Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelis sėkmingai įgyvendinamas 29 šalies savivaldybėse. Prie projekto prisijungiančioms naujoms savivaldybėms Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė apie pusę milijono eurų. Iš viso projekto įgyvendinimui šiemet skirta per 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Šis projektas padės plėsti paslaugų ratą pažeidžiamiems žmonėms ir prisidės prie užimtumo sistemos pertvarkos šalyje įgyvendinimo.

Šiemet prie specialaus užimtumo modelio prisijungia keturiolika šalies savivaldybių: Kauno, Švenčionių, Tauragės, Utenos, Šalčininkų, Kėdainių, Ukmergės, Klaipėdos ir Plungės rajonų, Rietavo, Elektrėnų, Palangos bei Vilniaus ir Šiaulių miesto savivaldybės. Planuojama, kad nuo 2023 m. šio modelio pagrindu dirbs visos šalies savivaldybės.

„Dėmesys gyventojų užimtumo ir socialinėms problemoms savivaldybėse sparčiai didėja. Tą rodo savivaldybių noras taikyti naujas priemones, padedančias iššūkių patiriantiems gyventojams veiksmingiau suteikti individualią, jų poreikius atliepiančią pagalbą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, apie trečdalis skirtingų socialinių grupių bedarbių įsidarbintų tik taikant suderintas kompleksines paslaugas ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones.

Vykdant užimtumo sistemos pertvarką, nuo liepos 1 d. atskyrus pasirengusius dirbti ir darbo rinkai besirengiančius asmenis, pastariesiems kartu su savivaldos institucijomis bus teikiama kompleksinė pagalba, kuri padės sugrįžti į darbo rinką.

Šiuo metu 29-iose savivaldybėse įgyvendinant minėtą modelį, pažeidžiamiems asmenims yra teikiama individualizuota pagalba, su jais dirba atvejo vadybininkai. Yra siekiama suderinti užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų bei piniginės socialinės paramos teikimą, didinti nedirbančių asmenų, turinčių daug problemų, socialinę integraciją – socialinį savarankiškumą, motyvaciją dirbti, profesines kompetencijas.

Asmenys mokomi skaitmeninio raštingumo, priklausomybių prevencijos, krizių valdymo, sveikos gyvensenos, finansinio ir kompiuterinio raštingumo. Jiems teikiamos teisininko konsultacijos, pavyzdžiui, dėl įsiskolinimų, psichologo, karjeros konsultanto, krizių įveikimo specialistų pagalba, gali būti teikiama pavėžėjimo paslauga, kitos socialinės paslaugos. Visos minėtos paslaugos asmenims yra parenkamos individualiai ir tik detaliai išsiaiškinus jų nedarbo priežastis.

2021 m. į modelio veiklas buvo įtraukta apie 2200 šalies gyventojų. Iš jų apie trečdalis susirado darbą ir bent dalį laiko dirbo, 6 proc. pradėjo mokytis, savanoriauti, keisti kvalifikaciją.

Modelio įgyvendinimo praktika ir ministerijos atlikta analizė rodo, kad daugeliu atvejų postūmio įsidarbinti reikia visai nedidelio. Nors vidutinis asmens dalyvavimo modelyje laikas iki įsidarbinimo yra 209 dienos, daugeliui atkurti įgūdžius ar išspręsti įsidarbinimui trukdančias kitas problemas užtenka kur kas trumpesnio laiko. Svarbu tai, kad net ir tiems, kuriems sekasi sunkiau, pagalba yra teikiama tol, kol ji yra reikalinga, būtent paslaugų teikimo tęstinumas ir pagalba po įsidarbinimo yra šio modelio sėkmė.

Užimtumo sistemos pertvarkoje – ypatingas dėmesys ilgalaikiams bedarbiams

Dabar dalis Užimtumo tarnybos klientų vengia dirbti, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, ar nebeturi socialinių įgūdžių, nes nedirba jau ilgą laiką (kartais net ilgiau nei dešimt metų). Vykdant užimtumo sistemos pertvarką, planuojama tokių asmenų nebesiųsti pas darbdavius, bet priskirti darbo rinkai besirengiantiems asmenims ir kartu su savivalda bei nevyriausybinėmis organizacijomis padėti išspręsti jų įsidarbinimo problemas suteikiant individualią kompleksinę pagalbą.

Darbo rinkai besirengiantys žmonės toliau bus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir gydomi.

Bedarbio statusas – tik pasirengusiems dirbti

Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą. Darbdaviams bus siunčiami tik bedarbio statusą turintys asmenys. Tikimasi, kad tai pagerins Užimtumo tarnybos paslaugas darbdaviams, – jiems bus siunčiami tik motyvuoti ir tikrai darbo ieškantys gyventojai.

Bedarbio statusas ir tinkamas darbas

Pirmus devynis mėnesius, kol bedarbis turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, bedarbiui bus siūlomas jo kvalifikaciją, kompetenciją atitinkantis darbas.

Siūlomas darbo užmokestis pirmus tris mėnesius turėtų būti ne mažesnis kaip 80 proc. buvusio atlyginimo, o ketvirtą – devintą mėnesiais – 60 proc. Siūlomas darbo užmokestis taip pat negalėtų būti mažesnis už bedarbio tuo metu gaunamą nedarbo socialinio draudimo išmoką. Nuo dešimto mėnesio tinkamas darbas būtų toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

Bedarbio statuso žmogus netektų, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per dvylika mėnesių nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo (nors per tą laikotarpį ir buvo išsiregistravęs iš Užimtumo tarnybos) atsisakytų siūlomo tinkamo darbo. Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą.

Tikimasi, kad šis reglamentavimas padės išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai žmogus, sulaukęs tinkamo darbo pasiūlymo, išsiregistruoja iš Užimtumo tarnybos ir po kurio laiko sugrįžta į Užimtumo tarnybą, tačiau paskatų dirbti neturi.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokią Sveikatos draudimo įstatymo pataisą.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Vytauto Šilinsko teigimu, nauja tvarka atskirs žmones, kurie ieško darbo ir kurie bedarbiais registruojasi tik dėl socialinių garantijų.

