Paklausus, ar žmonės vis drąsiau praneša apie korupcijos atvejus, jie nedvejodami atsakė teigiamai ir pažymėjo, kad Lietuvoje, jų nuomone, korupcijos atvejų vis mažėja. Tačiau žmonių išskirtos sritys, kuriose vyrauja korupcija, deja, vis dar apima gydymo įstaigas, ministerijas ir valstybines įstaigas.

Pagal pranešimus ir duomenis, kova su korupcija ir nusikaltimais tik dažnėja, o prie to smarkiai prisideda atsakingi žmonės. Štai STT praneša, kad net trečdalis jų pradėtų ikiteisminių tyrimų įvyko dėl to, kad apie nusikaltimus pranešė žmonės. Kovai su korupcija padeda ir už vertingą informaciją išmokamos premijos. Apie tai pokalbis su STT Pranešimų nagrinėjimo skyriaus vadovu Miku Bukausku.

– 2022 m. buvo gauta apie 4,7 tūkst. pranešimų apie galimą korupciją. Palyginti su 2020 m., pranešimų – dvigubai daugiau. Ką tai reiškia?

– Tikėtina, kad gyventojai tampa vis nepakantesni korupcijai. Tai rodo rezultatyvią STT veiklą ir vis augantį visuomenės įsitraukimą. Kiekvienas nori gyventi skaidresnėje Lietuvoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip reikšmingai kiekvienas asmuo prisidėjo prie to, kad teisme būtų pasiekta pergalių ir būtų daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų?

– Daugiau nei 30 proc. visų pradedamų ikiteisminių tyrimų STT pradedama pagal asmenų pranešimus. Kaip ryškiausią pavyzdį galėtume pateikti pranešimą apie Vilniaus miesto klinikinės ligoninės veiksmus, darbuotojų galimą kyšininkavimą. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas tęsiamas ir teismo nutartimi jau yra priimti trys kaltinamieji nuosprendžiai, kurių bendra baudų suma siekia 70 tūkst. eurų.

– Ar yra sričių, kur daugiausia problemų ir didžiausia pranešėjų nauda?

– Vertinant 2022 m., daugiausia pranešimų gauname sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, savivaldos ir teisingumo srityse.

– Tarp 4,7 tūkst. pranešimų tik 4 proc., kurie norėjo anonimiškai pateikti informacijos. Ką tai rodo? Žmonės nebijo liudyti ir dalyvauti bendrame procese?

– Tai rodo žmonių augantį įsitraukimą į STT veiklą, jų siekį kartu pasiekti rezultatų.

– Kas dažniau praneša apie galimą korupciją?

– Pranešimai tokie įvairūs. Šiuo metu sunku pasakyti ir išprofiliuoti situaciją. Gaunama informacijos ir iš trečiųjų asmenų. Jie pateikia informacijos apie pačias netikėčiausias situacijas ir valstybės institucijose vykdomas nusikalstamas veikas.

Esame išmokėję 2,5 tūkst. eurų, atskaičiavus mokesčius, sumą vienam asmeniui už pateiktą informaciją.

– Kiek žmonių per praėjusius metus už vertingą informaciją sulaukė atlygio? Kokia išmokėta bendra suma?

– Praeitais metais buvo paskatinti 57 asmenys, pateikę vertingos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Jiems skirta daugiau nei 40 tūkst. eurų.

– Kaip skirstomas atlygis už vertingą informaciją? Ar priklauso nuo korupcijos masto?

– Atlygis yra paskirstomas mūsų direktoriaus įsakymu patvirtintos komisijos. Vertinama pateiktos informacijos kokybė, išsamumas, kiek tai artima ikiteisminio tyrimo pradėjimui.

– Kokia išmokėta didžiausia suma vienam asmeniui?

– 2022 m. mes esame išmokėję 2,5 tūkst. eurų, atskaičiavus mokesčius, sumą vienam asmeniui už pateiktą informaciją.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį informavo, jog tokiais veiksmais bandoma rinkti informaciją apie Lietuvoje reziduojančią baltarusių opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają ir jos aplinką.

