Naujausia TEA prognozė buvo pateikta po to, kai beveik 200 šalių JT klimato konferencijoje COP28 priėmė susitarimą, kuriame teigiama, kad pasaulis atsitrauks nuo iškastinio kuro, kad iki 2050 metų pasiektų nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį ir apribotų pasaulinį atšilimą.

Anglis yra didžiausias su energetika susijęs CO2 šaltinis, kartu su kitomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis lemiantis visuotinį atšilimą.

Mokslininkai teigia, kad planeta jau atšilo 1,2 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir mano, kad 2023 metų bus patys karščiausi metai per visą istoriją, kol visame pasaulyje plinta audros, sausros ir gyvybių pareikalavę gaisrai.

TEA teigimu, taršiausio iškastinio kuro suvartojimas 2023 metais išaugo 1,4 proc. iki rekordinio kiekio – 8,5 mlrd. tonų, o augimas Kinijoje, Indijoje ir Indonezijoje nusvėrė smarkiai sumažėjusią paklausą Europoje ir Jungtinėse Valstijose.

„Tikimės, kad nuo 2024 metų pasaulinė anglies paklausa mažės“, – teigė Paryžiuje įsikūrusi agentūra, pažymėjusi, kad saulės ir vėjo energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių ir toliau auga.

TEA duomenimis, 2023-iaisiais vien Kinijoje anglies suvartojimas išaugo 220 mln. tonų, arba 4,9 proc., Indijoje – 8 proc., o Indonezijoje – 11 procentų.

Tuo metu Europoje suvartojimas sumažėjo 23 proc. arba 107 mln. tonų, o JAV – 95 mln. tonų arba 21 proc., daugiausia dėl silpnėjančios pramonės veiklos ir tebesitęsiančio perėjimo prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių.

TEA teigė, kad dėl tebesitęsiančio karo Ukrainoje sunku prognozuoti paklausą Rusijoje, kuri šiuo metu yra ketvirta pagal dydį anglies vartotoja.

„Turime pagrindą įgyvendinti permainingus pokyčius“, – sakė COP28 pirmininkas Sultanas al Jaberas (Sultanas Džaberas) Dubajuje vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos prieš bendru sutarimu priimant susitarimą.

Susitarime yra griežtesnių formuluočių, raginama atsitraukti nuo iškastinio kuro, tačiau vis tiek nevartojamas terminas „palaipsniui atsisakyti“.

Teksto projektas buvo paskelbtas anksti trečiadienį, po visą naktį trukusių ginčų. Jame taip pat raginama „spartinti veiksmus šį lemiamą dešimtmetį“, tad atsirado daugiau primygtinumo nei ankstesniame pasiūlyme, kurį atmetė daugelis „žaliai“ nusiteikusių šalių.

Ankstesnis susitarimo projektas buvo kritikuojamas ir dėl to, kad jame buvo pateiktas pasirenkamų veiksmų, kurių šalys „galėtų“ imtis kovai su klimato kaita, sąrašas.

Naujajame tekste visų šalių aiškiai prašoma prisidėti virtine veiksmų.

Tarp šių veiksmų yra „teisingas ir tvarkingas atsitraukimas nuo iškastinio kuro energijos sistemose, veiksmų spartinimas šį lemiamą dešimtmetį, kad iki 2050 metų būtų pasiektas nulinis grynasis anglies dvideginio kiekis neatsiliekant nuo mokslo“.

Tekste raginama palaipsniui mažinti energijos gamybą iš anglių, tačiau pasirinktos formuluotės reiškia, kad anglys gali būti naudojamos toliau, jei taikoma taršą mažinanti anglies dvideginio surinkimo technologija. Daugelis aplinkosaugininkų šią technologiją laiko nerealistiška.

Dubajuje – blizgančiame, už naftos dolerius pastatytame didmiestyje – 14 dienų trukusios diskusijos sukosi apie tai, kaip toli reiktų žengti ir ar paskelbti istorinį raginimą mažinti naftos, dujų ir anglių – didžiausia dalimi lemiančių pasaulinį atšilimą – vartojimą.

JT antradienį paskelbė naujausią pasaulinio susitarimo klimato klausimais projektą, kuriame pateikiamos visos galimybės dėl iškastinio kuro – nuo laipsniško jo atsisakymo iki visiško šio klausimo neaptarinėjimo.

