Daugiausia gyventojų balsų, 24,86 proc., surinko projektas "Rekreacinė zona ir sveikatingumo takas Kauno tvirtovės III forte". Projekto vertė – 50 tūkst. eurų. Tokia suma Dalyvaujamojo biudžeto programai įgyvendinti yra numatyta Kauno rajono savivaldybės biudžete.

Pakaunės gyventojų iniciatyva buvo pasiūlyta dešimt idėjų, kurias pateikė Samylų, Babtų, Karmėlavos, Alšėnų, Lapių, Garliavos apylinkių, Domeikavos ir Raudondvario seniūnijų bendruomenės. Tarp siūlomų projektų buvo muzikinis parkas Domeikavoje, rekreacinė zona ir sveikatingumo takas Kauno tvirtovės III forte, vaikų žaidimų zona Vaišvydavoje, saulės laikrodis Šlienavoje, turgelis Raudondvaryje, aktyvaus laisvalaikio leidimo zona Mastaičiuose, Drąseikių karjero rekreacinė zona, Girionių liepų alėjos pritaikymas laisvalaikio ir kultūrinei veiklai, Rykštynės parko atnaujinimas, tinkamos aplinkos aktyvaus laisvalaikio mėgėjams įrengimas Muniškių kaime.

Kauno rajono gyventojų balsavimas vyko dvi savaites. Gyventojai sprendė, kuri idėja, jų nuomone, reikalingiausia. Savivaldybės vadovai džiaugiasi, kad Dalyvaujamojo biudžeto programa įtraukė ne vieną konkrečią bendruomenę, o visą Kauno rajoną.

Po balsavimo gyventojų balsai už idėjas, pasiskirstė taip:

1. Projektinė idėja "Rekreacinė zona ir sveikatingumo takas Kauno tvirtovės III forte" surinko 24,86 proc. balsų, projekto vertė – 50 tūkst. eurų.

2. "Saulės laikrodžio įrengimas prie Šlienavos pagrindinės mokyklos" – 17,4 proc. balsų, projekto vertė – 2 656 eurai.

3. "Raudondvario turgelis" – 15,2 proc. balsų, projekto vertė – 49 115 eurų.

4. "Muzikinis parkas Domeikavoje" – 11,05 proc. balsų, projekto vertė – 49 949 eurai.

5. "Aktyvaus laisvalaikio skatinimas Alšėnų seniūnijoje" – 10,5 proc. balsų, projekto vertė – 10 943 eurai.

6. "Drąseikių karjero rekreacinė zona" – 6,91 proc. balsų, projekto vertė – 50 tūkst. eurų.

7. "Rykštynės parko Karmėlavos seniūnijoje atnaujinimas" – 6,35 proc. balsų, projekto vertė – 50 tūkst. eurų.

8. "Gyvenkime sveikiau" – 4,42 proc. balsų, projekto vertė 34 600 eurų.

9. "Girionių liepų alėjos pritaikymas laisvalaikio, poilsio ir kultūrinei veiklai" – 2,21 proc. balsų, projekto vertė – 7 200 eurų.

10. "Liepų alėjos Vaišvydavos k. pritaikymas bendruomenės reikmėms" – 1,1 proc. balsų, projekto vertė – 6 200 eurų.

Daugiausia gyventojų balsų surinkusi projektinė idėja, t. y. "Rekreacinė zona ir sveikatingumo takas Kauno tvirtovės III forte" bus įgyvendinta Kauno rajono savivaldybės lėšomis.

Saugesnis ir atviresnis

Pernai įrengti laiptai, vaikų žaidimų aikštelė, nuorodos maršrute, šiemet pradžioje prie įeigos į fortą pastatytas naujas stendas padarė objektą atviresnį ir saugesnį lankytojams. Visa tai atlikta bendromis viešosios įstaigos „Kauno tvirtovės parkas“, Kauno rajono savivaldybės ir bendruomenės pastangomis. Netrukus įeigą į fortą papuoš baigiamas statyti medinis tiltas. Juo lankytojai galės lengviau pasiekti ir forto užnugario kareivines, kuriose pasitiks mažas, kuklus, tačiau jaukus Kauno tvirtovės parko lankytojų kambarys.

Jau galima aplankyti po pylimais įsikūrusius požeminius amunicijos sandėlius, viename jų išgirsti istoriją apie forto vaiduoklius

Pažintinis takas driekiasi pro svarbiausius III forto objektus: šaudmenų sandėlius, puskaponierius, į kuriuos patekti galima tik ilgais požeminiais tuneliais ir poternomis. „Jau galima aplankyti po pylimais įsikūrusius požeminius amunicijos sandėlius, viename jų išgirsti istoriją apie forto vaiduoklius, o nuo kaponieriaus apžvalgos aikštelės – akimis išmatuoti gynybinės raudonų plytų sienos ilgį“, – pasakojo VšĮ Kauno tvirtovės parko Turizmo ir edukacijos vedėjas Ovidijus Jurkša.

Ovidijus Jurkša / Kauno tvirtovės parko archyvo nuotr.

III fortas 1915 m. per Kauno tvirtovės puolimą buvo apšaudomas sunkiosios vokiečių artilerijos ugnies. Keliaujant lankytojų taku, pasitaikys artilerijos sviedinių išmuštų duobių, sugriautų betoninių statinių. „III forto vizitinė kortelė – vieni garsiausių, generolo K. Litzmanno griuvėsiai. Apsukę ratą taku, pamatysite III forto Vytį, sukurtą iš daiktų, rastų forto teritorijoje ir suneštų vietos gyventojų. Skulptūra buvo kuriama vykdant „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektą „Šiuolaikinės seniūnijos“ Garliavos apylinkių seniūnijoje su vietos „Sąnašos“ bendruomene“, – vardijo O. Jurkša, ką įdomaus galima pamatyti, ir pakvietė apsilankyti ekskursijose įvairiose edukacijose, kurios vyksta III forte ir kituose Kauno tvirtovės objektuose.

Fortus okupavo menininkai

Kairiajame kareivinių sparne verta apžiūrėti unikalią LR kariuomenės uniformų muziejaus ekspoziciją „Nuo 1991 iki mūsų dienų“ ir į parodas lankytojus kviečiančias menininkų Sigito Straigio ir Gintauto Velykio menines instaliacijas.

Neseniai dešiniajame kareivinių sparne atidaryta S. Straigio paroda „Reinkarnacijos“, sukurta iš aliuminių, buityje ir kitur naudojamų daiktų. Kūrėjas žada, kad kai kurie eksponatai lankytojus privers nusišypsoti.

