Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį iš dalies patenkino „Inter RAO Lietuvos“ skundą, kuriuo ji prašė panaikinti FNTT praėjusių metų spalio įsakymą dėl juridinių asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašo bei įpareigoti FNTT išbraukti pareiškėją iš sąrašo.

„Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta pareiškėjo skundo dalį dėl antro skundo reikalavimo atsisakyti priimti (...), negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl ji yra naikinama“, – rašoma LVAT nutartyje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pernai gruodį priėmė nagrinėti pirmą skundo reikalavimą ir nepriėmė antrojo. VAAT teigė, kad „Inter RAO Lietuva“ jau yra inicijavusi bylą, kurioje priimtas vienas iš jos skundo reikalavimų – įpareigoti FNTT išbraukti ją iš sąrašo, o joje dalyvauja tos pačios šalys.

„Inter RAO Lietuva“ teigė, kad ankstesnė byla ir ši nėra tapačios, todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti antrą skundo reikalavimą, priėmė neteisėtą nutartį.

LVAT aiškino, kad VAAT atsisakymą priimti šį reikalavimą iš esmės grindė tuo, jog bendrovė abiejuose skunduose suformulavo lingvistiškai identiškus reikalavimus, tačiau vien tai savaime nereiškia, kad jis neturi būti nagrinėjamas.

„Inter RAO Lietuva“ ginčija FNTT 2022 metų spalio įsakymą, kuriuo ji naujai įtraukiama į sankcionuotų įmonių sąrašą. Ankstesniame skunde įmonė ginčija FNTT sprendimus, kuriais atsisakyta nutraukti ribojamųjų priemonių taikymą, ir prašo pašalinti ją iš sąrašo. Bendrovė aiškina, kad jos įtraukimas į sąrašą ir atsisakymas pašalinti iš jo yra du atskiri ir skirtingi teisiniai veiksmai.

Įmonė nurodė siekianti išvengti situacijos, kai net ir panaikinus FNTT 2022 metų spalio įsakymą, FNTT negalėtų neišbraukti jos iš sąrašo vien dėl to, kad teismas to padaryti neįpareigojo.

Panaikinti gegužės pabaigoje sustabdytas importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas siūloma bendrovei iki birželio 26 dienos neinformavus reguliuotojo, kad ji yra finansiškai pajėgi tęsti veiklą, taip pat jai vis dar esant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) skelbiamame Vakarų sankcijų Rusijai ir jos oligarchams suvaržytų Lietuvos įmonių sąraše.

Be to, „Nord Pool“ birža yra sustabdžiusi „Inter RAO Lietuvos“ prekybą elektra.

Tuo metu įmonės elektros eksporto leidimą reguliuotojas siūlo panaikinti atsižvelgdamas į tai, jog bendrovė jos  neeksportuoja daugiau nei vienerius metus.

FNTT apie apribotas „Inter RAO Lietuvos“ galimybes atlikti bankų operacijas pranešė dar kovo viduryje. Gegužės pabaigoje ji pranešė, kad įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos.

Iškilus atsiskaitymo rizikai tarp biržos ir „Inter RAO“ grupės įmonių „Nord Pool“ birža gegužės pabaigoje pranešė sustabdžiusi prekybą „Inter RAO Lietuvos“ elektra.

Daugiau nei 19 metų veikianti „Inter RAO Lietuvos“ grupė, kuriai priklauso antrinės bendrovės „Inter RAO Latvia“, „Inter RAO Eesti“, „IRL Polska“ ir „Vydmantai wind park“, pernai uždirbo 14,3 mln. eurų grynojo pelno (2020 metais – 12,2 mln. eurų) ir gavo 334,3 mln. eurų pajamų (163,4 mln. eurų).

„Sodros“ duomenimis, bendrovėje dirba 24 darbuotojai – gegužės mėnesį vidutinis jų atlyginimas neatskaičius mokesčių siekė 12,9 tūkst. eurų.

Trečiadienį reguliuotojas konstatavo, jog „Inter RAO Lietuva“ yra finansiškai nepajėgi tęsti veiklą, o tai reiškia reguliuojamos veiklos pažeidimą.

Sprendimas priimtas po to, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie įšaldytas įmonės lėšas bei akcijas, o „Nord Pool“ birža sustabdė įmonės prekybą elektra.

Pati „Inter RAO Lietuva“ savo situacijos nekomentuoja.

FNTT apie apribotas „Inter RAO Lietuvos“ galimybes atlikti bankų operacijas pranešė kovo viduryje. Antradienį ji pranešė, kad įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos.

