„Iranas nesuinteresuotas kelti įtampos regione ir niekada nesieks karo su jokia šalimi, įskaitant JAV“, – prezidento žodžius cituoja valstybinė naujienų agentūra IRNA.

Tokį pareiškimą H. Rouhani padarė telefonu kalbėdamas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu), Teheranui ir Vašingtonui įsivėlus į intensyvėjantį žodžių karą Iranui praėjusią savaitę numušus JAV bepilotį lėktuvą.

„Mes visada puoselėjome taiką ir stabilumą regione, todėl dėsime atitinkamas pastangas“, – E. Macronui sakė iraniečių prezidentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) neseniai pareiškė paskutinę minutę atšaukęs įsakymą suduoti atsakomąjį smūgį Irano taikiniams. Jis taip pat paneigė Teherano pareiškimą, kad bepilotis orlaivis buvo įskridęs į Irano oro erdvę.

Šį savaitę įtampa dar padidėjo, D. Trumpui paskelbus sankcijas Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei (Ali Chamenėjui) ir kitiems aukšto rango pareigūnams.

Šios baudžiamosios priemonės Teheranui yra vienos iš daugelio, kurias Vašingtonas įvedė D. Trumpui pasitraukus iš itin svarbaus tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos.

H. Rouhani trečiadienį atsakomybę už įtemptą padėtį regione priskyrė Jungtinėms Valstijoms. Pasak iraniečių prezidento, jei Vašingtonas būtų laikęsis minėto susitarimo, „būtume pastebėję teigiamų pokyčių regione“.

Gegužės mėnesį Teheranas paskelbė, kad laikinai nesilaikys dviejų pažadų pagal 2015 metais sudarytą vadinamąjį Bendrąjį išsamių veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA). Iraniečių vyriausybė suteikė likusioms signatarėms du mėnesius, kad šios padėtų Iranui apeiti JAV sankcijas ir leistų šiitiškai respublikai prekiauti savo nafta.

Antradienį Teherano aukščiausio rango saugumo pareigūnas pareiškė, kad Iranas nuo liepos 7 dienos nebevykdys daugiau įsipareigojimų, prisiimtų pagal JCPOA.

Irano diplomatinis vadovas pažėrė virtinę grasinimų į Teheraną atvykus Vokietijos užsienio reikalų ministrui, Persijos įlankos regione toliau didėjant įtampai. Ši krizė išsivystė JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) pernai gegužę priėmus sprendimą išvesti Ameriką iš 2015 metų daugiašalės sutarties dėl Irano branduolinės programos. D. Trumpas taip pat grąžino griežtas sankcijas šiitiškai respublikai, nukreiptas prieš jos naftos sektorių.

„Ponas Trumpas pats paskelbė, kad JAV pradėjo ekonominį karą prieš Iraną, – pažymėjo M. J. Zarifas. – Vienintelis sprendinys sumažinti įtampą šiame regione – sustabdyti šį ekonominį karą.“

M. J. Zarifas taip pat perspėjo: „Kad ir kas pradeda karą su mumis, nebus tas, kas jį pabaigs.“

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) savo ruožtu tvirtino, kad jo šalis ir kitos Europos valstybės nori rasti būdą išsaugoti branduolinį susitarimą, kuriuo Iranas įsipareigojo apriboti savo vykdomą urano sodrinimą mainais į ekonominių sankcijų sušvelninimą.

Kita vertus, Europa iki šiol dar nėra pasiūliusi Iranui būdo apeiti naujai įvestas JAV sankcijas. Tuo tarpu Iranas yra paskelbęs, kad Europa iki liepos 7-osios privalo rasti būdą, kaip išgelbėti byrančią sutartį.

Teheranas perspėjo, kad priešingu atvejus atnaujins urano sodrinimą iki aukštesnio lygio.

Griežtesnė retorika

Nors M. J. Zarifas pabrėžtinai paspaudė H. Maasui ranką prieš televizijos kameras, jo griežti pareiškimai labai skyrėsi nuo ankstesnės šio Jungtinėse Valstijose išsilavinimą įgijusio diplomato retorikos, padėjusios užtikrinti branduolinį susitarimą, kai į valdžią Irane atėjo gana nuosaikių pažiūrų prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis).

M. J. Zarifo aštrus tonas tikriausiai susijęs su didėjančiu Irano nusivylimu dėl Europos, taip pat Amerikos griežtinamomis sankcijomis jo šaliai. Smarkiai nusmukus Irano valiutos kursui žmonių santaupos nuvertėjo, taip pat smarkiai pabrango beveik visos prekės.