Lankytojus pasigražinęs šiemet sutinka ir I fortas, esantis Ringaudų seniūnijoje, Šiltnamių gatvėje. Kauno tvirtovės parko darbuotojai pasistengė, kad lankytojai galėtų saugiai vaikščioti po forto teritoriją. Čia taip pat pastatytas naujas stendas, o šalia ant plytinio pastato nutapytas meno kūrinys. Tai modernaus ir vizualiojo gatvės meno kūrėjo Povilo Kupčinsko neofreska „Sapnas apie praeitį“, sukurta fumage technika.

Originalumas: įdomi ir fumage technika, ir ja sukurta P.Kupčinsko neofreska „Sapnas apie praeitį“. / Kauno tvirtovės parko archyvo nuotr.

I forte dar praėjusių metų pabaigoje visuomenei buvo pristatytas ir kitas ne mažiau stebinantis kūrinys. Kauno tvirtovėje vykstančio festivalio „Baterija 2020“ metu virš I forto iškilo daugiau kaip 1,2 km audinio ir 1,4 km lyno, 250 m vamzdžių, beveik 90 m skersmens žiedas. Tai – Manto Maziliausko instaliacija „RestArt“: kvietimas ir stiprus pareiškimas – perkrauti ir paleisti iš naujo.

„I fortas lankytojus labiausiai domina išlikusiais 1915 m. Kauno tvirtovės šturmo pėdsakais, kuriuos įspaudė vokiečių armijos sunkioji artilerija. O daugiausia pasižymėjo ypatingos galios pabūklas Didžioji Berta. Tarpukariu viename iš užnugario šaudmenų sandėlių buvo įrengta dujų kamera, kurioje buvo vykdomos mirties bausmės sunkiems nusikaltėliams“, – pasakojo Kauno tvirtovės parko Turizmo ir edukacijos vedėjas.

Rengia net pomidorų šventes

Jei pandemija atleis savo gniaužtus, į pakaunėje esančius fortus sugrįš ir šventės. Įvairius renginius III forto teritorijoje kasmet organizuodavo viename kareivinių sparne įsikūrusi „Sąnašos“ bendruomenė.

Patrauklumas: rugpjūtį III forte buvo surengta veislinių pomidorų paroda, į kurią susirinko pomidorų augintojai iš daugelio Lietuvos vietų. / T. Kirdos nuotr.

Unikalioje vietoje vykdavo Užgavėnių, Rasos, Joninių ir kitos šventės, kurios sutraukdavo ne tik vietos bendruomenę, bet ir svečius iš Kauno rajono ir miesto. Rugpjūtį III forte buvo surengta veislinių pomidorų paroda, į kurią susirinko pomidorų augintojai iš daugelio Lietuvos vietų ir pristatė savo pomidorus, prekiauta ir šių daržovių sėklomis.

Trauka: šioje unikalioje vietoje vykdavo Užgavėnių, Rasos, Joninių ir kitos šventės. / A. Palavinskaitės nuotr.

Patrauklumą kūrė po truputį

Pakaunės fortai ne visuomet buvo tokie patrauklūs. Ambicingo plano – sugrąžinti III forto kareivinių kiemams 1915 m. išvaizdą pernai ėmėsi Kauno tvirtovės parko kolektyvas. „Norint tai įvykdyti, darbų pradžioje reikėjo surinkti ikonografinę medžiagą, brėžinius, įrašus. Visa ši medžiaga padėjo organizuojant darbus, suteikė vaizdą, kaip atrodė kiemai prieš 100-metį ir koks galimas galutinis darbų tikslas“, – pasakojo VšĮ Kauno tvirtovės parkas direktorius Egidijus Bagdonas.

Tiesa, darbų pradžia, dar neturint šio plano, prasidėjo 2019 m. rudenį kairiajame kareivinių kieme: buvo valomas drenažo griovys (kiuvetas), šalinamos šiukšlių ir žemių sankaupos. 2020 m. pavasarį darbai persikėlė prie centrinės poternos prieigų ir užnugario sargybinių puskaponierių.

Visas kanalas buvo užverstas žemėmis, šiukšlėmis, plytgaliais ir kitomis atliekomis. Siekiant nepažeisti kanalo originalumo, dalis valymo darbų buvo atliekami naudojant tik kastuvus. Pravalius kanalą iki kareivinių kiemo, laukė nemažas iššūkis – nuo storo žemių sluoksnio išlaisvinti dešinįjį kareivinių kiemą.

„Metras po metro būdavo atkovojamas autentiškas akmeninis kiemo grindinys, kastuvo galu pasiekiamas kiuveto akmeninis dugnas. Tvarkytojus labiausiai džiugino gražus, lygus, glotnus kiuveto dugnas, surasti originalūs rąstai, ant kurių buvo sumontuoti tilteliai per kanalą. Išvalius užnugario kareivinių kiemą ir sutvarkius drenažines sistemas, atsivėrė ne tik autentiškas akmeninis grindinys, bet ir akmeniniai forto drenažiniai grioviai – kiuvetai. O darbų metu aptikti įvairūs radiniai buvo sutvarkyti ir šiuo metu jau eksponuojami forto patalpose“, – nuveiktais darbais džiaugėsi E. Bagdonas.

Įsikūrė ekspozicijų erdvė

Seniavoje esančiame III forte mus pasitiko žiemiškas vaizdelis: viskas nuklota sniegu. Forto statiniai tarsi užmigę. Pabijoję apsnigtais laiptais leistis žemyn link įėjimo į kareivines, kuriose įrengtos patalpos bendruomenei, su fotografu pasukome kitu keliu – praėjome pro grėsmingą betoninį pastatą – šoninę poterną, kurios išorinę sieną ir dabar ženklina nuo Joninių likę žolynų vainikai, ornamentai. "Pro šitą pusę iki bendruomenės patalpų teks eiti tuneliu", – mus pasitiko Kauno tvirtovės parko Turizmo ir edukacijos skyriaus vedėjas Ovidijus Jurkša. Jis – ir fortą tvarkančios Garliavos apylinkių "Sąnašos" bendruomenės (vienijančios Seniavos, Karkazų, Ireniškių, Ražiškių, Teleičių, Naugardiškių, Juragių kaimų bendruomenes) pirmininkas.

Pasišviesdami žibintuvėliais, per tamsų tunelį pasiekėme dienos šviesos pasiekiamas patalpas: buvusiose kareivinėse įsikūrė laikinoji ekspozicijų erdvė, kurioje dabar veikia Lietuvos kariuomenės uniformų paroda, ir bendruomenės patalpos.

