Per artimiausią parą bus išbarstyta dar panašiai tiek. Palyginimui – pernai per visą žiemą, kuri nebuvo labai snieguota, sunaudoti apie 7 tūkst. tonų šio mišinio.

„Kauno švaros“ viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa primena, kad gatvės valomos ir sningant, tik toks valymas nėra toks efektyvus, kokio tikėtųsi vairuotojai.

Anot jo, sekmadienį į Kauno gatves kelininkai išvažiavo apie 15 val. Mestos visos pajėgos: 16 sunkvežimių, dešimt iš jų – su barstytuvais ir sniego valymo peiliais, šeši – tik su sniego valymo peiliais.

Pėsčiųjų zonų valyti ir barstyti smėlio-druskos mišinį išsiųsti trylika traktorių. Be to, pajungtos ir mobiliosios brigados, prižiūrinčios viešojo transporto stoteles, požemines perėjas, kitas pėsčiųjų zonas, kurias sunku pasiekti su specialia valymo technika. Tai sudaro dar apie pusšimtį darbuotojų. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pasiteiravus apie situaciją įkalnėse, J. Tumpa teigė, kad sumaišties įnešė ne tiek pats slidumas, kiek galbūt vairuotojų patirties trūkumas ar neatsakingumas. „Daugiausiai problemų kilo dėl to, kad sustojus įkalnėje kai kuriems buvo sudėtinga pajudėti iš vietos. Jeigu yra judantis eismas, automobiliai tikrai nesustoja, kyla į kalną. Bet vieni ar prisibijo, ar su prastos kokybės padangomis važiuoja… Aišku, oro sąlygos nelepina. Pridrėbė sniego, druska taip efektyviai ir greitai neveikia, taip buvo atsiradę labai slidžių ruožų“, – kalbėjo atstovas.  

Snygio intensyvumas – labai didelis. Galima sakyti – ekstremalus.

Pagrindinės miesto gatvės per pirmas 20 val. buvo barstytos arba valytos po 5-10 kartų.

„Miesto gatvių valymas nenutrūkęs iki šio. Į gatves ir kitas erdves esame išleidę visą savo turimą techniką“, – pirmadienį priešpiet pasakojo J. Tumpa. Dirbama keliomis pamainomis. Darbuotojai keičiasi, tačiau burzgiančios technikos kiekis – maksimalus.

Darbas tokiu tempu, planuojama, dar tęsis apie parą. Maždaug iki antradienio vidurdienio.

„Snygio intensyvumas – labai didelis. Galima sakyti – ekstremalus“, – kalbėjo J. Tumpa. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jis pabrėžė, kad dvigubai ar trigubai daugiau technikos padėtų šiuo atveju greičiau valyti gatves, bet tokio intensyvumo snygis būna tik kartą per metus arba kartą per trejus metus. Tad prisipirkti daugiau technikos, kai didesnio technikos parko poreikis – labai retas, būtų per didelė prabanga miestui. Visais kitais atvejais, pakanka turimų techninių pajėgumų.

Važiavimas įkalne

Važiavimo įkalne savo kasdienybėje neišvengia nė vienas vairuotojas. Nors tai ir skamba ganėtinai paprastai, daugelis nepatyrusių vairuotojų baiminasi suklysti.

„Pradedantiesiems vairuotojams pakankamai didelis iššūkis yra pajudėti iš vietos įkalnėje. Šioje situacijoje ypač svarbu neleisti automobiliui per daug pariedėti atgal. Siekiant to išvengti, geriausia pasinaudoti stovėjimo stabdžiu. Pastaruoju metu gamintojai diegia įvairias elektronines pagalbos vairuotojui sistemas. Viena jų – neleidžia automobiliui riedėti atgal ir taip ženkliai palengvina užduotį vairuotojui“, – sako „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Jei šis manevras atliekamas kelkraštyje, taip pat labai svarbu netrukdyti bei „neužkišti“ kelio kitiems eismo dalyviams. Prieš pradedant važiuoti, apsidairykite, įjunkite posūkio signalą ir prireikus praleiskite kitas transporto priemones.

Važiavimas atbulinės eigos pavara

Ekspertų teigimu, daugelis kritinių situacijų kelyje kyla, jog nepakankamai galvojame apie kitus eismo dalyvius. Važiavimas atbuline pavara reikalauja apmąstyti ir įvertinti, kaip mano elgesį traktuos kiti vairuotojai.

Nusprendus važiuoti atbuline pavara, reikia ne tik nuolatos dairytis, bet ir stengtis iš kitų vairuotojų elgesio suvokti, ar jie teisingai įvertino mūsų atliekamą manevrą.

„Kelyje mes nesitikime, kad automobilis važiuos atbulas, nes tai yra netipiška judėjimo kryptis. Todėl svarbu judriame sraute nejudėti atbuline eiga, nes kiti vairuotojai, net ir degant galinių žibintų šviesoms, gali nesuvokti, kad mūsų automobilis juda, ir tinkamai neįvertins atstumo. Nusprendus važiuoti atbuline pavara, reikia ne tik nuolatos dairytis, bet ir stengtis iš kitų vairuotojų elgesio suvokti, ar jie teisingai įvertino mūsų atliekamą manevrą“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė.

Siekiant išvengti nesusipratimų, prieš pradedant važiuoti atbulinės eigos pavara, vairas turi būti ištiesintas – taip manevrą pradėsite neutralioje pozicijoje ir nereikės staigiai reaguoti bei taisyti esamos padėties. Jau pradėjus važiuoti, vairuotojas gali pasisukti per liemenį ir vairą laikyti kaire ranka, o dešine kur nors atsiremti. Svarbiausia – nepamiršti nuolatos dairytis ir stebėti aplinką.

„Važiuojant atbuline eiga reikia pasirinkti tinkamą greitį – jis turi būti nedidelis. Taip pat būtina efektyviai žvalgytis ir gebėti išlaikyti automobilį norimoje trajektorijoje. Svarbu žinoti, kad važiuojant atbuline eiga automobilis žymiai jautriau reaguoja net ir į menkus vairo pasukimus, todėl venkite staigių judesių vairu – sukite jį švelniai, atsižvelgdami į pageidaujamą važiavimo trajektoriją“, – teigia S. Šuminas.

Kiekvieną antradienį „Regitros“ „YouTube“ bei „Facebook“ paskyrose pasirodo po vieną vaizdo klipą  apie pageidaujamą vairuotojų elgesį prie vairo. Tai tarsi nuotolinės vairavimo pamokos ne tik pradedantiesiems, tačiau ir ilgą vairavimo patirtį turintiems vairuotojams.

Tai jau šešioliktasis „Regitros“ siužetas. Jis skirtas įlipimui ir išlipimui, važiavimui įkalne ir atbulinės eigos pavara.