Aptartos Ukrainos grūdų eksporto per Klaipėdos jūrų uostą problemos, elektromobilių perspektyvos ir jų įkrovimo stotelių infrastruktūra, dviračių trasos miestuose.
– Kas atlikta Giraitėje ir viename sudėtingiausių valstybinės reikšmės kelių?
– Tai gražaus projekto ir etapo pabaiga. Toje vietoje eismo intensyvumas yra apie 40 tūkst. transporto priemonių per parą. Kai kam nors reikėdavo apsisukti automagistralės viduryje, tai sukeldavo daug sudėtingų situacijų. Eismo saugumo klausimas išspręstas pastačius viaduką, naują pėsčiųjų tiltą. Turime aukščiausio lygio automagistralę, kuri yra ir „Via Baltica“ europinė transporto koridoriaus dalis.
– Kovo pabaigoje buvo atidaryta viena Kleboniškio tilto dalių. Savivalda stabėjosi, kodėl taip vėlai, nes darbai buvo baigti prieš Naujuosius metus. Kodėl užtruko atidarymas?
– Man, kaip ministrui, visada norisi greičio. Kai kur objektyvios aplinkybės leidžia greičiau įgyvendinti, kitur – ne. Reikėjo atlikti konstrukcijų atsparumo bandymus, kad nebūtų nelaimių. Vidurinio Kleboniškio tilto rangos sutartis turėtų būti pasirašyta rudenį. Tikiuosi, procesas bus sklandesnis.
– Kada prasidės vidurinio tilto darbai?
– Tikimės, metų antroje pusėje. Pabaiga turėtų būti 2024 m. Tai priklausys nuo rangovo.
– Ar paskui laukia pietinio tilto dalis?
– Taip. Neįmanoma visų tiltų tvarkyti vienu metu, nes Lietuvoje, gal net Baltijos šalyse, susidarytų didžiausias kamštis. Tuomet laukia dar vienas objektas – tiltas per Kauną automagistralėje. Tai sudėtingas objektas. Tikėtina, reikės statyti laikinąjį tiltą, kad būtų galima sutvarkyti dabartinį. Jis svarbus ir kariniam mobilumui. 2025–2026 m. visi eismo darbai šioje vietoje bus baigti ir tiek kauniečiams, tiek miesto svečiams nekils trukdžių.
– Neseniai Kauno savivaldybė paskelbė, kad kiek pristabdomi Kėdainių tilto statybos darbai, nes nėra garantijos, jog iš Vyriausybės gaus finansavimą. Ar teko bendrauti su administracijos atstovais dėl naujo tilto?
– Neseniai kalbėjau su Kauno miesto meru. Delegacija turėtų atvykti į Vilnių ir bandysime kalbėtis. Iššūkis dvejopas. Viena vertus, valstybė atsako už valstybinius kelius – Giraitės viadukas, tiltai ir pan. Kita vertus, savivaldybės kartais pačios nepajėgios įgyvendinti vietinės reikšmės objektų. Ypač svarbūs objektai, kurie turi reikšmės ne tik miestui, bet ir valstybei. Dabar taip pat vertinsime Kėdainių tilto galimybes. Iš ministerijos pusės visada norisi, kad objektų būtų daugiau, nes sutaupome laiko, išvengiame spūsčių, švaresnis oras. Pozityviai žiūriu į objektus, kurie gerina eismo sąlygas. Kita dalis – finansinės galimybės.
– Kokia situacija dėl grūdų eksporto iš Ukrainos per Klaipėdos uostą?
– Geležinkeliai sudarę sutarčių su Ukrainos įmonėmis maždaug tiek, kad į Lietuvą per savaitę galėtų atvažiuoti penki traukiniai. Jei būtų traukinys per parą, galėtume pervežti apie 1 mln. t per metus. Šie skaičiai nesprendžia Ukrainos problemos, bet palengvina verslams situaciją. Pagrindinė problema – pasienis tarp Ukrainos ir Lenkijos: kitokie bėgiai, reikia pakeisti vagonus. Viskas vežama į Vakarus, susidaro butelio kaklelis.
– Aliaksandras Lukašenka siūlo savo paslaugas dėl tranzito per Baltarusiją. Jis tikisi pralaužti blokadą baltarusiškų prekių eksportui. Kaip vertinate galimybę Klaipėdos uostą atverti baltarusiškoms prekėms?
– Pirma, grūdai nesankcionuoti. Kodėl jie dabar nevažiuoja? Kalbėti su nepatikima šalimi yra tikrai sudėtinga. Komerciniu pagrindu ir dabar kai kurie traukiniai važiuoja, srautai sumažėję, bet kai kuri nesankcionuota produkcija gali važiuoti. Kitas aspektas – kainos. Grūdų perka besivystančios šalys. Vežti per Baltijos šalis brangu. Trečia – net jei ir atmestume geopolitinę situacija, būtų patikima demokratiška šalis, tokių kiekių net ir Baltijos šalių uostai negalėtų patenkinti. Vienintelė išeitis – atidaryti Ukrainos uostus, priešingu atveju pasaulinio bado ir maisto kainų kilimo neišspręsime. Tai pripažįsta visos institucijos. Važiuoti per Baltarusiją neįmanoma. Nepatikimas variantas. Per Vakarus reikia daug laiko infrastruktūrai pastatyti. Vyksta daug diskusijų dėl Odesos uosto. Svarbu, kad tai Putino sukelta problema. Tarptautinė bendruomenė bando spręsti Rusijos sukeltą problemą. Propaganda bando pateikti, tarsi tai kitų šalių problema.
– Lietuva irgi gyvena didesnio pavojaus zonoje. Kai kalbama apie Lietuvos pasiruošimą, kalbama apie ginkluotę ir žmones, bet karus laimi logistika. Kokie numatomi veiksmai Lietuvoje?