"Sąnašos" bendruomenės patalpose prie pačių įsirengtos krosnies šildėsi ir iš surinktų vietinių žolelių išvirta firmine III forto arbata vaišinosi keletas forto entuziastų.

Man buvo šokas, kad tokį įdomų, vertingą objektą pasiglemžia laukinė gamta.

Vienas jų – Kauno tvirtovės parko darbuotojas Darius Ponomarenka, pirmą kartą čia apsilankęs maždaug prieš penkerius metus. "Nuo Karkazų kaimo pusės iki forto vidurio tąkart su bičiuliais apie pusvalandį brovėmės per žoles, brūzgynus, tankiai suaugusias gudobeles, kurios, matyt, ir sukurtos tam, kad nieko nepraleistų. Apsidraskėme, apsibraižėme. Man buvo šokas, kad tokį įdomų, vertingą objektą pasiglemžia laukinė gamta. Mes ne iš karto radome įėjimą į fortą. Kai jau prasibrovėme iki kareivinių, paaiškėjo, kad jos apsemtos – priešais kareivines plytėjo didžiulė bala. Taigi, į statinių vidų neįėjome. Po kelerių metų atvažiavau čia švęsti Jonines, – D.Ponomarenkos žodžiais, tuo metu ši vieta jau buvo smarkiai pasikeitusi. – Dabar, kai visur forte – takai, viskas atrodo lengvai prieinama. Man pirmą kartą čia lankantis taip visiškai neatrodė."

Vėliau III forte jis su bičiuliu šauliu Andriumi Jurkša surengė Lietuvos kariuomenės uniformų parodą. "Pirmiausia savo turėtas uniformas eksponavome, kitas pirkome, keletą gavome dovanų. Pradėjome su dešimties uniformų ekspozicija, o dabar jų turime apie 30", – apie išaugusią ekspoziciją užsiminė pašnekovas.

Granata nutraukė rankas

Seniaviškė senjorė Birutė Pašvenskienė forto kaimynystėje gyvena nuo gimimo: "Esu Seniavoje šalia forto gimus, čia augus, čia vaikai ir anūkai gyvena. Mano giminės istorija čia prasideda apie 1920 m., kai susituokę mano seneliai nenorėjo gyventi pas tėvus prie Napoleono kalno. Taip jie atsikėlė gyventi į III fortą – gyveno čia veikusioje vadinamojoje butų kolonijoje. Čia gyventi buvo baisi vargo vakarienė: nei vandens, nei elektros, drėgna. Bet žmonės gyveno ir išgyveno. Vėliau seneliai apsigyveno kitapus forto esančiame Irėniškių kaime. O 1954 m. mano tėveliai, iki tol gyvenę Irėniškių kaime, priešais fortą pasistatė namus. Taip 1954 m. prie pat forto atsikrausčiau gyventi ir aš, tuo metu ketverių metų mergaitė. Nuo to laiko ir gyvenu Seniavoje."

Pasak senjorės, fortas jaunimą traukė visais laikais: ir čiužinėti nuo šlaitų, ir išnaršyti visus statinius, tunelius. Ne visiems apsilankymas forto teritorijoje baigdavosi laimingai. "Pokario laikais mūsų kaimynas Albinas čia šalia ganė karves. Vaikai rado, matyt, nuo karo laikų likusių nesprogusių granatų. Jas pakrapštė – galvojo, nieko blogo neatsitiks. Jas parakinėjo ir Albinas – sprogusi granata nutraukė abi rankas", – nelaimingą atsitikimą prisiminė B.Pašvenskienė.

Caro laikais iškilusios kareivinės ir sovietmečiu atliko savo funkciją – jose gyveno kareiviai. Sovietų kariuomenė fortą paliko 1993 m.

Pasak vietinės gyventojos, ilgą laiką paskui, kai fortą paliko sovietinė kariuomenė, čia buvo šabakštynai. Seniaviškio O.Jurkšos suburtas jaunimas darbavosi metus, kol atkovojo fortą iš brūzgynų ir Sosnovskio barščių. "Visi kartu dirbo, kas su pjūklais, kas su kirviais. O kai sutvarkė fortą, buvo mūsų pirmosios Joninės čia – čia švęsti buvo nuostabu. Kam į Rumšiškes važiuoti, jei mes čia, Seniavoje, III forte, galime ir Užgavėnes, ir Jonines visai kaip Rumšiškėse atšvęsti? Čia mes ir laužus užkuriame, ir pačią gražiausią Morę sukonstruojame, o paskui ją deginame. Ir vietiniai susirenka, ir kviestinių ansamblių atvažiuoja", – pasakojo senjorė.

Giria išskirtinį objektą

Teleičių kaimo gyventoja Asta Jonaitienė prisipažino taip pat užaugusi forto kaimynystėje, tačiau jame apsilankiusi tik čia pradėjus vykti renginiams. "Žinojau, kad šalia yra fortas, ir tiek. Mano vyresni broliai jį buvo gerai ištyrinėję. O aš forto teritorijoje pirmą kartą apsilankiau gal prieš porą metų atėjusi į bendruomenės organizuotas Užgavėnes. Per pirmąjį bendruomenės susirinkimą teko užeiti ir į vidų – į kareivines. Iki tol įdomių objektų vis ieškodavome kur nors toliau. O tada pamačiau, kad pašonėje turime tokį įdomų objektą – įžymybę, kurios pažiūrėti žmonės atvažiuoja ir iš toliau. Tai buvo atradimas", – pasakojo moteris, "Sąnašos" bendruomenės veikloje dalyvaujanti kartu su vyru Aurimu Jonaičiu. Vyro žodžiais, Kauno tvirtovės parko bendruomenei skirtos patalpos per du metus labai pasikeitė: "Kai pirmą kartą čia susirinkome, sėdėjome prie žvakių ir žibalinių lempų. Dabar jau ir elektrą turime, ir šilta, ir smagu. Galima atsivesti ir draugus, pažįstamus parodyti. Kas atvažiuoja iš toliau – visi būna sužavėti, sako, jūs čia turite fantastišką objektą."

Kas atvažiuoja iš toliau – visi būna sužavėti, sako, jūs čia turite fantastišką objektą.

O.Jurkša lenkė pirštus, pristatydamas pernai forte vykusius renginius: "Vasarį III forte paminėtos Nepriklausomybės atkūrimo 100-osios metinės, surengta Užgavėnių šventė. Birželį čia tradiciškai šventėme Jonines su vokaliniu ansambliu "Jiesia". Liepą surengėme pažintinį žygį "Rokai – III fortas". Liepos mėnesį čia vyko ir tarptautinė jaunimo stovykla, inicijuota projekto "Kaunas 2022" komandos."

