„Vertinu absoliučiai teigiamai: man atrodo, tai yra svarbu. Norėtųsi daugiau, bet tikrai efektas yra“, – apie iki šiol akcijos duotą efektą LRT radijui sakė valdančiųjų atstovė J. Sėjonienė.

Opozicijos atstovo A. Verygos teigimu, ši priemonė veikė drauge su kitomis ir jos davė efektą.

„Po truputį būtent tas priemonių kompleksas pačių įvairiausių – pas vienus nuvykstant, kitiems duodant tam tikrą finansinį atlygį, jis duoda suminį, kaupiamąjį efektą ir tikrai smagu, kad rezultatas yra“, – LRT sakė jis.

Norėtųsi daugiau, bet tikrai efektas yra.

Parlamentaras teigė, kad išmokos galėtų būti siūlomos visiems 65-erių ir vyresniems žmonėms.

„Aš prisimenu, kad kai vyko diskusija komitete sveikatos reikalų, buvo kalbama, kad jeigu priemonė pasiteisins, Seimas turėtų grįžti ir šitą amžiaus grupę išplėsti. Tai ir reikėtų daryti ilgai nedelsiant“, – kalbėjo A. Veryga.

J. Sėjonienė pritarė, jog priemonę reikėtų plėsti.

„Kadangi jau šita priemonė pasiteisino, efektą davė, neabejotinai reikia svarstyti ir išplėtimą šitos priemonės ar papildomų amžiaus grupių, ar pratęsimą termino“, – kalbėjo ji.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, paskelbus apie 100 eurų priemonę, vakcinacija augo apie 30 procentų, taigi, ji davė efektą.

„Jeigu žiūrėtume nuo įstatymo priėmimo, kada Seimas priėmė įstatymą – spalio 13 dieną, tai pradėjo augti šios grupės, 75 metų ir vyresnių gyventojų skiepijimas apie 30 procentų ir per visą laikotarpį turime apie 6,5 tūkst. gyventojų, kurie naujai pasiskiepijo ir turime apie 40 su trupučiu tūkstančių gyventojų, kurie revakcinavosi. Tai tas efektas tikrai matome, kad buvo augimo linkme“, – sakė ministerijos atstovas Lukas Galkus.

Ministerijos anksčiau BNS pateiktais duomenimis, vienkartinę 100 eurų išmoką kol kas turėtų gauti daugiau nei 50 tūkst. nuo COVID-19 pasiskiepijusių senjorų.

Nuo rugsėjo 1 dienos bent viena vakcinos doze pasiskiepijo kiek daugiau nei 10 tūkst. 75-erių metų ir vyresnių senjorų, 9,3 tūkst. iš jų jau gavo ir antrą skiepo dozę.

Dar 42,5 tūkst. šios amžiaus grupės žmonių gavo stiprinančią dozę. Tai, anot ministerijos, sudaro maždaug 40 proc. visų tą galinčių padaryti vyresnių nei 75-erių metų senjorų.

100 eurų vienkartinė išmoka skiriama 75-erių ir vyresniems senjorams, nuo rugsėjo iki lapkričio pabaigos pasiskiepijusiems dviem dozėmis, bei tiems, kurie iki kitų metų kovo pabaigos pasiskiepys sustiprinančia doze.

Teikti prašymų gauti 100 eurų vienkartinę išmoką nereikės, ji bus paskirta automatiškai. Vienkartinę išmoką senjorai gaus kartu su pensija ar kita „Sodros“ mokama išmoka.

Nuo rugsėjo 1 dienos bent viena vakcinos doze pasiskiepijo kiek daugiau nei 10 tūkst. 75 metų ir vyresnių senjorų, 9,3 tūkst. iš jų jau gavo ir antrą skiepo dozę.

Dar 42,5 tūkst. šios amžiaus grupės žmonių gavo stiprinančią dozę. Tai, anot SAM, sudaro maždaug 40 proc. visų tą galinčių padaryti vyresnių nei 75 metų senjorų.

Ministerijos teigimu, įteisinus išmoką vyriausių žmonių skiepijimo apimtys išaugo.