„Tikrai yra tokių žmonių, kurie Užimtumo tarnyboje registruojasi ne tam, kad susirastų darbą, – jie registruojasi tam, kad gautų sveikatos draudimą ir neretu atveju tam, kad gautų socialinę piniginę paramą, nes savivaldybės juos siunčia ten užsiregistruoti. Tokiu būdu mes gauname situaciją, kad šitie žmonės apsimeta, kad jie ieško darbo, o mes apsimetame, kad jiems padedame siūlydami darbą, kai iš tikrųjų problemos yra visai kitos ir jas reikia identifikuoti ir pradėti išspręsti“, – Seimo nariams kalbėjo viceministras.

„Įsivaizduokite, jeigu žmogus virš dešimt metų niekur nedirbo, atprato nuo rutinos, jam yra tikrai sudėtinga tiesiog natūraliai atsikelti, nueiti į darbą laiku ir išdirbti aštuonias valandas“, – pridūrė jis.

Viceministro teigimu, visos bedarbių nurodomos priežastys, kodėl jie nedirba, bus analizuojamos.

V. Šilinskas pabrėžė, kad valstybė draus tik tuos žmones, kurie darbo neranda laikinai ir dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, turi pradelstų skolų ir baiminasi, kad įsidarbinus didžiąją dalį atlyginimo nuskaitytų antstoliai, darbo vieta yra toli nuo gyvenamosios vietos, nėra kur palikti vaikų ar jie slaugo tėvus.

„Šitas problemas visų pirma turime identifikuoti, tai yra nustatyti, kad tai yra tos priežastys, dėl kurių žmogus nedirba, ir padėti jas išspręsti. Pabrėžiu, kad visiems šitiems asmenims, kuriuos mes vadintume besirengiančiais darbo rinkai, sveikatos draudimas liktų“, – Seimo nariams sakė V. Šilinskas.

Dabar sveikatos draudimu valstybės lėšomis draudžiami Užimtumo tarnyboje įsiregistravę bedarbiai, tarnybos organizuojamose profesinio mokymo priemonėse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos klerkai aiškina, kad tokiomis represinėmis priemonėmis piliečiai bus ištraukti iš šešėlio į dienos šviesą. Net įrodymų jokių nereikia, kad piktnaudžiaujama valstybės malone. Nepatiko darbo sąlygos – esi šešėlinis žmogus. Blogiau nei nusikaltėlis. Už grotų sėdintys vagys, plėšikai, žudikai draudžiami PSD. Gydomi visų mūsų sąskaita.

Įdomu, ar naujosios socialinės politikos kūrėjai pakeliui iš Vilniaus į pajūrį yra pasukę iš pagrindinio kelio į rajono centrą. Ten pilna šešėlinių žmonių, o va kažką gaminantys darbdaviai dažniausiai suskaičiuojami ant vienos rankos pirštų. Kartais jis yra vienintelis. Ir šiam nuolat trūksta darbuotojų. Kodėl trūksta, jei vadinamojoje darbo biržoje šimtai bedarbių, beje, jau dirbusių pas tą vienintelį? Gal darbo sąlygos netinkamos? Gal uždarbis per menkas? Gal darbdavys nepakenčiamo charakterio, kuriam samdiniai yra laikini darbuotojai, vietoj kurių politikai atvarys naujų bedarbių.

Dalijant pašalpas, kurias reikia atidirbti, nesumokami nei PSD, nei pajamų, nei "Sodros" mokesčiai. Ir stažas nesikaupia.

Verslas mėgsta akcentuoti, kad mažame mieste žmogui gana mažesnio atlyginimo. Siūlyta net minimalią mėnesio algą diferencijuoti pagal gyvenamąją vietą. Aišku, dar patogiau būtų, jei Darbo kodekse atsirastų nuostata, kad provincijoje pilietis privalo dirbti už maistą, drabužius ir apavą.

Nesąmonė? Sąmonė. Jau ir dabar atokiausiose gyvenvietėse, kur nėra jokių darbo vietų, už pašalpas žmonės privalo atidirbti seniūnijai naudingus darbus. Vasarą šienauti, gėlynus ravėti, gatvę šluoti, žiemą sniegą nukasti. Iš esmės – už duonos kąsnį.

Politikai nė neabejoja, kad tai yra teisinga. Nėra ko veltėdžiauti! Taip, nėra ko. Bet. Didmiesčiuose tiems nekvalifikuotiems darbams samdomi darbuotojai. Mokamas ir PSD, ir pajamų mokestis, ir "Sodros". Kaupiasi stažas. Dalijant pašalpas nekapsi niekas. XXI a. vergovė.

„Šiandien su dirbančiais „šešėlyje“ tikrai būdavo problemiška todėl, kad turėdavai dukart per tuos pačius metus gauti įrodymų, kad žmogus dirba „šešėlyje“, kad gauna nelegalias pajamas. Šitas procesas man atrodo gana apsunkintas ir tik teorinis. Kad dukart per metus gautum pranešimą apie tą patį žmogų tikrai kontroliuojančios institucijos turėtų stipriai pavargti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė M. Navickienė.

Pasak jos, ministerijos parengta užimtumo reforma numato, kad UŽT užteks vieno pranešimo apie tarnyboje registruoto bedarbio neteisėtas pajamas, kad galėtų panaikinti jo bedarbio statusą.

„Šitoje vietoje tą garantiją mažiname iki vieno kreipimosi, ir man atrodo, kad tai yra teisinga“, – tikino ministrė. Taip, anot M. Navickienės, UŽT galės greičiau suteikti pagalbą tiems ilgalaikiams bedarbiams, kuriems jos labiausiai reikia.

„Ilgalaikiai bedarbiai kaip tik yra tie, kuriuos mes turime labiau aktyvinti, duoti jiems daugiau paslaugų. Jie gali turėti sudėtingų situacijų ir problemų, ir mes jau turime bandomuosius projektus, kai su tais žmonėmis dirbame su atvejo vadyba ir gana sėkmingai“, – teigė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija lapkritį pristatė numatomus užimtumo sistemos pokyčius. Pasak M. Navickienės, planuojami pakeitimai turi du esminius tikslus: pirma, kokybiškiau atskirti žmones, kuriems iš tiesų reikalinga papildoma parama. Antra, identifikuoti žmones, kurie dirba šešėlyje ir nemokėdami mokesčių naudojasi valstybės teikiama parama.

