„Diagnozė: mirtinai nejuokinga“

Pirmasis konkurso dienos eskizas – apie humoro testą. Lietuviai nuo senovės yra žinomi kaip santūrus, uždari, sunkiai išspaudžiantys šypseną žmonės. Mums trūksta juoko ir atsipalaidavimo. Eskizo aktorė režisierė Eglė Staniulytė savo naujajame darbe nori paneigti, kad esame niekam tikę, jei nesuprantame juokų, tad klausia: ar tikrai esi pasmerktas, jei neturi įgimto humoro jausmo?

Eskizą pradeda HAHA juoko ekspertė, pateikdama faktų apie juoką, jo sveiką poveikį žmogui. Norėdama išspausti iš mūsų šypsenas ji pabando atlikti pirmąjį eksperimentą. Sakydama nesąmoningus, logikos neturinčius sakinius ekspertė po truputį išjudina žiūrovus. Salėje jau galima pastebėti besišypsančių žiūrovų, girdėti kikenimų. Kitas eksperimentas – skirtingų juoko garsų analizė ir reitingavimas. Sureitingavus visus garsus išaiškėjo, kad žiūrovams juokingiausias garsas yra „hihihi“. Kita mus prajuokinti turėjusi priemonė – šokis. Ne paprastas šokis, o išsidirbinėjimas, dirbtinė šokio imitacija. Tai juoko nesukėlė, bet žaismingumas šį juoko stygių kompensavo.

Viena iš paskutinių eskizo dalių buvo apie plastikinius maišelius. Kas juokiasi iš maišelių? Na, lyg ir niekas, kuo jie gali būti juokingi? Tačiau, kai duodi maišeliui vardą ir pradedi su juo kurti istorijas, – viskas pasikeičia. Kiekvienam žiūrovui po kėde buvo priklijuotas plastikinis maišelis, kuriam turėjome sugalvoti vardą ir persiųsti į priekį. Šis procesas išjudino publiką – lūpų kampučiai nejučia kilo į viršų. Kai aktorė paėmė maišelius su sugalvotais vardais ir pradėjo vaidinti – viskas tapo juokinga. Tad eskizo tikslas – parodyti, kad galime juoktis iš visko, nesvarbu, ar tai juokinga ar ne, buvo pasiektas. Svarbu, kad juokas suaktyvina mūsų kairįjį pusrutulį, o tai mums suteikia teigiamų emocijų.

Debiutai: etiudų „Aš – citadelė“, „Požiūrio taškas“, „Rašytojas ir gimdyvė“ akimirkos. / Organizatorių nuotr.

„Aš – citadelė“

Antruoju pristatytas eskizas – dokumentinis spektaklis, analizuojantis šių laikų vyriškumo sampratą. Jis paremtas jaunų vaikinų mintimis ir Antoine'o de Saint–Exupery knygos „Citadelės“ motyvais. Režisierė Vaida Ona Makūnaitė klausia: ką reiškia būti vaikinu šiandien? Ar turime iš naujo brėžti vyriškumo sampratą, ar vis dar palikti ją nepaliestą?

Spektaklis prasidėjo trijų vaikinų asmeniniais pasisakymais apie tai, kaip jie atsidūrė kariuomenėje. Lėtai atskleidžiamas šiek tiek emocinis pasaulis, tačiau vėliau jį užgožia parodytas fizinis smurtas, keiksmai, patyčios. Atrodo, kad tai vėl grąžino mus į realybę, kai vyrai yra vaizduojami kaip smurtautojai, beširdžiai. Scenoje, dėžėse su vandeniu, buvę granatai tapo tikromis granatomis, sviedžiamomis į sieną. Piršosi paralelė tarp vaisiaus ir sprogmens: jei granatas palaiko sveikatą, sprogmuo pražudo.

Spektaklio epiloge vienas iš veikėjų pasakoja, kad jis pasiruošęs eiti į karą, bet bijo ir nelaukia kvietimo, nes nenori žudyti žmonių, nors ir suvokia, kad reikia ginti savo šalį nuo priešų. Tada suskamba telefonas...

Eskizas gerokai skyrėsi nuo aprašymo. Šis suteikė daug vilčių, kad bus kalbama apie vyro vidinius išgyvenimus, kurie leis labiau pažinti, ką jis jaučia, ką slepia, ko gėdijasi, tačiau viskas buvo sukoncentruota į tai, kas matoma paviršiuje, – agresija, smurtas, patyčios, uždarumas. Viena vertus, atrodo, kad eskizas atkartojo viską, ką žinome, tačiau, kita vertus, turime atspirties tašką, nuo kurio galima keisti vyriškumo sampratą.

Eskizo tikslas – parodyti, kad galime juoktis iš visko, nesvarbu, ar tai juokinga ar ne, buvo pasiektas.

„Požiūrio taškas“

Pirmasis antrosios konkurso dienos eskizas „Požiūrio taškas“ gvildeno vaikų ir tėvų santykius skirtingais jų amžiaus tarpsniais ir atskleidė požiūrio tašką ne tik iš vaikų, bet ir tėvų pusės. „Kiekvieno iš mūsų meilė jiems turi skirtingą istoriją, priežastingumą ir pasekmes, visa tai parodo mūsų požiūrį, savivertę ir meilę sau“, – sakė režisierė Lina Židonytė.