Spalį pagal projektą "Vaikų ir jaunų žmonių laisvalaikio užimtumas, skatinantis asmeninių, kultūrinių ir socialinių gebėjimų ugdymą" forte surengta stovykla socialinės atskirties vaikams, gruodį organizuotos kalėdinės meninės dirbtuvės ir adventinis eglutės įžiebimo vakaras.

Lankėsi Lenkijos menininkė

"Kaunas 2022" komandos kvietimu III forte neseniai viešėjo Lenkijos menininkė Iza Rutkowska. Jos meninių projektų, į kuriuos įtraukiama bendruomenė, yra įgyvendinta ne tik Lenkijoje – ir kitose šalyse. III forte moteris lankėsi, siekdama pasimatuoti, ar šis tiktų jai kaip kūrybinė erdvė. Skirtingas vietas Kaune ir Kauno rajone aplankiusi bendruomenių menininkė viešėdama Lietuvoje dar nebuvo apsisprendusi, kurioje vietoje kurs. Pirmu aplankytu tašku Kauno rajone tapo III fortas.

"Vakar žiūrėjau vaizdo filmą apie tai, kas šiame forte vyko vasarą. Šiandien matau jį užklotą sniegu. Matau čia suburtus žmones, jaučiu šios vietos energetiką. Ovidijus sako, kad žmonės vietiniams pavydi forto – manau, kad tai susiję su šios vietos magija", – išskirtinę forto atmosferą gyrė pašnekovė.

I.Rutkowska tikino, kad apsilankius forte jai kilo idėjų, ką galėtų čia sukurti: "Tai – puiki vieta, čia jaučiuosi saugiai – tokios erdvės kaip ši manęs visai negąsdina. Kalbant apie meninį projektą, man dar reikia pagalvoti, kas čia geriausiai tiktų."

"Atvažiuokite per Užgavėnes, kovo 2 d., bus smagu", – iš forto mus išlydėjo O.Jurkša. Įėjimą į forto kareivines puošia medinės žemyn galva kabančių šikšnosparnių figūros. "Taip, čia gyvena šikšnosparniai. Mes stengiamės jiems netrukdyti", – sako O.Jurkša.

III fortas žinomas kaip šikšnosparnių žiemavietė – čia miega kelios rūšys šių tarptautiniu mastu saugomų žinduolių.

Valdas Rakutis

istorikas, Kauno tvirtovės parko direktorius

Vertinant visus Kauno tvirtovės fortus, šiandien geriausiai prižiūrėtas ir išvystytas yra III fortas. Ši žiema – pirmoji, kai mes jį šildome ir veikla čia vyksta ištisus metus (anksčiau galėjome vystyti veiklą tik šiltuoju metų laiku). Mums aiški ir šio forto šiandienos edukacinė funkcija. Čia rengiamos ne tik su karyba, fortais susijusios edukacijos. Toks jis turėtų išlikti ir ateityje. Čia vedamos edukacinės programos apima visą fortą, ateityje jos turėtų apimti ir forto prieigas, pavyzdžiui, miškelį už gynybinio griovio. Kareivinių dešiniajame sparne veikla jau vyksta, kairiajame sparne ruošiamės įrengti įvairaus tipo dirbtuvėles. Ateityje planuojame šiame forte įrengti didelę lipnaus smėlio dėžę, kurioje vaikai galėtų statyti pilis ir tvirtoves. Skatinsime vaikus domėtis karo architektūra. Čia jau vyko ne viena stovykla, jų vyks ir ateityje.

Šalia Noreikiškių esančiam I fortui esame numatę dvi funkcijas. Kairioji forto pusė yra atiduodama žirgininkystei, avininkystei ir ožkininkystei. Ateityje ten tikimės rengti edukacijas, susijusias su gyvūnais, visų pirma – žirgais. Ten ruošiasi įsikurti "Zoro žirgai". Bus įrengti gardai, forto užnugaryje galbūt bus pastatytas ir maniežas. Pagrindinė sąlyga veiklai forte yra elektra, ji turėtų būti įvesta pavasarį. Kai ten įsikurs žirgininkai, bus nuolatinis sargas – bus galima nuolatinę veiklą vykdyti. Pavasarį šiame forte turėtų būti užveistos ir avys bei ožkos. Jos turėtų sumažinti mūsų išlaidas šienavimui.

O dešinėje forto pusėje norą įsikurti pareiškė karo istorijos klubai. Kai kuriuose statiniuose ten reikia impregnuoti betoną, nes vanduo sunkiasi per viršų, ir dabar ten šlapia. Kai tai sutvarkysime, ten galės kurtis karo istorijos klubai, kuriems reikia daug erdvės. Paprastai dvi kategorijos žmonių labai gerai vertina fortus. Tai – karo istorijos klubai ir automobilių restauratoriai. Jie domisi istorija ir jiems tokiose patalpose smagu.

I forto prieigose, kieme planuojame erdvę Kauno rajono vaikų veikloms. Netoli I forto – Noreikiškėse, Akademijoje, Ringauduose – gyvena labai daug jaunų šeimų su vaikais. Ten labai trūksta atvirų erdvių vaikams. Čia tam būtų ideali vieta.

Dar vienas pakaunėje esantis fortas – tai Domeikavos fortas. Domeikavos fortas yra didelis, bet nebaigtas statyti. Šiame forte inicijuojame veiklą kartu su Domeikavos seniūnija ir bendruomenėmis. Jei Domeikavoje ir toliau bus tokie energingi žmonės kaip dabar, po dviejų metų fortas bus sutvarkytas. Šiuo metu ruošiamas maršrutas pėstiesiems ir dviratininkams, į kurį patektų ne tik Domeikavos fortas, bet ir vokiečių statyti bunkeriai, kurių šalia Domeikavos yra daug, pogrindžio spaustuvė "ab". Jei ties Domeikava būtų įrengtas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Nerį, ši Neries pakrantė būtų sujungta su Kleboniškiu.

Kitas klausimas yra dėl Marvos forto. Jis yra kairėje pusėje nuo Šakių plento važiuojant nuo Akademijos link Ringaudų, šalia vandens bokšto. Ten forto statinių niekada ir nebuvo, bet nuo caro laikų yra išlikę fortui įrengti atlikti žemės darbai, iškasti grioviai. Sovietmečiu tie grioviai buvo užtvindyti vandeniu – suformuotas vandens rezervuaras.

Tikimės, kad Kauno rajono savivaldybė šį fortą perduos mums. Ten veikia visuomeninė įgula, mes tą fortą matome kaip stovyklaviečių vietą.