„Prieš tai per savaitę pirma doze pasiskiepydavo maždaug 900–1000 šios amžiaus grupės senjorų, o dabar šis skaičius siekia 1300“, – BNS teigė SAM atstovas Julijanas Gališanskis.

Pasak jo, nors skiepijimo suaktyvėjimas džiugina, tačiau šiuo metu yra dar maždaug 70 tūkst. 75-erių metų ir vyresnių gyventojų, kurie nėra paskiepyti.

Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė anksčiau yra sakiusi, kad numatyta 100 eurų išmoka neturėjo didelio poveikio skatinant vyresnius nei 75-erių žmones skiepytis nuo COVID-19.

Pasak jos, senjorai kartoja argumentus, jog niekur neina, su niekuo nesusitinka, todėl virusas jiems nėra pavojingas, be to, baiminasi nepageidaujamų reakcijų ir vakcinos poveikio sveikatai.

Antradienis buvo paskutinė diena, kada senjorai galėjo pasiskiepyti pirmąją „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos „Comirnaty“ vakcinos doze, jog antrąjį skiepą pavyktų gauti iki mėnesio pabaigos ir taip jiems būtų skirta 100 eurų išmoka.

Terminas skiepytis „Moderna“ ar „AstraZeneca“ preparatais praėjo anksčiau, mat antrą šių vakcinų skiepo dozę anksčiausiai skirti galima po keturių savaičių.

Norint gauti išmoką, „Janssen“ vakcina, kurios pakanka vienos dozės, skiepytis galima iki lapkričio 30 dienos.

100 eurų vienkartinė išmoka skiriama 75-erių ir vyresniems senjorams, nuo rugsėjo iki lapkričio pabaigos pasiskiepijusiems dviem dozėmis, bei tiems, kurie iki kitų metų kovo pabaigos pasiskiepys sustiprinančia doze.

Teikti prašymų gauti 100 eurų vienkartinę išmoką nereikės, ji bus paskirta automatiškai. Vienkartinę išmoką senjorai gaus kartu su pensija ar kita „Sodros“ mokama išmoka.

Paskubėti reikia dėl to, kad 100 eurų vienkartinė išmoka skiriama už visą vakcinacijos kursą, todėl tam, kad antruoju skiepu senjorai spėtų pasiskiepyti laiku – iki lapkričio 30 d., pirmąjį skiepą būtina gauti ne vėliau nei lapkričio 9 (antradienį).

„Siekiame apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius. Deja, bet nevakcinuoti šios amžiaus grupės senjorai, dažnai turėdami gretutinių ligų, sunkiai serga COVID-19, jiems liga dažniau nei kitoms grupėms baigiasi mirtimi. Todėl 75-erių ir vyresnius senjorus kviečiame pasinaudoti galimybe ne tik pasiskiepyti artimiausiomis dienomis, bet ir gauti vienkartinę 100 eurų išmoką. Būtina pasiskiepyti lapkričio 8–9 dienomis, tada antrąjį skiepą pavyks gauti iki lapkričio 30-osios. Tuos 75 metų ir vyresnius senjorus, kurie dviem dozėmis pasiskiepijo anksčiau, raginame iki kovo 31-osios ateiti stiprinamosios dozės, kuri būtina imunitetui nuo viruso palaikyti, – jums taip pat bus mokamos 100 eurų vienkartinės išmokos. Saugokite save! Jūs, jūsų išmintis, patirtis ir meilė reikalingi jūsų artimiesiems, visai bendruomenei“, – pabrėžė premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė.

100 eurų išmoką asmuo galės gauti tik vieną kartą. Vienkartinę išmoką gaus ir nuo rugsėjo 1 d. nepasiskiepiję senjorai, kurie iki lapkričio 30 d. nepasiskiepys, bet bus persirgę COVID-19 ir dėl to negalės būti paskiepyti iki lapkričio 30 d., tačiau pasiskiepys laikotarpiu nuo šių metų gruodžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.