Eskize įvyksta daug veiksmų ir dialogų. Viskas prasideda nuo dukros ir tėvo apsižodžiavimo, kai jis liepia gerbti tėvą, viską jam sakyti. Dukrai paklausus, ar jis taip pat viską sakė savo tėvui, scenoje stoja tyla.

Kai 30-ojo gimtadienio rytą tėvas dukrą pasveikina „šmaikščia“ dovana – svarmeniu – jų visas susitikimas baigiasi tėvo replikomis, kad jai jau laikas kurti šeimą ir gimdyti, jos medicininis išsilavinimas yra šūdas, ji tokia pat užsispyrusi (ta negerąja prasme) kaip ir prieš penkiolika metų.

Scenoje pasirodo dar trys aktoriai, kurie atsisėda ant fotelio ir lyg psichologinės terapijos metu pasakoja dalykus, dėl kurių nori išgirsti savo tėvų atsiprašymus. „Tėti, aš noriu, kad atsiprašytum, nes kai atsivesdavau merginą, tu sakydavai nešvankius juokelius, o aš turėdavau aiškinti, kad tai įprasta mūsų namuose.“ Arba: „Tėti, noriu, kad atsiprašytum, nes visai mokyklai pasakei, jog mokausi tik dvejetais, nors niekada neturėjai prisijungimo prie TAMO dienyno.“ Ši mizanscena apeliavo į žiūrovus ir privertė susimąstyti, ką mūsų tėvai buvo mums blogo padarę ir dėl ko norime, kad jie atsiprašytų.

Paskutiniame veiksme atskleidžiamas ir kitas požiūris. Vyksta tėvo laidotuvės ir visi veikėjai atsiprašo savo tėvų. Vienas atsiprašo už tai, kad per tėvo gimtadienį apvėmė visą vaišių stalą, kita – kad daug ginčijosi ir bandė kažką įrodyti.

Pats eksizas labai paveikus, atskleidžiantis tėvų ir vaikų santykių aktualijas, todėl puikiai tinka šiuolaikiniam jaunimui. Režisierė parodė mums skirtingus požiūrio taškus, tad susimąstyti galėjo ne tik vaikai, jaunimas, bet ir jų tėvai. Veikėjai kvietė nebūti materialistais, bent kartais pastebėti, kas vyksta aplinkui, kam reikia pagalbos – žodinio paskatinimo, apkabinimo arba tiesiog pabuvimo kartu be jokių kaltinimų.

„Rašytojas ir gimdyvė“

Paskutinis eskizų konkurso pasirodymas režisieriui Baliui Švedui suteikė dvigubo džiaugsmo: jis ne tik pristatė savo darbą žiūrovams, bet ir paskelbtas nugalėtoju, tad gaus galimybę visą spektaklį pristatyti Kauno kamerinio teatro Didžiojoje scenoje.

Debiutai: etiudų „Aš – citadelė“, „Požiūrio taškas“, „Rašytojas ir gimdyvė“ akimirkos. / Organizatorių nuotr.

Pasirinkdamas psichologinę dramą, sugretinančią gimimo ir savižudybės temą, menininkas viliasi, kad paskatins kalbėtis temomis, kurios vis dar yra tabu.

Pasirodymas prasidėjo saksofono ir akordeono, vėliau pakeičiamo pianinu, duetu. Žiūrovams buvo įteiktas trumpas scenarijus su remarkomis, tad veiksmą turėjome įsivaizduoti pagal muzikos ritmą.

Psichologinė drama paremta gimdyvės ir rašytojo susitikimu, kurio metu gvildenama pasitraukimo iš gyvenimo tema. Būsima mama įtikinėjo, kad gyvenimas yra vertingas, skatino autorių susirasti žmogų, kuris padės išsipainioti iš minčių pančių ir suteiks šviesos. Eskizo konceptas pasižymi originalumu. Žiūrovai skatinami įsivaizduoti veiksmą, jungdami ir aktorių atliekamą muziką į bendrą vaizdą. Tai vienas pirmųjų mano matytų eskizų, kuriame vaidina pati publika. Tik gaila, kad dėl per daug geros akustikos ir garsiai atliekamos melodijos buvo sunku susikaupti ir skaityti scenarijų. Iš publikos reakcijų buvo matyti, kad jiems pats eskizas, jo idėja patiko, tačiau teko ilgėliau laukti, kol aktoriai / atlikėjai įvykdys remarką ir tada galėsime tęsti skaitymą. B.Švedo sumanymas atskleidė naują būdą pasiekti žiūrovą ir jį įtraukti į visą kūrybos procesą. Tik novatoriškumas šiek tiek klaidino auditoriją: gilintis į tekstą ar stebėti veiksmą scenoje?

„Anomalija OM“ – tai kelionė į Hado karalystę. Spektaklis įkvėptas mito apie Orfėją ir Euridikę. Mite pasakojama apie ilgesį, kurio vedamas žmogus ryžtasi keliauti į mirusių karalystę ir iš ten susigrąžinti savo mylimąją.