Reforma taip pat bus siekiama identifikuoti priežastis, dėl kurių ilgalaikiai bedarbiai negali susirasti darbo. Jeigu asmeniui būtų pasiūlomas jo kompetencijas atitinkantis darbas, tačiau asmuo antrą kartą, praėjus pusei metų po pirmojo pasiūlymo, atsisakytų dirbti – jis būtų šalinamas iš bedarbių sąrašų.

Tuo metu darbo rinkai nepasirengusiu būtų laikomas toks asmuo, kuriam per numatytą terminą nebūtų pasiūlomas tinkamas darbas. Toks žmogus būtų registruojamas į neturinčių tinkamos kvalifikacijos žmonių sąrašą. Toks darbo rinkai nepasirengęs asmuo išliktų apdraustas sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

Ministerijos duomenimis, 26 proc. registruotų bedarbių (72 tūkst.) yra ilgalaikiai bedarbiai, iš kurių daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę, virš 27 proc. (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei 2 metus.

Nors politikai pabrėžia, kad ministerija dar nėra registravusi konkrečių įstatymų pakeitimų, tačiau išsakytą idėją kelis kartus Užimtumo tarnybos darbo pasiūlymų atsisakiusius asmenis šalinti iš bedarbių sąrašų abudu parlamentarai vadina teisinga.

„Idėja man atrodo priimtina. Negali parazituoti bedarbiai, kurie kai kada yra piktybinio parazitavimo atvejai. Siūlymas, kuris skamba, kad, du kartus atsisakius pasiūlyto darbo, būtų braukiama iš ilgalaikių bedarbių. Valstybės institucija pasistengia surasti darbą, užimtumą, atlygį. Ne, kaip koks Jemelia rusiškoje pasakoje geriau pagulėsiu ant krosnies – tingiu“, – Eltai teigė E. Gentvilas.

Panašaus požiūrio laikosi ir LSDP frakcijos narys A. Sysas, manantis, kad ilgalaikiams bedarbiams, atsisakiusiems dirbti jiems siūlomą darbą, Užimtumo tarnyba turėtų nutraukti ir sveikatos draudimo įmokų mokėjimą.

„Manau, kad Užimtumo tarnybos funkcijos visiškai kitokios, o ne registruoti bedarbius ir mokėti už juos sveikatos draudimo įmokas. Jeigu jos nebūtų, tai tikrai dalis žmonių neitų į Užimtumo tarnybą, o Užimtumo tarnybai atkristų labai daug administracinio darbo. Ar galima įsivaizduoti, kad vienas tarnybos darbuotojas turi per mėnesį aptarnauti 700 žmonių. Taip ir išeina, kad jie negali susikoncentruoti“, – aiškino jis.

Politikas sutinka, kad kiekvienas asmuo gali prarasti darbą ir kreiptis pagalbos į Užimtumo tarnybą, o ilgalaikių bedarbių atskyrimas į tuos, kurie tiesiog atsisako darbo, ir tuos, kuriems iš tiesų reikalinga pagalba suteikiant naujas kompetencijas, būtų tinkama kryptis.

Siūloma padaryti atskirą sąrašą ilgalaikių bedarbių. O ilgalaikiai, jeigu jiems siūlomas darbas ir jie nenorėtų jo dirbti, nes galbūt jie turi kitų pajamų ar dar kažkokių priežasčių, tai paprasčiausiai tokiais tada neužsiiminėti.

„Siūloma padaryti atskirą sąrašą ilgalaikių bedarbių. O ilgalaikiai, jeigu jiems siūlomas darbas ir jie nenorėtų jo dirbti, nes galbūt jie turi kitų pajamų ar dar kažkokių priežasčių, tai paprasčiausiai tokiais tada neužsiiminėti. Tai būtų logiška. Taip pat nereikėtų mokėti už juos sveikatos draudimo“, – teigė socialdemokratas.

E. Gentvilas: jeigu man pasiūlytų persikvalifikuoti, kai man finansiškai riesta, – imčiausi to

Ministerija taip pat ketina parengti planą, kuomet tinkamo darbo nerandančiam ilgalaikiam bedarbiui būtų sudaromos sąlygos persikvalifikuoti. Tačiau A. Sysas pabrėžia, kad neretai ilgalaikiai bedarbiai apskritai būna praradę visas kompetencijas, todėl juos parengti aukštos kvalifikacijos darbams gali būti sudėtinga. Be to, parlamentaras akcentuoja, kad kai kuriais atvejais rasti bet kokį tinkamą darbą netoli gyvenamosios vietos irgi gali būti sunku.

„Ši vieta ir yra pati sudėtingiausia, nes bepigu kalbėti apie didesnį miestą, kur yra didesnis darbų spektras. O kalbėti apie mažesnį miestelį arba kaimo vietovę, kur darbo vietų nelabai yra, o siūlomas darbas yra už minimumą. Kelionės, jeigu žmogus neturi savo transporto priemonės, o jeigu ir turi, tai degalai kainuoja. Teoriškai viskas lyg ir parašyta, kad persikvalifikavus pasiūlysime kitą darbą, bet ar yra ta darbo vieta kur nors arti gyvenamosios vietos“, – abejones išsakė A. Sysas.

Tačiau jis pabrėžė, kad tokių ilgalaikių bedarbių, kuriems reikalinga užimtumo sistemos pagalba suteikiant naujas kompetencijas, yra tik dalis. Kita dalis, pasak jo, yra tiesiog atsisakantys bet kokio darbo asmenys.

„Su tokiais (atsisakančiais dirbti – ELTA) reikia aiškintis ir baigti tą ilgalaikių bedarbių epopėją“, – tvirtino jis.

Tuo metu E. Gentvilas mano, kad vieną kartą kiekvienam asmeniui, nerandančiam tinkamo darbo, galima pasiūlyti kvalifikacijos keitimo programą.