– Mes su Krašto apsaugos ministerija ir kariuomene esame sutarę dėl prioritetinių objektų, kurie dvejopos paskirties. Tvarkant tiltą jis turi tikti ir kariuomenei, ir civilių poreikiams. Geras pavyzdys – Jonavos aplinkkelis, apie kurį kalbama dešimtmečius. Jo reikia ir bendrai, ir kariuomenei, todėl jis aukštesnio prioriteto kitų aplinkkelių atžvilgiu. Tai vienas labiausiai prioritetinių aplinkkelių visoje Lietuvoje.
– Kokie numatomi plėtros darbai Kauno oro uoste?
– Kaunas šiais metais pasieks 1 mln. keleivių. Aviacija Kaune, palyginti su kitais oro uostais, atsigavusi. Piko metu jau yra spūsčių. Vienas iš tikslų – išplėsti dabartinį terminalą ir didinti pajėgumus dvigubai – nuo 1 mln. iki 2 mln. keleivių. Svarbu prie Kauno oro uosto prijungti „Rail Baltica“ vėžę. Šiuo metu oro uostai rengia plėtros planus. Su „Rail Baltica“ jau esame pasirinkę trasą tarp Vilniaus ir Kauno. Dėliojami paskutiniai niuansai dėl sprendimų. Stengiamasi kuo daugiau atsižvelgti į žmonių lūkesčius.
– Ar bus statomas papildomas keleivių terminalas?
– Žiūrėsime, kaip didinti dabartinį terminalą. Daug svarbesnis strateginis klausimas dėl naujo terminalo statybos pietinėje oro uosto dalyje, dabartinėje LEZ teritorijoje, kur geležinkelio bėgiais privažiuotų prie pat Kauno oro uosto ir nuo jo Vilniaus geležinkelio stotį būtų galima pasiekti per 30 min.
Aviacija Kaune, palyginti su kitais oro uostais, atsigavusi. Piko metu jau yra spūsčių.
– Daugybę metų kalbama apie Prienų kelio platinimą. Kas daroma dėl kelio Kaunas–Prienai?
– Geriausia suprasti, kad kažkas vyksta, iš gyventojų skundų. Pradėjome žemės paėmimo procedūras. Paraleliai vykdome projektavimo darbus. Jie svarbūs, nes planuojama ne tik kelią atnaujinti, bet ir jį išplėsti, padaryti saugesnį. Tai vienas avaringiausių kelių. Pagal procedūras, deja, tik 2024 m. galėtume pradėti rangos darbus.
– Kaip sekasi bendrauti tiek su Kauno miesto, tiek su Kauno rajono savivaldybėmis?
– Nuolat palaikome ryšius. Dalykinis bendravimas, savivaldybės turi konkrečių infrastruktūros plėtros planų. Abi savivaldybės rodo pavyzdį. Priklauso, kiek Kauno miesto savivaldybės gauna lėšų keliams iš biudžeto, dvigubai tiek naudoja savų lėšų. Tai geras pavyzdys, kai savivaldybė pati finansuoja, nusistato prioritetus. Abi savivaldybės dėl požiūrio į infrastruktūrą yra pavyzdys.
– Kiek realu, žiūrint į ateitį, kad didžioji dalis žmonių rinksis dviračius vietoj automobilių?
– Dviratis – tik viena iš skirtingų transporto priemonių. Automobiliai dominuoja Lietuvoje, bet situacija turės keistis. Tai pasaulinė tendencija. Ko reikia, kad pasikeistų? Ne per prievartą, o kad būtų alternatyva. Yra viešasis transportas, kurio plėtra neišvengiama. Yra dviračiai, paspirtukai, vaikščiojimas pėsčiomis. Miestai turi darnaus judumo planus, kurių tikslas – sukurti alternatyvų. Konflikto galima išvengti, tereikia planuoti.
– Kokia Lietuvos vizija dėl elektromobilių?
– Prieš ketverius penkerius metus lankantis Frankfurte automobilių parodoje gamintojai dar galvojo, kokia bus ateitis. Prieš metus atsakymas vienareikšmis – elektromobiliai. Vandenilis bus nišinė sritis. Vyksta intensyvios diskusijos dėl automobilių vidaus degimo varikliais draudimo. Dabar įvardyta data, kuri kelia daug klausimų, – 2035 m. Nuo tada ES teritorijoje nebūtų įmanoma parduoti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais. Lietuvai gali reikėti daugiau laiko. Šiuo metu jie per brangūs, bet matome, kad greitai atsiras antrinė elektromobilių rinka, 2026 m. kaina susilygins su standartinių automobilių. Kol kas nėra reikalingos įkrovimo infrastruktūros. Dirbame prie to. Susisiekimo ministerija atsakinga už viešąją įkrovimo infrastruktūrą, Energetikos – už privačią. Praėjusį mėnesį ji pristatė automobilių įkrovimo infrastruktūros žemėlapį, kur turėtų atsirasti parkų. Visos savivaldybės nurodžiusios vietas, kur norėtų įrengti elektromobilių stoteles. Kviečiame privatų sektorių užsiimti vietas. Darykite jau dabar.
– Kokia bus situacija su daugiabučiais? Kaip jų gyventojai įkraus elektromobilius?
– Šiuo metu bandoma įkrauti nuo elektros stulpų. Galimybės neribotos, iššūkis – kaip atsiskaityti. Dėl daugiabučių iššūkis bus ir iš energetinės infrastruktūros pusės.
– Be reikalo atsisakėme atominės elektrinės.
– Turime puikų potencialą dėl atsinaujinančiosios energijos. Lietuvos kryptis – atsinaujinančioji energija. Nuosekliai žengiame jos link.