Naftos, dujų ir akmens anglių gavybos likimas yra opiausias klausimas, sprendžiamas JT klimato kaitos derybose Dubajuje. Nesutarimai dėl iškastinio kuro ateities konferencijoje dominuoja.

Antrojoje derybų teksto versijoje pateikti trys galimi variantai, taip sudarant sąlygas sunkioms diskusijoms, kai beveik 200 šalių atstovai bandys pasiekti galutinį susitarimą.

Pirmuoju pasiūlymu rekomenduojama metodiškai palaipsniui visiškai atsisakyti iškastinio kuro – tai griežčiausia pozicija, kurią Pietų pusrutulio salų valstybės, susiduriančios su kylančio jūros lygio pavojumi, laiko būtina.

Antruoju raginama sparčiau atsisakyti projektų, neturinčių pakankamų teršalų surinkimo ir saugojimo priemonių, ir sparčiai mažinti iškastinio kuro naudojimą, kad iki 2050-ųjų pasaulinė energijos gamyba taptų neutrali klimato atžvilgiu.

Trečiasis 24 puslapių projekte pateiktas variantas – išvis neminėti iškastinio kuro naudojimo mažinimo ar atsisakymo. Šią poziciją palaiko naftos milžinė Saudo Arabija ir Kinija.

Ankstesnėje versijoje buvo paminėtos tik laipsniško nutraukimo arba silpnesnio laipsniško mažinimo galimybės.

Saudo Arabijos energetikos ministras pirmadienį agentūrai „Bloomberg“ pareiškė visiškai atmetantis raginimus palaipsniui mažinti iškastinio kuro gavybą, ir leido suprasti, kad šiuo klausimu laukia įnirtinga kova.

Tekste pateiktos galimybės dėl iškastinio kuro paruošia dirvą intensyvioms būsimoms diskusijoms, sakė organizacijos „Climate Action Network International“ atstovas Harjeetas Singhas (Hardžytas Singhas).

Galutinis tekstas teoriškai turėtų būti parengtas iki gruodžio 12 dienos.

Tai yra oficialus atsakas į rugsėjį paskelbtą pasaulinę apžvalgą, parodžiusią, kiek mažai pasaulis padarė, kad įveiktų klimato krizę.

Rekordinis lobistų skaičius

Pasak aktyvistų grupių, deryboms Dubajuje buvo akredituotai beveik 2,5 tūkst. iškastinio kuro pramonės lobistų – tai rekordinis skaičius.

Jei Jungtinės Tautos ir toliau leis iškastinio kuro pramonei vadovauti klimato švelninimui ir vadovauti COP (...). Aš visiškai netikiu, kad COP bus sėkminga.

Nevyriausybines kovos su klimato kaita organizacijas vienijanti grupė „Kick Big Polluters Out“ teigė, kad buvo nustatyti 2 tūkst. 456 asmenys, turintys su iškastiniu kuru susijusių interesų. Tai maždaug keturis kartus daugiau nei pernai per COP27.

Koalicija pridūrė, kad bendrai jų yra daugiau nei žmonių bet kurios dalyvaujančios šalies delegacijoje, išskyrus Braziliją ir JAE.

Aktyvistai nerimauja dėl iškastinio kuro pramonės lobistų įtakos nuo tada, kai COP28 pirmininku buvo paskirtas JAE nacionalinės naftos bendrovės ADNOC vadovas Sultanas al Jaberas (Sultanas Džaberas).

Niūrios prognozės

Antradienį paskelbtoje organizacijos „Global Carbon Project“ metinėje ataskaitoje apskaičiuota, kad yra 50 proc. tikimybė, jog iki maždaug 2030-ųjų pasaulinis temperatūros padidėjimas viršys 2015-ųjų Paryžiaus susitarime numatytą ribą – 1,5 Celsijaus laipsnio padidėjimą palyginti su temperatūra iki pramonės revoliucijos.

Tarptautinis klimato mokslininkų konsorciumas taip pat nurodė, kad pernai iškastinio kuro pramonės sukelta tarša anglies dvideginiu padidėjo 1,1 proc., o Kinijoje ir Indijoje – esančiose atitinkamai pirmoje ir trečioje vietoje pagal taršą – sparčiai augo.

Grupės „Climate Action Tracker“ metiniame atnaujintame pranešime apie vyriausybių planus teigiama, kad prognozuojamas pasaulinis atšilimas šiek tiek padidėjo – 0,1 Celsijaus laipsnio – ir kad iki šimtmečio pabaigos pasaulio temperatūra padidės katastrofiškai – 2,5 Celsijaus laipsnio.