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Šiuo metu mes teikiame prioritetą III fortui, bet ateityje ir I fortas turėtų atsigauti. Šie fortai turi tarnauti viešajam interesui. Jie turėtų būti lankomi, į juos turėtų traukti čia sukurtos erdvės. III forto pavyzdys rodo, kad veiklą fortuose tikrai galima vykdyti. Čia rengiamos ne tik edukacijos, organizuojami bendruomenių renginiai – ten rengiamos pamokos, kiti užsiėmimai, vedamos ekskursijos.

Kartu su Kauno miesto savivaldybe tam ir įkūrėme viešąją įstaigą Kauno tvirtovės parkas, kad prisiimtume atsakomybę už fortus, užtikrintume saugumą, įveiklintume ir atgaivintume šias erdves, pritaikytume jas visuomenės poreikiams. Investicijų fortai reikalauja didelių, bet po truputį jie tvarkomi ir dabar. Fortų statiniai gali likti ir esamos būklės, bet šuliniai turi būti uždengti, takai neturi būti užžėlę, nepraeinami.

Reikėtų išsiaiškinti, kaip, sakykime, užlietame Marvos forte vykstant renginiams reikėtų užtikrinti saugumą. Kol kas, ten, manau, yra pavojų kelianti vieta. Visų pirma, šį fortą reikėtų ištyrinėti, išnagrinėti situaciją ir rimtai apsvarstyti, kokią veiklą ten būtų galima vykdyti. Reikėtų ir vandens gylį pamatuoti, jo kokybę ištirti. Reikėtų pritraukti ir bendruomenę tam fortui tvarkyti.

Nors ne sniegas, o lietus atlydėjo į šventę, tačiau kareivinių bendruomenės centre jau kvepėjo Kalėdų išvakarėmis: žaidimai, juokas, šypsenos, šiluma ir bendruomenės pašnekesiai.

Artėjant popietei, sugužėjo šeimos su vaikai. Kai kurie jų forte lankosi ne pirmajį kartą, vaikai jau anksčiau dalyvavę čia rengiamose šventėse, stovyklose, sanbūriuose. Buvo be galo daug sušildytų vaikų šidžių.

Belaukiant Kalėdų senelio, Agnė Rapulskytė pakvietė susirinkusiuosius į Adventinių vainikų dirbtuves. Iš natūralių medžiagų - eglišakių, šiaudų, gilių bei kitų šventinių puošmenų kiekvienas turėjo galimybę susikurti vainiką savo namams. Kūrybinėse dirbtuvėse gimsta bendruomeniškumo jausmas.

Vakarui įsibėgėjus, pasirodė ir Kalėdų senelis. Eilėraščiais ir dainomis mažieji išsiprašė dovanų.

Vakaronės pabaigoje, suaugusiems skirtoje programoje, buvo atliekamas vaidinimas, kuriam vadovo Liuda Liaudanskienė. Kas yra Kūčios, kas yra Kūčia? Į šiuos klausimus teatrališkai sutartinėmis atsakė Liudos vadovaujamas meno ansamblis, pasakojantis apie šimtametes tradicijas ir prie Kūčių stalo.

Globėjas – bendruomenių programa „Fluxus Labas” (Kaunas 2022).

Renginio organizatoriai Sąnašos bendruomenė ir III forto įgula

Rėmėjai ir partneriai Kauno tvirtovės parkas, Garliavos apylinkių seniūnija.

Penktadienio vakarą, nuo 17 val. forto kareivinėse savo meninės rezidencijos rezultatus pristatys choreografės Grėtė Šmitaitė (Lietuva / Vokietija) ir Sunayana Shetty (Indija), taip pat šokėjas Jokūbas Nosovas (Lietuva) ir Vincenzas Kokotas (Vokietija), pasirodymo pavadinimas – „Winter Garden“ / „Žiemos sodas“. Menininkai dvi savaites kiekvieną dieną tyrinėjo ir repetavo forto erdvėse.

Nuo 18 val. kviečiama į kitą kareivinių pusę – forto krosnelių šilumos apsuptyje vyks vaizdo ir garso spektaklis „Atminties poternos“, skirtas paminėti Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį. Keliautojus laiku lydės garsi operos solistė Julija Karaliūnaitė (sopranas) kartu su žymiu elektroninės muzikos kompozitoriumi Ignu Juzoku.

Spalio 6 d., šeštadienį, III forte antroji festivalio diena – vyks koncertas „Baterhia“. Įspūdinga aplinka, rudeniška vėsa, stiprus garsinis sąstatas. Patirtį praturtinti bus galima ir dalyvaujant eksursijose po fortą, diskusijose.

Nuo 15 val. fortas atsiveria lankytojams, 16 ir 21 val. vyks dieninė ir naktinė ekskursijos. O nuo 17 val. koncertuoja grupės „Girnų giesmės“, „Arkhad“, „Karkasas“, „OBŠRR“ ir „ORCHACH“.

Kodėl festivalis „Baterija“?

Kauną juosia ne tik fortų žiedas, tačiau ir – baterijų. Šiandien norima atverti ypatingą miesto istorijos, jo vystymosi tarpsnį: Kauno tvirtovės laikmetį. Tai miesto-tvirtovės įvaizdis. Ypač svarbus kontekstas: minint savo valstybės atkūrimo šimtmetį, norima prisiminti, jog šie metai Europoje žymūs ir Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmečiu. Karas tapo miesto-tvirtovės sinonimu. Gynyba – miesto įtvirtinimai. Miestietis tapo šio imperinio įsitvirtinimo įkaitu – suvaržytas judėjimas į ir iš miesto.

Tvirtovės vartai, įtvirtinti pylimai, spygliuoti aptvarai... Upelio slėnis tapo fortu ar baterija. Išraustas šlaitas – betoniniu parako, šaudmenų, artilerijos sandėliu. Miesto reljefo pokyčiai – intervencija į gamtinį, geologinį karkasą, kuomet negrįžtamai pasikeičia miestovaizdis, o svarbiausia – miestiečių kasdienybė. Miestui brėžiama perspektyva – tapti karine tvirtove / saugoti imperiją. Ir tad reikėjo šimto metų, jog šį imperinį palikimą imtume vertinti kitaip. Šalia užaugo daugelis kartų, tvirtovė virsdavo pavojinga žaidimų aikštele, pirmųjų patirčių ir baimių vieta. Ji tapo bendruomenės paveldu. Tvirtovę užkariavo gamta, erozija, drėgmė.

Šio festivalio metu visos renginių lokacijos tampa baterijomis. Baterija – tai ne viena lauko artilerijos pozicija, su redutu-sandėliu-slėptuve artilerijai, parakui ar pėstininkams. Tai – metafora.