Apie VSD perspėjimus pirmasis ketvirtadienį paskelbė naujienų portalas 15min.lt.

Pasak departamento, tokie veiksmai prasidėjo iškart po to, kai dalis opozicijos, nepripažinusios Aleksandro Lukašenkos pergalės suklastotuose prezidento rinkimuose, vengdama režimo represijų, pasitraukė į Lietuvą. Ji suaktyvėjo kilus migracijos krizei.

„Jie (veiksmai – BNS) suaktyvėjo Minskui inicijavus hibridines atakas prie Europos Sąjungos sienų – Lietuvos ir Lenkijos kaimynystėje dirbtinai sutelkus dideles neteisėtų migrantų grupes“, – tvirtina VSD.

Žvalgyba sustiprinta A. Lukašenkos raginimu

Pasak žvalgybos, A. Lukašenka spalio 17 dieną sukvietęs KGB vadovybę ir aukštus karininkus, viešai paragino juos „padidinti užsienio žvalgybos efektyvumą“ – sustiprinti jos puolamąją galią, auginti agentūrinės žvalgybos potencialą ir „kitus metodus bei formas“.

Susitikime, anot VSD, A. Lukašenka kaltino „kolektyvinių Vakarų“ žvalgybas esą planuojant diversijas ir valstybinį perversmą Baltarusijoje, taip pat minėjo Vilniuje iš Varšuvoje „spectarnyboms kontroliuojant“ įkurtus politinės emigracijos centrus, kurie esą kursto radikalus imtis „gąsdinimo akcijų“ prieš valstybės ir visuomenės veikėjus, žiniasklaidos ir jėgos struktūrų atstovus“.

„Vis daugiau baltarusių prašant humanitarinių vizų ar politinio prieglobsčio, Lietuvos žvalgyba perspėjo, kad Baltarusijos KGB gali mėginti verbuoti kai kuriuos pabėgėlius ar infiltruoti savo agentus tarp jų“, – tvirtina VSD.

Pauliaus Peleckio / „BNS Foto“ nuotr.

„Taip siekiama rinkti informaciją apie Lietuvoje dabar reziduojančią baltarusių opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają ir jos aplinką, visuomenines baltarusių organizacijas ir jų narius, kuri padėtų nustatyti galimą jų pažeidžiamumą ir mėginti diskredituoti, daryti įtaką jų veiksmams, sprendimams ir pasisakymams“, – nurodo departamentas.

Departamento teigimu, provokaciniais veiksmais taip pat gali būti siekiama kurstyti Lietuvos visuomenės nepasitikėjimą šalyje prieglobstį radusiais baltarusių opozicijos atstovais ir priešiškumą jiems.

Vienas asmuo – nepageidaujamųjų sąraše

VSD primena, kad šiemet balandį Lietuva įtraukė į nepageidaujamų asmenų sąrašą Ilją Beguną, kuris buvo atvykęs į Lietuvą su humanitarine viza, gauta tarpininkaujant autoritetingai žmogaus teisių gynimo organizacijai (buvo atvykęs į Lietuvą vadinamuoju humanitariniu koridoriumi).

Vis daugiau baltarusių prašant humanitarinių vizų ar politinio prieglobsčio, Lietuvos žvalgyba perspėjo, kad Baltarusijos KGB gali mėginti verbuoti kai kuriuos pabėgėlius ar infiltruoti savo agentus tarp jų.

„Bėgliu nuo režimo susidorojimo prisistatęs informacinių technologijų specialistas Vilniuje šliejosi prie S. Cichanouskajos aplinkos, paramą baltarusių pabėgėliams teikiančios organizacijos „Dapamoga“, fondo „Strana dlja žizni (SDŽ), kitų egzilijoje veikiančių darinių. Suartėti su jais minėtas asmuo siekė, be kita ko, megzdamas romantinius ryšius ir bičiulystę su jų talkininkėmis ir aktyvistais“, – tvirtina žvalgyba.