„Nepaisant pažadų, vyriausybės nesiėmė pakankamai veiksmų, kad sumažintų prognozuojamą atšilimą, o kai kurios vietoje to ėmėsi klaidingų sprendimų, tokių kaip anglies dvideginio surinkimas ir saugojimas, kad pasaulis ir toliau būtų priklausomas nuo iškastinio kuro“, – sakoma pranešime.

„Išvarykite didžiuosius teršėjus!“

Antradienį dešimtys žmonių, kaitinant saulei, COP28 susitikimo vietoje susirinko į protestą, laikydami plakatus su užrašais „Atsisakykite iškastinio kuro dabar“ ir „Nustokite finansuoti iškastinį kurą“.

Jie skandavo: „Išvarykite didžiuosius teršėjus!“.

„Jei Jungtinės Tautos ir toliau leis iškastinio kuro pramonei vadovauti klimato švelninimui ir vadovauti COP (...). Aš visiškai netikiu, kad COP bus sėkminga“, – naujienų agentūrai AFP sakė JAV įsikūrusios aplinkosaugos grupės „Indigenous Environmental Network“ narys Thomas Harmy Josephas (Tomas Harmis Džozefas).

LEA ketvirtadienį sustabdė paraiškų priėmimą, nes iki šiol prašoma tiek paramos lėšų, kiek jų iš viso skirta šiam etapui. Energetikos ministerija, atsižvelgdama į paramos poreikį, įvertins galimybes skirti tam papildomai lėšų.

Nuo spalio 26 dienos Vidurio ir Vakarų Lietuvoje gyventojai vėl kviečiami kreiptis dėl paramos, keičiant biomasę naudojančius katilus į efektyvesnius šildymo įrenginius. Paraiškų šiai paramai gauti priėmimas trumpam buvo sustabdytas.

Atnaujintus kvietimą, sąlygos dotacijai nekeičiamos. Dėl paramos ir toliau gali kreiptis tie individualių bei sodo namų gyventojai, kurie neefektyvų biomasę naudojantį katilą jau yra pasikeitę į efektyvesnį šildymo įrenginį ne anksčiau kaip po 2023 metų liepos 26 dienos.

Pagal visus kvietimus keičiant taršius katilus iki šiol gauta beveik 2,6 tūkst. gyventojų paraiškų, kurių prašoma paramos suma siekia 10,37 mln. eurų.

Du iš keturių pirmojo paraiškų teikimo etapo kvietimai, skirti Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojams, sustabdyti. Bet pagal paskelbtus pirmojo etapo kvietimus Vilniaus apskrities gyventojai kviečiami ir toliau teikti paraiškas ir gauti dalies išlaidų kompensacijas, pakeitę turimus neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus.

Finansavimas apskaičiuojamas taikant fiksuotus įkainius. Gali būti kompensuojama vidutiniškai apie 3,5 tūkst. eurų išlaidų, pakeitus neefektyvų katilą į šilumos siurblį, ir apie 1,5 tūkst. eurų – įsirengus 5 klasės biokuro katilą.

Tokios bendros pozicijos vėlai pirmadienį vienbalsiai nutarė laikytis valstybės narės.

Lapkritį vykstančiose Jungtinių Tautų rengiamose derybose dėl klimato kaitos, vadinamose COP28, blokas taip pat paragins kuo greičiau panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, kurios nepadeda kovoti su energijos nepritekliumi ir neužtikrina teisingo perėjimo, tačiau nenustatys jokio termino, kaip tikėjosi nevyriausybinės organizacijos.

„Taryba pabrėžia, kad norint pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, reikės palaipsniui visame pasaulyje atsisakyti nesumažintos taršos iškastinio kuro, kad mažėtų šiame dešimtmetyje pasiektas didžiausias jo suvartojimo lygis“, – sakoma po ES aplinkos ministrų susitikimo paskelbtame pareiškime.

Tuo pat metu 27 Europos valstybės pasisakys už tai, kad „svarbu, jog iki 2050 metų energetikos sektoriuje nebedominuotų iškastinis kuras“. Šį kartą formuluotėje neminima frazė „nesumažinta tarša“.