Baterija – kiekviena tvirtovės lokacija, renginio ar įvykio vieta, kuri įkrauna tiek apleistus požemius, tiek bendruomenę, kuri juos atranda – valia kurti ir dalintis! Per kelerius pastaruosius metus tvirtovės baterijos pradėjo įsikrauti. Nuolatinės talkos, renginiai, ekskursijos. Pamažu miestiečiai, kūrėjai, istorijos ir paveldo entuziastai šturmuoja Kauno tvirtovę. Ir žingsnis po žingsnio ši tvirtovė virsta parku. Kiekvienas apsilankymas, kūrybinis veiksmas, kuriam savo vartus atidaro tvirtovė – tampa pozityvia energija, nauju miesto-tvirtovės virsmu į miestą – kultūros, laisvės, kūrybos tvirtovę. Pamažu tvirtovė pasitinką ateitį naujais pasakojimais apie save (laisve interpretuoti, valia kurti ir telktis kūrybinei rezistencijai).

Paveldo festivalio metu bus susipažįstama su įvairiomis Kauno tvirtovės lokacijomis: Centriniais šaudmenų sandėlių kompleksais Aukštuosiuose Šančiuose ir Fredoje, baterijomis, redutais ir įtvirtinimais Šilainiuose, Vilijampolėje, Žaliakalnyje, Aleksote – ir, žinoma, galbūt jau daug kam pažįstamu III Kauno tvirtovės fortu.

Festivalio programa

„Atminties poternos“ / „Les poternes des memoires“. Garso ir vaizdo spektaklis.

Kauno tvirtovės, skaičiuojančios antrąjį šimtmetį, sienos mena ir gali papasakoti keleto kartų, karų, santvarkų virsmus ir dramas: Carinės Rusijos imperijos tvirtovė, Kaizerio Vokietijos kariuomenės vadavietė, įvairios paskirties pastatai tarpukario Lietuvoje, uždaros sovietinės kariuomenės bazės.

Tačiau visais laikais kažkur netoliese skambėdavo muzika. Vienokia – imperijų kareivinėse, kitokia – laikinosios sostinės Valstybės teatre ar slapčia per „VEF“ radijo imtuvą iš Liuksemburgo.

„Atminties poternos“ – tai ne tik ekskursija po Kauno tvirtovės III fortą, bet ir muzikinė-vaizdo kelionė laiku.

Žiūrovai išvys ir išgirs įvairių laikmečių muzikinius kūrinius, tapusius reikšmingais kultūriniais ženklais. Skambės Roberto Schumanno, Giacomo Puccinio, Richardo Strausso, šiuolaikinės muzikos grupės „NB8 ART“ ir kt. kūriniai.

Keliautojus laiku lydės garsi operos solistė JULIJA KARALIŪNAITĖ (sopranas) kartu su žymiu elektroninės muzikos kompozitoriumi IGNU JUZOKU, gyvi arfos (VIKTORIJA SMAILYTĖ), akordeono (AGNĖ DŪKŠTAITĖ) garsai, specialiai „Atminties poternoms“ kuriamos vaizdo projekcijos. Renginio režisierius  –RIČARDAS RICKEVIČIUS.

„Žiemos sodas“ / „Winter Garden“

Menininkų komanda iš Lietuvos bei Vokietijos dvi savaites iki renginio jau kuria pasirodymą – kiekvieną dieną forto kazematuose vyksta repeticijos. Tai bene pirmoji, kuo tikriausia meninė rezidencija forte! Pasirodymą kurs choreografės Grėtė Šmitaitė (LT / DE) ir Sunayana Shetty (IND / DE). Prie jų prisijungs šokėjas Jokūbas Nosovas (LT) ir muzikantas Vincenzas Kokotas Paulas Auka (DE).

Būta nerimo

Birželio 23-ąją III forte jau šeštus metus bus švenčiamos Joninės. Apie tai, kaip gimė ši tradicija, pasakoja septintos kartos seniavietis, istorikas, Garliavos apylinkių Sąnašos bendruomenės vadovas Ovidijus Jurkša.

Neseniai prie "Kaunas 2022" bendruomenių programos "Fluxus Labas" prisijungęs, savo bendruomenės agentu tapęs O.Jurkša prisimena, kad pirmoji Joninių šventė III forte sutapo su jo tvarkymo pradžia.

"Išsikėlėme tikslą – šventę, kuriai rengdamiesi ir ėmėmės darbo – sutvarkėme nedidelį plotą, įrengėme laužavietę, sukalėme keletą suoliukų, iškabinome skelbimus, – pasakojo istorikas. – Renginio pradžią numatėme 18 val., bet tik 18.30 val. ėmė rinktis žmonės, kurių iš viso buvo apie 70."

Pavykęs pirmasis bandymas tapo akstinu iš pagrindų sutvarkyti forto aplinką: "Supratome, kad forto kažkam reikia."

Nepakako tik laužo

Gražėjant aplinkai gilėjo ir Joninių šventės koncepcija, nepakako tik laužo bei žaidimų.

"Nusprendėme grįžti prie to, kaip švęsdavo mūsų protėviai, vėl suteikti prasmės bendruomenei, jos papročiams", – pasakojo istorikas

Gyventojai sukalė vartus, ant jų pritvirtino kupolę, kiekvienas, ateidamas į šventę, apsiplauna vandeniu – apsišvarina. Per Jonines Seniavoje vyksta ir vaidilučių procesija – jos neša vainikėlius, juos plukdo, pašventintais žolynais užkuria aukurą, nuo jo – pagrindinį laužą. Vidurnaktį kiekviena šeima leidžia į dangų žibintą su norais, o vėliau naktį vyksta, kaip sako O.Jurkšta, laisvoji programa.

"Maloniai nustembame, kai į šventę atvyksta žmonės iš miesto – pavyzdžiui, prieš porą metų apsilankę žurnalistai pagyrė, kad čia sukūrėme tokią tradicijų oazę be jokių oficialiųjų, parodomųjų atributų", – gal kiek per kukliai apie tai, kas jau tapo svarbia Sąnašos bendruomenės, kurią šiandien sudaro šeši aplink III fortą esantys kaimai, arba trys seniūnaitijos, tradicija, pasakojo O.Jurkšta.

Kviečia užsukti

Iniciatyvūs bendruomenės nariai susibūrė į III forto įgulą, kuri yra asociacijos "Kauno tvirtovė" padalinys. Ši visuomeninė įgula reguliariai prižiūri fortą, prisideda prie renginių jame organizavimo.

