensas stengėsi pagaminti kiekvienai progai ar šventei. Daugelis XIX a. knygų skirtukų būdavo skirti naudoti biblijose ir maldaknygėse. Juos gamindavo iš kaspino, austo šilko ar odos. Po 1880 m. iš šilko austų knygų skirtukų gamyba mažėjo – paplito skirtukai, atspausdinti ant tvirto popieriaus ar kartono.

Parodoje eksponuojami šiuolaikiniai knygų skirtukai, kurie gaminami iš daugybės įvairių medžiagų, kurie pasižymi dizaino ir stiliaus įvairove.

Knygos ir skirtukai priklauso nuo žmogaus – Homo legens − kuris skaito.

Parodos atidarymo renginyje dalyvaus: bibliotekos direktorė dr. Laura Juchnevič, filosofas dr. Tomas Kiauka, rašytojas Juozas Šikšnelis, knygų klubo „Skyrius“ narė Rasa Povilaitienė. Muzikuos Martyna Rudelytė (kontrabosas) ir Rima Moisejeva (smuikas).