„Anomalija OM“ – tai savotiškas maldos kelias: kuriame žiūrovas sutiks požemių pavidalus, trigalvius šunis, saugančius vartus, milžinus auginančius gėles, žmones iš meilės neriančius į Sikstą, žalmarges besiganančias dykumoj.

Psichologinio žaidimo elementais paremtas spektaklis prasidės tik tada, kai žiūrovas išdrįs įžengti į tuštumą ir rasti sau vietą joje. Spektaklis pasibaigs, kai žiūrovas ištars m nosinę anomalinių apeigų tekstu.

„Mūsų žaidimas labiau psichologinis, intelektualinis, kuris vyksta žmogaus galvoje, nes spektaklyje yra tam tikrų kodų ir žaidybinių dekonstrukcijų. Nesinori sukurti lūkesčio ar baimės, kad čia bus kažkas itin interaktyvaus“ – atviravo režisierė E. Kazickaitė.

Eglė Kazickaitė ir Greta Gudelytė. / Organizatorių nuotr.

„Mes su žmonėmis norėjome kalbėtis apie jų baimes, o viena iš tokių populiariausių baimių – mirties baimė, kuri masiškai suaktyvėjo šito naujo pasaulio kontekste. Verdant pirmiems karo mėnesiams, mes su Greta (bendraautorė Greta Gudelytė) nemažai galvojom apie tai,  kas vyksta, todėl emocinis karo fonas padarė didelę įtaką kūrybiniam procesui ir jo rezultatui. Nesinorėjo žmonių gąsdinti, juolab kad ir taip daug žmonių susidėjus karo baimėms ir pandemijos naujiems įpročiams, kraustosi iš proto užsidarę savyje. Norėjosi kažko, kas žmoguje inspiruotų tuos pačius dalykus – savianalizę apie savo vidinius žvėris, skatintų kalbėti apie mirties baimę ar jos suvokimą su kitais, bet tuo pačiu, kad tai nekeltų jam įtampos“.

Apeirono teatras – tai profesionalus teatras, įkurtas režisierių Eglės Kazickaitės ir Gretos Gudelytės. Sunkiai suvokiama apeirono sąvoka daugeliui gali tapti raktu į Apeirono teatro spektaklių pasaulį, talpinantį savyje postdraminio, siurrealistinio, absurdo, socialinio grotesko ir kitų teatrinių stilių elementus, atveriantį platų interpretacijos lauką. Apeirono teatre vengiama vienprasmiškumo, laiko ir veiksmo nuoseklumo, daug kontekstų, sąsajų su filosofinėmis koncepcijomis, poezija, bet visada suteikiamas prioritetas minčiai. Labai svarbus vaidmuo tenka ir žiūrovams.

Festivalį atidarys „Meno ir mokslo laboratorijos“ spektaklis Kauno kino centre „Romuva“. „Šokis objektui ir vaikui“ kalbės apie santykį su vaiko idėja bei neretai daugeliui žmonių savaime suprantamą ir būtiną gyvenimo etapą: „O tai kada tie vaikai?..“. Pirmąją festivalio dieną taip pat galėsite išvysti užsienio svečių pasirodymą – latvių režisieriaus Klāvo Kristapo Košino asmenine patirtimi paremtą spektaklį „Conclave“.

Jau tradicija tapo festivalio metu rengiamas eskizų konkursas, kurį laimėjus Kauno miesto kamerinis teatras suteikia progą jauniems menininkams įgyvendinti savo idėjas didžiojoje teatro scenoje.

„Konkurse visad atrandami nauji talentai. Tokie spektakliai, kaip „Kafka Insomnia“ (nominuotas Auksiniam scenos kryžiui už muziką), „bowel“ (apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi Jaunojo menininko kategorijoje) ir šokio spektaklis „Pakankamas atstumas“, gimė būtent iš šio konkurso“, – džiaugėsi festivalio koordinatorė Indrė Brasevičiūtė.

2022 m. eskizuose vyriškumo sampratą šių dienų kontekste nagrinės Vaiva Ona Makūnaitė, remdamasi A. de Saint-Exupery knygos „Citadelė“ motyvais bei surinktomis jaunų vaikinų istorijomis, „Diagnozė: mirtinai nejuokinga“ leisis į komplikuotą ir chaotišką humoro pasaulį, „Požiūrio taškas“ kalbės apie įvairius, neretai komplikuotus, santykius su tėvais, o Balio Švedo psichologinė drama „Rašytojas ir gimdyvė“ nagrinės gimties ir mirtingumo temas.

Organizatorių nuotr.

Viso festivalio metu teatro rūsyje bus galima apsilankyti garso instaliacijoje „Jausmų sonifikacija“, kuri yra Kauno miesto kamerinio teatro ir Kaunas 2022 iniciatyvos PRODIUSAI COLAB programos dalis. Joje pasitelkiant abstrakčius garso takelius tyrinėjami jausmai, kuriuose persipina 80 tyrime dalyvavusių Kauno miesto ir Kauno rajono jaunuolių parinktos garsų asociacijos.