Per Jonines Seniavoje vyksta ir vaidilučių procesija – jos neša vainikėlius, juos plukdo, pašventintais žolynais užkuria aukurą.

Paklaustas, kodėl su savo idėjomis nusprendė prisijungti prie "Fluxus Labas" bendruomenių programos, istorikas pabrėžia, kad jam svarbu į Kauno rajoną atnešti kuo daugiau kultūros: "Ne kiekvienas gali nuvykti į filharmoniją ar kitas kultūros įstaigas, taigi reikia stengtis, kad kultūra pati atvyktų pas žmones."

Anot O.Jurkštos, būtina ir patiems vietos gyventojams priminti, parodyti krašto istoriją, kad jie geriau suprastų ir pamiltų tai, kas juos supa.

Be to, ką jau perskaitėte, Joninių vakaro programoje šeštadienį, birželio 23-ąją nuo 19 val. numatyti žaidimai vaikams ir suaugusiesiems, paparčio žiedo ieškojimas. Dainuos vokalinis ansamblis "Jiesa", šventinę nuotaiką palaikys Stasys Bugvilas (DJ Stas). Šią šventę su Sąnašos bendruomene organizuoja ir palaiko III forto įgula, Garliavos apylinkių seniūnija, "Kaunas 2022" bendruomenių programa "Fluxus Labas" bei Kauno tvirtovės parkas.

Jei birželio 23-ąją negalėsite užsukti į III fortą, kitų metų laukti neprireiks. Jau liepos 6-ąją bendruomenė rengia žygį Jiesios pakrantėmis ir atodangomis iki forto, kuriame giedos "Tautišką giesmę". Liepos 10-ąją čia subruzdės tarptautinės stovyklos "100 pirmų kartų" dalyviai, o rugpjūčio 18-ąją bendruomenė vyks į didelio susidomėjimo kasmet sulaukiančią Naktigonę I forte.

Prakirsta specialiai

Neaiškiame, tąsiame skystyje mirkstantys šikšnosparniai tapo mįsle III fortą prižiūrinčiai asociacijai "Kauno tvirtovė" ir aplinkosaugininkams. Vasario mėnesį pastebėtas radinys – 20 cm gylyje užšalusioje baloje prakiurusi statinė su tepalu. Tepalas buvo išsiliejęs maždaug 40 kv. m plote.

Gynybinio pastato dalyje, kurioje išsiliejo neaiškus skystis, rasti devyni šikšnosparniai. Praėjusią vasarą ten buvo atstatomas drenažas, vandens sumažėjo, o iš jo išniro statinė. Pradžioje buvo manoma, kad kol statinė buvo po vandeniu, pavojaus nebuvo, o kai iškilo į paviršių, pagavo oro, ėmė oksiduotis, prakiuro ir turinys išsiliejo.

Tačiau dabar jau beveik neabejojama, kad per 30 metų puskaponieriaus patalpoje gulėjusi talpykla prakiuro ne pati. "Kai ištraukė statinę, paaiškėjo, kad būta mechaninio sudaužymo. Reiškia kažkas sąmoningai trinktelėjo", – pastebėjo III forto atstovas Ovidijus Jurkša. Talpykloje buvęs tepalas išsiliejo. Spėjama, kad kažkokie piktavaliai giliau forte žiemojusius šikšnosparnius sugaudė ir sumetė į išsiliejusius teršalus.

Kauno rajono policija buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl gamtai padarytos žalos. Tačiau kiek vėliau jis buvo nutrauktas nustačius, kad gamtai žala nebuvo padaryta. Šikšnosparniai buvo surinkti ir išgelbėti, o teršalai surinkti.

Kai ištraukė statinę, paaiškėjo, kad būta mechaninio sudaužymo. Reiškia kažkas sąmoningai trinktelėjo.

Ekologiškas valymo būdas

Tiesa, iš pradžių situacija atrodė gana grėsminga. Vasario mėnesį ledo sluoksnis forto tuneliuose būna gana storas. "Buvo pavojus, kad teršalai iš uždarų patalpų gali išsilieti į gamtą. Tada būtų didelė ekologinė nelaimė", – pasakojo III forto valymo darbus atlikusios kompanijos "Ekoilas" vykdomasis direktorius Robertas Juknevičius.

Ledas buvo barjeras, neleidęs tepalams išsilieti iš uždaros teritorijos. R.Juknevičiaus skaičiavimu, galėjo būti išsilieję apie 200–220 l sunkiojo tepalo. Kompanijos atstovai ne iš karto galėjo imtis darbo, nes viskas buvo sušalę. "Procesui pagreitinti buvo naudotas šiltas vanduo, ir didžioji dalis teršalų greitai neutralizuota", – apie balandį pradėtus darbus pasakojo R.Juknevičius.

Darbams atlikti naudota nauja technologija, nes privažiuoti prie užteršto forto erdvės beveik neįmanoma. Teršalai buvo naikinami naudojant ekologišką "Hydrobreak" tirpalą, kuris išskaido transmisinę alyvą, naudotą senoje karinėje technikoje.

Padėjo gamtai

"Hydrobreak" atstovas Tomas Lekavičius juokėsi, kad tai ne stebuklas, o tiesiog moksliškai pagrįstas principas. "Hydrobreak" veikdamas naftos žaliavą, tiksliau, jos ilgas grandines suskaido, t.y. neutralizuoja. Paskui prasideda bendras aplinkos bakterijos ir šios ekologiškos priemonės darbas – vyksta skaidymas, ir bakterija suvalgo tuos naftos likučius. Lieka vanduo ir anglies dvideginis.

"Ši medžiaga – kaip ploviklis. Daugelis yra matę, kaip ugniagesiai po avarijos purškia gatvėje išsiliejusią tepalų ar benzino dėmę. Ten taip pat naudojamas "Hydrobreak" purškalas. Pas mus gal ne taip dažnai naudoja, tačiau kitose šalyse tai populiaru jau daugiau kaip 25 metus", – aiškino T.Lekavičius.

III forto tuneliuose dar ir dabar yra apie 40 cm ledo sluoksnis. Vasara į forto erdves pavėluoja maždaug 2–3 mėnesius. Todėl valymo darbus atlikusios kompanijos darbuotojai bent kartą per savaitę užsuka į teritoriją patikrinti, ar neišbėgo užsilikusių tepalų. Blogiausia tai, kad statinę su tepalais sudaužę ir galbūt į juos šikšnosparnius sumėtę asmenys siautėdami išnešiojo tepalus ant laiptų, tunelio sienų.

Šiandien III fortas išvalytas ir atviras ne tik šikšnosparniams. Forto erdvėse vyksta įvairios edukacinės programos, lankytojams siūlomi turistiniai maršrutai pėsčiomis, "Tvirtovės parko" autobusiuku arba dviračiais.

