„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad toks ECB sprendimas gali reikšti norą patikrinti, kaip esamos sąlygos veikia verslo ir gyventojų galimybes skolintis.

„Neįvyko nieko netikėta, jau praėjusio susitikimo metu rugsėjo mėnesį bankas signalizavo, kad jau bent kurį laiką nedidins palūkanų normų ir pasižiūrės, kaip dabar labai aukštame lygyje vertinant pagal istorinius standartus esančios palūkanų normos paveiks kreditavimą, gyventojų ir įmonių galimybes skolintis“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Mes prognozuojame, kad per artimiausią pusmetį yra didelė tikimybė, kad matysime euro zonos recesiją.

 

Jo manymu, palūkanų normos didinimas ateityje mažai tikėtinas: „Dabar jau matome, kad palūkanų normų tolesnio didinimo tikimybė yra labai maža. Turi įvykti kažkas labai netikėto, labai stiprus ekonomikos augimas, infliacijos šuolis neaišku iš kur gali atsirasti, kuris paskatintų Europos Centrinį Banką kelti palūkanų normas“.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sako, kad palūkanų norma yra pasiekusi piką, jas ECB galėtų didinti nebent išaugus infliacijai.

„Niekas ir nesitikėjo, kad šiandien bus pakeistos palūkanos (...) Tai turbūt yra gerai, kad jokių staigmenų nebuvo, lauksime gruodžio susirinkimo. Neturime lūkesčių ir dėl gruodžio didinimo, ciklas didinimo yra pasibaigęs, nebent infliacija, kažkas labai išgąsdins centrinį banką. Palūkanų normos pikas yra čia, dabar“, – BNS sakė T. Povilauskas.

N. Mačiulis sako, kad ECB jau gruodį gali pranešti apie greitai pasiekiamus infliacijos sumažinimo tikslus, be to, jis privalo atsižvelgti ir į galimą recesiją euro zonoje kitų metų pirmąjį pusmetį ir dėl to mažinti bazinę palūkanų normą.

„Mes prognozuojame, kad per artimiausią pusmetį yra didelė tikimybė, kad matysime euro zonos recesiją, vis tiktai ekonomominis stabilumas yra netiesioginis Europos Centrinio Banko tikslas, bet negalima jo ignoruoti ir matant galimai nedarbo lygio didėjimą, nemokumo lygio didėjimą, tikėtina, kad ECB pakeis kryptį ir jau jau pradės mažinti palūkanas kitų metų viduryje“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Tuo metu Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius sako, kad ECB sprendimas stabdyti pinigų politikos griežtinimą dar nereiškia pasiekto palūkanų normų piko.

„Tai reiškia, kad vertindami dabartinę situaciją jie mano, kad to pakanka, (...) kad toks palūkanų normų lygis padarys reikšmingą įtaką tam, kad būtų grįžtama prie jų užsibrėžto 2 proc. infliacijos (euro zonoje – BNS) tikslo“, – BNS ketvirtadienį sakė L. Marcinkevičius.

Turime suprasti, kad net jeigu 2 proc. infliacijos tikslas bus pasiektas, tai nereiškia, kad pinigų vertė nustos mažėti.

 

„Žinutė sudėliota taip, kad jie (ECB – BNS) neužsiriša sau visiškai rankų, nesako, kad viskas užbaigta, bet pasako, kad jeigu nebus reikšmingų pokyčių su infliacijos dinamika, tokio lygio turėtų pakakti“, – sakė jis.

Pasak L. Marcinkevičiaus, pasiekus 2 proc. infliacijos euro zonoje tikslą, ECB vis tiek turėtų pasvarstyti apie savo pinigų politikos peržiūrą.

„Turime suprasti, kad net jeigu 2 proc. infliacijos tikslas bus pasiektas, tai nereiškia, kad pinigų vertė nustos mažėti. Šią ribą nebūtinai reikia naikinti ar mažinti, tai irgi turbūt nebūtų atsakymas, tačiau reikia peržiūrėti pačią pinigų politiką ir jos veikimo mechanizmą“, – teigė L. Marcinkevičius.