VSD nurodo, kad metų pradžioje I. Begunas, galimai atlikęs užduotį, paskubomis išvyko iš Lietuvos į Baltarusiją, palikęs net dalį asmens dokumentų. Netrukus po to kai kurios Vilniuje veikiančios baltarusių organizacijos pranešė apie pavogtus duomenis iš jų kompiuterių. Vos atsiradęs Baltarusijoje I.Begunas sudalyvavo režimą aptarnaujančio TV kanalo ONT laidoje, kurioje pasakojo nusivylęs išeivijon pasitraukusia opozicija, sakė supratęs, esą pastaroji veikia prieš valstybę, ir netrukus prisijungė prie vadinamojo „Demokratinių jėgų apskritojo stalo“ – tariamai opozicinės organizacijos, veikiančios režimo pritarimu.

„Paaiškėjus šioms aplinkybėms, vienas asmuo iš baltarusių opozicijos aplinkos geranoriškai atskleidė be blogų ketinimų suteikęs tam tikros informacijos I. Begunui, kurios dalis vėliau atsirado propagandiniuose režimo kanaluose, siekiant kompromituoti opoziciją. Lietuvos žvalgybos vertinimu, panaši veikimo schema nebuvo išimtinė, ją mėginta pritaikyti dar keliais atvejais“, – teigiama departamento įraše feisbuke.

Lietuvos žvalgybos vertinimu, panaši veikimo schema nebuvo išimtinė, ją mėginta pritaikyti dar keliais atvejais.

„15min“ teigia surinkę duomenų apie dar vieną panašią situaciją. Pasak portalo šaltinių, buvęs Baltarusijos teisėsaugos darbuotojas Andrejus Abramenka dar būdamas Baltarusijoje kreipėsi į juos su prašymu padėti nelegaliai patekti į Lietuvą ir čia pasiprašyti prieglobsčio.

Jis į Lietuvą pateko neteisėtai kirtęs sieną Varėnos rajone, vėliau dingo iš akiračio. Po kelių savaičių platformoje „YouTube“ pasirodė šio asmens pasakojimas apie migrantų gabenimą per sieną, skelbti esą slapta įrašyti pokalbiai su Lietuvos pareigūnais.

Ragina pranešti apie verbavimą

VSD primena, jog prevenciniais tikslais stebi ir vertina kai kuriuos asmenis, jau atvykusius į Lietuvą nelegaliai ar su humanitarinėmis vizomis, ir laukiančius sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo.

Tuo tarpu baltarusių išeivijai ir platesnei visuomenei tampa prieinami Minsko režimo talkininkų duomenys, kuriuos didelėmis apimtimis nutekina režimui oponuojanti programišių grupė „Kiberpartizanai“ ir organizacija BYPOL, vienijanti buvusius Baltarusijos valstybės saugumo, teisėsaugos ir teisėtvarkos, kariuomenės pareigūnus, siekiančius demokratinių permainų savo šalyje.

Žvalgyba perspėja Minsko režimo galimai verbuojamus baltarusių pabėgėlius nesivelti į nusikalstamą veiklą Lietuvoje, kurią nustačius tokiems asmenims būtų taikomos įstatymų numatytos baudžiamosios sankcijos.

Asmenys, patyrę Baltarusijos režimo slaptųjų tarnybų dėmesį ar pastangas megzti kontaktą su jais, raginami kreiptis į VSD pasitikėjimo liniją telefonu 8 700 70 007 arba elektroniniu paštu pranesk@vsd.lt, jiems garantuojamas konfidencialumas.

Europos Parlamento (EP), Europos Komisijos (EK) ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) deleguoti derybininkai teigia, kad sutartis palengvins kovą su sukčiavimu, korupcija ir mokesčių vengimu, taip pat sumažins žalą gyventojų sveikatai ir aplinkai.

„Turime apsaugoti visuomenei naudos duodančius pranešėjus nuo bausmių, atleidimo, perkėlimo į žemesnes pareigas ir ieškinių“, – sakė EK, pagrindinės bloko vykdomosios valdžios struktūros, pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas).

„Šios naujos ES mastu galiosiančios taisyklės dėl pranešėjų apsaugos būtent tam ir skirtos. Užtikrinsime, kad jie galės saugiai pranešti apie ES teisės pažeidimus daugelyje sričių“, – išplatintame pareiškime cituojamas F. Timmermansas.

