Mėgsta drėgmę, prieblandą

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie erkių platinamas ligas.

Kur dažniausiai aptinkama erkių? Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose. Dažniausiai erkės gyvena tose teritorijose, kur daug laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų. Jų galima sutikti miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose – avietynuose, alksnynuose, riešutynuose, miško jaunuolyne. Juose vešli žolė, daug perpuvusių augalų ir šakų. Nemažai erkių galima aptikti ir miško kirtimuose, kur daug senų kelmų bei šakų.

Kaip užsikrečiama erkių platinamomis ligomis? Žmogus erkių platinamomis ligomis (Laimo liga, erkiniu encefalitu, babezioze, erlichijoze ir kt.) dažniausiai užsikrečia įsisiurbus užkrėstai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą, erkinio encefalito virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną bei jo produktus.

Vėliau imunitetas išblėsta

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų? Nuo erkinio encefalito geriausiai apsaugo skiepai. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja trijų skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams.

Skiepijantis įprasta schema – pirmosios dvi dozės skiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, vėliau trečiosios ir sustiprinančiosios dozės įskiepijimo intervalai, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, skiriasi, bet dažniausiai trečioji vakcinos dozė įskiepijama 5–12 mėnesių po antrosios. Pirmoji sustiprinamoji dozė įskiepijama praėjus trejiems metams po trečios erkinio encefalito dozės.

Laikotarpis: šylant klimatui, erkės išlieka aktyvios beveik ištisus metus. / Freepik.com nuotr.

Skiepijantis greitesne schema nuo erkinio encefalito, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, pirmosios dvi dozės įskiepijamos 7–14 dienų intervale, vėliau trečioji 21 dieną arba 5–12 mėnesių po antrosios dozės įskiepijimo. Pasiskiepijus greitesne schema pirmoji sustiprinamoji erkinio encefalito dozė turi būti įskiepijama 12–18 mėnesių arba po trejų metų, priklausomai nuo vakcinos gamintojo.

Labai svarbu nepamiršti, kad erkinio encefalito įgytas imunitetas pasiskiepijus bet kuria schema su laiku linkęs išblėsti, todėl reikia jį nuolat palaikyti ir toliau skiepijantis imunitetą sustiprinančiomis erkinio encefalito vakcinos dozėmis. Priklausomai nuo amžiaus pasiskiepyti reikėtų kas 3–5 metus

Nuo Laimo ligos, babeziozės ir kt. erkių platinamų ligų Lietuvoje vakcinos nėra – belieka saugotis erkių.

Saugo ir repelentai

Kaip išvengti erkės įsisiurbimo? Grybaudami, vykdami į mišką, tinkamai apsirenkite – dėvėkite šviesius drabužius, pasiūtus iš lygaus audinio. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės įkištos į batus ar kojines. Drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apipurkšti repelentais – skysčiais, atbaidančiais erkes.

Kas 1–2 valandas apžiūrėkite drabužius – ar jais neropoja erkė, ir kūną – gal erkė jau įsisiurbė?

Erkės dažniausiai įsisiurbia poilsiaujant, nes judant raumenims joms sunkiau tai padaryti. Todėl gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų nepatartina.

Pailsėti ir apsižiūrėti pasirinkite atvirą, saulėtą aikštelę, kurioje nušienauta žolė. Erkės dažniausiai įsisiurbia poilsiaujant, nes judant raumenims joms sunkiau tai padaryti. Todėl gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų nepatartina.

Grįžę iš miško, drabužius, kuriuos vilkėjote, pakabinkite negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje. Sausame ore erkės gyvena labai trumpai. Pakabinus drabužius kambaryje, pasilikusios erkės gali įsisiurbti ir kitiems šeimos nariams, net ir nebuvusiems gamtoje. Dar kartą apžiūrėkite savo kūną, rūpestingai patikrinkite paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą – į šias vietas erkės labai mėgsta įsisiurbti. Gerai iššukuokite plaukus, išsimaudykite.

Veiksmai įsisiurbus erkei

Ką daryti, jei erkė jau įsisiurbė? Jei erkė įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite. Kuo ilgiau užsikrėtusi erkė bus įsisiurbusi, tuo daugiau ligos sukėlėjų gali patekti į organizmą. Paimkite pincetą (tiks ir tankus audinio arba popieriaus gabalėlis), suimkite erkę už galvos kuo arčiau odos ir iš lėto traukite, kol pakilęs odos paviršius sudarys "palapinę". Keliolika sekundžių išlaikykite tokią padėtį. Paskui erkę staigiu judesiu ištraukite ir įkandimo vietą rūpestingai dezinfekuokite – nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tirpalu. Traukdami erkę, stenkitės nesuspausti jos pilvelio, nes galite išleisti ten esančius ligos sukėlėjus tiesiai į žaizdelę, taip palengvindami užkrato kelią į organizmą.