Europos šalys pažadėjo sukurti mechanizmą INSTEX, turintį leisti Iranui toliau prekiauti mainais už humanitarines prekes, nepaisant Amerikos sankcijų. Vis dėlto ši programa kol kas neįsibėgėjo, ir Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas į tai atkreipė dėmesį prieš M. J. Zarifo ir H. Maaso spaudos konferenciją.

„Nedėjom daug vilčių į INSTEX, – Irano valstybinė televizija citavo URM atstovą Abbasą Mousavi (Abasą Musavį). – Jeigu INSTEX būtų galėjęs mums padėti, tai jau būtų padaryta.“

D. Trumpas kaip vieną iš priežasčių trauktis iš vadinamojo Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) nurodė, kad šis susitarimas neriboja Irano balistinių raketų programos. Be to, Amerikos pareigūnai sako, kad 2015 metų sutartis niekaip netrikdo, anot jų, Teherano žalingos įtakos Vidurio Rytuose.

Kai sutartis 2015 metais buvo pasirašyta, ji buvo vadinama pagrindu tolesnėms deryboms su Iranu, kurio islamistinės vyriausybės santykiai su JAV buvo įtempti nuo 1979 metų, kai buvo užgrobta JAV ambasada Teherane ir kilo didelė įkaitų krizė.

Kai kurie JAV administracijos pareigūnai, ypač nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas (Džonas Boltonas), anksčiau rėmė siūlymus nuversti Irano vyriausybę. Tačiau D. Trumpas pabrėžė norįs derėtis su Iraną valdančiu šiitų režimu.

Trečiadienį į Teheraną atvyks Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė), pasisiūlęs tarpininkauti Irano deryboms su D. Trumpu.

Japonija anksčiau pirkdavo iranietišką naftą, bet dabar liovėsi tai daryti dėl Amerikos sankcijų. Vis dėlto nafta iš Vidurio Rytų išlieka gyvybiškai svarbi Tokijui, o neseniai Irano paskelbti grasinimai blokuoti Hormūzo sąsiaurį, per kurį gabenama trečdalis pasaulyje laivais pergabenamos naftos, smarkiai padidino japonų susirūpinimą.

Pusiau valstybinė naujienų agentūra „Tasnim“ citavo Irano branduolinės energetikos departamento vadovo pavaduotoją Ali Asgharą Zareaną (Ali Asgarą Zareaną), sakiusį, kad požeminiame Fordo urano sodrinimo komplekse centrifugų skaičius buvo padidintas iki 1 044.

Pareigūnas pridūrė kad iki 2015 metų branduolinės sutarties Fordo komplekse buvo 720 centrifugų uranui sodrinti. Vis dėlto A. A. Zareanas nenurodė, kokio modelio centrifugos ten sumontuotos, todėl neaišku, koks jų našumas.

Irano atominės energetikos organizacijos vadovas Ali Akbaras Salehi (Ali Akbaras Salehis) praeitą mėnesį sakė, kad Netanzo urano sodrinimo įmonėje pradėta montuoti 20 centrifugų IR-6. Irano pareigūnai teigia, kad šio modelio centrifugos veikia 10 kartų sparčiau negu ankstesnės – IR-1.

Gegužės pabaigoje Jungtinių Tautų branduolinių programų priežiūros organizacija nurodė, kad „iki 33“ pažangesnių centrifugų jau yra sumontuotos ir kad „vyksta techninės discusijos dėl centrifugų IR-6“.

Pagal branduolinės sutarties sąlygas, praėjus 8,5 metų nuo susitarimo įsigaliojimo Iranas galės vykdyti bandymus su ne daugiau kaip 30 IR-6 centrifugų. Tačiau šia sutartimi nėra aiškiai nustatyti apribojimai iki minimo laikotarpio pabaigos 2023 metais.

Centrifugose uranas sodrinamas dideliu greičiu sukant urano heksafluorido dujas – tokiu būdu skirtingi urano izotopai, pasižymintys šiek tiek skirtingu atominiu svoriu, susikaupia skirtinguose lygiuose. Pagal branduolinę sutartį Iranas turi teisę naudoti 5 060 senesnio modelio centrifugų IR-1.

„Pažįstu daugybę žmonių iš Irano, jie yra puikūs žmonės. (Iranas) turi šansą tapti didžia šalimi su tais pačiais lyderiais“, – sakė vizitą Japonijoje tęsiantis JAV prezidentas.

„Noriu aiškiai pasakyti, kad nesiekiame režimo pasikeitimo. Siekiame, kad nebūtų branduolinių ginklų“, – per spaudos konferenciją Tokijuje sakė JAV prezidentas.

Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Vašingtono ir Teherano smarkiai išaugo, Jungtinėms Valstijoms „dėl numanomų Irano grėsmių“ pasiuntus į Persijos įlanką lėktuvnešio smogiamąją grupę bei strateginių bombonešių B-52. Be to, JAV, Vidurio Rytuose jau turinčios 600 karių, planuoja pasiųsti į regioną dar 900 kariškių.