„Jeigu mes imtume 20–30 metų perspektyvą, mūsų amžiaus žmonės dabar atsidėję 1 tūkst. eurų, su tokia infliacija išėjus į pensiją niekur neinvestuota ir padėta po čiužiniu ši suma būtų verta 300 eurų. Tai mes vis tiek turėtume labai reikšmingą pinigų nuvertėjimo mastą“, – kalbėjo ekspertas.

ECB po 15 mėnesių trukusio pinigų politikos griežtinimo šįkart nusprendė pasirinkti laukimo ir stebėjimo taktiką dėl smarkiai pabrangusio skolinimosi ne tik silpstant vartojimui ir lėtėjant infliacijai, bet stiprėjant susirūpinimui dėl gresiančios recesijos.

Tuo metu vidutinė metinė infliacija numatoma didesnė – šiemet ji turėtų siekti 19,2 proc., o kitąmet – 8,7 proc. Rugpjūtį bankas prognozavo atitinkamai 17,8 proc. ir 6 proc. vidutinę metinę infliaciją.

Banko ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad BVP prognozės nekeičiamos visose Baltijos šalyse, kur antrąjį šių metų ir pirmąjį kitų metų pusmečius prognozuojamas ekonomikos susitraukimas.

„Šiemet vis dar auga šalys, bet augimas, aišku, įvyko per pirmąjį pusmetį, o antrąjį šių metų pusmetį visose Baltijos valstybėse prognozuojame BVP susitraukimą ir jis tęsis iki kitų metų vidurio. Tuomet tikėtinas atsigavimas, dėl ko visas kitų metų rezultatas bus artimas nuliui“, – prognozių pristatyme sakė N. Mačiulis.

„Ženkliau sumažinome 2024 metų prognozes. Manome, kad šiuo metu patiriamas energijos šokas perkamosios galios sumažėjimas ir palūkanų normų kėlimas, kuris labai prislopins būsto rinką, jis bus jaučiamas ir 2014 metais dėl to augimas nesugrįš į ilgalaikę tendenciją ir bus šiek tiek kuklesnis nei norėtųsi“, – pridūrė jis.

„Swedbank“ vertinimu, 2024 metais Lietuvos BVP augs 2,1 proc. – 0,4 proc. punkto mažiau nei prognozuota rugpjūtį.

„Ji bus didesnė nei prognozavome šių metų vasarą. Iš dalies dėl to, kad taip pat didiname ir vidutinio darbo užmokesčio prognozę, tai susiję su didesniu nei mes prognozavome minimalaus mėnesinio atlyginimo kėlimu“, – sakė N. Mačiulis.

Ji taip pat sakė nekeičiantis pozicijos, kad infliacija pasiekė piką, tačiau neapibrėžtumas vis dar išlieka dėl energijos išteklių kainų, šilumos bei maisto kainų.

Anot ekonomisto, pastebima, kad gyventojų lūkesčiai yra sumažėję, taip pat matomi ketinimai atidėti didelius ne pirmo būtinumo pirkinius.

Šiemet bankas prognozuoja 5,6 proc. nedarbo lygį, o kitąmet – 6,6 proc., tuo metu darbo užmokestis šiemet turėtų augti 12,6 proc., o kitais metais – 8,5 procento.

„Kol kas neprognozuojame, kad bus nedarbo lygio šuolis ir tai turbūt vienas svarbesnių rodiklių“, – sakė N. Mačiulis.

Prastesnės prognozės pasaulio ekonomikoms

„Swedbank“ prasčiau vertina didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo perspektyvas, tačiau gilaus ir ilgalaikio įšalo neprognozuoja. Nors visose euro zonos valstybėse artimiausiu metu tikėtinas ekonomikos nuosmukis, visgi daugėja ženklų, kad kitąmet infliacija sparčiai mažės.

„Swedbank“ sumažino kitų metų pasaulio BVP prognozę 0,2 punkto iki 1,8 proc. Prognozuojama, kad 2023 metais Vokietijos ekonomika susitrauks 0,8 proc., Švedijos ir JK – 1,1 proc. JAV ekonomika turėtų vis dar augti, tačiau, pasak „Swedbank“ ekonomistų, jos augimas sieks vos 0,2 proc., o visos euro zonos BVP išliks nepasikeitęs.