Nepamirškite apie žolėje tykančius pavojus ir keliaudami į kitas šalis – erkės paplitusios visame pasaulyje, taigi ligą galima parsivežti ir iš svetur.

„Erkė įsisiurbti gali bet kuriame Lietuvos miesto ir rajono miške, parke, nuosavo namo kieme, sode ar tiesiog poilsiaujant kaime. Šių kenkėjiškų vabzdžių keliami pavojai gali reikšmingai neigiamai paveikti sveikatos būklę, tačiau juos galima įveikti. Svarbiausia – žinoti, kur ieškoti įsisiurbusios erkės, kaip ją teisingai ištraukti ir ką daryti atlikus šią procedūrą“, – teigia I. Sauserytė.

„Camelia“ vaistininkė pasakoja, kad erkės žmones atskiria iš kvapo ir skleidžiamos kūno šilumos. Paprastai tūnodamos ant žolės, neaukštų, iki 1,5 metro aukščio, krūmų, erkės laukia tinkamo momento įsisiurbti. Einant pro šalį ir pajudinus žolės stiebelį ar krūmo šakelę, erkė, atpažinusi žmogų turimais jutimo organais, su ant kojų esančiais kabliukais, prikimba prie drabužių ar iškart įsisiurbia į neapsaugotą kūno dalį.

Kur ieškoti įsisiurbusios erkės?

„Camelia“ vaistininkė sako, kad ieškodamos tinkamos vietos, erkės renkasi minkštesnę ir plonesnę odą, po kuria gausu kraujagyslių, kad būtų lengviau įsisiurbti ir maitintis.

„Dažniausiai jos įsikabina į pėdas, blauzdas, kaklą, paausius, kojų ir rankų lenkimo sritis: kirkšnis, alkūnes, pažastis. Grįžus namo pirmiausia įsisiurbusių erkių reikėtų ieškoti šiose vietose, bet svarbu nepamiršti atidžiai apžiūrėti ir viso kūno. Geriausia tai padaryti per porą valandų, kad siurbdama kraują erkė neperduotų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų – virusų ir bakterijų“, – aiškina I. Sauserytė.

Ką daryti, jeigu įkando erkė?

Anot vaistininkės, įsisiurbusią erkę reikia ištraukti staigiu judesiu, naudojant ploną pincetą ar specialų erkių traukiklį, suėmus kuo arčiau odos. Suimti erkę reikia už galvos ir nesukioti. Jeigu pavyksta ją ištraukti teisingai, sumažėja tikimybė, kad nutrūkusi erkės galva, straubliukas ar kita dalis liks odoje. Likusias erkės kūno dalis galima pabandyti ištraukti tuo pačiu pincetu, o jeigu nepavyksta – palaukti keletą dienų, kol svetimkūnį pašalins organizmas.

„Prieš traukiant erkę nereikia naudoti jokių papildomų priemonių. Į vaistinę užsukę klientai pasakoja, kad tą vietą, kurioje buvo įsisiurbusi erkė, tepė aliejumi, kremu ar nagų laku – to daryti jokiu būdu negalima. Ant odos užteptos šios priemonės sukuria priešingą efektą: maitina erkę ir sudaro puikiais sąlygas jai skverbtis giliau. Ištraukus erkę, vietą, kurioje ji buvo įsisiurbusi, reikia dezinfekuoti. Jei namuose neturite dezinfekanto, tiks plovimas su vandeniu ir muilu“, – pasakoja vaistininkė.

Jeigu po erkės įkandimo žmogus nori būti ramesnis ir įsitikinti, kad nesusirgo, galima atlikti kraujo tyrimą. Kraują dėl erkinio encefalito tirti rekomenduojama per 1-3 dienas po įkandimo arba pajutus ligos simptomus, kurie panašūs į gripo.

Simptomai per 30 dienų, o penktadaliui – liekamieji reiškiniai

Nuo užsikrėtusios erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo gali praeiti net iki 30 dienų. Dažniausiai erkinio encefalito simptomai pasireiškia po 7–14 dienų nuo užsikrėtimo ir primena gripą: pakyla kūno temperatūra, jaučiamas raumenų ir galvos skausmas, nuovargis, karščiuojama. Šiems simptomams praėjus, sergančiojo būklė pagerėja, tuo metu yra pasiekiamas „tariamo pasveikimo periodas“, bet dažniausiai po jo prasideda antrasis ligos etapas: įkandusios užkrėstos erkės perduotas virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą.

