Inkilai kelti 26-iuose Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose.

Akcijos „Paukščiai grįžta namo“ metu miškininkai taip pat papasakojo apie inkilų gamybą, jų svarbą ir miškininko profesiją. Joje dalyvavo švietimo įstaigos, bendruomenės, Jaunųjų miško bičiulių sambūrio nariai.

Ruošiantis pavasarį sugrįžtančių paukščių sezonui svarbu ne tik iškelti naujus namus sparnuočiams, bet ir išvalyti praėjusio sezono inkilus. 

Kaip rašoma urėdijos pranešime, kabinant inkilą ant tvirtos šakos svarbu parinkti tinkamą vietą su geru priskridimu. Tankmėje pakabintuose inkiluose labiau kaupiasi drėgmė, o iškėlus inkilą atviroje vietoje pietinėje pusėje dažnu atveju inkile gali būti per karšta. Inkilą svarbu pakabinti taip, kad jis laikytųsi stabiliai ir nesiūbuotų esant vėjui.

vmu.lt nuotr. 

„Ruošiantis pavasarį sugrįžtančių paukščių sezonui svarbu ne tik iškelti naujus namus sparnuočiams, bet ir išvalyti praėjusio sezono inkilus. Miško giesmininkai, tokie kaip įvairių rūšių zylės ar margasparnės musinukės inkile išperi vieną arba dvi vadas, todėl inkile paliekama sena lizdo medžiaga, kurią reikia išvalyti“, – nurodoma pranešime.

Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių girininkijose kasmet išvaloma apie 7000 inkilų.

Dažniausiai inkilai keliami smulkiems paukščiams – varnėnams, įvairioms zylėms, musinukėms, paprastosioms raudonuodegėms.

Inkilai keliami ir retoms paukščių rūšims, pavyzdžiui, kukučiams, pelėdoms, žalvarniams, ir žinduoliams – miegapelėms bei šikšnosparniams.

Dėl karantino šiais metais inkilus miškuose kėlė patys miškininkai, nors paprastai šventėje daugiausiai dalyvaudavo darželinukai ir moksleiviai.

„Gyventojai gali inkilus kelti ir patys, tačiau tam, kad juose paukščiai saugiai perėtų jauniklius, reikia žinoti, kaip tą teisingai atlikti. Tinkamai parinkus vietą ir iškėlus reikiamą inkilą, galima tikėtis jame įsikursiančių sparnuočių. Gaminti ir kabinti inkilus išties prasminga, kadangi gausybei paukščių jie tampa naujais namais“, – sako Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė.

Pavasarį į tėvynę grįžtantys paukščiai ieško tinkamos vietos perėti – vieni suka lizdus atviresnėse vietose ar šakų tankmėse, kiti ieško lizdui sukti saugesnės slėptuvės drevėse ar apleistuose uoksuose. Šie paukščiai, trūkstant natūralių slėptuvių, kuo puikiausiai įsikuria ir inkiluose, iškeltuose miškuose, soduose ar parkuose. Dažniausiai inkilai keliami smulkiems paukščiams, tokiems kaip varnėnai, zylės, musinukės, paprastosios raudonuodegės. Inkilai keliami ir retoms paukščių rūšims – kukučiams, pelėdoms, žalvariniams ir netgi žinduoliams – miegapelėms bei šikšnosparniams.

Miškininkai perspėja, kad, pavasarį pakabinus inkilą, nebūtinai jame iškart apsigyvens paukštis – tai gali nutikti ir kitąmet ar net po kelių metų. Todėl rekomenduojama inkilus kelti ištisus metus