Statistika šiurpina
Prieš 13 metų spalio 29-oji paskelbta Pasauline insulto diena. Dauguma šalių ją pamini vienokia ar kitokia forma. Taip siekiama supažindinti su pagrindiniais insulto rizikos veiksniais ir priminti, kaip atpažinti pagrindinius ligos požymius ir kada reikia nedelsiant kreiptis pagalbos.
Įspūdinga pasaulinė statistika liudija, kad prevencinės priemonės išties svarbios – kasmet nustatoma nuo 15 iki 17 mln. insulto atvejų visame pasaulyje. Apie 5 mln. pacientų dėl šios priežasties miršta ir tiek pat lieka su žymiu neįgalumu. Insultas – viena pagrindinių mirties priežasčių.
Geriau antsvorio atsikratyti per ilgesnį laiką ir stengtis jį išlaikyti kuo stabilesnį, nei imtis drastiškų priemonių.
Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje gyvena apie 80 mln. žmonių, patyrusių insultą, 50 mln. gyventojų liga paliko ryškius negalios pėdsakus.
"Pastangos mažinti sergamumą yra naudingos ir prasmingos", – įsitikinęs gydytojas neurologas.
Kaip sumažinti riziką
Pasak R.Urbučio, ligos rizikos veiksniai skirstomi į modifikuojamus ir nemodifikuojamus – tuos, kuriuos atpažinę galime imtis priemonių ir sumažinti arba išvengti, bei tuos, kurie nuo mūsų nepriklauso.
Prie pastarųjų priskiriamas amžius ir lytis. Moterims insulto rizika yra didesnė ir ji didėja su amžiumi.
Paskaičiuota, kad jei žmogus turi visus rizikos faktorius susirgti insultu, tačiau imasi priemonių jų išvengti, insulto tikimybė sumažėja net 80 proc.
"Palyginti su tuo, ką šiandien gali medicina ir moderniausi gydymo būdai, gydymui toli iki profilaktikos veiksmingumo. Net laiku pritaikius pačias moderniausias gydymo priemones, pavyzdžiui, trombolizę, nuo mirties išgelbstima arba nuo didelio neįgalumo apsaugomas tik vienas iš keturių pacientų. Profilaktika gerokai veiksmingesnė, todėl toks didelis dėmesys skiriamas būtent jai", – paaiškino gydytojas.
Vienas iš didžiausių rizikos veiksnių – padidėjęs arterinis kraujospūdis. Daugiau nei pusei insulto ištiktų pacientų buvo diagnozuota arterinė hipertenzija. Kitas šiai ligai artimas ir insulto riziką didinantis rizikos faktorius – padidėjęs cholesterolio kiekis.
Rūkaliams, sutraukiantiems per dieną pakelį cigarečių, insulto rizika padidėja net šešis kartus. Net pasyvus rūkymas galimybę susirgti padidina du kartus.
Tyrimų rezultatai rodo, kad atsisakius rūkymo insulto rizika sumažėja po dvejų metų, o po penkerių ji prilyginama nerūkančio žmogaus galimybei susirgti.
Svorį mažinti – palengva
Civilizacijos rykštė – antsvoris taip pat greičiau gali prišaukti insultą. Kas penktas insultą patyręs žmogus turėjo antsvorio. Kuo jis didesnis, tuo labiau išauga tikimybė susirgti insultu. Pakoregavus svorį bei mitybą, smegenų infarkto rizika sumažėja 10 proc.
Pasak R.Urbučio, sužinoję apie gresiančias rimtas ligas, žmonės nori greitų ir veiksmingų priemonių, tačiau drastiškai mesti svorio nepatariama: nevisavertė mityba gali turėti kitų neigiamų pasekmių. Tad mažinti svorį reikėtų palengva – nuo 0,5 iki 1 kilogramo per savaitę.
Komanda: Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyrius (penktas iš kairės vedėjas R.Urbutis) rūpinasi čia patenkančiais insulto ištiktais pacientais. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Geriau antsvorio atsikratyti per ilgesnį laiką ir stengtis jį išlaikyti kuo stabilesnį, nei imtis drastiškų priemonių.