Iškilus atsiskaitymo rizikai tarp biržos ir „Inter RAO“ grupės įmonių „Nord Pool“ birža praėjusį penktadienį pranešė sustabdžiusi prekybą „Inter RAO Lietuvos“ elektra.

Daugiau nei devyniolika metų veikianti „Inter RAO Lietuvos“ grupė, kuriai priklauso antrinės bendrovės „Inter RAO Latvia“, „Inter RAO Eesti“, „IRL Polska“ ir „Vydmantai wind park“, pernai uždirbo 14,3 mln. eurų grynojo pelno (2020 metais – 12,2 mln. eurų) ir gavo 334,3 mln. eurų pajamų (163,4 mln. eurų).

„Sodros“ duomenimis, bendrovėje dirba 25 darbuotojai – kovo mėnesį vidutinis jų atlyginimas neatskaičius mokesčių siekė 22,3 tūkst. eurų.

Vis dėlto neatmetama, jog rinkoje sumažėjus elektros pasiūlai, trumpuoju laikotarpiu elektra gali pabrangti apie 10 procentų.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, jog sustabdytas rusiškos elektros importas nepalieka jokių ekonominių argumentų delsti su tinklų sinchronizavimo projektu ir galėtų būti „lūžio taškas“ spartinant šį procesą.

Jis, be to, mano, jog turėtų būti nutraukta ir „Inter RAO Lietuvos“ bei Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių atsiskaitymo už tarpsisteminį disbalansą sutartis. Pasak BNS šaltinių, ją jau ruošiamasi nutraukti.

Tuo metu energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas nemano, kad sustabdytas rusiškos elektros importas galėtų lemti greitesnę sinchronizaciją, o atsiskaitymo už tarpsisteminį disbalansą sutartis nėra susijusi su „Nord Pool“ biržos sprendimu.

Elektros nepritrūks, bet gali kilti jos kaina

V. Jankauskas įsitikinęs, jog sustabdytas rusiškos elektros importas Lietuvai problemų nesukels – elektros šalyje nepritrūks, taip pat neturėtų keistis jos kaina.

„Praktiškai neturės mums didelės įtakos, nes kainas diktuoja ir nustato „Nord Pool“, skandinaviška elektra“, – BNS sakė V. Jankauskas.

Eksperto teigimu, Lietuva turi pakankamai galimybių importuoti elektrą.

„Latvijoje yra perteklinės elektros – trys didelės hidroelektrinės Dauguvos upėje. Estija visada turėjo pakankamai perteklinės elektros. Lietuvoje irgi turime pakankamai elektros generuojančių elektrinių. Paprasčiausiai jos dirbo labai nedidele galia, todėl kad visada buvo pigiau elektrą importuoti. (...) Turime puikiausias galimybes, turime dabar jungtis su visomis šalimis“, – aiškino V. Jankauskas.

„Litgrid” generalinis direktorius Rokas Masiulis praėjusį penktadienį sakė, jog trečiųjų šalių rinkos nėra susietos su Europos elektros rinka, o jų pasiūlymai neformuoja kainų Lietuvos prekybos zonoje, todėl prekybos su Rusija stabdymas neturės reikšmingo poveikio elektros kainoms Lietuvoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad elektros kainas Lietuvoje formuoja Švedijos ketvirtoji zona.

Iki dešimties procentų, bent jau trumpuoju laikotarpiu, elektros kaina gali šoktelėti.

A. Sekmokas sutinka, kad elektros trūkumo Lietuvoje nebus, tačiau neatmetė, kad trumpuoju laikotarpiu rinkoje sumažėjus pasiūlai elektros kainos šalyje gali augti apie 10 proc.

„Iš Karaliaučiaus elektros importas galėjo siekti apie dešimt procentų viso importo. Didelės įtakos tai neturės – iki dešimties procentų, bent jau trumpuoju laikotarpiu, elektros kaina gali šoktelėti. Tam tikrą įtaką tai vis tiek turės, nes visada mažėjant pasiūlai kaina auga, o pasiūlai didėjant kaina mažėja – tokie yra rinkos dėsniai“, – BNS sakė A. Sekmokas.

Jis mano, kad artėjant antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo pabaigai augančios kainos gali padidinti įtampą tarp vartotojų.

„Rinkos liberalizavimui tai, be abejo, labai nepalankus faktorius, ir didės įtampa, lūkesčiai, kainos vėl trikdys vartotojų pasirinkimą. Be abejo, rinkos liberalizavimas ir toks pokytis yra sunkiai suderinami“, – svarstė A. Sekmokas.