„Maždaug 15-20 proc. žmonių, užsikrėtusių erkiniu encefalitu, patiria antrą ligos fazę ir jos sukeliamus liekamuosius ligos reiškinius, kurie klasifikuojami į du sunkumo lygius. Vidutinį – miego, atminties, dėmesio ir elgesio sutrikimus, dirglumą, dažnus galvos skausmus ir sunkųjį – paralyžių ir parezes, raumenų atrofijas, traukulius, psichikos, judėjimo, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimus“, – pastebi I. Sauserytė.

Todėl, vaistininkės teigimu, pajutus pirmuosius simptomus reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus. Tam, kad vasarotojai nesumaišytų erkinio encefalito simptomų su gripu, patariama pasižymėti kalendoriuje dieną, kai pastebima įsisiurbusi erkė ir sekti savo būklę 30 dienų. Ta pati taisyklė galioja ir tiems, kurie nepamatė erkės įkandimo: pajutę simptomus, jie turėtų įvertinti, ar per paskutinį mėnesį nesilankė parkuose, miškuose, nevaikščiojo pievose ar savo namų pievelėje.

Skiepas – patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito

Ilgametė sergamumo erkiniu encefalitu statistika rodo, kad sergamumo pikas Lietuvoje stebimas birželio–spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80–90 proc. visų erkiniu encefalitu susirgusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad skiepai nuo erkinio encefalito sukuria 99 proc. imuninę apsaugą, galima teigti, kad šie susirgimai beveik visiškai išvengiami.

„Skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu. Ypač vasarą, kai stebimas padidėjęs erkių aktyvumas. Siekiant padėti apsisaugoti nuo šių kenkėjų pernešamų užkrečiamų ligų vasaros metu, siūloma pasinaudoti pagreitinta skiepijimosi schema, kai antroji dozė suleidžiama praėjus 14 dienų po pirmosios vakcinos dozės. Praėjus dar 14 dienų nuo antrosios dozės, susidaro apsauginis imunitetas. Trečioji dozė suleidžiama praėjus 5–12 mėnesiams po antrosios. Pilnai apsaugai nuo erkinio encefalito susidaryti reikalingos 3 skiepų dozės, tačiau jau po 2 skiepų susidaro pakankama apsauga“, – sako vaistininkė I. Sauserytė.

Papildomos apsaugos priemonės

Susiruošus į gamtą, parką ar išėjus į kiemą, rekomenduojama dėvėti kuo šviesesnius drabužius taip, kad didesnė kūno dalis būtų pridengta: kelnes sukišti į batus arba į kojines, o palaidinę ar megztinį – į kelnes. Rankogaliai turėtų priglusti prie rankų, apykaklė turi būti užsegta, būtina dėvėti ir galvos apdangalus. Reikėtų vengti sėdėjimo ar gulėjimo ant žolės ir vaikščiojimo tarp aukštesnių žolių. Grįžus namo patariama atidžiai apžiūrėti kūną, persivilkti drabužius ir palikti juos saulės atokaitoje. Taip pat derėtų nepamiršti apžiūrėti ir naminių gyvūnų, galinčių „parsinešti“ erkių į namus.

„Kūno vietų, kurių neįmanoma uždengti, apsaugai reikėtų naudoti repelentus. Jie atbaidys ne tik erkes, bet ir kitus kenkėjiškus vabzdžius. Šios priemonės yra lengvai prieinamos ir pritaikytos įvairioms amžiaus grupės bei naudojimosi poreikiams: apyrankės ir segtukai, segami prie vaikiškų vežimėlių, klijuojami pleistrai, purškikliai. Cheminės sudėties repelentai pasižymi didesne apsauga, bet gali dirginti odą. Tačiau yra natūralių repelentų, pagamintų iš eterinių aliejų, odos nedirginančių ir teikiančių pakankamą apsaugą“ – priduria vaistininkė I. Sauserytė.

Apsisaugoti nuo erkių keliamų pavojų gali kiekvienas, žinantis, kaip tinkamai naudotis sukurtais būdais ir priemonėmis. Svarbiausia – to nepamiršti.