Liuksemburge susirinkę ES ministrai diskutavo, ar svarbu šią frazę įtraukti į naujojo ES klimato reikalų komisaro Wopke Hoekstra (Vopkės Hukstros), kuris nuo lapkričio 30 iki gruodžio 12 dienos jiems atstovaus COP28 Dubajuje, derybų įgaliojimus.

Briuselis siekia iki šio dešimtmečio pabaigos patrigubinti pasaulyje suvartojamos atsinaujinančiosios energijos kiekį ir padvigubinti energijos vartojimo efektyvumą, atsižvelgiant į COP28 tikslus.

ES jau yra nustačiusi, kad iki 2050 metų turi būti atsisakyta nesumažintos taršos iškastinio kuro, t. y. anglies, naftos ir dujų kuro, kuriame nėra anglies dioksido surinkimo ar saugojimo mechanizmų.

Tikimasi, kad Dubajuje vyksiančioje JT klimato kaitos konferencijoje dėl šio klausimo bus aršiai ginčijamasi, be to, dėl jo vyko įtemptos ES šalių diskusijos.

Buvo labai svarbu, kad primygtinai pabrėžtume, jog tai, ką darome, turi faktinį poveikį.

Kartu su NVO kai kurios vyriausybės pageidavo nevartoti termino „nesumažinta tarša“ arba nustatyti griežtas anglies dioksido surinkimo technologijų naudojimo sąlygas, kad jomis nebūtų naudojamasi kaip pateisinimu toliau deginti iškastinį kurą.

„Nėra jokios kitos alternatyvos, kaip sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį visose šalyse“, – sakė W. Hoekstra.

„Tačiau kai kuriuose sektoriuose anglies dioksido emisiją sumažinti labai sunku“, todėl anglies dioksido surinkimo technologijos reikalingos kaip bendro sprendimo dalis, sakė jis.

Prancūzijos energetikos transformacijos ministrė Agnes Pannier-Runacher (Anjes Panjė-Runašer) tokias technologijas pavadino vertomis susidomėjimo, tačiau pridūrė, kad jos turėtų būti skirtos tik tiems sektoriams, kurie negali kitaip sumažinti anglies dioksido išmetimo.

Galiausiai sutartame tekste buvo nuspręsta palikti frazę „nesumažinta tarša“, tačiau ji nebepaminėta formuluojant ilgalaikį tikslą, kad gerokai iki 2050 metų energetikos sektoriuje nebūtų naudojamas iškastinis kuras.

„Pokyčių varomoji jėga“

Artimiausiu metu anglies dioksido surinkimo technologijos „turėtų būti siejamos su tais sektoriais, kuriuose bus sunku pradėti anglies dioksido išmetimo mažinimo procesą ir kuriuose sunku atsisakyti iškastinio kuro, naudojamo tam tikruose pramoniniuose procesuose“, – aiškino Ispanijos energetikos ministrė Teresa Ribera, kurios šalis pirmininkavo Liuksemburgo susitikimui.

„Ilgalaikis tikslas – palaipsniui pašalinti iškastinį kurą iš mūsų energijos rūšių derinio, mums stengiantis skatinti anglies dioksido išmetimo mažinimą“, – pabrėžė ji.

COP28 daugelis šalių sieks užtikrinti precedento neturintį įsipareigojimą atsisakyti nesumažintos taršos iškastinio kuro.

Tačiau pasaulinis įsipareigojimas visiškai atsisakyti iškastinio kuro būtų labai sudėtingas, sakė W. Hoekstra.

Be to, kai kalbama apie susitarimą, kurį turi patvirtinti JT šalys narės, „reikia 192, kad galėtume šokti tango“, sakė jis.

ES taip pat ragina „siekti, kad 2030-aisiais pasaulinė energetikos sistema būtų visiškai arba daugiausia dekarbonizuota“.

Blokas taip pat paragino imtis pasaulinių veiksmų, kad iki 2030 metų būtų patrigubinti atsinaujinančiosios energijos pajėgumai ir padvigubintas energijos vartojimo efektyvumas, kaip numatyta COP28 pirmininko veiksmų plane.

Europiečiai taip pat diskutavo, ar Dubajuje laikytis teisiškai nustatyto tikslo iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 proc., ar 57 proc., kurį blokas de facto turėtų pasiekti pagal jau patvirtintą politiką.

Pasak Europos Komisijos vicepirmininko Marošo Šefčovičiaus ir kitų pareigūnų, paskelbus 57 proc. rodiklį būtų sustiprintas Europos siekis tapti pasauline lydere kovojant su klimato kaita.