„Vieną kartą perkvalifikuokime, jeigu žmogus sako: žinote, man netinka griovius kasti, o tinkuoti aš nemoku. Gerai. Griovių kasimas nereikalauja perkvalifikavimo. Na, gal nesi stiprus, bet gal tu gali tinkuoti ar dažyti. Tai perkvalifikuosime ir tada jau nebeturėsi galimybės atsisakyti tinkuotojo ar dažytojo darbo“, – mano liberalas, kartu pabrėždamas, kad iš tiesų darbo paieškomis susidomėję asmenys tokios galimybės tikrai neatsisakytų.

„Jeigu man bus labai riesta finansiškai ir aš negalėsiu pragyventi ir man pasiūlys persikvalifikuoti ir tada sudarys galimybę dirbti ir uždirbti (žinome, kiek dabar statybininkai uždirba), tai aš imčiausi to. Tikiuosi, kad man taip nebus, bet tegul nemeluoja tie daugybė bedarbių, kurie niekaip negali rasti darbo“, – aiškino jis.

Politikas įsitikinęs, kad ilgalaikiai bedarbiai dažnai būna itin išrankūs. Liberalas tikina, kad pats, susidūrus su keblia finansine situacija, pasirinktų praktiškai bet kokį darbą.

„Man patinka vienas prisiminimas dar iš sovietmečio. Tarybinė televizija rodo: kas per keistumai tame kapitalizme vyksta. Buvęs Šveicarijos finansų ministras dirba benzino kolonėlėje degalų pilstytoju. Tai rodo tarybinė televizija, kaip didžiausią kapitalizmo iškrypimą. Nežinau, kas ten norėta pademonstruoti. O man tai atrodo normalu. Buvęs ministras Gentvilas dirbs kokioje nors degalinėje kuro pilstytoju. Normalu, solidu. Bet ne, pasirodo, mūsų bedarbiams, kurie niekada nėra buvę ministrais, netinka eiti dirbti benzino pilstytoju degalinėse. Man duokite ką nors kito“, – pasakojo E. Gentvilas.

A. Sysas palaiko siekį griežčiau vertinti dirbančius nelegaliai: jiems neturėtų būti daromos išlygos

E. Gentvilas sakė palaikąs ir dar vieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos idėją – griežčiau vertinti iš nelegalaus darbo pajamas gaunančius ir Užimtumo tarnyboje užsiregistravusius asmenis. Planuojama, kad tokiems asmenims bedarbio statusas turėtų būti panaikintas iš karto.

„Mes jau pasidarėme gerovės valstybe. Mokėsime, kol tu, vargšeli, būsi bedarbis. O tas vargšelis, žiūrėk, dar kokį nelegalų darbiuką turi, o valstybė moka“, – teigė parlamentaras, kartu pridurdamas, kad, jo nuomone, didelė dalis nelegaliai dirbančių asmenų yra Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai.

„Sakoma, kad Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudaro maždaug 20 proc. Nepavyksta pagauti šitų šešėlyje dirbančių žmonių. Aš nemanau, kad koks nors Seimo narys, ministerijos darbuotojas dirba nelegaliai, kokiame nors baldų fabrike, arba nelegaliai griovius kasa, šieną pjauna. Mano manymu, spėju, kad didelė dalis nelegaliai dirbančių yra būtent tie, kurie yra bedarbiai ir kurie nenori kitur įsidarbinti. Gauna valstybės paramą bedarbio pašalpos pavidalu ir dirba nelegaliai“, – įsitikęs LRLS frakcijos seniūnas.

Ministerijos siekį griežčiau vertinti nelegaliai dirbančius asmenis remia ir A. Sysas. Pasak jo, užimtumo sistemos parama besinaudojantys, tačiau nelegaliai dirbantys žmonės tiesiog gyvena už visų mokesčius mokančių gyventojų sąskaitą.

„Kitų mokesčių mokėtojų sąskaita bandoma gyventi. Tai nesąžininga, nes gyvename valstybėje, kur tai yra mūsų visų bendros pastangos: pensijos, socialinės išmokos, ligos išmokos, ta pati bedarbio išmoka. Tai yra visų mūsų reikalas, o jeigu kas nors gudrauja ir sukčiauja, tai tikrai jiems neturėtų būti daromos išlygos“, – mano socialdemokratas.

ELTA primena, kad antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė numatomus užimtumo sistemos pokyčius. Pasak ministrės Monikos Navickienės, planuojami pakeitimai turi du esminius tikslus: pirma, kokybiškiau atskirti žmones, kuriems iš tiesų reikalinga papildoma parama. Antra, identifikuoti žmones, kurie dirba šešėlyje ir nemokėdami mokesčių naudojasi valstybės teikiama parama.

„Užimtumo tarnyba bedarbio statusą panaikintų iš karto, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas už nelegalų darbą“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo M. Navickienė.

Pasak ministrės, taip pat bus siekiama identifikuoti priežastis, dėl kurių ilgalaikiai bedarbiai negali susirasti darbo. Jeigu asmeniui būtų pasiūlomas jo kompetencijas atitinkantis darbas, tačiau asmuo antrą kartą, praėjus pusei metų po pirmojo pasiūlymo atsisakytų dirbti – jis būtų šalinamas iš bedarbių sąrašų. Tinkamo darbo sąvoka reikštų asmens kompetenciją atitinkantį darbą.

Tuo metu darbo rinkai nepasirengusiu būtų laikomas toks asmuo, kuriam per numatytą terminą nebūtų pasiūlomas tinkamas darbas. Toks žmogus būtų registruojamas į neturinčių tinkamos kvalifikacijos žmonių sąrašą. Toks darbo rinkai nepasirengęs asmuo išliktų apdraustas sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

Užimtumo sistemos pokyčiai šiuo metu derinami su socialiniais partneriais. Vėliau lauks derybos Trišalėje taryboje, o po to projektas bus teikiamas Vyriausybei.

Praranda kvalifikaciją

Nors birželį darbuotojų poreikis darbo rinkoje pasiekė aukštumas ir šiek tiek – 2,8 proc. ilgalaikių bedarbių sumažėjo, tačiau, pasak UŽT specialistų, jų dalis tarp visų darbo ieškančių asmenų ūgtelėjo 1,7 proc.