Festivalyje netrūks šokio spektaklių – rugsėjo 20 d. vyks Gintarės Šmigelskytės monospektaklis „Žana“ bei gatvės šokio spektaklis „Vyrsmas“ (Vilniaus miesto šokio teatras Low Air). Rugsėjo 24 d. nemokamai galėsite išvysti ir „Pakankamą atstumą“ (chor. A. Mozūraitis ir C. A. Bibiano). Į Kauno miesto kamerinį teatrą atvyks talentingų kūrėjų iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos diplominiai darbai: „Baseinas. Be vandens“ (rež. Jonas Kuprevičius), „Bildungiada“ (rež. G. Aleksa) ir „Nepalaidoti mirusieji“ (rež. Justinas Vinciūnas), o rugsėjo 22 d. vyks visų pamėgtas STAND-UP V2.0 komedijos pasirodymas.

Rugsėjo 24–25 dienomis psichodraminis žaidimas „Anomalija OM“ pasiūlys nukeliauti į paslaptingą Hado karalystę, o KTU teatro studija „44“ pristatys šiuolaikinio dramaturgo Martino McDonagho pjesę „Nykieji vakarai“. Patyriminių vyksmų mylėtojus „S‘anatomia“ kvies atsipalaiduoti kosmologinės operos garsuose, kol Valstybinio jaunimo teatro spektaklis „Žmogus iš žuvies“ bandys išsiaiškinti laisvės prigimtį.

Festivalį uždarys šiuolaikinio cirko pasirodymai bei visiems atviros žongliravimo dirbtuvės, kuriose susipažinsite ką šiais laikais reiškia būti cirko artistu.

„Išeities taškas – puiki galimybė koncentruotai, per dvi savaites, pamatyti kaip ir apie ką kuria jaunoji karta. Tai yra vienintelis IŠEITIES TAŠKAS jaunimui“, – pasakojo Kauno miesto kamerinio teatro darbuotojos bei festivalio koordinatorės Indrė Brasevičiūtė ir Kristina Apanavičiūtė.

Primindamas, jog scenos menai drauge su visais kitais išgyveno nelengvus metus, šįsyk festivalis nagrinėja itin aktualia tapusią atstumų temą. Programai atrinkti kūriniai kalbės tiek apie fizinį atstumą, kuris yra daugumos kasdienybės dalis, tiek ir apie socialinį ar net vidinį, nagrinėjant, kokius atstumus žmogus kuria tarp savo žodžių ir veiksmų.

Kaip teigiama Kauno kamerinio teatro pranešime, festivalio programoje šiemet vyks dvi premjeros. Kauno miesto kamerinis teatras šį antradienį pristatys interaktyvią premjerą paaugliams „2-osios laiptinės respublika“ (rež. Sigita Pikturnaitė). Jos metu jaunieji žiūrovai dalyvaus valstybės kūrimo simuliacijoje, patirs politinių režimų kaitas, ieškos problemų sprendimų ir bus skatinami išsakyti savo nuomonę.

Teatro trupė „Teatronas“ rugsėjo 17 d. kurs komišką pasakojimą apie sunkumus, su kuriais susiduria kiekvienas individualiai dirbantis žmogus – „Sodra“ ir jai skiriami mokesčiai. Surinktos tikros istorijos atgys tragikomiškoje dramoje „Sodra, mon amour“ (rež. Gildas Aleksa).

Festivalio programoje gausu jaunųjų kūrėjų darbų. Dramaturgė ir režisierė Goda Simonaitytė rugsėjo 18 d. kvies į jos kūrybos pjesės „Gyvuliai“ skaitymą. Pjesė sukurta pernai festivalyje vykusio jaunųjų dramaturgų konkurso bei užsiėmimų kūrybinėse dirbtuvėse metu. Dramaturgė ir debiutuojanti režisierė Teklė Kavtaradzė rugsėjo 19 d. pristatys atvirai apie paauglystės laikotarpį kalbantį spektaklį „KISSMAS“.

Organizatorių nuotr.

Jaunasis režisierius Aivaras Micius rugsėjo 21 d. pristatys pagal Pilgrim/Majewski pjesę pastatytą spektaklį „Juodi bateliai“, kuriame per istorinių įvykių perspektyvą bus nagrinėjami atstumai tarp asmeninės moralės, atsakomybės ir istorinio laiko bei sistemų primestų elgesio ir tikėjimo reikalavimų. Pažymėtina, kad T. Kavtaradzės ir A. Miciaus kūriniai laimėjo Menų spaustuvės rengiamą jaunųjų menininkų konkursą „Atvira erdvė“.

Rugsėjo 22 d. antrąjį savo kūrybos monospektaklį „Jau geriau būčiau negimęs“ pristatys aktorius Raimondas Klezys. Komiškame, stand-up žanro kūrinyje bus gvildenamos temos, kurios įkvėpė jaunąjį kūrėją karantino metu, – tai nedarbas, religija ir santykiai. Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigęs jaunasis aktorius Motiejus Ivanauskas rugsėjo 24 d. pristatys savo kurtą ir režisuotą spektaklį „Užšalimas“, kuris kvies žiūrovus pasinerti į pokalbį, kuriame išsakomos svarbios „mintys“ sukurs absurdišką ir komišką mišinį ir privers pažvelgti į „problemas“ šiek tiek kitu kampu.