Čia labai svarbu mityba ir fizinis aktyvumas. Žmogus per savaitę fizine veikla turėtų užsiimti bent 2,5 valandos – tai gerokai sumažina riziką susirgti insultu ir miokardo infarktu.
Kenkia gretutinės ligos
Kitas reikšmingas rizikos faktorius – prieširdžių virpėjimas. Šis sutrikimas – gana dažnas, ypač tarp vyresnių žmonių, jis insulto riziką padidina penkis kartus. Esant šiam sutrikimui dažnai skiriami krešumą mažinantys vaistai – labai svarbu, kad pacientas laikytųsi gydytojo rekomendacijų.
Apie 20 proc. pacientų, patyrusių insultą, serga cukriniu diabetu arba apie jį sužino jau ligoninėje.
Jei žmogus turi kelis anksčiau paminėtus rizikos veiksnius, gerokai išauga tikimybė prisišaukti insultą. Tad būtina koreguoti visus rizikos veiksnius, o ne po vieną.
Lietuvoje per metus apie 10 tūkst. žmonių patiria insultą. Apie 85 proc. visų atvejų sudaro išeminis insultas, kai kraujagyslę užkemša trombas.
Panaši statistika fiksuojama visame pasaulyje. Daug retesni hemoraginio insulto atvejai, kai plyšta kraujagyslė ir kraujas išsilieja į smegenis.
Sergamumas lėtai, bet mažėja
Pasak neurologo, palyginus su kitomis šalimis sergamumo insultu statistika Lietuvai nėra palanki. Prieš kelis dešimtmečius mūsų šalis pagal sergamumą buvo tarp pirmaujančių.
10 tūkst. – tiek žmonių Lietuvoje per metus patiria insultą.
Prieš penkerius metus Lietuvoje buvo įkurti penki Insulto centrai, vienas jų – Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Lietuvos higienos instituto duomenimis, per šį laiką sergamumas sumažėjo nuo 11 300 pacientų iki 10 100, t. y. apie 10 proc.
"Tai gana reikšmingas skaičius. Tikimasi, kad ateityje skaičiai bus dar palankesni", – viliasi gydytojas.
Viena iš Insulto centrų funkcijų – gydyti čia patenkančius pacientus, padėti išsiaiškinti rizikos veiksnius ir juos koreguoti. Kartais pakanka pakeisti gyvenimo būdą, prireikus skiriami vaistai.
Svarbiausia – laikas
Insulto centre taikomi progresyviausi gydymo metodai, padedantys pašalinti susiformavusį arterijos trombą ir atkurti kraujotaką. Tai reikia padaryti kuo greičiau.
Vienas iš gydymo metodų yra trombolizė – kai lašinami vaistai padeda ištirpdyti trombą. Jei šio gydymo metodo negalima taikyti, bet trombas yra pasiekiamoje vietoje, atliekama mechaninė trombektomija – trombas pašalinamas mechaniškai.
2018 m. Lietuvoje šie smegenų kraujotaką atkuriantys būdai taikyti daugiau nei tūkstančiui pacientų.
"Pakitimai smegenyse, užsikimšus kraujagyslei ir nutrūkus kraujotakai, pradeda vystytis jau po kelių minučių. Smegenų audinys – pats jautriausias išemijai, tačiau, kraujotaką atkūrus, tam tikros smegenų dalys dar gali atsigauti. Štai kodėl toks svarbus laiko faktorius", – paaiškino R.Urbutis.
Trombolizę galima atlikti per 4,5 valandos nuo pirmųjų insulto požymių. Statistikos duomenys rodo, kad jei tai padaroma per valandą, vienam iš keturių pacientų pavyksta išgelbėti gyvybę arba išvengiama didelio neįgalumo. Jei praeina daugiau nei 3 valandos, tokią galimybę turi tik vienas iš 16 pacientų.
Kaip atpažinti insultą?
Trys dažniausi insulto požymiai: nusviręs lūpų kampas, sutrikusi kalba, rankos silpnumas – juos patiria apie 80 proc. pacientų. Pastebėjus šiuos simptomus, būtina nedelsiant kviesti į pagalbą medikus.