Šiemet labiausiai – 42,2 proc. (645 asmenys) padaugėjo ilgalaikių bedarbių, norinčių įgyti naują kvalifikaciją ar kompetenciją. Net 48,5 proc. (925 asmenys) daugiau buvo tarp įdarbintų subsidijuojant, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu.

Darbo ieškančių žmonių sumažėjo nuo 277 tūkst. metų pradžioje iki 223,7 tūkst. liepos 1 d.

"Ilgai nedirbantis žmogus praranda turėtą kvalifikaciją ir gebėjimus, dauguma jų neturi stiprios motyvacijos sugrįžti į darbo rinką, o norintieji įsidarbinti dažnai nepasitiki savimi ir nežino, kaip tai padaryti, – aiškino UŽT Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė. – Siekiant sugrąžinti juos į darbo rinką susiduriama su socialiniais ir psichologiniais veiksniais, kurie stipriai lemia šių žmonių karjeros projektavimą. Tolesnis jų sugrįžimas į darbo rinką vyksta palaipsniui, pasitelkiant atvejo vadybininkus."

Sunkiausia seniai nedirbantiems asmenims surasti reikalingų socialinių partnerių, galinčių padėti išspręsti jų problemas. UŽT sako, kad šį darbą greitai ir profesionaliai atlieka būtent vadybininkai.

"Dauguma ilgalaikių bedarbių yra neapsisprendę dėl tolesnės profesinės veiklos, tik trečdalis pasiruošę įgyti paklausią darbo rinkoje profesiją. Jaunesni ilgalaikiai bedarbiai aktyviau renkasi naujas profesijas, vyresni – pasyvią darbo paieškos formą, tačiau sutinka dalyvauti laikinose užimtumo priemonėse (Užimtumo didinimo programose)", – pasakojo V.Kamandulienė.

Vairuotojai – geidžiamiausi

Pirmąjį pusmetį 768 ilgalaikiai bedarbiai įgijo įvairių transporto priemonių vairuotojų – daugiau nei 180, slaugytojų padėjėjo – 57, socialinio darbuotojo padėjėjo – 49, apskaitininko – 44, sandėlio operatoriaus – 40, virėjo – 31, kosmetiko – 18 ir kt. paklausias darbo rinkoje profesijas. Stažuotėje pradėjo dalyvauti 45 ilgalaikiai bedarbiai.

Gausiausiai šalies įmonėse buvo įdarbinta subsidijuojant – 1 797 ilgalaikiai bedarbiai. Darbdaviai daugiausia įdarbino pagalbiniais darbininkais – 269, pardavimų vadybininkais – 88, pardavėjais – 80, valytojais – 65, administratoriais – 59, virėjais – 32 ir kt.

Perkvalifikavimo ir užimtumo priemonėse daugiausia ilgalaikių bedarbių dalyvavo Vilniaus apskrityje – 769, Kauno – 608 ir Klaipėdos – 329.

Vyresni imasi veiklos

UŽT specialistai pastebi, kad tarnyboje registruotiems 50 metų ir vyresniems asmenims šių metų antrąjį ketvirtį įsidarbinti sekėsi geriau nei sausio–kovo mėnesiais: dirbti pradėjo net 56,2 proc. daugiau tokio amžiaus gyventojų. Taip pat didėjo įsitraukimas į aktyvios darbo rinkos politikos priemones – 56,8 proc., o savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo net 72,9 proc. daugiau žmonių.

Beje, sparčiau augo ir įsidarbinimas pagal terminuoto darbo sutartis – 64,9 proc. Tuo metu nuolatinai dirbti pradėjo 54,5 proc. daugiau 50 metų ir vyresnių asmenų.

"2020 m. per mėnesį vidutiniškai įsidarbindavo 3,4 tūkst. darbo ieškojusių vyresnių nei 50 metų gyventojų. Šie metai jiems sėkmingesni – į darbo rinką grįžta vidutiniškai 4,2 tūkst. vyresnio amžiaus asmenų per mėnesį. Jei žvelgtume į laikotarpį nuo 2020 m. pradžios, daugiausia – 5,4 tūkst. klientų įsidarbino šią gegužę", – teigė UŽT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Liepos 1 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 89,1 tūkst. darbo neturinčių vyresnių nei 50 metų žmonių. Iš jų 60,3 tūkst. – vyresni nei 55 metų. Registruotas nedarbas šioje amžiaus grupėje buvo 15,9 proc. Tai – 3 proc. daugiau nei bendras šalies rodiklis, kuris siekia 12,9 proc.

Palyginti su pandemijos pradžia, 50 metų ir vyresnių darbo neturinčių asmenų skaičius liepos 1 d. buvo 20,5 tūkst. (29,9 proc.) didesnis, o registruotas nedarbas – išaugęs 3,2 proc. Palyginti su praėjusių metų liepos 1 d. duomenimis, darbo neturinčių 50-mečių ir vyresnių asmenų skaičius padidėjo 7,2 tūkst. (8,7 proc.), o registruotas nedarbas buvo 1,7 proc. didesnis nei prieš metus.

"50 metų ir vyresnių amžiaus grupės registruotas nedarbas UŽT stebimas nuo 2013-ųjų. Nuo tada šis rodiklis nebuvo nukritęs žemiau kaip 10 proc. ir vidutiniškai viršija bendrą šalies nedarbo lygį 3 proc.", – priminė J.Zemblytė.

Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą 2020 m. per mėnesį vidutiniškai pradėdavo 3,1 tūkst. tokio amžiaus bedarbių. Šiemet vidurkis šiek tiek didesnis – vidutiniškai 3,2 tūkst. per mėnesį. Nepaisant to, kad didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių imasi savarankiškos veiklos, esant ribojimų dėl pandemijos ar tokią veiklą atliekant tik fragmentiškai, tikėtinas dalies šių asmenų grįžimas į UŽT.

Fiksuojama, kad tarp vyresniųjų net penktadalis pradeda dirbti pagal terminuoto darbo sutartis (2020 m. – 19,9 proc., 2021-aisiais – 22,3 proc.). Tai gerokai didesnė dalis nei kitose amžiaus grupėse: 30–49 metų grupėje įsidarbinimas pagal terminuoto darbo sutartis sudaro apie dešimtadalį (10,6 proc.), tarp jaunimo iki 29 metų – dar kiek daugiau (apie 13 proc.).