Anot N. Mačiulio, šiuo metu daugelio pasaulio valstybių augimo perspektyvas slopina dėl infliacijos sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, kylančios palūkanų normos ir itin prasti verslo ir gyventojų lūkesčiai.

„Vis tik kol kas ilgesnio ir gilesnio ekonominio įšalo tikimybė išlieka maža, o 2024 metais jau tikėtinas daugelio ekonomikų atsigavimas“, − teigė N. Mačiulis.

Be to, spalio pabaigoje Europos gamtinių dujų kainos nukrito žemiau 50 eurų už MWh, nors dar vasarą kainų pikas buvo beveik 300 eurų. Vis tik ekonomistų vertinimu, tai tik laikinas atokvėpis ir Europos energijos krizės suvaldymui reikės daugiau laiko.

„Prasidėjus šildymo sezonui dujų trūkumo problema vėl paaštrės, ypač jei Europoje vyraus žemesnė nei vidutinė oro temperatūra. Ateities sandoriai rodo, kad netrukus gamtinių dujų kainos gali vėl pakilti iki 150 eurų už MWh, ir tokiame lygyje išlikti bent iki kitų metų pabaigos“, − sakė N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, Europa alternatyviais energijos šaltiniais ir tiekėjais apsirūpina greičiau nei buvo tikėtasi metų pradžioje. Tačiau situacija energetikos srityje įtempta išliks ir kitų metų žiemą.

Be to, pasak N. Mačiulio, daugelio gyventojų lūkesčius ir perkamąją galią slopina centrinių bankų pastangos kovoti su infliacija sparčiai ir kylančios palūkanos. Rinkose tikimasi, kad kitų metų viduryje ECB bazinės palūkanos pakils iki 3 procentų.

„Finansų ministerija neformuoja biudžeto pagal komercinių bankų prognozes. Mes jas matome ir jas įvertiname bendrame kontekste, bet vis dėlto Finansų ministerija turi savo projekcijų rengimo pajėgumus ir, kaip rodo patirtis, paprastai jų prognozės būna pačios tiksliausios“, – antradienį Seime atsakydama į žurnalistų klausimus kalbėjo I. Šimonytė.

Kaip pažymi premjerė, tuo atveju, jeigu ministerijos prognozės bus keičiamos, kartu būtų tikslinamos ir biudžeto surinkimo projekcijos.

„Manau, kad būtų labai sudėtinga paskui kiekvieno atskiro prognozuotojo nuomonę savo ekonomines projekcijas ir atitinkamai biudžeto projekcijas daryti“, – tikino I. Šimonytė.

Metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą Lietuvoje balandį buvo 16,8 proc. ir toliau viršijo SEB banko ir rinkos prognozę. Pagal infliacijos dydį Lietuvą lenkė tik Estija. Balandį ypač augo maisto prekių kainos – metinis jų pokytis jau buvo didesnis negu 20 procentų.

Gegužę ir birželį mėnesinė infliacija bus šiek tiek didesnė negu ankstesniais metais, o metinė infliacija svyruos ties 17 proc., prognozuoja SEB ekonomistai. Tačiau nuo liepos 1 dienos bus dar vienas mėnesinės infliacijos šuolis dėl maždaug 40 proc. padidėsiančios elektros ir gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams.

Visgi subsidijos bus mokamos tik antrą šių metų pusmetį ir, jeigu elektros ir dujų kainos tarptautinėje rinkoje nemažės, o valstybė tokių pat pagalbos priemonių nepratęs, dar vienas išlaidų šuolis gyventojams gali būti kitų metų sausio 1 dieną. Todėl neišvengiamai tenka didinti vidutinės metinės infliacijos 2022 metais prognozę iki 14,7 proc., kitiems metams – iki 3,8 procento, skelbia SEB bankas.

Tuo metu pagal balandžio pradžioje skelbtas Finansų ministerijos prognozes vidutinė metinė infliacija 2022 metais sudarys 9,8 proc. ir bus didesnė, nei projektuota iki Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, dar labiau kylanti infliacija turėtų pradėti mažėti antroje metų pusėje. Pasak jos, pasakyti, kada infliacija pasieks piką, yra sudėtinga, tačiau 2022 m. pabaigoje, veikiant bazės efektui, kainos staigiai nebeturėtų kilti.