-
V. Čmilytė-Nielsen: nėra tikslo skubinti lietuvišką imuniteto paso atitikmenį 1
„Paaiškėjus, kad jau birželį ES gali turėti vadinamąjį imuniteto pasą, darosi akivaizdu, kad mums nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens. Kam leisti lėšas ir kurti produktą, kuris po kelių savaičių pradėtų dubliuotis su europietiškuoju?“ – feisbuke pirmadienį rašė ji.
Pasak parlamento vadovės, šiuo metu racionaliau lėšas skirti padėti verslui, kad šis išliktų.
Ji taip pat svarstė, kodėl Lietuvoje nesiruošiama vertinti antikūnų testo rezultatų, turint galvoje, kad ne visi sirgusieji COVID-19 pranešė apie tai gydytojams, dalis galėjo nežinoti, kad sirgo.
Ji taip pat ragino spręsti, kada gauti antrąjį „AstraZeneca“ skiepą, nes ilgas antrosios dozės laukimas gali sumažinti šios vakcinos populiarumą siekiant papildomų atlaisvinimų pasiskiepijusiems.
Paaiškėjus, kad jau birželį ES gali turėti vadinamąjį imuniteto pasą, darosi akivaizdu, kad mums nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens.
„Medicinos ekspertai kalba apie tai, kad optimalus laikas – 6–8 savaitės. Taigi, arba trumpiname iki šio termino, arba apie imuniteto kodą kalbame po pirmojo skiepo. Kitaip turėsime dar vieną priežastį diskriminacijai. Kai jau turime „vieno skiepo“ vakciną, kitų abi dozės suskiepijamos su trijų savaičių pertrauka“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Ji ragino greičiau atsakyti į šiuos ir kitus su imuniteto pasu susijusius klausimus bei tinkamai pasiruošti visoje ES galiosiančiam žaliajam sertifikatui.
Vyriausybė pirmadienį svarstys ir galbūt priims sprendimą dėl galimybių paso. Šis klausimas bus svarstomas neformaliame Vyriausybės pasitarime.
Galimybių pasas turėtų pradėti veikti prieš bendrą visos Europos žaliąjį sertifikatą, ateityje planuojama šias dvi sistemas integruoti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau pristatė tokio paso idėją – jį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą (persirgę COVID-19) arba gavę neigiamą testo rezultatą.
Ministerijos teigimu, toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.
Anksčiau svarstyta, kad tokia galimybė galėtų atsirasti iki balandžio pabaigos.
-
Prezidentūra: tikimasi, kad Imuniteto pasas startuos vasaros pradžioje 2
Jis taip pat pažymi, kad už Imuniteto paso duomenų tvarkymą atsakingas Registrų centras įsipareigojo pasiruošimo darbus baigti iki vasaros pradžios.
„(Sveikatos ekspertų tarybos metu – ELTA) buvo aptartas Imuniteto sertifikatas: prezidentas palaiko šią idėją ir ragina Europos Komisiją (EK) priimti sprendimus kuo greičiau. Taip pat Lietuvoje yra labai svarbu turėti techninį pasirengimą, kad tas sertifikatas veiktų, nes tai yra vienas iš būdų „atrakinti“ šalies ekonominį ir socialinį gyvenimą saugiai. Tikimasi, kad šis sertifikatas plačia apimtimi startuos vasaros pradžioje“, – žurnalistams antradienį teigė šalies vadovo patarėjas.
EK užtikrins platformos sukūrimą, tačiau nacionalinės valstybės turi sukurti nacionalinius sprendimus, kaip saugiai laikyti duomenis apie skiepijimą, persirgimą ir apie neigiamą testą.
S. Krėpšta taip pat pridūrė, kad kiekviena ES valstybė atsakinga už savo nacionalinės sistemos, kurioje būtų laikomi persirgusių ar pasiskiepijusių gyventojų duomenys, sukūrimą.
„EK užtikrins platformos sukūrimą, tačiau nacionalinės valstybės turi sukurti nacionalinius sprendimus, kaip saugiai laikyti duomenis apie skiepijimą, persirgimą ir apie neigiamą testą, ir juos perduoti, jei žmogus, tų duomenų savininkas, to pageidauja, atlikti patvirtinimo procedūras, pavyzdžiui, kertant sienas. Tie darbai vyksta, ir Registrų centras yra įsipareigojęs pabaigti savo darbus iki vasaros pradžios“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad prezidentas antradienį surengė nuotolinį Sveikatos ekspertų tarybos susitikimą, kurio metu buvo apžvelgta epidemiologinė situacija šalyje, ruošiantis šią savaitę vyksiančiam EVT posėdžiui buvo pristatomos rekomendacijos dėl europinio Žaliojo skaitmeninio sertifikato (Imuniteto paso) kūrimo, taip pat pristatyta VU Santaros klinikų „Žaliosios ligoninės” koncepcija.