Jaunieji žiūrovai dalyvaus valstybės kūrimo simuliacijoje, patirs politinių režimų kaitas.

Festivalio programa praturtinta nestandartiniais scenos meno kūriniais, šokio spektakliais, bus galima ir pasiklausyti gyvos muzikos.

Rugsėjo 26 d. festivalio uždarymas vyks su Panevėžio teatro „Menas“ kūriniu „ANTI“ (aut. ir rež. Aleksandr Špilevoj). Tai – spektaklis, paremtas antikine Sofoklio pjese „Antigonė“ ir keturių aktorių pasakojamais asmeniniais išgyvenimais.

Vienas svarbiausių festivalio „Išeities taškas“ akcentų – kasmet vykstantis konkursas jauniesiems menininkams. Konkurso finale – keturi kūriniai, kuriuos festivalio žiūrovai galės išvysti nemokamai. Šį trečiadienį režisierius Augustas Gornatkevičius pristatys muzikinę ekstravaganza „MU.DU“, o aktorius ir režisierius Gabrielius Zapalskis – tragikomiškus teatrinius nardymus „Paskutinis spektaklis“. Ketvirtadienį šokėjai Arūnas Mozūraitis bei Adrian Carlo Bibiano pristatys šokio eskizą „Pakankamas atstumas“, o režisierius Rokas Lažaunykas – spektaklio „Gedulas“ eskizą.

Muzika ir naujosios medijos

Atidarymo vakarui pasirinktas muzikos ir medijų performansas "This Order Goes Wrong", kuro autoriai – smuikinininkė Lora Kmieliauskaitė, kompozitorius Dominykas Digimas ir dramaturgas Rimantas Ribačiauskas. Performansas sukurtas pagal nerimo sutrikimus ir panikos atakas patyrusių žmonių liudijimus, pačių kūrėjų patirtis ir Senekos bei Cicerono tekstus.

Nerimas atrodo yra neatskiriama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis – pareigos, lūkesčiai, terminai, spūstys, ekranai, tačiau nerimą pastebėjo ir aprašė dar Antikos filosofai. Performanse nerimas yra ne tik tema – jis tampa atspirties tašku eksperimentams su muzika ir skaitmeninėmis technologijomis, kai instrumentais bandomi atkurti emociniai panikos priepuolio aspektai. Anot kūrėjų, "This Order Goes Wrong" yra tarsi nerimo meditacija, parodanti, kad tai, ką jaučia jį išgyvenantys, yra bendražmogiška, galbūt net kontroliuojama ir nugalima.

Rugsėjo 25 d. teatras "Atviras ratas" pristato dar vieną kūrinį, kuriame netrūks muzikos – tai performatyvus poezijos ir muzikos vakaras "Egzilė". Renginio metu skambės išeivijos poeto Algimanto Mackaus eilės, skaitomos aktorės Justinos Smieliauskaitės, ir Nikolajaus Polujanovo-Vėjopačio elektroninė muzika, persmelkta melancholiškų etninių motyvų.

Būdamas vienas žymiausių bežemių kartos atstovų, A.Mackus savo kūriniais atveria plačius ir skausmingus visos epochos vienatvės bei ilgesio klodus; savyje poeto kūriniai talpina neapykantą egzilei, nesusitaikymą su ja, bandymą nuo jos apsisaugoti ir čia pat – egzilės teigimą, troškimą, tam tikra prasme – net tylų, ramybės kupiną jos pripažinimą ir savitą šlovinimą.

Juozo Miltinio dramos teatras ir režisierė Agnija Leonova rugsėjo 20 d. kviečia pasinerti į dirbtinio intelekto, virtualiųjų patirčių ir žmogiškumo ribų paieškas spektaklyje "Sapiens". Anot spektaklio kūrybinės komandos, įkvėpimu teatre kalbėti šiomis temomis tapo ne tik garsių serialų "Vakarų pasaulis" ("West World"), "Juodasis veidrodis" ("Black Mirror") siužetai, bet ir Yuvalio Noah Harari milžiniško populiarumo sulaukusiose knygose "Sapiens" ir "Homo Deus" iškeltos mintys apie žmonijos prigimtį, dabartį ir tik iš pirmo žvilgsnio tolimą ateitį, kuri iš tiesų yra jau ranka pasiekiama. Kūrėjai ant scenos klausia – kas nutinka pasaulyje, kuriame didžiausiais idealais tampa našumas, efektyvumas, o perduodama informacija ir duomenys virsta kone sakralizuotais objektais, veikiančiais net mūsų religijų suvokimą?

Rugsėjo 19 d. festivalis jaunąją teatro auditoriją kvies į režisierės Loretos Vaskovos dokumentinį spektaklį paaugliams "Superherojai", kuriame netrūks šokių ir garsios muzikos. Dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė ir režisierė Loreta Vaskova bendravo su 15–18 metų jaunuoliais ir jaunuolėmis iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių – nuo sėdinčių bibliotekoje iki esančių įkalinimo įstaigose – ir sukūrė personažus, kurie prabilo apie tai, kas aktualu paaugliams.