BNS skaičiavimais, „Inter RAO Lietuva“ pernai perdavė 16,5 proc. Lietuvoje suvartotos elektros. Bendrovė skelbia pernai Lietuvoje pardavusi 1,96 teravatvalandės (TWh) elektros. „Litgrid“ duomenimis, pernai Lietuvoje suvartota 11,84 TWh.

„Lūžio taškas“ spartinti sinchronizaciją

Pasak A. Sekmoko, sustabdytas rusiškos elektros importas galėtų būti „lūžio taškas“ spartinant sinchronizaciją su Vakarų Europa – jis teigia nebematantis komercinių argumentų šiam procesui atidėlioti. Anot jo, nebėra ir komercinio pagrindo išlaikyti linijas su Rusija.

„Komercinio santykio nebelieka. Tada belieka vienas ar kitas geopolitinis pasirinkimas. (...) Jeigu dabar nesinchronizuoti, tai kada? Jeigu mes, kaip sako Rokas Masiulis, (...) galime per dieną sinchronizuotis su Europa, kodėl to nedaryti? Vienintelis argumentas to nedaryti būtų tas, kad tai yra geopolitinis pokytis, kurio Europos Sąjunga ir galbūt Lietuva nenori, vengia ar bijo. Viskas – kitų argumentų nėra“, – įsitikinęs A. Sekmokas.

„Kuo toliau bus atidėliojama sinchronizacija, tuo mažiau motyvų gali būti ją įgyvendinti. Nes dabar karas Ukrainoje yra pats palankiausias momentas“, – pridūrė jis.

Tuo metu V. Jankauskas nemano, kad sustabdytas rusiškos elektros importas galėtų lemti greitesnę sinchronizaciją. Jo teigimu, tam būtina antroji jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos sistemų – jūrinis kabelis „Harmony Link“.

„Atsijungimas nuo linijų su Rusija ir prisijungimas prie Europos, deja, per tą vieną liniją su Lenkija („LitPol Link“ – red. past.) nėra toks saugus ir patikimas. Todėl būtinai reikėjo dar bent vienos linijos, dar bent vienos jungties. (...) Tai paspartinti turbūt nelabai išeina, nes išvis dabar yra bėdos su statybomis – ir kabelių trūksta, ir medžiagų trūksta – todėl sunku tikėtis, kad anksčiau nei 2025 metais mes būsime visai pasiruošę“, – svarstė ekspertas. 

A. Sekmokas / I. Gelūno / BNS nuotr.

Baltijos šalys sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa ir atsijungti nuo posovietinio BRELL žiedo ketina iki 2025 metų pabaigos.

Energetikos ministras D. Kreivys anksčiau teigė, jog sinchronizaciją būtų galima pagreitinti įgyvendinus svarbiausius jos projektus, o kitus atidedant jau po faktinio susijungimo.

„Litgrid“ vadovas R. Masiulis yra sakęs, jog Lietuva sinchronizavimui techniškai yra pasiruošusi, o esant poreikiui būtų galima pradėti veikti sinchroniškai per 24 valandas. Tačiau, pasak jo, staigi sinchronizacija turėtų ekonominių pasekmių, todėl pirmiau reikia įgyvendinti būtinus projektus.

Ketinama nutraukti atsiskaitymų sutartį su „Inter RAO Lietuva“ 

Pagal 2014 metais pasirašytą atsiskaitymų už tarpsisteminį disbalansą sutartį trys Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai su „Inter RAO Lietuva“ atsiskaito už Rusijos teikiamą likutinį disbalansą. Tokia paslauga teikiama, nes Baltijos šalys vis dar veikia vadinamajame BRELL žiede, o Rusijos perdavimo tinklo operatorius užtikrina pirminį dažnio valdymą.

Sutartis galioja iki šių metų pabaigos. Tačiau, pasak BNS šaltinių, ją nuo birželio 1-osios ruošiamasi nutraukti. 

Energetikos ministerijos ir „Litgrid“ teigimu, nutraukta prekyba „Inter RAO“ elektra poveikio Baltijos šalių balansavimo rinkai neturi. 

Pasak „Inter RAO Lietuvos“, tai neturi įtakos ir pačiai atsiskaitymo už tarpsisteminį disbalansą sutarčiai.

Energetikos ekspertas V. Jankauskas sutinka, kad nutrauktas rusiškos elektros importas nėra susijęs su šia sutartimi. Jo teigimu, net ir nutraukus komercinius elektros srautus tarp Baltijos šalių ir Rusijos išlieka techniniai srautai, todėl vis dar dirbant bendroje sistemoje tam tikri susitarimai turi būti. 