Tendencijos gerėja

Tarp UŽT registruotų vyresnių nei 50 metų žmonių – daugiau vyrų nei moterų (atitinkamai 50,1 ir 49,9 proc.). Du penktadaliai (41,4 proc.) yra įgiję profesinį, dešimtadalis (11 proc.) – aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dar 29,4 proc. – neturi formaliai įgytos kvalifikacijos.

Stebima ir teigiama tendencija – vyresnio amžiaus grupės registracijos UŽT tempai mažėja: 2021 m. per mėnesį vidutiniškai įregistruojama 5 tūkst. darbo ieškančių 50-mečių ir vyresnių. Tuo metu 2020-aisiais šis skaičius buvo didesnis – 7,6 tūkst. Daugiausia naujų vyresnio amžiaus klientų užsiregistravo 2020-ųjų balandį – 9,9 tūkst. (prasidėjus pandemijai) ir liepą – 9,4 tūkst. (ėmus mokėti darbo paieškos išmoką).

Eurobarometras: šuolis į rekordinį lygį

105,3 balo – tiek, naujausiais duomenimis, birželį pakilo Europos darbo rinkos barometras. Šis rodiklis yra net 10 balų aukštesnis, palyginti su praėjusių metų pirmuoju vasaros mėnesiu. 1,9 balo pakilimas, palyginti su 2021 m. geguže, Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (UTI) pagrindinis rodiklis viršija aukščiausią lygį nuo pirmojo jo matavimo 2018 m. birželio mėn.

"Europos užimtumo tarnybų darbo rinkose prasidėjo reikšmingas atsigavimas", – sakė UTI atstovas Enzo Weberis. Pagrindinės visų dalyvaujančių šalių darbo rinkos rodiklių reikšmės yra akivaizdžiai teigiamos ir viršija 100 balų ribą. Didelius, bent dviejų balų šuolius užfiksavo Islandija, Malta, Belgija, Vokietija, Belgija, Liuksemburgas, Lenkija ir Austrija.

Daugėja optimizmo žvelgiant į nedarbo ir užimtumo augimą. Prognozuojamojo nedarbo rodiklis birželį pakilo 1,8 balo iki 105,8. Užimtumo augimo tarpinis rodiklis augo dviem balais iki 104,8.

Visos Europos darbo rinkos barometro projekte dalyvaujančios valstybinės užimtumo tarnybos pateikia savo teritorijai būdingus rodiklius. Tokius duomenis teikia penkiolika tarnybų, įsikūrusių Austrijoje, Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Danijoje, Belgijos generaliniame direktorate, Belgijoje–Flandrijoje, Vokietijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje ir Belgijoje–Valonijoje.

Tačiau tarp ilgalaikių bedarbių – kitokia tendencija. Per metus jų skaičius išaugo dvigubai – nuo 40,7 tūkst. 2020-ųjų liepos 1 d. iki 97,6 tūkst. šių metų liepos 1 d. Nors birželį darbuotojų poreikis darbo rinkoje pasiekė aukštumas ir šiek tiek – 2,8 proc. ilgalaikių bedarbių sumažėjo, tačiau jų dalis tarp visų darbo ieškančių asmenų ūgtelėjo 1,7 proc. punkto.

Ši bedarbių kategorija sudaro net 43,6 proc. Užimtumo tarnybos klientų.

Užimtumo tarnyba analizuoja jų darbo patirtį ir galimybes šiuos darbingo amžiaus žmones sugrąžinti per kompleksines užimtumo priemones į darbo rinką. Šiemet labiausiai – 42,2 proc. (645 asmenys) išaugo skaičius ilgalaikių bedarbių, norinčių įgyti naują kvalifikaciją ar kompetenciją. Net 48,5 proc. (925 asmenys) daugiau buvo tarp įdarbintų subsidijuojant, palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu.

„Ilgai nedirbantis žmogus praranda turėtą kvalifikaciją ir gebėjimus, dauguma jų neturi stiprios motyvacijos sugrįžti į darbo rinką, o norintieji įsidarbinti dažnai nepasitiki savimi ir nežino, kaip tai padaryti, – sakė vedėja. – Siekiant sugrąžinti juos į darbo rinką susiduriama su socialiniais ir psichologiniais veiksniais, kurie stipriai lemia šių žmonių karjeros projektavimą. Tolesnis jų sugrįžimas į darbo rinką vyksta laipsniškai pasitelkiant atvejo vadybininkus“, – aiškino Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.

Aktyviai bendradarbiaujama su vietos savivalda, socialiniais partneriais per užimtumo didinimo programas, taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir, tik pašalinus svarbiausias kliūtis įsidarbinti, teikiamos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos.

Darbui su kompleksinių problemų turinčiais asmenimis buvo sukurtas skaitmeninis įrankis – Socialinės pagalbos žemėlapis, kuriame atvejo vadybininkai ir kiti specialistai, dirbantys su ilgalaikiais bedarbiais, gali greitai surasti reikalingus socialinius partnerius, galinčius padėti išspręsti jų problemas.

Dauguma ilgalaikių bedarbių yra neapsisprendę dėl tolesnės profesinės veiklos.

„Dauguma ilgalaikių bedarbių yra neapsisprendę dėl tolesnės profesinės veiklos, tik trečdalis pasiruošę įgyti paklausią darbo rinkoje profesiją. Jaunesni ilgalaikiai bedarbiai aktyviau renkasi naujas profesijas, vyresni – pasyvią darbo paieškos formą, tačiau sutinka dalyvauti laikinose užimtumo priemonėse (Užimtumo didinimo programose)“, – pasakojo V. Kamandulienė.

3457 ilgalaikiai bedarbiai šių metų pirmą pusmetį dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Tai sudarė net 43,4 proc. visų pradėjusių dalyvauti šiose priemonėse. 2020 m. – 1973 (24,4 proc. visų dalyvių). Profesiniame mokyme – 1126 asmenys, pameistrystėje – 13, stažuotėje – 45, kompetencijų pripažinime – 21.