Pristatoma pirmą kartą

Festivalio metu bus pristatomos net trijų spektaklių premjeros. Rugsėjo 22 d. žiūrovams bus pristatomas audiovizualinis gyvos muzikos spektaklis "Kafka Insomnia". Spektaklis pasakoja sapniškai realistišką čekų rašytojo Franco Kafkos vienos nakties istoriją, kartu pasinerdamas į jo gyvenimo momentus, jį kankinančią nemigą ir kūrybą. Analizuodami nemigą ir sapnavimą būdraujant, spektaklio kūrėjai klausia, ar tai yra kūrybos metodas, gyvenimo būdas, ligos padarinys ar pagrindinė F.Kafkos literatūrinio genialumo sąlyga? Šis spektaklis – vienas iš pernai festivalio metu vykusių eskizų konkurso nugalėtojų, įgyvendintas bendromis "Kosmos Theatre" ir Kauno miesto kamerinio teatro jėgomis.

Rugsėjo 23 d. premjerinį spektaklį "9.18" pristatys ir Alytaus miesto teatras. Tai naujausias režisierės, Auksinio scenos kryžiaus laureatės Andros Kavaliauskaitės darbas. Menininkė savo spektakliams renkasi aštrias ir nelengvas temas, tokias kaip valgymo sutrikimai, abortai ar lytinis švietimas. Šiemet pristatomo dokumentinio spektaklio "9.18" pagrindinė tema – nemeilė, keliaujanti iš kartos į kartą, tiek akivaizdžiai pastebimas, tiek ir kruopščiai nuo visuomenės akių slepiamas psichologinis ir fizinis smurtas. Anot kūrėjų, neretai šeimoje šia tema nekalbama, o už jos ribų apie patiriamą smurtą ir vidinę gėlą pasisakyti gėda. Baimė kalbėti ir kalbėtis, priimti atsakomybę už savą ištartą žodį ar padarytą veiksmą tampa inkaru, kurį teatras, pasitelkdamas meninėmis priemonėmis gali iškelti į viešumą, suteikiant žinių, ką daryti esant kritinėms smurto situacijoms.

Rugsėjo 26 d. bus galima pamatyti Vilniaus miesto teatro Meno ir mokslo laboratorijos režisieriaus ir aktoriaus Pauliaus Markevičiaus premjerą "Miražas". 2019 m. spektaklio eskizo kūrybinė komanda tapo Dalios Tamulevičiūtės nacionalinės dramaturgijos konkurso laureate. Šiame kūrinyje keliamas klausimas apie karą ir jo traumuojantį poveikį jame dalyvavusiems žmonėms. Kūrėjai rėmėsi šiuolaikiniu "Dievų mišku" tituluojamomis Zigmo Stankaus memuarų knygomis apie Afganistano karą – "Kaip tampama albinosais" ir "Miražas". Vadovėliuose ir istorijos pamokose karai išlieka vien faktais, datomis ir pavardėmis, tačiau ką išgyvena žmogus, patyręs karo realybę? Pagrindinė spektaklio tema – dalyvavimo karo veiksmuose patirtys ir padariniai, nerimas, kaltė, šiurpūs prisiminimai ir košmariški sapnai, kurie gyvenimą taikos metais paverčia sunkesniu nei patį dalyvavimą kare.

Neįprasti sprendimai

Kaip ir kiekvienais metais, teatro festivalis "Išeities taškas" kviečia prisijaukinti neįprastas teatrines erdves. Rugsėjo 19 d. kino centre "Romuva" festivalio lankytojai galės išvysti estų kūrybinės grupės filmą "Metai, pilni dramos". Filmo kūrėjai atliko socialinį eksperimentą ir pasiūlė apmokamą darbą žmogui, kuris niekada nėra buvęs teatre. Pagrindinė darbo užduotis buvo per vienus metus apsilankyti visuose šalyje sukurtuose spektakliuose ir parašyti recenzijas, iš viso 244 pasirodymus. Filmo heroje tampa 21 metų Alissija iš mažo miestelio, kuri priima šį iššūkį ir įsitraukia į kultūros pilną sostinės gyvenimą. Sekdami herojės vidinius virsmus, filmo kūrėjai klausia žiūrovų, kur yra kultūros vartojimo ribos ir ar menas gali pakeisti žmonių gyvenimus?