Teikti prašymų gauti 100 eurų vienkartinę išmoką nereikės, ji bus paskirta automatiškai. Duomenys apie vyresnio amžiaus asmenis bus tikrinami registre. Vienkartinę išmoką senjorai gaus kartu su pensija ar kita „Sodros“ mokama išmoka.

Vienkartinė 100 eurų išmoka neturės jokios įtakos skiriant asmenims kompensaciją už šildymą ar kitas išmokas. Šie pinigai nebus įskaičiuojami į asmens ar šeimos pajamas.

Vis tik panašu, kad valdančiųjų šis „valstiečių“ parengtas projektas netenkina, Vyriausybė Seimui teiks atskirą įstatymo projektą, numatantį siauresnę išmokas gausiančiųjų dalį. Valdančiųjų parengtu projektu siūloma vienkartines išmokas siūloma mokėti 75-erių metų amžiaus ir vyresniems asmenims, kurie iki rugsėjo 1 d. nebuvo pasiskiepiję nė viena vakcinos nuo COVID-19 doze ir iki šių metų pabaigos nusprendė vakcinuotis. Taip pat išmoką ketinama mokėti į šią rizikos grupę patenkantiems asmenims, kurie iki 2022 m. balandžio mėnesio pasiskiepys sustiprinamąja doze.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad šis Vyriausybės pasiūlymas yra išmintingas, parengtas atsižvelgiant į sveikatos ekspertų rekomendacijas ir valstybės išteklių galimybes.

„Valstiečiai“ savo idėjų neišsižada: projektą teiksime

Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga tikina, kad LVŽS frakcija Seime neatsisako planų teikti savo parengtą įstatymo projektą, numatantį, kad 100 eurų išmokos būtų skirtos nuo COVID-19 pasiskiepijusiems vyresniems nei 65 metų gyventojams bei kitiems rizikos grupei priklausantiems vakcinuotiems asmenims.

Politikas atkreipia dėmesį, kad „valstiečių“ parengtas projektas jau buvo aptartas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, kuriame buvo išsakytos pastabos dėl galimo jo prieštaravimo Konstitucijai. Vis tik, pasak jo, į šias pastabas projekto rengėjai sureagavo ir dokumentą pakoregavo.

„Aš jau esu registravęs pasiūlymus į mūsų projektą, kad būtų ištaisyta situacija, išvengta to galimo prieštaravimo Konstitucijai, maksimaliai išvengta diskriminacijos“, – Eltai teigė A. Veryga.

Mes neneigiame, kad tam tikrą diskriminaciją kuriame, bet mes kuriame pozityvią diskriminaciją tiems žmonėms, kurių rizika yra didesnė negu jaunų žmonių ar tų, kurie neturi kažkokių lėtinių ligų.

A. Verygos teigimu, pakoreguotame projekto variante 100 eurų išmokas siūloma išmokėti visiems į rizikos grupę susirgti sunkios formos COVID-19 liga patenkantiems gyventojams, kurie pasiskiepytų nuo COVID-19. Politikas pripažįsta, kad šis „valstiečių“ parengtas įstatymas kuria tam tikrą diskriminaciją, vis tik, pasak jo, ši diskriminacija yra pozityvi.

„Mes neneigiame, kad tam tikrą diskriminaciją kuriame, bet mes kuriame pozityvią diskriminaciją tiems žmonėms, kurių rizika yra didesnė negu jaunų žmonių ar tų, kurie neturi kažkokių lėtinių ligų. Tai man bus įdomu, koks bus Seimo Teisės departamento vertinimas to (valdančiųjų – ELTA) naujojo projekto. Jeigu jie įžiūrėjo mūsų tam tikrą diskriminaciją, tai negi ten bus kažkaip kitaip parašyta“, – sakė politikas.

Seimo nario teigimu, vertinant abiejų projektų panašumus, logiškiausia būtų, jei valdantieji neteiktų atskiro projekto, o svarstant LVŽS parengtą projektą pateiktų savo siūlymus.