„Kai mes kalbame apie tai, kad Baltijos šalys nepirks elektros iš Rusijos, tai mes kalbame apie komercinius srautus. Tačiau techniniai srautai išlieka. Vis tiek mūsų sistemos yra susijungusios ir mes nesustabdysime elektronų kur nors prie Tauragės ar Visagino (...) Kol mes liekame Rusijos sistemoje, ta sistema turi būti atvira, nes joje gali kilti įvairių problemų ir tos šalys, kurios dalyvauja šitame darbe, turi prisidėti prie to, kad sistema išlaikytų pastovumą“, – kalbėjo V. Jankauskas.

Tuo metu buvęs energetikos ministras A. Sekmokas teigia nebematantis pagrindo bendrai balansavimo rinkai bei tokios sutarties tęsimui.

„Jeigu importo nėra, man kyla klausimas, kas turėtų būti balansuojama“, – sako A. Sekmokas.

„Elektros linijos tarp šalių iš esmės reikalingos komercijai arba tai yra priklausymas vienai ar kitai energetinei sistemai. (...) Jeigu mes tokio tikslo nebeturime (priklausyti posovietinei energetikos sistemai – red. past.), apie kokius balansus tada reikėtų kalbėti“, – pridūrė jis. 

„Nord Pool“ nustojus prekiauti rusiška elektra iš „Inter RAO“, Lietuvoje sekmadienį sustabdytas šios elektros importas, o Lietuvos poreikis užtikrinamas vietine gamyba bei importu per jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija.

„Nord Pool“ birža prekybą įmonės elektra teigė sustabdžiusi iškilus atsiskaitymo rizikai tarp biržos ir „Inter RAO“ grupės įmonių.

51 proc.„Inter RAO Lietuvos“ akcijų priklauso Suomijoje registruotai „RAO Nordic“, o šią valdo „Inter RAO“ – jos direktorių tarybai pirmininkauja Vakarų sankcionuojamas Rusijos oligarchas Igoris Sečinas, dėl savo ryšių su Kremliumi patekęs į sąrašą asmenų, kuriems dėl karo Ukrainoje taikomos ES sankcijos.

Varšuvos vertybinių popierių birža kovą dėl galimų sąsajų su Rusijos oligarchais sustabdė prekybą įmonės akcijomis.  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) kovo viduryje pranešė, jog „Inter RAO Lietuva“ yra apribota galimybė atlikti bankų operacijas, tačiau pati įmonė teigė, kad jos veikla nėra sutrikdyta.

FNTT nurodo, kad įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos, o sankcijos jai pritaikytos dėl sąsajų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Iki šiol jos buvo taikomos dėl sąsajų su I. Sečinu. 

Be to, sankcijos taikomos ir „Inter RAO Lietuvos“ grupės įmonei „Vydmantai wind park“, valdančiai Vydmantų vėjo elektrinių parką, – jos lėšos įšaldytos taip pat dėl sąsajų su V. Putinu.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) trečiadienį pranešė, jog nuo gegužės 1 dienos jai elektrą tieks valstybės kontroliuojama bendrovė „Ignitis“ – su ja pasirašytos vienerių metų trukmės sutarties maksimali vertė siekia 23,5 mln. eurų (be PVM), BNS pranešė bendrovė.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, o „Inter RAO Lietuvai“ pritaikius sankcijas, „Lietuvos geležinkeliai“ BNS teigė, jog planuojama nutraukti nuo metų pradžios iki gegužės galiojančią 5,9 mln. eurų vertės sutartį su „Inter RAO Lietuva“, kai tik konkurso būdu atsirinks naują tiekėją.

Krašto apsaugos ministerija BNS pranešė nuo balandžio pradžios nutraukusi visas sutartis su „Inter RAO Lietuva“ – šiuo metu Karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybai bei Logistikos valdybai elektrą tiekia visuomeninis tiekėjas ESO, o netrukus bus pasirašytos naujos sutartys su „Igničiu“ ir „Elektrum Lietuva“.

„Karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba išsiuntė raštą nutraukti sutartį abipusiu susitarimu. „Inter RAO“ sutiko. Sutartis nutraukta nuo balandžio 1 dienos“, – komentare BNS teigė KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas.

Pasak jo, jau įvyko naujas šios valdybos skelbtas konkursas, kurio nugalėtoja yra „Ignitis“, vienerių metų trukmės sutartis su ja netrukus bus pasirašyta, ji galios nuo gegužės 1 dienos. Tuo metu kariuomenės Logistikos valdybai nuo birželio vienerius metus elektrą tieks bendrovė „Elektrum Lietuva“.

Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, Karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos 624,8 tūkst. eurų vertės sutartis su „Inter RAO Lietuva“ turėjo galioti iki šių metų gruodžio, o Logistikos valdybos įgulų aptarnavimo tarnybos 216,2 tūkst. eurų vertės sutartis – iki 2024 metų gegužės.

Tuo metu „Vilniaus vandenys“ dar ruošiasi sutarties nutraukimui – 4,4 mln. eurų vertės sutartis su „Inter RAO Lietuva“ galioja iki šių metų rugpjūčio, BNS informavo įmonė. 

„Mūsų planai nepasikeitė – sutartis su „Inter RAO Lietuva“ bus nutraukta. Šiuo metu vykdome viešųjų pirkimų procedūras naujam bendrovės elektros tiekėjui. Tikimės, jog naują sutartį pavyks sudaryti per 2-3 mėnesius“, – BNS teigė  „Vilniaus vandenų“ atstovė Jolita Orentaitė.

„Inter RAO Lietuva“ aiškina, kad informacija apie konkrečias sutartis yra įmonės komercinė paslaptis, kuri gali būti atskleista tik ją viešai paskelbus per Varšuvos vertybinių popierių biržą.

„Nuo vasario 24 dienos įmonė kokios nors ženklesnės nei įprasta ankstesniais laikotarpiais privataus sektoriaus klientų kaitos nepastebi“, –  komentare BNS teigė įmonė.

„Inter RAO Lietuva“ skelbia tik informaciją, kuri pateikta 2021 metų veiklos ataskaitoje – metų pabaigoje įmonė turėjo 676 klientus tiek iš viešojo, tiek iš privataus sektoriaus. 2020 metų pabaigoje jų buvo 814, 2019 metais – 965, 2018 metais – 1453, 2017 metais – 1433.

„Klientų skaičiaus kaita yra natūralus dalykas, priklausantis nuo daugelio faktorių ir gali būti gana ženkli skirtingais laikotarpiais“, – komentare BNS teigė įmonė.

CVPP duomenimis, sutartis su „Inter RAO Lietuva“ iki praėjusių metų pabaigos turėjo 377 komerciniai elektros vartotojai, tarp kurių buvo ne tik gydymo įstaigos, mokyklos, vandens ir šilumos tiekimo įmonės, įvairios institucijos.

51 proc. „Inter RAO Lietuvos“ akcijų paketas priklauso Suomijoje registruotai „RAO Nordic“, o šią valdo „Inter RAO“ – jos direktorių tarybai pirmininkauja Vakarų sankcionuojamas Rusijos oligarchas Igoris Sečinas, dėl savo ryšių su Kremliumi patekęs į sąrašą asmenų, kuriems dėl karo Ukrainoje taikomos Europos Sąjungos sankcijos.

„Inter RAO Lietuvos“ atstovai aiškina, kad I. Sečinas nėra įmonės naudos gavėjas, todėl sankcijos nei jai, nei su ja susijusioms bendrovėms nėra taikomos. 

Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), 2021 metais „Inter RAO Lietuva“ iš Karaliaučiaus srities importavo 1,8 teravatvalandės elektros – apie 15 proc. visos Lietuvoje pernai suvartotos elektros.

VERT duomenimis, 2021 metų pabaigoje „Inter RAO Lietuva“ užėmė 10 proc. komercinių vartotojų rinkos, o bendroje tiekimo rinkoje jos dalis sudarė 6,8 proc.

Tokia informacija pateikta Energetikos ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte. Pagal jį ministerijai būtų suteikti įgaliojimai atstovauti valstybei ginant jos interesus teismuose ir ginčus sprendžiančiose užsienio institucijose.

Projekto lydraštyje nurodoma, jog Vyriausybės pavedimą parengti nutarimo projektą kartu su „Inter RAO“ pretenzija ministerija gavo vasario 18 dieną – tai yra dar iki tol, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje ir Europos Sąjunga paskelbė sankcijas „Inter RAO“ direktorių tarybos pirmininkui Rusijos oligarchui Igoriui Sečinui, pasak FNTT, buvo įšaldytos „Inter RAO Lietuvos“ sąskaitos, o elektros importas iš Rusijos sumažintas iki techninio minimumo.

Kaip teigiama dokumente, konkreti prašomos atlyginti žalos suma nėra įvardijama, tik nurodoma, kad dėl galimų sutarties pažeidimų investuotojai – „Inter RAO“ – patyrė „didelę ekonominę žalą“, kuri vėliau bus patikslinta.

Pirmasis apie tai pranešė portalas delfi.lt.