Uniformas parodai paskolino jos sumanytojai ir rengėjai III forto įgulos nariai Andrius Jurkša ir Darius Ponamarenko. III forto įgulos štabo viršininkas A.Jurkša – gyva atsikūrusios Lietuvos kariuomenės istorija. Jis su pirmuoju šaukimu išėjo tarnauti į besikuriančią Lietuvos kariuomenę, grįžęs įstojo į Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) gretas, saugojo svarbius strateginius objektus, vėliau tarnavo įvairiuose reguliariosios armijos daliniuose. A.Jurkša tarnyboje iš viso praleido aštuoniolika metų, yra gerai susipažinęs, kaip kito uniformos, jų atributai. KASP 2 rinktinės žvalgų skyriaus savanorio D.Ponamarenko iniciatyva buvo surinkta ir privačiomis lėšomis įgyta daugelis eksponatų.

Paroda veikia iki balandžio 1 d. Parodos lankymas – iš anksto susitarus tel. 8 689 32862.

Tarši masė neplinta

Sekmadienį ugniagesius pasiekė pranešimas, kad Kauno tvirtovės III forto bunkerių koridoriaus 20 cm gylyje užšalusioje baloje yra prakiurusi statinė su 200 litrų tepalo. Tepalas išsiliejęs 40 kv. m plote. Fortu rūpinasi asociacija "Kauno tvirtovė".

"Sovietmečio palikimas. Nenustatė, ar ten tepalai, ar mazutas", – versija dėl radinio dalijosi asociacijos "Kauno tvirtovė" direktorius Valdas Rakutis.

Gynybinio pastato dalyje, kurioje išsiliejo neaiškus skystis ir rasti šikšnosparniai, telkšo vanduo. Vasarą ten buvo atstatomas drenažas, vandens sumažėjo, o iš jo išniro statinė. Manoma, kad kol statinė buvo po vandeniu, pavojaus nebuvo, o kai įėjo  oro, ėmė oksiduotis, prakiuro ir turinys išsiliejo.

"Radinys išsiliejo puskaponieriaus patalpoje. Viskas ten virtę tokiu tąsiu juodu sniegu. Toje masėje skendo aštuoni šikšnosparniai. Vėliau radome devintą. Kaip šikšnosparniai ten pateko, taip ir liko mįslė, nes jie miega ir ant žemės nevaikšto", – svarstė V.Rakutis.

Rengiasi valyti

Kol kas dar nepriimtas sprendimas, kaip elgtis su išsiliejusia mase. V.Rakutis užsiminė, kad III fortas tebėra Kauno rajono savivaldybės žinioje, asociacijai leista tik tvarkyti teritoriją.

Direktorius tikino tebesiaiškinantis, kiek kainuotų šiuo metu išsemti nenustatytus teršalus, tačiau neatmeta ir ugniagesių pasiūlyto varianto – laukti iki pavasario, kol masė suskystės, ir  išpumpuoti. Uždaroje pastato dalyje išsiliejusi masė į aplinką nepatenka.

2002 m. III fortas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Forto teritorijoje šikšnosparniams apsaugoti įsteigtas Naujosios Fredos teriologinis draustinis. Dėl ypatingo mikroklimato ir aukšto oro drėgnumo visus Kauno fortus labai pamėgo šikšnosparniai.

Naujosios Fredos (III) fortas seniai žinomas kaip vertinga ir saugotina šikšnosparnių žiemavietė. Žiemojimo laikotarpiu aptiktos aštuonios šikšnosparnių rūšys – septynios iš jų yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.

Mes supratome vieną dalyką – šikšnosparniai ten buvo sumesti.

Įžvelgia sąmoningus veiksmus

Šikšnosparnius fortuose skaičiuoja ir jų saugumu rūpinasi Kauno marių regioninio parko vyriausiasis specialistas Giedrius Vaivilavičius. "Mes supratome vieną dalyką – šikšnosparniai ten buvo sumesti", – pastebėjimais dalijosi biologas.

Specialistas užsiminė, kad toje vietoje yra skersvėjis ir šikšnosparniai ten nežiemoja – jie tūno giliau tunelyje. "Susidaro įspūdis, kad kažkas, prisirinkęs šikšnosparnių, iš kitų vietų juos ten sumetė. Matyti, tarsi sienos būtų daužytos pagaliu, o šikšnosparniai kaip įmanydami lipo sienomis, gelbėjosi", –  niuansus dėstė G.Vaivilavičius. Tokius išsitepusius šikšnosparnius pamatę žmonės ėmė skambinti aplinkosaugininkams ir klausti, ką daryti.

Skaičiuojama, kad požemiuose gyvena apie 2 tūkst. šikšnosparnių. G.Vaivilavičius pataria žiemą po fortus visai nelandžioti, nes tai labai trikdo jautrių šikšnosparnių ramybę, o toks elgesys – sumesti gyvus padarus į neaiškią masę – yra nepateisinamas.

"Turėtų būti aišku, kad negalima žudyti to, kas gyva", – vildamasis supratimo ir norėdamas išsaugoti šikšnosparnius, pastebėjimais dalijosi G.Vaivilavičius.

III forto įgulos ir Garliavos apylinkių "Sąnašos" bendruomenės iniciatyva istorinėse sutvarkytose ir visuomeninėms reikmėms pritaikytose kareivinėse buvo sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas.

Kauno tvirtoves direktorius karo istorikas prof. Valdas Rakutis priminė lietuvių tautos kelią iki Vasario 16-tos akto paskelbimo ir valstybingumo įtvirtinimo. Seniavos, Naugardiškių, Ireniškių seniūnaitis Ovidijus Jurkša papasakojo apie Nepriklausomybės kovų savanorius, kilusius iš III forto apylinkių ir apdovanotus už narsą ir drąsą Vyčio kryžiaus ordinais.

Asociacijos Kauno tvirtovės pirmininko pavaduotojas Raimondas Blaževičius apdovanojo pasižymėjusius asociacijos narius Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio atminimo medaliais, kuriuos sukūrė IV forto įgulos vadas Aleksandras Stepanenko. Skambėjo aidėjo kareivinių skliautuose lietuviškos dainos, atliekamos moterų ansamblio "Jiesia". III forto įgulos štabo viršininkas Andrius Jurkša pristatė šių laikų savanorių uniformas, o KASP Kauno rinktinės savanoriai visiems susirinkusiesiems demonstravo šiuolaikinę ginkluotę. Po pasakojimų ir dainų skambesio renginio dalyviai vaišinosi III forto arbata.