„Jeigu valdantiesiems netinka amžiaus grupė, jie turi kažkokių kitų argumentų, kurių aš, tiesą sakant, nelabai girdžiu, kokie tie argumentai siaurinant amžiaus grupę, tai visada galima registruoti siūlymus į projektą, kaip tai yra įprasta, ir viskas būtų gerai. Galima ir tos pačios ypatingos skubos prašyti bet kuriam projektui, jei Seimo pirmininkas to nori, tai kam dabar reikia naujo projekto, aš tikrai nesuprantu“, – stebėjosi jis.

A. Veryga viliasi, kad Seimo dauguma tą pačią dieną leis pateikti tiek valdančiųjų, tiek ir „valstiečių“ įstatymo projektus. Vis tik, pasak jo, jei valdantieji teiks tik savo parengtą projektą, „valstiečiai“ savo idėjų neišsižadės ir į jį registruos savo siūlymus.

„Manau, kad būtų korektiška, jeigu yra identiški projektai arba tą pačią idėją siūlantys, kad jie būtų sujungiami bent jau komitete. Bet šiuo atveju galima truputį tokį ir gudravimą įžvelgti. Yra jau kalbama apie ypatingą skubą, vadinasi, tą pačią dieną vos ne tie sprendimai galėtų būti priimti“, – sakė Seimo narys.

„Jeigu atsitiks taip, kad dauguma nuspręs buldozeriu pervažiuoti ir nebus abiejų tų projektų leista pateikti ir svarstyti kartu, tai mes vis tiek savo idėjų neišsižadėsime. Mes tada registruosime siūlymus į tą valdančiųjų projektą, bet norėtųsi tikėti, kad kažkaip sveikas protas nugalės ir korektiškai bus elgiamasi ir su opozicijos projektais“, – sakė jis.

Valdantieji projekto nekoreguos: jis parengtas įvertinus ekspertų siūlymus ir išteklių galimybes

Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad valdančiųjų parengtas projektas 100 eurų išmokas mokėti vyresniems nei 75 metų nuo COVID-19 pasiskiepijusiems gyventojams yra išmintingas sprendimas. Todėl politikė nemato poreikio šį projektą keisti ieškant kompromisinio varianto su LVŽS frakcija Seime.

„Man atrodo, kad čia pakankami išmintingas pasiūlymas, matyt, apskaičiuotas ir pagrįstas tiek per sveikatos prizmę ir žmonių saugumo prizmę, tiek per išteklių galimybes. Tas pasiūlymas iš Vyriausybės, kuris ateis į Seimą, aš manau, jis pakankamai geras ir tikiuosi, kad į tai sureaguos pozityviai ir tie, kurie galbūt ir kritikuoja, tarp jų LVŽS frakcija“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Seimo narės teigimu, siūlymas parengtas atsižvelgiant į patariamųjų sveikatos ekspertų rekomendacijas ir į tai, kad didžiausia rizika sunkiai susirgti COVID-19 liga kyla vyresniems nei 75 metų asmenims.

Tas pasiūlymas iš Vyriausybės, kuris ateis į Seimą, aš manau, jis pakankamai geras ir tikiuosi, kad į tai sureaguos pozityviai ir tie, kurie galbūt ir kritikuoja, tarp jų LVŽS frakcija.

„Aišku, visi senjorai, ypač žmonės turintys gretutinių ligų, jie patenka į rizikos grupę, tačiau, aš manau, kad Vyriausybė tikrai apsvarstė pačias didžiausias būtinybes, kur mes galėtume nukreipti savo pastangas ir tokiu būdu buvo priimtas sprendimas“, – paaiškino ji.

Vis tik, R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, tuo atveju, jei Seimo teisininkai įstatymo projekte įžvelgtų tam tikrų prieštaravimų ar diskriminacijos apraiškų, būtų ieškoma, kaip įstatymą pakoreguoti.

„Jeigu bus kažkokių prieštaravimų dar papildomų, aš manau, kad visada galima kalbėtis, ieškoti geriausių sprendimų, bet, man atrodo, kad siūlymas yra pakankamai pamatuotas ir subalansuotas“, – patikino ji.

Pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, tiek LVŽS projektas, tiek ir valdančiųjų projektas Seime turėtų būti svarstomi tą pačią dieną. Politikė viliasi, kad valdančiųjų įstatymui palaikymo užteks ir jis bus priimtas.