Tai tos pačios šeimos nariai, kur hospitalizavus vieną asmenį, vėliau kelių dienų laikotarpiu ligos simptomai (bendras silpnumas, karščiavimas, galvos skausmai, sprando raumenų rigidiškumas) pasireiškė ir kitiems dviem šeimos nariams, kurie taip pat buvo hospitalizuoti.

Pastariesiems nustatyta pirminė erkinio encefalito diagnozė. Įtariama, kad visų susirgusiųjų užsikrėtimo būdas – vartojant termiškai neapdorotą ožkų pieną, nes pastaruoju metu erkės įsisiurbimas nebuvo nepastebėtas, tačiau nustatytas kitas EE rizikos veiksnys – maistui buvo vartojamas nepasterizuotas ožkų pienas. Visi trys šeimos nariai gyvena kartu kaimiškoje vietovėje, augina ožkas, maistui vartoja nepasterizuotą jų pieną bei savo reikmėms gamina ožkos pieno sūrius.

Pixabay nuotr.

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro entomologės, mokslų daktarės Mildos Žygutienės, kasmet Lietuvoje registruojami erkinio encefalito atvejai, išplitę per termiškai neapdorotą ožkų ar karvių pieną. Paprastai tai įvyksta didžiausio iksodinių erkių aktyvumo metu – pavasarį arba vasaros pradžioje.

ULAC duomenimis, praeitais metais buvo registruoti penki erkinio encefalito protrūkiai, kai buvo užsikrėsta nuo ožkų pieno. Šių protrūkių metu susirgo 14 asmenų, t.y. 3,6 proc. visų sirgusiųjų tais metais. ULAC duomenimis, Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu didėja: per š.m. sausio–birželio mėnesius, šia liga susirgo 99 asmenys, kai praėjusiais metais per tą patį laikotarpį registruotas 61 ligos atvejis.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai rekomenduoja  vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

Veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai. Praėjus 2 savaitėms nuo antrosios vakcinos dozės suleidimo, žmogui susiformuoja imunitetas nuo EE.

Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama liga – klasikinė gamtinė židininė infekcija. Šią ligą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus) kraujo siurbimo metu. Galimas ir alimentarinis žmonių užsikrėtimo kelias per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu, ožkų ar karvių pieną nors ir retai pasitaikantis. 2017–2018 m. tokie atvejai registruoti Čekijoje ir sudarė 0,6–0,3 proc. visų atvejų. Slovakijoje per pastaruosius 13 metų registruojama vidutiniškai 3 protrūkiai per metus.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Erkinio encefalito virusas sukelia virusinę centrinės sistemos ligą, kuri plačiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą.

Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius.

„Erkės mūsų krašte dėl gamtinių ir klimato sąlygų paplitusios gausiai, tad rizika užsikrėsti jų pernešamomis ligomis yra itin didelė ir išlieka visus metus. Pranešimų apie tai, kad susirgo erkių platinama liga pikas įprastai fiksuojamas nuo vasaros vidurio ir nenuslūgsta iki pat spalio. Įprastai nuo rugpjūčio pranešimų apie erkių platinamomis ligomis susirgusius gyventojus „Lietuvos draudimas“ gauna 4-5 kartus daugiau, nei, tarkime pavasario mėnesiais. Tai susiję ir su tuo, kad vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje žmonės miškuose ima lankytis kur kas dažniau. Tokių žalų skaičius mažėti ima tik prasidėjus spaliui“, – sako Jonas Stasinas.

Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė savo klientams, susirgusiems erkių platinamomis ligomis, jau išmokėjo daugiau kaip 20 tūkst. eurų kompensacijų, o trečią ketvirtį, prognozuojama, bus išmokėta dar tiek pat. Vidutinė išmoka dėl erkės sukeltos ligos šiemet siekia 370 eurų.

J. Stasinas pabrėžia, kad erkės įkandimo pasekmės paaiškėja ne iš karto, nes dažnai žmonės neatpažįsta erkinio encefalito ar Laimo ligos požymių. Taip pat pasitaiko, kad žmogų virusu užkrečia nesubrendusios erkės. Jauni voragyviai po įkandimo greitai ir nepastebimai nukrinta, nes nesugeba prisisiurbti prie odos taip stipriai, kaip suaugusios erkės. Tokiais atvejais medikai dažnai užtrunka, kol nustato susirgimą ir išsiaiškina ligos priežastį. Tad ir žala dėl ligos užregistruojama praėjus kuriam laikui nuo erkės įkandimo.