Pirmą pusmetį 768 ilgalaikiai bedarbiai įgijo įvairių transporto priemonių vairuotojų – per 180, slaugytojų padėjėjo – 57, socialinio darbuotojo padėjėjo – 49, apskaitininko – 44, sandėlio operatoriaus – 40, virėjo – 31, kosmetiko – 18 ir kt. paklausias darbo rinkoje profesijas. Stažuotėje pradėjo dalyvauti 45 ilgalaikiai bedarbiai.

Gausiausiai šalies įmonėse buvo įdarbinta subsidijuojant – 1797 ilgalaikiai bedarbiai. Darbdaviai daugiausiai įdarbino pagalbiniais darbininkais – 269, pardavimų vadybininkais – 88, pardavėjais – 80, valytojais – 65, administratoriais – 59, virėjais – 32 ir kt.

Perkvalifikavimo ir užimtumo priemonėse daugiausiai ilgalaikių bedarbių dalyvavo Vilniaus apskrityje – 769, Kauno – 608 ir Klaipėdos – 329.

Tęsiamas kartu su 23 savivaldybėmis keletą metų įgyvendinamas Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelis. Šio projekto dalyviai gauna psichologo konsultacijas ir mokymus (individualūs ir grupėms užsiėmimai), teisininko, socialinio darbuotojo, pavėžėjimo paslaugas, krizių valdymo, priklausomybių individualias konsultacijas, finansinio raštingumo mokymus.

Iš 23 savivaldybių net 9 yra Panevėžio KAD aptarnaujamoje teritorijoje (nėra tik Utenos r. savivaldybės). Šiemet daugiausiai naujų dalyvių yra Molėtuose, Visagine, Ignalinoje. Per pusmetį padėta įsidarbinti 65 ilgalaikiams bedarbiams, iš jų – 32 įdarbinti nuolatinai ir 33 – terminuotai.

„Vertinant tai, kad šio projekto dalyviai yra neaktyviausia Užimtumo tarnybos klientų grupė, net ir trumpalaikis jų įdarbinimas vertintinas kaip laimėjimas, nes tai yra žingsnis į esamos situacijos keitimą. Daugiausiai šiemet įdarbintų nuolatiniam darbui Zarasuose – 7, Biržuose – 6 ilgalaikiai bedarbiai“, – pabrėžė Panevėžio Klientų aptarnavimo direktorė Audronė Biguzienė.

Ilgalaikiai bedarbiai taip pat gali dalyvauti Užimtumo tarnybos ES lėšomis finansuojamame projekte „TAPK – Tavo ateities perspektyvų kūrimas“, kur suteikiama parama mokymuisi, judumui ir įtraukiama į remiamą įdarbinimą.

Nurodoma, kad 38,3 proc. ilgalaikių bedarbių iki registracijos buvo nedirbę samdomo darbo, 37 proc. dirbo nekvalifikuotą, 15,2 proc. – kvalifikuotais darbininkais, 8,4 proc. – aptarnavimo sektoriuje ir pardavėjais, 11 proc. – specialistai.

Vyresni nei 50 metų asmenys sudaro daugiau nei 43,5 proc. ilgalaikių bedarbių. Jaunimas iki 29 metų – beveik ketvirtadalį (24,4 proc.) ir jaunimas iki 25 metų – beveik penktadalį (19,5 proc.).

„Žema kvalifikacija arba darbo rinkoje nepaklausi profesija, nepakankama profesinė darbo patirtis, konkrečių žinių trūkumas, nemokėjimas dirbti kompiuteriu, mažas mobilumas – visa tai skatina ilgalaikį nedarbą. Šią problemą galima sieti ir su asmeninėmis žmogaus savybėmis, taip pat su šalies socialine politika. Kita vertus, darbdavių požiūris ar net nusistatymas prieš ilgai nedirbusius asmenis mažina jų galimybes grįžti į darbo rinką“, – sako Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu 41 proc. darbo neturinčių asmenų darbo ieško ilgiau nei pusę metų. Per metus dėl pandemijos darbo paieška pailgėjo, ir ilgiau nei pusmetį darbo ieškančių asmenų skaičius išaugo daugiau nei du kartus. 2020 metais 69,2 proc. darbo neturinčių asmenų padėta įsidarbinti per 6 mėnesius, kiti į darbo rinką sugrįžo per ilgesnį laikotarpį. Trumpiausia darbo paieška truko vieną darbo dieną. Seniausiai registruotas bedarbis 2002 metais.

„Atsisakantys priimti darbo pasiūlymus rizikuoja ilgam iškristi iš darbo rinkos. Dėl pandemijos ir dalies darbų apribojimų ilgėjant darbo paieškos laikotarpiui daugiau asmenų tampa ilgalaikiais bedarbiais. Kaip matome iš stebėsenos, didžioji dalis turi žemą kvalifikaciją arba darbo rinkoje nepaklausią profesiją, nepakankamą darbo patirtį, konkrečių žinių trūkumą“, – sako G. Vitė.

Kaip matome iš stebėsenos, didžioji dalis turi žemą kvalifikaciją arba darbo rinkoje nepaklausią profesiją, nepakankamą darbo patirtį, konkrečių žinių trūkumą.

Pagal profesijų grupes daugiausiai iki registracijos Užimtumo tarnyboje ilgalaikių bedarbių dirbo pagalbiniais darbininkais – 16 tūkst., parduotuvių pardavėjais – 4,2 tūkst., biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais – 3,2 tūkst., lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojais – 1,6 tūkst., kiemsargiais ir giminiškų profesijų darbininkais – 1,4 tūkst., reklamos ir rinkodaros specialistais – 1,4 tūkst. (iš jų 1 tūkst. – pardavimo vadybininkais).

Pagal išsilavinimą 40,8 proc. ilgalaikių bedarbių neturi formaliai įgytos kvalifikacijos. Kiek daugiau nei penktadalis (22,3 proc.) – įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, 36,9 proc. turi profesinį.

Nekvalifikuoto darbo ieško 44 proc. ieško ilgalaikių bedarbių. Daugiausiai – pagalbinio darbininko (22 tūkst.), biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojo (5,1 tūkst.), nekvalifikuoto apdirbimo pramonės darbininko (2,5 tūkst.).