TS-LKD frakcijos seniūnė tikina iš savo frakcijos kolegų Seime parengtam projektui kritikos negirdėjusi.

„Aš viliuosi, kad palaikymo užteks, viliuosi, kad Seimo nariai jaučia atsakomybę bendrai ir kolektyviai čia nėra kažkokios varžybos, kur, kas, kam daugiau kažką pasiūlys, reikia vis tiek racionaliai žiūrėti pagal galimybes, skaičius ir kitus kriterijus“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Man atrodo, kad tai racionalus Vyriausybės pasiūlymas ir aš tikiuosi, kad Seimas turės jėgų jam pritarti“, – pridūrė ji.

„Tai nėra tas sprendimas, kurį yra labai patogu priimti, jis turi daug visokių diskusinių elementų, ateities klausimų, tačiau šiandien miršta žmonės“, – spaudos konferencijoje trečiadienį teigė A. Dulkys.

Pasak jo, šis sprendimas Ministrų kabinete priimtas atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir į ankstesnes priemones, kurios nedavė reikiamo rezultato. Kaip pavyzdį jis paminėjo šeimos gydytojus, kurie „ne vieną mėnesį skatina senjorus“.

„Išnaudosime ir šitą priemonę“, – kalbėjo ministras.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui naujai iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti vyresniems nei 75 metų senjorams skirti 100 eurų išmoką. Ji taip pat būtų skiriama sustiprinančiąja doze iki kitų metų balandžio pasiskiepijusiems šios amžiaus grupės žmonėms.

Galutinį sprendimą dėl šio siūlymo priims Seimas, Vyriausybė prašo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje imuniteto koronavirusui neturi apie trečdalį vyresnių nei 75 metų senjorų: šioje amžiaus grupėje yra 270 tūkst. žmonių, apie 80 tūkst. iš jų nėra nei paskiepyti, nei persirgę COVID-19.

Ministerijos skaičiavimais, jeigu vienkartinę išmoką gautų visi tokio amžiaus senjorai, reikėtų daugiau nei 27 mln. eurų.

Minima 100 eurų išmoka būtų skiriama vieną kartą. Pinigai būtų išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais, kartu su pensija, atskiro prašymo senjorams teikti nereikėtų.

Teisę į vienkartinę išmoką jie  įgytų po to, jei po 2021 metų rugpjūčio 16 dienos pasiskiepija pagal visą vakcinacijos schemą viena iš Europos Sąjungoje registruotų vakcinų nuo COVID-19.

Projektas numato, kad teisė į vienkartinę išmoką būtų įgyjama tą pačią dieną, kai pasiskiepijama paskutine vakcinos doze, jei visa vakcinacijos schema sudaryta iš dviejų ar daugiau vakcinos dozių arba pirmąja vakcinos doze, jei visa vakcinacijos schema sudaryta iš vienos vakcinos dozės.

Įstatymo projekte nurodoma, kad juo siekiama spartinti vakcinaciją nuo COVID-19 ir mažinti dėl šios ligos plitimo keliamas grėsmes 65 metų ir vyresnio amžiaus bei kitų rizikos susirgti sunkios formos COVID-19 liga grupei priklausančių asmenų sveikatai, taip pat skatinti ekonomiką.

Asmenų, kurie priklauso rizikos susirgti sunkios formos COVID-19 liga grupei sąrašą tvirtintų sveikatos apsaugos ministras.

Projekte numatoma, kad išskaitos iš vienkartinės išmokos pagal vykdomuosius dokumentus ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos vadovo sprendimus nedaromos.

Siūloma, kad naujas įstatymas įsigaliotų 2021 m. lapkričio 1 d.

Šiuo metu galiojantys įstatymai nenumato jokių paskatų, tarp jų – ir finansinio pobūdžio, asmenims vakcinuotis nuo COVID-19.