"Urbanistinis draustinis" ir režisierius P.Markevičius nemokamai kvies į "Žalgirio" arenos "Bosca" amfiteatrą, kur rugsėjo 27 d. vyks eksperimentinis teatro pasirodymas "Analizuojant žvėrį". Spektaklis kels klausimus apie gyvūniją, žmonių ir planetos likimą. Kūrėjai kviečia pasikalbėti apie antropoceno erą. Antropocenas – terminas, skirtas  naujai Žemės geologinei erai – žmonių gyvenamam laikotarpiui – apibrėžti. Juo siūloma apibendrinti žmonių veiklos poveikį Žemės paviršiui, klimatui ir aplinkai, esamų rūšių išnykimui. Anot spektaklio režisieriaus, spektaklis kurtas keliaujant aplink Lietuvą: "Matėme daug miško kirtaviečių. Pirmoji mintis: kur eis visi žvėrys? Nusprendėme apie tai kalbėti spektaklyje – pakviesti visus žvėris ir pasikalbėti su jais. Kaip jie jaučiasi, kai atvažiuojame, susikrauname medžius, išvažiuojame. Kai šiandien stebime, kas vyksta įvairiose pasaulio vietose, įvykius, kuriuos vadiname stichinėmis nelaimėmis, turime suvokti, kad tai mūsų, žmonių, veiklų padariniai," – mintimis apie savo kūrinį dalijasi P.Markevičius.

Spektaklių eskizai

Festivalio programoje bus galima rasti ir jaunųjų menininkų kūrinių bei spektaklių eskizų. Rugsėjo 17 d. festivalis kviečia į Valstybinį Kauno lėlių teatrą, kur bus pristatomas jaunojo režisieriaus Roko Lažaunyko ir VDU teatro studentų baigiamasis darbas – spektaklis "Kaip kine". Ant scenos vykstančioje kino atrankoje susitiks daug komiškų personažų, kurie yra pasiryžę padaryti bet ką, kad jų svajonės išsipildytų. Veikėjai balansuoja ant plonos ribos tarp svajonės ir realybės, tarp savojo aš ir pasirinkto vaidmens, kuri leidžia prisitaikyti, įtikti, paminti savo moralę, atsikratyti atsakomybės už veiksmus ir žodžius be jokių padarinių. Rugsėjo 18 d. aktoriai Karolis Legenis ir Petras Šimonis pristato savo kūrybos spektaklį "Laisvinamieji". Šioje eksperimentinėje dramoje jaunuoliai, supriešindami paprastumą ir tikėjimą gėriu su netikėjimu niekuo, kelia klausimą "Kas yra žmogiškumas ir kur yra jo ribos?"

Festivalio programoje galima dalyvauti spektaklių kūrybiniame procese. Rugsėjo 17 d. Kauno miesto kameriniame teatre vyks Kristinos Marijos Kulinič spektaklis-skaitymas "Tikslai ir uždaviniai", kuris nagrinės neišsipildymo būseną ir niekaip nesibaigiančią vėlyvąją paauglystę, kurioje gyvena šių dienų jaunimas. Rugsėjo 24 d. žiūrovai galės nemokamai pamatyti naujausią choreografo, buvusio šokio teatro "Aura" šokėjo Pauliaus Prievelio darbą – šokio spektaklio "Katinėlių tylėjimas" eskizą.

Judesio dirbtuves

Festivalio programoje bus ne tik sceniniai kūriniai, bet ir kūrybinės dirbtuvės. Rugsėjo 19 d. ir 26 d. šokėja, choreografė ir šokio pedagogė Indrė Puišytė-Šidlauskienė kvies nemokamai dalyvauti sąmoningo judesio dirbtuvėse "Nepatogus kūnas" suaugusiesiems ir 3–6 metų vaikams.

Dirbtuvių suaugusiesiems metu dalyviai praktiškai išmėgins įvairius pratimus, per kuriuos bus galima sąmoningai pajausti savo kūną. Dirbtuvių dalyviai aiškinsis, kaip psichologinė įtampa – judesyje, eisenoje, pozose ir kaip per kūną galima sau padėti išlaisvėti, išsinerti iš susikaustymo. Užsiėmimai bus skirti visiems suaugusiesiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinių gebėjimų. Užsiėmimuose vaikams choreografė žadimų forma kvies mažuosius kūrybiškai pajudėti, lavinti stambiąją ir smulkiąją motoriką, ugdys vaikų fizinį raštingumą ir meilę judesiui. Dirbtuvės vyks buvusiame "Drobės" fabrike.

Festivaliui "Išeities taškas" bendradarbiaujant su Nacionalinio Kauno dramos teatro festivaliu "Scena 10 x 10", šiemet abiejų festivalių programoje rugsėjo 18 d. ir 19 d. išvysime teatro trupės "Must Kast" (Estija) juodojo humoro komediją "Muškit. Iškęsiu. Neskaudės". Šis spektaklis – puiki proga geriau pažinti mūsų kaimynus estus ir sunaikinti pasąmonėje užsigulėjusius stereotipus, kad estai yra lėti tyleniai ar eidami į svečius būtinai nešasi "Kalev" šokoladą. Ar įprotis kentėti kyla iš inercijos, ar tai yra kultūros paveldas? Spektaklio režisierė publiką kviečia į dvaro arklides primenančią erdvę, kur maišosi kraujas ir sūrus prakaitas bei vyksta arši kova su didele ironijos ir humoro doze.

