Pasak šešėlinio ministrų kabineto vadovo Ramūno Karbauskio, I. Šimonytės Vyriausybė su draudimų ir diskriminacijos politika eina neteisingu keliu, todėl šešėlinė Vyriausybė rengia alternatyvius įstatymų pasiūlymus konkrečioms žmonių grupėms, kurie rodo, jog valstybė problemas spręsti gali daug efektyviau sulaukdama žmonių palaikymo, o ne pasipriešinimo, ką provokuoja I. Šimonytės ministrai siūlydami prievartines priemones.
„Ši Vyriausybė eina neteisingu keliu, pasirinktos priemonės neteisingos. Negalima žmonių diskriminuoti ar kitaip engti vien todėl, kad jie nepasiskiepijo. Tai sukelia natūralų žmonių nepasitenkinimą ir norą priešintis, antra vertus, dalis šių priemonių, pvz., draudimas nevakcinuotiems asmenims lankytis klubuose, pramogų centruose, yra daugiau skirti jauniems žmonėms ir vargiai ar gali paveikti senjorų elgseną, kurie šiandien yra labiausiai pažeidžiami“, – sako R. Karbauskis.
Ši Vyriausybė eina neteisingu keliu, pasirinktos priemonės neteisingos. Negalima žmonių diskriminuoti ar kitaip engti vien todėl, kad jie nepasiskiepijo.
Jo teigimu, stebint, kad I. Šimonytės Vyriausybės ministrai nesibodi švaistyti valstybės milijardų ten, kur galėtų valstybė sutaupyti, šešėlinė Vyriausybė mato didelius resursus, kurie galėtų būti investuojami į paprastų Lietuvos žmonių gerovę.
Pasak šešėlinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, didesnės rizikos susirgti sunkios formos COVID-19 amžius pasiekiamas apie 65 asmens gyvenimo metus ir toliau, augant amžiui, rizika nuosekliai kyla.
„Pasaulio epidemiologiniai duomenys rodo, kad vyresni nei 65 metų asmenys turi net 62 kartus didesnę tikimybę mirti užsikrėtus koronavirusu negu jaunesni nei 55 metų asmenys. Mums svarbu, kad kuo daugiau vyresnio amžiaus žmonių nesusirgtų, taip pat išvengtų hospitalizacijų, sveikatos priežiūros įstaigų perpildymo ir mirčių“, – sako A. Veryga.
Jis primena, kad daugelyje kitų valstybių vis dažniau kalbama ne apie draudimų ar galimybių ribojimą, bet apie racionalų motyvavimą, kuris užtikrina ir žmonių sveikatą, ir pačios sveikatos sistemos stabilumą. Pavyzdžiui, JAV Pietų Virdžinijoje dovanojamos 100 dolerių vertės dovanų kortelės, Niujorke pasiskiepyti nusprendę žmonės dalyvauja loterijoje, kurios prizas – 5 milijonai dolerių, kai kurie Kanados universitetai besivakcinuojantiems studentams siūlo dalyvauti loterijose, kurių prizai – studijų stipendijos.
„O ir mokslininkai pastarojo meto publikacijose vis vieningiau sutaria, kad finansinis skatinimas yra ypač valstybei naudingas tuomet, kai susiduriama su situacija, kur elgesio pokytis gali sumažinti ateities išlaidas sveikatai. JAV yra skaičiuojama, jog pandemijos kaina ateityje sieks daugiau kaip šešiolika trilijonų dolerių, tad išlaidos, kurias valstijos patiria finansiniam skatinimui yra reikalingos tam, kad valstybė nepatirtų didelių išlaidų ten, kur jų galima išvengti. Mokslininkai pripažįsta, kad finansinės iniciatyvos yra ypač efektyvios, kai norisi paskatinti žmones pasirūpinti prevencija ir atlikti veiksmą tik vieną kartą, pavyzdžiui, kai skatinama dalyvauti vėžio patikros programose, vakcinuotis“, – sako jis.
R. Karbauskio teigimu, visa tai įvertinusi šešėlinė Vyriausybė mano, jog yra labai tikslinga senjorams daugiau kaip 65 metų amžiaus, kurie buvo vakcinuoti po šio įstatymo projekto registravimo dienos, suteikti finansines paskatas bei kartu tokiu būdu ne tik išvengti mirčių, bet ir padėkoti senjorams už jų rūpestį sveikata, skiriant vienkartinę 100 eurų išmoką, kurią jie panaudotų savo reikmėms tenkinti, vaistams ar sveikatos prekėms įsigyti, taip įliejant papildomas lėšas į mūsų valstybės ekonomiką. Materialinis vakcinacijos skatinimas ne tik lemtų išsaugotas gyvybes, nes asmenys daugiau kaip 65 metų yra labiausiai pažeidžiami, bei ir būtų išsaugotos lėšos infekcijos pasekmių gydymui, reanimacijai, slaugai.
Šio įstatymo projekto paskirtis – siekiant spartinti vakcinaciją nuo COVID-19 (koronaviruso infekcijos) ir mažinti dėl COVID-19 plitimo keliamas grėsmes vyresnių kaip 65 metų asmenų sveikatai bei skatinti ekonomiką, nustatyti vienkartinės išmokos asmenims, pasiskiepijusiems nuo COVID-19, (toliau – vienkartinė išmoka) dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis, vienkartinės išmokos skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą.
Pagal įstatymo projektą teisę į vienkartinę išmoką, kurios dydis – 100 eurų, 65 metų ir vyresni asmenys įgyja tuomet, jei jie po 2021 metų rugpjūčio 16 dienos pasiskiepija pagal visą vakcinacijos schemą viena iš Europos Sąjungoje registruotų vakcinų nuo COVID-19. 2. Teisė į vienkartinę išmoką įgyjama tą pačią dieną, kai pasiskiepijama antrąja vakcinos doze, jei visa vakcinacijos schema sudaryta iš dviejų vakcinos dozių arba pirmąja vakcinos doze, jei visa vakcinacijos schemai sudaryta iš vienos vakcinos dozės.
Asmenims, įgijusiems teisę į vienkartinę išmoką, vienkartinė išmoka išmokama ne vėliau kaip per mėnesį nuo teisės į vienkartinę išmoką įgijimo dienos.
Asmenims, įgijusiems teisę į vienkartinę išmoką, vienkartinė išmoka išmokama ne vėliau kaip per mėnesį nuo teisės į vienkartinę išmoką įgijimo dienos. Išskyrus tą atvejį, kai asmenys nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d iki šio įstatymo įsigaliojimo 3 straipsnio nustatytomis sąlygomis įgijo teisę į vienkartinę išmoką. Tokiu atveju vienkartinė išmoka išmokama per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Įvertinus tai, kiek Lietuvoje yra 65 metų ir vyresnių asmenų, bei kiek iš jų nėra skiepyti, manytina, jog maksimali suma, reikalinga iš valstybės biudžeto tuo atveju, jei skiepytųsi absoliučiai visi nepasiskiepiję šios amžiaus grupės asmenys, būtų – 16 800 tūkst. eurų.
