Į šiaurę – per Latviją
"Dažnas keliautojas ieško įdomaus maršruto, kuris būtų turiningas ne tik vaizdais pro automobilio langą, bet ir dėmesį pritraukiančiais turistiniais objektais", – sako Vaidas Klumbys, DFDS komunikacijos vadovas Baltijos šalims, ir dalijasi maršrutu, kuriuo aplankomos trys Baltijos jūros regiono valstybės.
Tokia išvyka truktų savaitę, per ją nukeliaujama 2 300 km: 1 285 km – sausuma, likę – plaukiant keltu. Kelionė gali prasidėti bet kuriame Lietuvos kampelyje, tačiau pirmasis sustojimas – Latvijoje.
"Kelionę pradėkite į šiaurę, link Rygos. Jeigu važiuojate per Šiaulius ar Panevėžį, kirtus valstybinę sieną rekomenduotina aplankyti Rundalės pilį. Tai – XVIII a. kunigaikščių rūmai, vadinami Baltijos Versaliu", rekomenduoja V.Klumbys.
Būtina sustoti Rygoje – Latvijos sostinėje visada yra ką pamatyti ir aplankyti. "Nesvarbu, ar tai pirmasis jūsų apsilankymas, ar esate mieste buvę jau ne kartą, įdomybių Rygoje atrasite visada: automobilių entuziastai gali apsilankyti Rygos automobilių muziejuje, kuriame saugoma kolekcija apima transporto priemones nuo dviračių iki greičiausių bolidų ir yra didžiausia Baltijos jūros regione. Be to, muziejus pritaikytas ir vaikams, jie galės džiaugtis įvairiais interaktyviais eksponatais", – pataria V.Klumbys.
Jeigu keliaujate su vaikais, jiems bus įdomu apsilankyti Rygos zoologijos sode. Norintys pamatyti miestą iš aukštai ir nebijantys laiptelių, gali užlipti į Rygos katedros bokštą, pasigėrėti miesto stogų panorama ir suskaičiuoti ant stogų tupinčius katinus.
Pajūrio keliais
Kelionę tęsti verta važiuojant Latvijos pajūrio keliais – toks maršrutas ypač tinkamas norintiems pasidžiaugti Baltijos jūros pakrančių gamta.
"Dažnas keliautojas sustoja Saulkrastuose ir lipa į Baltąją kopą – tai 18 m aukščio kalva. Pasiekus jos viršūnę atsiveria vaizdas į Rygos jūros įlanką. Norintys dar pasportuoti, nuo Baltosios kopos gali leistis 4 km paplūdimio taku, kurio gale pasieks Saulės tiltą", – pasakoja pašnekovas.
Keliaujant į šiaurę paplūdimiai keičiasi, jie tampa akmenuotesni, siauresni, kai kur galima rasti ir labai didelių riedulių.
"Gamtos mylėtojams rekomenduojama apsilankyti prie Salacos upės – ją galima perplaukti baidarėmis. Upė ypatinga savo krantais: pakraštyje stūkso ryškios oranžinės spalvos sluoksninės uolienos, o vienoje vietoje susiformavęs į urvą panašus darinys, kurį įdomu pamatyti ir smagu įlįsti. Baidarėmis plaukiant link Latvijos vidurio uolienas iš lėto keičia miškai", – pasakoja V.Klumbys.
Jau beveik pasiekus Estiją, rekomenduojama sustoti Salacgryvo miestelyje, kuriame kasmet vyksta Latvijos muzikos festivalis "Positivus Festival". Ne sezono metu ten smagu pasivaikščioti, aplankyti miestelio uostą ir netoliese esantį "Mini Zoo Kuiviži".
Nuo Estijos iki Švedijos
"Kirtę Estijos sieną maršruto nekeiskite, vis dar važiuokite pajūriu, kol pasieksite Pernu – Estijos turistų mėgstamą miestą, kurio senamiestyje pamatysite Mohr grūdų sandėlį – seniausią visame mieste išlikusį statinį, pastatytą XVII a. pabaigoje. Besidomintys architektūra taip pat dažnai aplanko barokinę Šv.Elžbietos bažnyčią ir Šv.Kotrynos cerkvę", – pasakoja V.Klumbys.
Pernu puikiai pritaikytas pėstiesiems, pagrindinėse senamiesčio gatvėse mašinos net nevažiuoja, todėl išmintinga po miestą pasivaikščioti pėsčiomis.
Aplankius Pernu, siūloma važiuoti į šiaurėje esantį Paldiskio miestelį, iš kurio keltu galima keltis į Švedijos uostą Kapelskarą. Kelionė truks apie 10 val., per naktį nuplauksite beveik 300 km.
Pasiekus Švedijos uostą Kapelskarą, jau po valandos galima būti Stokholme, vienoje iš didžiausių ir seniausių Europos sostinių.
"Pirmą kartą ten atvykusiems būtina pamatyti Drotingholmo rūmus, kuriuose gyvena karališkoji šeima, Stokholmo rotušę, žymią savo mozaikų įmantrybėmis ir spalvomis. Miesto centre yra populiari vietinių gyventojų pramogų ir poilsio vieta – Djurgardeno sala, kurią galima pasiekti keltu arba autobusu. Žinių ištroškę kviečiami į Vazų dinastijos muziejų, taip pat apsilankyti grupės ABBA muziejuje", – rekomenduoja V.Klumbys.
Apžiūrėjus Stokholmą, kelionę galima tęsti judant atgal į pietus, apžiūrint pakelėje esančius miestelius ir lankytinus objektus. Vienas iš jų yra Kalmaro miesto pilis – renesanso laikotarpio puošmena. Pilis pradėta statyti dar XII a., kai stiprus mūras buvo reikalingas apsaugoti miestus nuo piratų. XVI a. pilis buvo pertvarkyta ir įgavo savo dabartinę išvaizdą.
Iš Kalmaro miesto paprasta pasiekti Elando salą. Ši įspūdinga vieta didžiuojasi išsaugotos gamtos grožiu ir ilgaamže istorija, joje vyrauja akmenuoti paplūdimiai, seni miesteliai ir 1 tūkst. metų senumo vikingų gyvenimo liekanos.
Sugrįžus į žemyną, rekomenduojama judėti link Karlshamno uosto, iš kurio plaukia keltai į Klaipėdą. 414 km atstumą į Klaipėdą keltas įveikia per vieną naktį. Tai puiki galimybė pailsėti po intensyvios, bet įdomios kelionės.
Parengta pagal pranešimą spaudai