Specialistai pažymi, kad šiemet dėl šilto pavasario erkės pabudo ir tapo aktyvios anksčiau negu paprastai. „Šiemet erkių nubudimo mėnesiai buvo balandis ir gegužė. Taigi, pavasarį kilo pirmoji erkių aktyvumo banga, kai tik pabudusios erkės skubėjo maitintis. Vėliau jos įsirausė į miško paklotę ir ten pasislėpė. Antrojoje vasaros pusėje ir rugsėjo pradžioje paprastai prasideda antrasis erkių įkandimų pikas, kai maisto ima ieškoti ką tik išsiritusios naujos erkės“, – sako medicinos entomologė Milda Žygutienė iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro. Specialistė atkreipia dėmesį, kad antrasis erkių aktyvumo pikas vasaros pabaigoje sutampa su uogavimo ir grybavimo įkarščiu.

O kuo daugiau gyventojų lankosi miškuose, tuo daugiau progų įsisiurbti turi erkės, kurios dažniausiai būna įsitaisiusios ant žolės ir augalų 25-35 centimetrų aukštyje. Didžiausia rizika susirgti kyla žmonėms, kurie daug laiko praleidžia gamtos apsuptyje: miško darbininkai, uogautojai, grybautojai, taip pat sodybose vasarojantys gyventojai. Tačiau, ekspertė primena, kad erkių galima sutikti ir miesto parkuose, pievose, prie ežero ir kitur. Todėl būnant gamtoje svarbu naudoti šiuos parazitus atbaidančius repelentus, rengtis šviesiais drabužiais, vengti itin apžėlusių, nešienautų pievų, tankia žole apaugusių teritorijų.

Ant žmogaus odos patekusi erkė įsisiurbia nejuntamai, o vienu kartu šis parazitas žmogų gali užkrėsti net keliomis ligomis – erkiniu encefalitu, Laimo ar kitomis ligomis. Sergamumas erkių platinamomis ligomis skirtinguose Lietuvos regionuose skiriasi. Daugiausia susirgimų fiksuojama Vidurio Lietuvoje, Kauno ir Panevėžio miestuose bei apylinkėse, teritorijose aplink Radviliškį, Pasvalį, Kėdainius. O Klaipėdos, Raseinių ir Akmenės rajonuose pavojingi virusai yra ne taip išplitę.

ULAC duomenimis, pernai Laimo liga Lietuvoje užsikrėtė daugiau negu 2 800 žmonių, o erkiniu encefalitu – bemaž 500 gyventojų.

„Per pastaruosius trejus metus didžioji dalis klientams, apsidraudusiems nuo erkių, išmokėtų išmokų buvo būtent dėl Laimo ligos. Išskirtiniai metai buvo tik 2016-ieji, kai erkinio encefalito atvejų buvo išaugę ir jie sudarė apie dešimtadalį visų erkių sukeltų žalų“, – sako draudimo atstovas J. Stasinas.

Medikai išskiria tris Laimo ligos vystymosi etapus ir atkreipia dėmesį, kad laiku negydoma infekcija gali lemti itin skaudžias sveikatos būklės komplikacijas. Lengviausia Laimo ligą diagnozuoti tada, kai įkandus erkei ant odos lieka raudona dėmė. Tačiau pusei visų susirgusių ši dėmė nesusiformuoja, todėl medikams ne iš karto pavyksta tiksliai nustatyti negalavimų priežastis. Atkreipiamas dėmesys, kad Laimo ligos inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 30 dienų.

Todėl, jeigu įkando erkė, rekomenduojama iš karto kreiptis į gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus, o ligos atveju, greitai parinks efektyvią gydymo priemonę. Svarbu žinoti, kad veiksmingos vakcinos nuo Laimo ligos nėra, jai imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai, jeigu jam vėl įkąs užsikrėtusi erkė.

„Vienas žmogus ir šaligatviu eidamas gali pasigauti erkę, o kitas gali landžioti po brūzgynus ir tos erkės nuo jo atšoks kaip kokie kamuoliukai“, – tvirtina L. Budrys. Anot gydytojos epidemiologės Galinos Zagrebnevienės, Lietuvoje erkių pernešamomis ligomis užsikrečiama gana dažnai, todėl žmonėms derėtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.

Erkių ir uodų šią vasarą daugiau?