Šį teisės aktą, kurio projektą pernai balandį pasiūlė EK, dar turi peržiūrėti teisininkai ir pateikti ją tvirtinti valstybes nares vienijantiems EP bei EVT.

Europos Parlamentas vadina pasiektą susitarimą „pirmąja ES mastu galiosiančia (priemone) pranešėjams apsaugoti“, leisiančia jiems rinktis, kam pranešti apie pažeidimus – nacionalinėms institucijoms ar ES struktūroms.

Anot parlamentarų, naujosios taisyklės „tiek apsaugos (pranešėjus), tiek skatins pranešti apie ES teisės pažeidimus“.

Tokiems pažeidimams priskiriamas mokestinis sukčiavimas, pinigų plovimas, taip pat įstatymų nesilaikymas viešųjų pirkimų, gaminių ir transporto saugos, aplinkos apsaugos reikalavimų, visuomenės sveikatos ir duomenų apsaugos srityse.

Taisyklėmis taip pat siekiama garantuoti, kad atskleidžiama informacija liks konfidenciali, sakoma EP pareiškime.

„Sutartas tekstas aiškiai draudžia persekioti informatorius ir numato jiems apsaugą nuo suspendavimo, skyrimo į žemesnes pareigas, bauginimo ar kitų susidorojimo formų“, – nurodė parlamentas.

Institucija pridūrė, kad teisės akto projektu taip pat numatoma apsauga su informatoriais susijusiems asmenims, tokiems kaip kolegos, artimieji ir tyrimus atliekantys žurnalistai.

Pasak EP, bloko valstybės narės turi teikti informatoriams „išsamios ir nepriklausomos informacijos“, kaip pranešti apie pažeidimus, taip pat teikti jiems teisinę, finansinę ir psichologinę paramą.

Šiuo metu pranešėjai apsaugomi toli gražu ne visose Bendrijos šalyse, o aiškias teisines garantijas siūlo tik dešimt valstybių: Airija, Didžioji Britanija, Italija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Slovakija, Švedija ir Vengrija.

Europos Komisijos teigimu, pranešėjai atliko svarbų vaidmenį vadinamajame „dyzelgeito“ skandale, kilusiame paaiškėjus, kad automobilių gamintoja „Volkswagen“ montuodavo įrenginius, leidžiančius klastoti taršos bandymų rezultatus.

EK atstovai taip pat priminė, kad informatoriai padėjo atskleisti pažeidimus, galimai įvykdytus bendrovės „Cambridge Analytica“ – nebeveikiančios britų politinių konsultacijų įmonės, kaltinamos be leidimo rinkus milijonų socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų duomenis.

Žmones vis sunkiau įtikinti

EP plenarinių posėdžių salėje Strasbūre pirmadienio vakarą pristatyta idėja sukurti nepriklausomą informacijos rinkimo biurą, kuris padėtų informatoriams saugiai disponuoti savo turima informacija. Anot idėjos iniciatorių, tai padėtų geriau kovoti su ES finansuojamų projektų įgyvendinimo pažeidimais.

Kad jų apstu, garsiai kalba toli gražu ne vienas europarlamentaras. Pavyzdžiui, vengras Tiboras Szanyi teigia, kad jo šalyje viskas vyksta vyriausybiniu lygiu.

„Bent jau Vengrijoje galimybės (apsaugoti informatorius – red.) yra tik teorinės. Vyriausybės ir jos institucijų pagrindinis vaidmuo ten – švaistyti ES lėšas. Žmonės dažnai praranda darbo vietas, kai paskelbia vienokį ar kitokį komentarą žiniasklaidoje, dažnai kaltinami, kad yra kitų valstybių žvalgybos agentai. (...) Tie žmonės rizikuoja net savo gyvybe“, – tvirtina T. Szanyi bei pabrėžia, kad esant tokiai padėčiai žmones labai sunku įtikinti papasakoti apie kitų padarytus nusikaltimus.