Konkursas jauniesiems menininkams

Festivalis "Išeities taškas" pristato ne vien spektaklių programą, bet ir visus metus vykdo kūrybinį darbą su jaunaisiais menininkais. Pernai festivalio metu vyko spektaklių eskizų konkursas, kurio laureatas audiovizualinis spektaklis "Kafka Insomnia" šį rugsėjį išvydo dienos šviesą, o dar šį sezoną scenoje bus galima pamatyti dar vieną konkurso laureatą – režisieriaus Nauberto Jasinsko spektaklį "Bowel".

Šiemet festivalis rengė pjesių konkursą. Jaunieji kūrėjai, norintys dalyvauti konkurse, vasarį teikė pjesių idėjas ir eskizus, nuo kurių atsispiriant būtų galima sukurti pjesę, o vėliau ir spektaklį 10–14 metų amžiaus publikai. Atrinkti dalyviai savo pjesę gludino kūrybinėse dirbtuvėse su publiciste, mentore ir rašytoja Sandra Bernotaite, dramaturge Birute Kapustinskaite ir režisieriumi Žilvinu Vingeliu. Festivalio metu bus išrinktos pjesės nugalėtojos, pagal kurias Kauno miesto kameriniame teatre bus pastatyti spektakliai, kurių premjeras žiūrovai galės išvysti kitais metais per festivalį "Išeities taškas".

Pernai analizavęs skausmingas jaunimui problemas ir bandęs išsiaiškinti, nuo ko jaunas žmogus turi pradėti, kad galėtų išeiti iš nemalonių situacijų ir judėti pirmyn, šiemet evoliucionuoja ir ne tik kalba apie opias jaunam žmogui problemas: vienas kito negirdėjimą, informacinį perteklių, ryšio siekimą, baimę atsiverti, bet ir nori pasakyti, kad „viskas gerai, jūs ne vieni, mes Jus girdime“.

„Pernai kalbėjome apie skausmingus dalykus, kurie jaunam žmogui trukdo judėti pirmyn. Šiemet norime tiek ne iškelti ir taip akivaizdžią problemą, kiek nuraminti žiūrovą ir sugrąžinti jį į tikro ryšio užmezgimą. Teatras yra ta erdvė, kurioje mes girdime, matome ir kalbame apie tai, kas jaunam žmogui neduoda ramybės. Mes galime ir norime padėti jaunam žmogui išnirti iš virtualaus iliuzijų pasaulio, išgirsti save ir kitą“ – festivalio idėją pristato teatro direktorė Jurga Knyvienė.

Norime, kad kiekvienas kritiškai pažvelgtų į save – o kaip aš?

Festivalio centre – jautrios virtualaus, iliuzinio ir tikro bendravimo problemos su kritiniu požiūriu į save. „Virtualus bendravimas pilnas dviprasmybių. Piktinamės kitų, mūsų manymu, netinkamomis reakcijomis, kai tuo pat metu patys reaguojame panašiai. Todėl ir norime, kad kiekvienas kritiškai pažvelgtų į save – o kaip aš?“ – teigia teatro direktorė.

Festivalio metu rodomuose spektakliuose akcentuojamos vienatvės, vienišumo, meilės ir bendrystės siekimo, iliuzijų pasaulio ir baimės problemos, kurias išgyvena kiekvienas jaunas, savęs ir savo kelio ieškantis žmogus.

„Šūkiu „Jaučiu Tave. Girdi..?“ norime pasakyti, kad mes girdime jus, kad nesate vieni. Mes matome, kad Jums skauda, tačiau norime pasakyti, kad skauda ne Jums vieniems – daugelis išgyvena panašias situacijas. Todėl ir norime apie jas kalbėti. Mes iš tiesų girdime vieni kitus, jaučiame vieni kitus, tik nemokame to parodyti. O teatras gali apie tai kalbėti, mokytis kartu su žiūrovu bendrauti, išreikšti ir pajausti vieniems kitus. Suprantame, kad reikia apie tai kalbėti, parodyti, jog matome, kad kitiems blogai“ – pasakoja Jurga Knyvienė.

Festivalio metu bus pristatomi net 6 premjeriniai spektakliai, vieną kurių – režisieriaus Agniaus Jankevičiaus „Mari Kardona“ – publika išvys pirmą kartą.

Po spektaklių lauks diskusijos, skirtos kalbėti apie tai, kas vyksta su jaunais žmonėmis. „Spektaklių metu kiekvienas žiūrovas būna atskirai – vienas tarp visų. Diskusijų metu sujungsime atskirus matymus į vieną, išpildydami „vienas, bet ne vienišas“ idėją“.

Festivalio programa:

Rugsėjo 18 d. 18 val. „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“ (choreografė Greta Grinevičiūtė);

Rugsėjo 19 d. 18 val. „Seen“ N-16 (rež. Andra Kavaliauskaitė);

Rugsėjo 20 d. 18 val. „Heda Gabler“ (rež. Eglė Švedkauskaitė);

Rugsėjo 21 d. 18 val. „Šaltoji širdis“ (rež. Valentinas Masalskis);

Rugsėjo 22 d. 14 val. „Aš bijau“ (rež. Rokas Lažaunykas);

Rugsėjo 22 d. 18 val. „Mari Kardona“ (rež. Agnius Jankevičius).