„Vadovaujantis 2014 metų liepos 31 dienos Tarybos reglamentu dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, akcinei bendrovei „Inter RAO Lietuva“ buvo apribota galimybė disponuoti bendrovės sąskaitomis. Akcinė bendrovė siejama su sankcionuojamu asmeniu Igoriu Sečinu“, – BNS pranešė FNTT.

Pirmas apie tai paskelbė portalas 15min.lt.

„Inter RAO Lietuvos“ komunikacijos vadovas Juozas Ruzgys BNS sakė, kad įmonė kol kas neturi informacijos apie pritaikytas sankcijas, o kartu ir neturi esminės informacijos, kurią galėtų pranešti per Varšuvos biržą.

„Bet kokia esminė informacija, kuri reikšmingai darytų įtaką įmonės veiklai ir jos tęstinumui, visų pirma būtų paskelbta per vertybinių popierių biržos sistemas. Šiuo metu būtent tokios oficialios informacijos įmonė neturi ir laukia oficialių valstybės institucijų informacijos bei išaiškinimų“, – komentare BNS sakė J. Ruzgys.

Jis tikino, kad visi įsipareigojimai klientams vykdomi ir toliau.

Rusiška elektra prekiaujančios įmonės „Inter RAO Lietuvos“ 51 proc. paketas priklauso Suomijoje registruotai „RAO Nordic“, o šią valdo „Inter RAO“ – jos direktorių tarybai pirmininkauja I. Sečinas, dėl savo ryšių su Kremliumi patekęs į sąrašą asmenų, kuriems dėl karo Ukrainoje taikomos ES sankcijos.

Nuo ketvirtadienio „Inter RAO Lietuvos“ akcijos taip pat bus išbrauktos iš prekybos „First North“ užsienio akcijų prekybos sąrašo, pranešė „Nasdaq“ Vilniaus birža.

Bendrovės akcijomis ir toliau prekiaujama Varšuvos vertybinių popierių biržoje.

„Inter RAO Lietuva“ pernai Lietuvoje uždirbo 7,4 mln. eurų grynojo pelno – beveik trečdaliu mažiau nei 2020 metais, jos  pajamos siekė 120,4 mln. eurų – 13,1 mln. eurų mažiau.

Lietuvoje bendrovė per metus pardavė 1959 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos (2020-aisiais – 3231 GWh), ją importavo tik iš Rusijos, taip pat pirko biržoje „Nord Pool“ ir iš vietos gamintojų, gamino antrinei įmonei priklausančiame vėjo jėgainių parke „Vydmantai wind park“.

K. Curkan yra elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ valdybos pirmininkė.

„INTER RAO Lietuva“ komunikacijos vadovas Juozas Ruzgys BNS sakė, jog bendrovė jokios oficialios informacijos apie K. Curkan suėmimą neturi.

„Mes informacijos nežinome jokios, išskyrus tai, ką skelbia žiniasklaida, mes nežinome, ar ji teisinga, ar ji neteisinga. Vienintelė informacija, kad šiuo metu K. Curkan yra įforminusi atostogas, daugiau jokios oficialios informacijos neturime“, – sakė J. Ruzgys.

Jis taip pat pažymėjo, kad K. Curkan nėra „Inter RAO Lietuva“ bendrovės darbuotoja, o bendrovės valdybos pirmininkė, jos darbovietė – Rusijoje.

Neįvardytas „Interfax“ šaltinis teigė, kad K. Curkan įtariama perdavinėjusi Rumunijos užsienio žvalgybos tarnybai duomenis apie rengiamus stambius Rusijos Federacijos energetikos projektus užsienyje“.

„Mūsų duomenimis, ši Rumunijos specialioji tarnyba aktyviai bendradarbiauja su CŽV (JAV Centrine žvalgybos valdyba)“, – sakė šaltinis bei pridūrė, kad K. Curkan savo kaltės nepripažįsta.

Šaltinis sakė, kad „Rusijos specialiosios tarnybos Curkan stebėjo ilgą laiką ir užfiksavo, kaip verslininkė perduoda įslaptintą informaciją užsienio specialiajai tarnybai“.

Skelbiama, kad K. Curkan dviem mėnesiams suimta birželio 15 dieną.

Rusijos „Inter RAO“ valdoma įmonė „RAO Nordic“ valdo 51 proc., Lietuvos investicijų bendrovė „Scaent Baltic“ – 29 proc. „Inter RAO Lietuvos“ akcijų. Dar 20 proc. akcijų laisvai prekiaujama Varšuvos biržoje.