Gamtosaugininko L. Budrio teigimu, nebūtina eiti į mišką, kad prikibtų erkė. Kai kuriems žmonėms jos gali įsisiurbti ir esant mieste. „Vienas žmogus ir šaligatviu eidamas gali pasigauti erkę, o kitas gali landžioti po brūzgynus ir tos erkės nuo jo atšoks kaip kokie kamuoliukas. [...] Yra įvairių nuomonių, kodėl taip yra, bet labiausiai tikėtina, kad kiekvienas žmogus turi specifinį kvapą, kuris vieniems vabzdžiams netinkamas, o kitiems veikia kaip atraktantas“, – tvirtina L. Budrys.

Jo pastebėjimu, vykdant apklausas vieni žmonės nurodė, kad uodų ir kitų kraujasiurbių vabzdžių šiemet daugiau, kiti – kad mažiau. Pasak gamtosaugininko, žmonių vertinimas priklauso nuo to, kaip juos pačius tie vabzdžiai puola.

„Iš tikrųjų birželio mėnuo buvo šaltas ir sausas. Pagal gamtinius dėsnius, pavyzdžiui, uodų daug būti negali. Kalbant su ekspertais, kurie užsiima moksliniais tyrimais šioje srityje, jie konstatavo, kad sąlygos uodams bent jau vasaros pradžioje buvo nepalankios. Jų buvo mažiau“, – teigia L. Budrys.

Jis priduria, kad vis dėlto pastaruoju metu uodų aktyvumas turėtų būti padidėjęs, nes vyrauja drėgmę ir dideli karščiai, kurie būdingi ir naktims. Be to, anot gamtosaugininko, dėl šių aplinkybių turėtų būti suaktyvėjęs uodų vystymasis.

L. Budrys akcentuoja, kad ne visos erkės nešioja ligas, nes tai priklauso nuo jų rūšių, tačiau, įsisiurbus erkei, sunerimti vis dėlto reikėtų. „Jei erkė įsisiurbė, tai yra potencialus nešiotojas. Ją reikia greitai pašalinti. Jei ji jau yra, jūs bijote erkių ir ji buvo įsisiurbusi ilgesnį laiką, tą erkę geriausia atiduoti laboratoriniams tyrimams. Laboratorijoje nustatytų, ar ta erkė buvo su užkratu, ar ne“, – sako L. Budrys.

Laimo ligos požymiai gali ir nepasirodyti

Pasak gydytojos epidemiologės G. Zagrebnevienės, statistiniai duomenys rodo, kad užsikrėtusiųjų erkių platinamomis ligomis, lyginant su praėjusiais metais, nepadaugėjo. „Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ypatingo padidėjimo nėra. Tai praktiškai tie patys skaičiai – šiek tiek daugiau nei 400 laimo ligos, apie 70 atvejų erkinio encefalito atvejų. [...] Per metus užregistruojama apie 2 tūkst. Laimo ligos atvejų. Dabar dar tik sezono pradžia. Dar liko visa vasara, visas rudu“, – atkreipia dėmesį G. Zagrebnevienė.

Ji priduria, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja gyventojams pasiskiepyti nuo erkinio encefalito tada, kai susirgimo atvejų rodiklis šalyje siekia penkis atvejus 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis 2–3 kartus didesnis – 12 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

„Skiepijimui reikalingos dvi dozės, kurios suvartojamos per mėnesį. Mes, medikai, rekomenduojame pasiskiepyti ankstyvą pavasarį, kad rinkdami pirmuosius grybus arba išeidami į gamtą jau turėtume imunitetą. Trečioji, užtvirtinamoji, dozė galėtų būti atliekama ir vėliau, po devynių mėnesių ar metų“, – sako G. Zagrebnevienė.

Laimo ligos, nuo kurios neskiepijama, pirmasis požymis – skaisčiai raudonas žiedas – migruojanti eritema – aplink erkės įsisiurbimo vietą. Tačiau gydytoja akcentuoja, kad šis požymis pasireiškia ne visada.

„Ne visada ta migruojanti eritema yra. Jei įsisegė erkė, kuri buvo užkrėsta borelijomis [laimo ligos sukėlėjas – LRT.lt], migruojanti eritema gali pasirodyti po savaitės, mėnesio, dviejų arba visai nepasirodyti“, – perspėja G. Zagrebnevienė.

Jei migruojanti eritema vis dėlto neatsirado arba jos nepastebėjote, gydytoja pataria atkreipti dėmesį į kitus sveikatos sutrikimus: sąnarių skausmus, nuovargį, miego sutrikimus. Paprastai pirmiausia paveikiamas sąnarys, esantis arčiausiai įsisiurbimo vietos. Šie požymiai būdingi antrai ligos stadijai, todėl taikomas rimtesnis gydymas, sako G. Zagrebnevienė.