Kvalifikuotais darbininkais nori dirbti 17,6 proc. ilgai nedirbančių asmenų: lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojais – 3,3 tūkst., dažytojais – 1,5 tūkst., variklinių transporto priemonių mechanikais ir taisytojais – 1,1 tūkst. 12,7 proc. pageidautų dirbti paslaugų darbuotojais ir pardavėjais; iš jų – 4,5 tūkst. ieško parduotuvės pardavėjo, 1 tūkst. – apsaugos darbuotojo, 0,9 tūkst. – padavėjo, 0,9 tūkst. – barmeno darbo. 25 proc. pageidautų specialistų darbo. Daugiausiai ieškančių administravimo ir vykdomojo sekretoriaus darbo – 2,5 tūkst., reklamos ir rinkodaros specialisto – 2,4 tūkst. (iš jų 1,5 tūkst. ieško pardavimo vadybininko), apskaitos ir buhalterijos tarnautojo – 1 tūkst.

Ilgalaikiai bedarbiai yra žmonės nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip dvylika mėnesių, ir jaunimas iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip šeši mėnesiai nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

„Turime vieną didžiausių nedarbą. Per metus 68 tūkst. padaugėjo ilgalaikių bedarbių, bet tuo pat metu mes turime 32 tūkst. laisvų darbo vietų pramonėje, kurioje mes nesurandame darbuotojų. Šitos žirklės atspindi, kad pas mus nėra subalansuoto požiūrio į nedarbą ir į darbą. Kažkur mes persubsidijuojame, kad žmonės nenori dirbti, kai kur mes neprimokame toms socialinėms grupėms, kurioms iš tikrųjų reikėtų sumokėti ir galėtų judėti į priekį“, – penktadienį „Žaliasis kursas 2021“ sakė V. Janulevičius.

Jis akcentavo, kad kyla struktūrinio nedarbo rizika ateinančius trejus ketverius metus, o gal net ir dešimtmetį.

„Yra tokie pavyzdžiai Ispanijos, Portugalijos, kur būtent taip ir atitiko, užstrigo vidutiniuose spąstuose“, – sakė LPK prezidentas.

V. Janulevičius taip pat sakė, kad per pastarąjį dešimtmetį žmonių pajamos užaugo 101 proc., o našumas – 29,6 proc.

„Mes tapome 70 proc. mažiau konkurencingi nei buvome prieš dešimtmetį. Turime skirti pramonei pakankamai dėmesio, lėšų, kad investuotų į našumo didinimą. Tai ne tik mokymai, bet ir naujos technologijos, automatizavimas, kad su tuo pačiu skaičiumi žmonių pagamintume daugiau ir pigesnės produkcijos. Dėmesio pramonei pastaruoju metu trūksta“, – teigė V. Janulevičius.

Pasak LPK prezidento, šiuo metu trys ketvirtadaliai Lietuvos eksportuojamų produktų yra sukuriama žemos ir vidutinės pridėtinės vertės grandyse ir tai vienas iš iššūkių.

„Nuo įstojimo į ES pas mus mažai pasikeitė (ekonomikos – ELTA) struktūra ir šiandien tai vienas iš iššūkių, nes ateityje brangstant darbo jėgai mūsų našumas neišsilaikys toks geras ir mūsų eksportas gali trauktis“, – sakė V. Janulevičius.

Užimtumo tarnybos duomenimis, gegužės 1 dieną šalyje buvo registruota 246,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 13,5 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį, bet 53 tūkst. daugiau nei 2020 metų gegužės 1 dieną.

Beveik trečdaliu augo darbo jėgos paklausa – darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 40,5 tūkst. darbo pasiūlymų. Tai didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per pandemijos laikotarpį.

„Paprastai visuomenė, kai kalba apie veltėdžius, tai kalba apie juos (ilgalaikius  bedarbius – BNS)“, – ketvirtadienį Seime, pristatydamas naujai sukurtą Užimtumo tarnybą, teigė L. Kukuraitis. 

Jo teigimu, bandomieji projektai vyks Alytuje, Druskininkuose, Panevėžyje, Akmenės, Pagėgių, Šilutės ir Utenos rajonuose.

L. Kukuraitis pabrėžė, kad kiekvienas rajonas bandys skirtingus modelius, o vėliau labiausiai pasiteisinęs bus įgyvendintas visoje Lietuvoje. Kiekvienoje savivaldybėje dirbs vadybininkai, spręsiantys tokių žmonių nedarbo problemas, bendrausiantys su darbdaviais. 

„Jeigu nesujungsime pastangų visi – darbdaviai, savivaldybės, Užimtumo tarnyba, nevyriausybinės organizacijos, prie tų žmonių neprieisime ir nepadarysime esminio pokyčio, nes jeigu veiksime atskirai, atsiranda visa manipuliacinė erdvė, kaip toks žmogus gali manipuliuoti kiekviena sistema“, – teigė L. Kukuraitis.     

Ministro teigimu, žmogus ilgą laiką yra bedarbis ne tik todėl, kad jis neranda darbo ar jam trūksta darbinių įgūdžių, bet turi ir kitų problemų: „Yra ir psichinės negalios, socialinių, skolų, priklausomybių klausimai, kurie turi būti sprendžiami kompleksiškai“.

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis pabrėžė, kad daug žmonių nedirba, nes namuose slaugo artimuosius ar dėl įvairių priežasčių negali nuvykti iki darbo vietos.

Pasak L.Kukuraičio, dabar Lietuvoje yra 38–40 tūkst. ilgalaikių bedarbių.

Šiose savivaldybėse, kur vyks eksperimentas, nedarbo lygis skiriasi: Akmenėje jis siekia 11,9 proc., Alytuje – 9 proc., Druskininkuose – 8,5 proc., Pagėgiuose – 8,7 proc., Panevėžyje – 6,5 proc., Šilutėje – 8,3 proc., Utenoje – 9,4 procento. 

Ilgalaikiais laikomi bedarbiai iki 25 metų, kai jų nedarbo trukmė siekia daugiau kaip 6 mėnesius, ir vyresni kaip 25–erių asmenys, kai jie darbo neturi ilgiau negu metus.