„Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai nenustatė faktinių duomenų apie tai, kad kelios Lietuvos įmonės vykdo veiklą Krymo pusiasalyje, pažeisdamos Europos Sąjungos sankcijas, (...) todėl priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą“, – rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Prokuratūra bendrovių neįvardijo, tačiau nurodė, kad tirta trijų įmonių veikla. Siekiant patikrinti surinktus duomenis, teisinės pagalbos prašyta Ukrainos teisėsaugos.
Žiniasklaidoje anksčiau minėta viena didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovių „Hanner“, Vytauto Lauručio ir Panevėžio įmonės „Pluošto linija“ valdoma Krymo bendrovė „Pluošto linija“, taip pat Raimondo Tumėno valdoma „BTInvest“.
Prokuratūra skelbia dėl vienos Lietuvos įmonės veiklos Krymo pusiasalyje medžiagą perdavusi FNTT spręsti, ar ji nepažeidė tarptautinių sankcijų.
Pasak Generalinės prokuratūros, nė viena bendrovių į Europos Sąjungą neimportavo Krymo ar Sevastopolio kilmės prekių, taip pat nepardavinėjo bei neeksportavo transporto, telekomunikacijų, energetikos, naftos, dujų ir mineralinių išteklių produktų bei technologijų, neteikė finansinės ar techninės paramos šiems sektoriams, taip pat turizmo paslaugų.
„Bendrovių veiksmai buvo susiję ne su užsienio investicijomis Kryme arba Sevastopolyje, o su iki okupacijos regione turėto turto išsaugojimu arba jo išvedimu iš aneksuotos teritorijos rinkos“, – rašoma prokuroro nutarime.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017 metų vasarą gavus Užsienio reikalų ministerijos informaciją apie galimą Lietuvos įmonių Rusijos taikomų sankcijų režimo pažeidimą.
URM reagavo į dienraščio „Verslo žinios“ paskelbtą informaciją, kad dėl Europos Sąjungos Rusijai taikomų sankcijų sunkumų turi ir kelios Lietuvos bendrovės, plėtojusios veiklą Rusijos 2014 metais aneksuotame Kryme.
Europos Sąjunga sankcijas Rusijai paskelbė 2014 metais, jai aneksavus Krymą ir pradėjus remti separatistus rytų Ukrainoje.
Sankcijos numato, kad į ES šalis draudžiama importuoti Krymo ir Sevastopolio kilmės produktus.
Be to, ES šalių piliečiams ir kompanijoms draudžiama investuoti į Krymą ir Sevastopolį: pirkti nekilnojamąjį turtą, finansuoti Kryme veikiančias kompanijas, teikti turistinės veiklos paslaugas, taip pat tiekti šiam regionui transporto, telekomunikacijų, energetikos, gavybos sektorių prekes ir technologijas.