Tokios nuomonės laikosi ne tik jis. Airis Luke`as Mingas Flanaganas priminė jo tautiečio Jonathano Sugarmano atvejį. Aukštas pareigas užėmęs bankininkas atskleidė vieno Airijos banko likvidumo pažeidimus prieš pat 2008 metų pasaulinę krizę, tačiau nuo jo nusisuko ne tik finansus reguliuojanti institucija, bet ir potencialūs darbdaviai – jis iki šiol neranda darbo.

„Kol tai nepasikeis, žinutė labai aiški – jei tu būsi informatorius, tu tik nukentėsi. Turime imtis veiksmų, kad neplistų dar didesnis skepticizmas“, – įspėja L. M. Flanaganas.

Dėmesys ir žurnalistų apsaugai

Neliko pamiršti ir apie valdžios nuodėmes visuomenę informuojantys žurnalistai, kuriems, anot europarlamentarų, taip pat būtina kuo didesnė apsauga visos ES lygiu.

„Pastarieji informacijos nutekinimai, pavyzdžiui, „Panama Papers“ skandalas (duomenų apie daugybę vienos teisinės firmos klientų, laikiusių turtą neskaidriose ofšorinėse įmonėse, nutekinimas – red.), parodo, kaip svarbu užtikrinti tiriamosios žurnalistikos vaidmenį kovojant su mokesčiu slėpimu ir sukčiavimu“, – perspėja už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos (EK) komisarė Margrethe Vestager.

Informatorių vaidmens svarbą rodo ir 2016 metais EK atliktas tyrimas, rodantis, kad maždaug 960 atvejų apie sukčiavimą (apie 40 procentų visų atvejų) pranešė būtent informatoriai.

Tačiau baimė visgi užtildo ne vieną galimą informatorių. Anot „Transparency International“ praėjusių metų pabaigoje atlikto tyrimo, tik vienas iš keturių ES piliečių mano, kad pranešdamas apie korupciją asmuo gali padėti išspręsti jos problemą. Trečdalis apklaustųjų prisipažino bijantys pranešti. Jų skaičius tokiose šalyse, kaip Prancūzija, Olandija ir Portugalija, siekė net 50 procentų.

Tiesa, anot tyrimo, daugybė žmonių pripažįsta, kad korupcija yra viena iš trijų pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria jų valstybė, – taip mano daugiau nei pusė apklaustų ispanų (66 procentai), slovėnų (59 proc.), kroatų ir portugalų (po 51 proc.) bei lietuvių (54 proc.).

Pritarė rezoliucijai

Antradienį EP priėmė rezoliuciją, kurioje siūlo nedelsiant parengti veiksmingą Europos informatorių apsaugos programą, kuri būtų taikoma ir žurnalistams, užsiimantiems tiriamąja žurnalistika.

Europos Komisija raginama dar šiemet pasiūlyti teisės aktą dėl „veiksmingos ir visapusės Europos informatorių apsaugos programos“, kuri apimtų bendroves, valstybės įstaigas ir nepelno organizacijas ir kuri padėtų užtikrinti tinkamą ES lėšų naudojimą. Savo ruožtu europarlamentarai ragina tas ES šalis, kurios dar nėra patvirtinusios teisinių informatorių apsaugos principų, kuo greičiau tai padaryti.

Kartu siūloma sukurti nepriklausomą ES informacijos rinkimo biurą su padaliniais ES valstybėse, kuris padėtų informatoriams atskleisti turimą informaciją apie galimus ES finansinių interesų pažeidimus, apsaugant jų konfidencialumą. Kol šis biuras bus įsteigtas, siūloma sukurti specialų Europos Parlamento padalinį, kuris galėtų priimti tokius informatorių pranešimus ir padėtų juos apsaugoti.

Parlamentas „pabrėžia tiriamosios žurnalistikos svarbą“ ir ragina naujuoju teisės aktu užtikrinti tiriamosios žurnalistikos atstovams „tokią pačią apsaugą kaip ir informatoriams“. „Valdžios institucijos neturėtų riboti ar mažinti informatorių ir žurnalistų gebėjimų dokumentuose užfiksuoti nelegalias, neteisėtas ar žalingas praktikas ir [jas] atskleisti, nes geranoriškas tokios informacijos atskleidimas ir viešasis interesas yra prioritetas“, – pažymi europarlamentarai. Jie ragina valstybes nekriminalizuoti informatorių veiksmų atskleidžiant neteisėtą ES lėšų naudojimą, taip pat „užtikrinti, kad už bet kokius represinius veiksmus informatorių atžvilgiu būtų atitinkamai baudžiama“.