Galiausiai jie paprasčiausiai atnaujino savo pasiūlymą ir nurodė, kad blokas siekia iki 2030 metų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį „ne mažiau kaip 55 proc., palyginti su 1990 metų lygiu“.

„Buvo labai svarbu, kad primygtinai pabrėžtume, jog tai, ką darome, turi faktinį poveikį“, – sakė T. Ribera.

Pasak jos, ES savo pavyzdžiu „yra pokyčių varomoji jėga“.

Blokas taip pat paragins stiprinti esamas finansavimo priemones, apie kurias buvo kalbama COP27, skirtas neturtingesnėms šalims kompensuoti perėjimą prie ekologiškesnės energijos gamybos ir naudojimo.

A. Guterresas kalbėjo apie, jo žodžiais tariant, siaubingą karštį ir istorinius gaisrus, kuriuos pakurstė šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tačiau pabrėžė, kad ateitis nėra nulemta ir dar ne per vėlu apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki tarptautinio tikslo – ne daugiau kaip 1,5 laipsnio Celsijaus palyginti su ikiindustriniu laikotarpiu.

Anot jos, parama skiriama pagal Lietuvos schemą, skirtą remti įmones atsižvelgiant į Rusijos karą prieš Ukrainą.

Parama bus skirta gamybos ir gavybos įmonėms Kauno, Šiaulių ir Telšių regionuose, vienai bendrovei galės būti skirta iki 2 mln. eurų, o žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo bendrovėms – iki 0,3 mln. eurų. 

Tiesioginės dotacijos iš Teisingos pertvarkos fondo bus teikiamos norint paskatinti verslą mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir investuoti į efektyviau energiją vartojančią įrangą.

Tai atspindi didelius sąjungininkių nesutarimus dėl pusiausvyros tarp kovos su klimato kaita veiksmų ir energetinio saugumo, šeimininkei Japonijai nepritariant ambicingiausiems aptartiems pasiūlymams.

Po dvi dienas trukusių derybų šiauriniame Japonijos Saporo mieste grupės klimato ir aplinkos ministrai pažadėjo „paspartinti laipsnišką deginamo iškastinio kuro atsisakymą, kad ne vėliau kaip iki 2050-ųjų pasiektume, jog energijos sistemų lygis būtų lygus nuliui... ir paraginti kitus prisijungti prie mūsų ir imtis tokių pačių veiksmų".

Tačiau jie nepasiūlė jokių naujų terminų, išskyrus praėjusių metų G-7 įsipareigojimą iki 2035-ųjų iš esmės nutraukti iškastinio kuro naudojimą savo elektros energijos sektoriuose.

Prancūzijos energetikos transformacijos ministrė Agnes Pannier-Runacher (Anjes Panjė-Runašer) teigė, kad laipsniško nutraukimo formuluotė vis dėlto yra tvirtas žingsnis į priekį prieš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) ir Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos COP28 viršūnių susitikimus.

Jungtinė Karalystė ir Prancūzija iškėlė naują tikslą – per šį dešimtmetį G-7 šalių elektros energijos sistemose atsisakyti energijos gavimo iš anglių deginimo, kai nesiimama priemonių išmetamų teršalų kiekiui kompensuoti.

Tačiau karas Ukrainoje vis dar stipriai apsunkina pasaulinį energijos tiekimą, todėl kitos narės, įskaitant grupei pirmininkaujančią Japoniją ir Jungtines Valstijas, pasipriešino šiam tikslui.

„Be abejo, norėčiau, kad būtų pavykę prisiimti įsipareigojimą iki 2030-ųjų laipsniškai atsisakyti anglies“, – naujienų agentūrai AFP sakė A. Pannier-Runacher.

Tačiau „tai yra vienas iš klausimų, dėl kurio dar galime padaryti pažangą būsimose diskusijose, ypač COP28“, pridūrė ji, turėdama omenyje JT klimato konferenciją, kuri vyks šių metų lapkritį Dubajuje.

Aplinkos viceministrė sako, kad tai numatantis įstatymo pakeitimas dar tik pradedamas svarstyti, o į STT ir kitas pastabas bus atsižvelgta.

STT Antikorupcinio vertinimo skyriaus vadovas Mindaugas Guščius teigė, kad ministerijos siūlomas Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimas yra ydingas ne tik dėl neribotos sprendimų laisvės, bet ir todėl, kad juos galėtų priimti vienas asmuo, kurį gali paveikti interesų grupės.