Pirmadienį JAV prezidentas vėl kritikavo „siaubingą Irano susitarimą“, tačiau sakė esantis atviras naujoms deryboms su Teheranu.

„Manau, kad susitarsime“, – sakė D. Trumpas per bendrą spaudos konferenciją su Japonijos Shinzo Abe (Šindzu Abe).

Keliomis valandomis anksčiau JAV prezidentas pareiškė: „Manau, Iranas norėtų surengti derybas, ir jei jie to nori, mes irgi esame pasirengę.“

Panašiu taikiu tonu D. Trumpas kalbėjo ir apie Šiaurės Korėją. Santykiai su šia valstybe yra viena svarbiausių jo derybų su Sh. Abe temų. Tokijas laiko Pchenjaną didele grėsme.

JAV prezidentas, dukart susitikęs su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu), pirmadienį pavadino jį „labai protingu“ vyru, žinančiu, kad jo šalis turi denuklearizuotis.

„Jis žino, kad su branduoliniais (ginklais)... gali nutikti tik bloga. Jis yra labai protingas vyras, jis puikiai tai supranta“, – sakė D. Trumpas, dar pridūręs, kad Šiaurės Korėja turi „milžinišką ekonominį potencialą“.

Be kita ko, jis pasmerkė anksčiau šį mėnesį Pchenjano surengtus raketų bandymus, kurie, JAV prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Johno Boltono (Džono Boltono) teigimu, pažeidė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas.

„Mano žmonės mano, kad tai galėjo būti pažeidimas... Laikau tai (poelgiu) vyro, kuris galbūt nori sulaukti dėmesio“, – sakė D. Trumpas.

Sh. Abe savo ruožtu išreiškė norą susitikti su Kim Jong Unu asmeniškai; per tokį susitikimą jis norėtų iškelti klausimą dėl Pchenjano pagrobtų Japonijos piliečių. Japonų premjeras sakė, kad D. Trumpas palaiko jo siekį surengti tiesiogines derybas su Šiaurės Korėjos lyderiu.

D. Trumpas ir Sh. Abe taip pat aptarė prekybą, tebesitęsiant Vašingtono ir Tokijo deryboms dėl prekybos susitarimo.

JAV prezidentas sakė, kad galutinis susitarimas bus sudarytas tik po Japonijos parlamento aukštųjų rūmų rinkimų liepą. Jis pabrėžė besitikintis, kad susitarimas bus „naudingas abiejų šalių ekonomikoms“.

D. Trumpas informavo, kad Japonija „paskelbė apie savo ketinimą įsigyti 105 naujus radarais neaptinkamus orlaivius F-35“.

„Dėl šio pirkinio Japonija turėtų daugiausiai F-35 iš visų JAV sąjungininkių“, – teigė D. Trumpas.

„Ne, galimybės deryboms nėra“, – sakė ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas), atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar jis sutiktų pradėti dvišales derybas su Vašingtonu įtampai sumažinti.

Irano diplomatijos vadovas Tokijuje susitiko su Japonijos pareigūnais.

Daugiau Irano užsienio reikalų ministro komentarų „Kyodo“ nepateikė. Tuo metu M. J. Zarifą tai pat pacitavęs valstybinis transliuotojas NHK pranešė, kad JAV daromą spaudimą Iranui jis pavadino „savižudybės aktu“.

M. J. Zareifas taip pat atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) komentarą socialiniame tinkle „Twitter“, esą Iranas netrukus pats sieks derybų.

„Nežinau, kodėl prezidentas Trumpas yra toks įsitikinęs, bet tai visiškai klaidinga“, -  citavo M. J. Zarifą NHK.

Japonų transliuotojas ministrą citavo japoniškai, tad lieka neaišku, ar jis kalbėjo anglų, ar farsi (persų) kalba.

Ketvirtadienį su Japonijos ministru pirmininku Shinzo Abe (Šindzu Abe) susitikęs Irano aukšto rango diplomatas anksčiau apkaltino Vašingtoną „nepriimtinai“ eskaluojant įtampą ir patikino, jog Teheranas demonstruoja „maksimalų santūrumą“.

Praėjusių metų gegužę iš branduolinės sutarties pasitraukusios Jungtinės Valstijos vėl įvedė Iranui vienašališkas sankcijas.

Tačiau įtampa išaugo per pastarąją savaitę, Jungtinėms Valstijoms pasiuntus į Persijos įlanką lėktuvnešio smogiamąją grupę bei strateginių bombonešių B-52 dėl numanomų Irano grėsmių.