Rezoliucijai pritarė 607 EP nariai, 16 nepritarė, o 70 susilaikė.

Lietuvoje taip pat susirūpinta informatorių teisėmis

Kol kas informatorių teisėmis rūpinamasi tik valstybiniu lygiu. Vienas tokių pavyzdžių – Lietuva. Praėjusią savaitę Lietuvoje nuspręsta tobulinti ir iš naujo Seimui teikti svarstyti Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, kuriuo norima užtikrinti apie galimai neteisėtą veiką galinčių pranešti informatorių apsaugą.

Įstatymo projekte taip pat numatoma apsunkinta galimybė atleisti pranešėją iš darbo, nustatomas reikalavimas tam tikromis aplinkybėmis sumokėti pranešėjui kompensaciją, draudimas skleisti neigiamą informaciją apie pranešėją, taip pat nustatoma pranešėjo ir jo šeimos narių apsauga nuo bauginimo ir persekiojimo.

Pranešime spaudai cituojama konservatorė Agnė Bilotaitė mano, kad vis dar nėra pakankamos pranešėjų teisinės apsaugos, o 2010 metais parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ teiktas įstatymo projektas turi spragų.

„Transparency International“ organizacijos atstovai konstatavo, jog mūsų šalies valdžios institucijų vadovai nėra suinteresuoti skatinti pranešimus apie korupciją, o raginimai skambinti specialiu telefono numeriu dažniausiai tėra formalūs ir naudos neduoda.

Apie korupciją praneša tik 7 proc. lietuvių

2010 metų liepą Seimo narių grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ iniciatyva buvo surengta atvira diskusija su valstybės institucijų atstovais, kurie ir pateikė pasiūlymą priimti Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą. Jį inicijavo „Transparency International“ Lietuvos skyrius, tobulino Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tačiau Seimas tuokart nusprendė, kad būtinybės priimti šį įstatymą nėra.

Vyriausybė dar 2003 metais patvirtino tvarką, pagal kurią asmeniui, suteikusiam vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas, gali būti išmokama vienkartinė išmoka, tačiau iki šiol nė vienam asmeniui ji nebuvo paskirta. Vyriausybės nutarimas nurodo tik didžiausią atlygį už informaciją – 10 proc. nuo išieškotos žalos sumos, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų).

Naujausios apklausos rodo, kad tik 7 proc. lietuvių praneša apie pastebėtą korupcijos atvejį. Tik 15 proc. apklaustų lietuvių mano, kad apie korupciją būtina pranešti teisėsaugai.

Šiuo metu Vilniuje Jungtinių Amerikos Valstijų vienas iš pagrindinių televizijos kanalų ABC drauge su Lietuvos įmone „Baltijos filmų paslaugos“ filmuoja aštuonių dalių serialą  „Informatoriai“, pagrįstą istoriniais faktais.  Veiksmas vyksta 1985-ais metais, Šaltojo karo tarp JAV ir Sovietų Sąjungos metu. Televizijos aštuonių serijų projekte vaidina Lietuvoje gerai žinomi aktoriai Leonas Pobedonoscevas, Sigitas Račkys, Arvydas Dapšys ir kiti.  Amerikiečiams Lietuvos sostinėje padeda Vilniaus kino biuras.

Gruodžio 2 - 7 dienomis Vilniuje periodiškai iki 3 minučių bus stabdomas eismas gatvėse, kuriose vyks filmo „Informatoriai“ filmavimas.

Pirmadienį, gruodžio 2 d., nuo 16 iki 18.30 val. eismas bus periodiškai ribojamas Raugyklos gatvėje, o nuo 18.30 iki 20.30 val. Pylimo gatvėje ties 41–45 numeriu pažymėtu pastatu.