„Inter RAO Lietuva“ per tris pirmuosius metų mėnesius Lietuvoje pardavė 19 proc. daugiau elektros energijos nei prieš metus ir uždirbo 3,5 mln. eurų grynojo pelno.

Rumunija paprašė informacijos apie areštą

Rumunijos vyriausybė trečiadienį paprašė Rusijos suteikti oficialios informacijos apie elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ valdybos pirmininkės Karinos Curkan areštą dėl įtariamo šnipinėjimo.

„Rumunijos užsienio reikalų ministerija oficialiai paprašė Rusijos Federacijos ambasados Bukarešte papildomos informacijos apie Karinos Curkan sulaikymo Maskvoje priežastis, – sakoma ministerijos pranešime, gautame naujienų agentūros „Interfax“ padalinio Moldovoje. – Pagal turimus duomenis, Karina Curkan taip pat turi Rumunijos pilietybę.“

Vienas informuotas šaltinis anksčiau trečiadienį sakė „Interfax“, kad K. Curkan įtariama šnipinėjusi Rumunijos užsienio žvalgybos tarnybai.

„Curkan įtariama perdavinėjusi Rumunijos užsienio žvalgybos tarnybai duomenis apie rengiamus stambius Rusijos Federacijos energetikos projektus užsienyje“, – sakė neįvardytas „Interfax“ šaltinis.

„Mūsų duomenimis, ši Rumunijos specialioji tarnyba aktyviai bendradarbiauja su CŽV (JAV Centrine žvalgybos valdyba)“, – pridūrė jis.

Maskvos Lefertovo teismas antradienį nurodė, kad birželio 15 dieną K. Curkan skirtas dviejų mėnesių kardomasis kalinimas. Teismas pridūrė, kad jai iškelta byla dėl šnipinėjimo, už kurį gresia nuo 10 iki 20 metų įkalinimo.

Rumunijos užsienio reikalų ministras Teodoras Melescanu (Teodoras Meleškanu) trečiadienį parlamentui sakė, kad URM kol kas negavo jokios oficialios informacijos, kad K. Curkan suimta dėl įtariamo šnipinėjimo, bet Bukareštas pasiruošęs suteikti konsulinę pagalbą.

„Padėtis kol kas nušviečiama tik žiniasklaidoje. Kol kas neturime jokio oficialaus Rusijos ambasados pranešimo šiuo klausimu. Iš tikrųjų visa tai susiję su piliete, turinčia daug pasų ir pilietybių – Rusijos, Moldovos ir Rumunijos“, – žurnalistams sakė ministras.

Tačiau Moldovos užsienio reikalų ministerija paneigė, kad K. Curkan yra šios šalies pilietė. Pasak URM, ši moteris gimė, mokėsi, gyveno ir dirbo Moldovoje, bet 1-ojo dešimtmečio pradžioje išvyko į Maskvą. Vėliau K. Curkan esą įgijo Rusijos pilietybę ir atsisakė moldaviško paso. 2016 metais jos Moldovos pilietybė buvo oficialiai panaikinta tuomečio šalies prezidento Nicolae Timofti (Nikolajės Timofčio) įsaku.

Rusijos energetikos bendrovė „Inter RAO“ valdoma įmonė „RAO Nordic“ valdo 51 proc., Lietuvos investicijų bendrovė „Scaent Baltic“ – 29 proc. „Inter RAO Lietuvos“ akcijų. Dar 20 proc. akcijų laisvai prekiaujama Varšuvos biržoje.

„Inter RAO Lietuva“ per tris pirmuosius metų mėnesius Lietuvoje pardavė 19 proc. daugiau elektros energijos nei prieš metus ir uždirbo 3,5 mln. eurų grynojo pelno.

Rusijos energetikos milžinės "Inter RAO" kontroliuojama didžiausia elektros tiekėja Lietuvoje "Inter RAO Lietuva" pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 8,64 mln. eurų neaudituoto konsoliduoto grynojo pelno - 45,3 proc. daugiau nei pernai sausio-birželio mėnesiais, kai grupės grynasis pelnas buvo 5,946 mln. eurų.

Grupės konsoliduotos pardavimo pajamos šiemet, palyginti su pirmuoju 2014-ųjų pusmečiu, sumenko 8,1 proc. iki 86,086 mln. eurų, nurodoma "Inter RAO Lietuvos" šešių mėnesių veiklos ataskaitoje.

"Inter RAO Lietuvos" pajamos iš įsigytos elektros energijos pardavimų pirmąjį šių metų pusmetį sumenko 8,9 proc. iki 83,069 mln. eurų, pagamintos elektros pardavimo pajamos išaugo 21 proc. iki 3,017 mln. eurų.

