Vokietijos politikė Ingeborga Grassle (Ingeborga Greslė) penktadienį Vilniuje pareiškė, kad Lietuva turėtų ne tik daugiau prisidėti finansiškai, bet ir įsipareigoti ateityje laiku atlikti jėgainės demontavimo darbus.
„Buvo pasakyta, kad reikalinga lėšų suma yra apie 780 mln. eurų. Šis skaičius nebuvo pateiktas su papildomomis detalėmis, aš norėčiau gauti daugiau detalių. Tai yra didelė pinigų suma, ir tai bus priedas prie struktūrinių fondų. (...) Mano nuomone, Lietuva turėtų daugiau prisidėti ne tik finansiškai, bet ir įsipareigoti dėl būsimų jėgainės demontavimo darbų“, – penktadienį spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo EP Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkė I. Grassle.
„Biudžeto kontrolės komitetas yra susirūpinęs, kad kol nemato konkrečių jėgainės uždarymo žingsnių, šiuo metu mes to nematome“, – pridūrė ji.
Be ES donorų pinigų, branduolinės jėgainės uždarymas finansuojamas ir iš nacionalinio fondo – jo įnašas tiek iki šiol , tiek iki 2038 metų turėtų siekti 14 proc. projektų vertės.
Pasak EP delegacijos narės, Lietuva Ignalinos AE uždarymui ateityje turėtų pasirinkti geriausius įmanomus partnerius.
„Bus iššūkis pasirinkti tarptautinį konsorciumą, susidedantį iš kelių įmonių, o ne vieną bendrovę. Šiam projektui jums reikia geriausių kompetencijų. Visa kita yra pasitikėjimo klausimas“, – sakė EP narė, paklausta, kokios įtakos neseniai Seimo priimtas įstatymas dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų gali turėti Rusijos valdomai bendrovei „Nukem“, ateityje dalyvaujant Ignalinos AE uždarymo projektuose.
Energetikos ministerija skaičiuoja, kad Ignalinos AE uždarymui iš viso dar reikės 1,3 mlrd. eurų, o 2021–2027 metų ES finansinėje perspektyvoje – apie 780 mln. eurų.
Pirminis Europos Komisijos (EK) pasiūlymas dėl 2021–2027 metų finansinėje perspektyvoje IAE uždarymui skiriamų lėšų turėtų būti pateiktas gegužės pradžioje. Vasarį Lietuvoje viešėjęs EK pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) teigė, kad būsimame ES biudžete turi būti numatytas Ignalinos AE uždarymo finansavimas.
Jėgainės AE uždarymui nuo 2007-ųjų metų ES jau skyrė apie 1,3 mlrd. eurų: 2014-2020 metais – 450,8 mln. eurų, 2007-2013 metais – 837,4 mln. eurų.
Šiais metais planuojama skelbti per 100 mln. eurų vertės mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno statybų konkursą. Be to, 2018–2019 metais tęsiami panaudoto branduolinio kuro, kietųjų radioaktyvių atliekų saugyklų bei labai mažo aktyvumo atliekyno projektai.
Taip pat bus pradėti 1-ojo bloko reaktoriaus ir kitos įrangos išmontavimo darbai.
Dabar pagrindiniai Ignalinos AE uždarymo rangovai yra Rusijos „Rosatom“ valdoma Vokietijos įmonė „Nukem“ ir Vokietijos bendrovė GNS, gaminusi kuro konteinerius.
Lietuva uždaryti Ignalinos AE įsipareigojo stodama į ES. Jėgainė galutinai sustabdyta 2009-ųjų pabaigoje, o jos uždarymo darbai, skaičiuojama, truks iki 2038 metų.
Z. Balčytis: dėl lėšų vyks didelė kova
Europos Parlamento narys, buvęs finansų ministras Zigmantas Balčytis sako, kad Europos institucijose vyks „didelė kova“ dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui skiriamos paramos būsimoje 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) finansinėje perspektyvoje. Pasak Z. Balčyčio, procesas bus sunkus dėl „Brexit“, tačiau Lietuva neketina nuleisti rankų.
„Būkim realistai, bus didelė kova dėl ateinančios septynerių metų laikotarpio finansinės perspektyvos. Didžiosios Britanijos pasitraukimas mums (ES – BNS) kainuos apie 15 mlrd. eurų kasmet ir daugelis kitų dalykų. Mes, Lietuvos politikai, nenuleisime rankų ir mėginsime įtikinėti, kad esame išskirtinė valstybė, kuri turi milžinišką objektą, niekas daugiau tokių neuždarinėja ir vargu ar artimiausiu metu uždarys“, – BNS penktadienį Vilniuje teigė EP Biudžeto kontrolės komiteto narys Z. Balčytis.
Jis kartu su Europos Parlamento delegacija šią savaitę apsilankė Ignalinos AE bei susitiko su politikais, Vyriausybės atstovais.
„Viliuosi, kad po mūsų atėję politikai toliau aiškiai supras, kad mes, nedidelė valstybė, negalime tokio projekto finansuoti vieni. Reikia aiškinti, kad šito objekto uždarymo atidėjimas, pats konservavimas gali kainuoti brangiau ir kelia grėsmę ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir aplinkinių šalių gyventojams“, – kalbėjo Z. Balčytis.