„Antikorupciniu požiūriu ydinga ne tik tai, kad iš esmės suteikiama neribota teisė dėl sprendimų priėmimo, bet ir tai, kad tokį sprendimą galėtų priimti vienas asmuo, savivaldybės administracijos direktorius arba meras“, – STT išvadose teigė M. Guščius.

„Galimas interesų grupių – prekybos energija, technologiniais įrenginiais – poveikis, kuris tam tikrais atvejais gali turėti ir korupcijos rizikų, tokių kaip neteisėtas atlyginimas ir panašiai“, – BNS teigė jis.

Be to, STT nurodo, kad siūloma pernelyg abstrakti tvarka apsunkintų galimybę vertinti, ar sprendimas atitinka teisės aktus, ar ne.  

„Dėl siūlomų nuostatų abstraktumo, kilus poreikiui įvertinti savivaldybės sprendimo teisėtumą, šis uždavinys galėtų būti įgyvendintas tik formaliai, iš esmės nevertinant sprendimo turinio“, – konstatuojama projekto antikorupciniame vertinime.

Antikorupciniu požiūriu ydinga ne tik tai, kad iš esmės suteikiama neribota teisė dėl sprendimų priėmimo, bet ir tai, kad tokį sprendimą galėtų priimti vienas asmuo.

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė teigė, kad įstatymo pataisos dar tik pradedamos svarstyti, o į STT ir kitas pastabas bus atsižvelgta.

„Pirminėje projekto svarstymo stadijoje pastabų buvo nedaug, o STT pastabas įvertinsime – kokios būtų galimybės konkretesnius kriterijus nustatyti savivaldybėms. Pagrindinis kriterijus – aplinkos oro kokybė, kurią savivaldybės turėtų stebėti ir saugoti, imtis priemonių užtikrinti švarų orą gyventojams. Kalbėsime ir su pačiomis savivaldybėmis“, – BNS teigė R. Radavičienė. 

Aplinkos ministerija siūlo, kad nuo 2025 metų savivaldybės galėtų nustatyti, kokias kuro rūšis būtų draudžiama naudoti būstui šildyti ar įmonių veikloje, jos taip pat galėtų drausti naudoti katilus ir krosnis, kurios neatitinka Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas anksčiau teigė, kad keičiant senas krosnis ir katilus į kūrenamus biokuru ar šilumos siurblius Lietuvos gyventojai galėtų pretenduoti į 50–85 proc. valstybės paramą. Anot jo, įstatymo pakeitimas taptų pagrindu savivaldybėms priimti sprendimus.

Įstatymo projektu siūloma drausti naudoti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes. Draudimas apimtų visas kuro deginimo paskirtis: šilumos gamybą, maisto ir karšto vandens ruošimą.

Statistikos departamento duomenimis, pernai akmens anglių visuose sektoriuose sunaudota 246,8 tūkst. tonų, kokso ir puskoksio – 17,2 tūkst. tonų, durpių kuro, įskaitant durpių briketus ir granules, – 74,9 tūkst. tonų.

Didžiąją dalį anglies, pasak S. Gentvilo, sunaudojo bendrovė „Akmenės cementas“, ji nuo kitų metų šio kuro žada atsisakyti.

Ministerija siūlo Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimą, jog savivaldybės galėtų nustatyti namų ūkių būstuose ir energetikos ar pramonės objektuose neleistinas deginti kuro rūšis bei taikyti Europos Sąjungos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus katilams ir krosnims.

„Atsisakius kietojo iškastinio kuro pagerėtų oro kokybė šaltuoju metu laikotarpiu, sumažėtų į atmosferą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, paspartėtų perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių“, – teigiama ministerijos pranešime.

Ministerijos teigimu, mažinti taršaus kuro naudojimą aktualu siekiant, kad oro kokybė Lietuvoje artėtų prie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų sveikatai nepavojingų oro užterštumo lygių.

Šiuo metu visose valstybinio aplinkos oro monitoringo stotyse kietųjų dalelių metinė vidutinė koncentracija viršija PSO 2021 metų sugriežtintus lygius.

Statistikos departamento duomenimis, pernai akmens anglių visuose sektoriuose sunaudota 246,8 tūkst. tonų, kokso ir puskoksio – 17,2 tūkst. tonų, durpių kuro, įskaitant durpių briketus ir granules, – 74,9 tūkst. tonų.