Antradienį, gruodžio 3 d., nuo 10 iki 11 val., eismas periodiškai bus stabdomas A. Jakšto gatvės dalyje tarp Kaštonų ir Šermukšnių gatvių, nuo 16 iki 21.30 val. Lakštingalų ir Žuvėdrų  gatvių sankirtoje.

Trečiadienį, gruodžio 4 d., nuo 7.30 iki 16 val., ir ketvirtadienį, gruodžio 5 d., nuo 7.30 iki 16 val. ir nuo 18 iki 22 val., ir, penktadienį, gruodžio 6 d. nuo 7.30 iki 15 val. eismas bus kartais apribotas Lakštingalų ir Žuvėdrų  gatvių sankirtoje.

Šeštadienį, gruodžio 7 d., eismas periodiškai bus stabdomas nuo 7.30 iki 16 val. Sukilėlių, Drujos ir Subačiaus gatvėse ties „Neste“ degaline (Subačiaus g. 64), filmavimo metu taip pat bus užtvertas vienas iš įvažiavimo kelių į degalinę. Taip pat šeštadienį nuo 17 iki 19.30 val. eismas bus periodiškai apribotas ir Vinco Kudirkos aikštės gatvėje, šalia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir „Gedimino 9“ pastatų.

Filmuojant filmą, kitą savaitę planuojama, kad eismas periodiškai iki 3 minučių bus sustabdytas ir gruodžio 14 d.  nuo 8 iki 12 val. prie pastato Aukų g. 2, o gruodžio 21 d. nuo 9 iki 11 val. J. Tumo-Vaižganto gatvės dalyje tarp Gedimino prospekto ir  J. Savickio gatvės.

Serialo „Informatoriai“ („The Assets“) komandą sudaro beveik  2000 lietuvių.  Filmavimas Vilniuje prasidėjo spalio gale ir baigsis gruodžio pabaigoje. ABC kanalo  žiūrovai  pirmą seriją  galės pamatyti jau sausio 2 dieną.

Lapkričio 8, 15 ir 19 dienomis, filmuojant filmą „Informatoriai“, Vilniuje bus ribojamas eismas.

Filmavimo metu periodiškai iki 3 minučių transporto eismas bus stabdomas:

Šiandien, lapkričio 8-ąją, 14–16.30 val. Vinco Kudirkos aikštės gatvėje (užimant ir dalį Vinco Kudirkos aikštės už paminklo Vyriausybės pastato link);

Lapkričio 15 d. 11–13 val. Pylimo gatvės dalyje nuo 55 iki 59 numeriais pažymėtų pastatų ir Pylimo gatvės 57 namo vidiniame kieme;

Lapkričio 19 d. 10–14 val. ir 20–21 val. A. Tumėno gatvėje, šalia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Šeštadienį Kauno gatvėje kas keletą minučių buvo stabdomas eismas. Gyventojų mašinoms sustojus, į gatvę išriedėdavo žigulių „paradas“. Tai tikrai ne senovinių mašinų paroda. Sostinėje filmuojamas ABC televizijos serialas “Informatoriai”.

Vidurdienį – ant Žvėryno tilto, popiet – Kauno gatvėje darbavosi kuriamo serialo “Informatoriai” filmavimo grupė. Sovietmetį menančiais drabužiais apsirengę aktoriai, ant pastatų iškabinėti rusiški plakatai, kuriuose šlovinama taiką iškovojusi ir žmoniją išgelbėjusi tarybinė liaudis, gatvėje važinėjo senukai žiguliai.

Baigę filmuoti scenas Kauno gatvėje, filmavimo komanda ir aktoriai išvyko į Reformatų skverą.

Dėl filmavimo darbų Vilniuje buvo ribojamas eismas, pakeistas ir viešojo transporto eismas, išskyrus troleibusus.

Serialas pradėtas filmuoti šios savaitės pradžioje. Filmo kadrams pasirinktos įvairios Vilniaus vietos: Gedimino prospektas, Bernardinų, Šiltadaržio, Vaidilutės, Geležinkelio, Teatro, Kauno, Kaštonų, Subačiaus, Aušros Vartų, Jono Basanavičiaus ir kitos gatvės. Baigti darbus ketinama spalio 31 d.