Bendrovės teigimu, pajamų sumažėjimą lėmė istoriškai žemos elektros energijos kainos "Nord Pool" prekybos sistemoje, taip pat mažesnis parduotos elektros kiekis Lietuvos ir Latvijos rinkose. Bendras "Inter RAO Lietuvos" parduotas elektros energijos kiekis šiemet padidėjo 3,9 proc. iki 2047 gigavatvalandžių (GWh) - tai lėmė išaugę pardavimai Estijos ir Lenkijos rinkose.

Grupė daugiausiai elektros energijos šiemet įsigijo iš Rusijos - 1383 GWh (10,6 proc. daugiau nei pirmąjį 2014-ųjų pusmetį), o pardavė Lietuvoje - 1579 GWh (3,8 proc. mažiau).

"Inter RAO Lietuvos" grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) šiemet, palyginti su 2014 metų sausiu-birželiu, padidėjo 34,3 proc. iki 11,692 mln. eurų, EBITDA marža sudarė 13,58 proc. (pirmąjį praėjusių metų pusmetį - 9,29 proc.).

Grupės ikimokestinis pelnas pirmąjį šių metų pusmetį siekė 10,042 mln. eurų ir buvo 44,7 proc. didesnis nei pernai sausį-birželį (5,946 mln. eurų).

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų laikotarpiu, "Inter RAO Lietuvos" grupės konsoliduotos pardavimo pajamos sumenko 20,4 proc. iki 37,277 mln. eurų, grynasis pelnas padidėjo 71,9 proc. iki 3,482 mln. eurų.

"Inter RAO Lietuva" įmonių grupę sudaro Estijos "Inter RAO Eesti", Latvijos "Inter RAO Latvia", Lenkijos "IRL Polska" ir Lietuvos "Vydmantai wind park". Grupė taip pat valdo 49,99 proc. nekilnojamojo turto įmonės "Alproka".

Pagrindinės grupės įmonės "Inter RAO Lietuvos" pardavimo pajamos pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 9 proc. iki 71,645 mln. eurų, grynasis pelnas išaugo 36,3 proc. iki 7,132 mln. eurų.

Šių metų birželio pabaigoje "Inter RAO Lietuvos" grupėje dirbo 42, o pagrindinėje įmonėje - 26 darbuotojai (2014-ųjų birželio pabaigoje - atitinkamai 40 ir 25 darbuotojai).

Rusijos "Inter RAO" valdoma įmonė "RAO Nordic" valdo 51 proc., Lietuvos investicijų bendrovė "Scaent Baltic" - 29 proc. "Inter RAO Lietuvos" akcijų. Dar 20 proc. įmonės akcijų laisvai prekiaujama Varšuvos biržoje.

Rusijos energetikos milžinės "Inter RAO" kontroliuojama didžiausia elektros tiekėja Lietuvoje "Inter RAO Lietuva" antrinės įmonės Lenkijoje "IRL Polska" įstatinį kapitalą didina nuo 2 mln. iki 10 mln. zlotų (8,281 mln. litų).

"Toliau nuosekliai įgyvendindami įmonės veiklos strategiją ir plėtodami veiklą Lenkijoje, nusprendėme padidinti šioje valstybėje veiklą vykdančios mūsų įmonių grupei priklausančios antrinės įmonės įstatinį kapitalą", - pranešime spaudai sakė "Inter RAO Lietuvos" generalinis direktorius ir valdybos narys Giedrius Balčiūnas.

"Inter RAO Lietuva" antrinę įmonę "IRL Polska" įsteigė 2012-ųjų spalį įgyvendinant įmonių grupės siekį plėsti veiklą Lenkijoje.

"Inter RAO Lietuva" pirmąjį pusmetį, konsoliduotais duomenimis, uždirbo 14,082 mln. litų grynojo pelno - 2,2 karto mažiau negu tuo pat metu pernai, kai jis siekė 30,777 mln. litų. Grupės pajamos šiemet sumažėjo 17,2 proc. iki 375,494 mln. litų, o pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA)smuko 1,9 karto iki 23,066 mln. litų.

Bendrovė "RAO Nordic" birželio pabaigoje valdė kontrolinį 51 proc. "Inter RAO Lietuva" akcijų paketą, Lietuvos įmonės "Scaent Baltic" - 29 proc. akcijų. Likusi 20 proc. "Inter RAO Lietuvos" akcijų dalis priklausė kitiems akcininkams.

"Inter RAO Lietuvos" akcijos kotiruojamos Varšuvos biržoje.