Kaip ELTA jau skelbė, Vyriausybė ketina svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) įregistruotą projektą, kuriame siūloma 100 eurų vienkartines išmokas mokėti 75-erių metų amžiaus ir vyresniems asmenims, kurie iki rugsėjo 1 d. nebuvo pasiskiepiję nė viena vakcinos nuo COVID-19 doze, ir iki šių metų pabaigos nusprendė vakcinuotis.

Taip pat tokia išmoka būtų mokama ir tiems, kurie jau pasiskiepijo pilna skiepijimo schema ir iki 2022 m. balandžio mėnesio pasiskiepys trečiąja ar antrąja doze (priklausomai nuo pasirinktos vakcinos).

Kaip teigia šios iniciatyvos rengėjai, skatinti būtent 75 metų ir vyresnius asmenis pasirinkta, kadangi nuo šios amžiaus ribos kyla didžiausia rizika mirti nuo koronaviruso.

Socialdemokratų frakcijos seniūnui Algirdui Sysui abejonių kelia tai, kad vakcinacijos klausimą sprendžia SADM, o ne sveikatos klausimus kuruojanti ministerija.

„Projektą vertinu labai skeptiškai. Kodėl tai siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jei sveikatos klausimams yra atskira ministerija ir ministras? Kodėl tik dabar, jeigu jau anksčiau norėjome didelių rezultatų?“ – Eltai sakė A. Sysas.

Politikas nerimauja ir dėl sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pozicijos šiuo klausimu. Pasak A. Syso, pats ministras nėra užtikrintas tokia iniciatyva.   

„Šiandien sveikatos apsaugos ministras tiesiai šviesiai neatsakė, ar šiam siūlymui pritaria, rėmėsi tuo, kad trečiadienį nuspręs Vyriausybė, ir tada jis vykdys. Čia aš matau daugiau minusų nei pliusų“, – kalbėjo socialdemokratų frakcijos seniūnas.

Dabar reikia tikslingai komunikuoti, skatinti medicinos darbuotojus, kurie lanko senjorus, įkalbėti pasiskiepyti, o ne mokėti išmokas.

Politiko teigimu, griežtesnių priemonių ir efektyvios komunikacijos reikėjo imtis anksčiau, kai pati visuomenė sąmoningai daugiau skiepijosi. A. Syso vertinimu, tuo metu tinkamą pavyzdį galėjo parodyti ir šalies prezidentas.

„Prezidentas pasakė, kad nereikia perlenkti lazdos su reikalavimais ir pasiskiepijimas krito keturis kartus per tam tikrą laiką. Tokie ir panašūs pasisakymai sustabdo normalų sąmoningėjimo procesą. Dabar reikia tikslingai komunikuoti, skatinti medicinos darbuotojus, kurie lanko senjorus, įkalbėti pasiskiepyti, o ne mokėti išmokas“, – sakė politikas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas laikosi panašios pozicijos. Jo nuomone, norėtųsi palaikyti pozityvias skatinimo pasiskiepyti priemones, kurios nediskriminuoja visuomenės. 

„Sąžiningai sakau, dar nežinau, ar projektą palaikysiu. Norėtųsi palaikyti pozityvias skatinimo priemones, jos atrodo gražiau nei gąsdinimas ir baudimas, bet kyla klausimas, ar tai tikrai labai pozityvi priemonė? Man, pavyzdžiui, labiau patiko skatinimo priemonės, kurios buvo taikomos pavasarį. Pasiskiepiji ir dalyvauji loterijoje, kurioje gali laimėti, o dabar atsiranda netiesioginė diskriminacija, ir tai kelia nerimą“, – Eltai komentavo E. Gentvilas. Jo teigimu, siekiant suvaldyti pandemiją, ko gero, gelbėtų griežtesnės priemonės, o ne siūlomos išmokos.

„Šitoje situacijoje vargu, ar efektą pasieks 100 eurų. Labiau padėtų griežtesnės priemonės, pavyzdžiui, tam tikrų profesijų darbuotojų pašalinimas nuo pareigų, jeigu nebus pasiskiepiję. Šiandien atrodo kitos išeities nelieka. Jeigu žmonės nesupranta, kad problema yra ta, kad jie nesiskiepija, tai nereikia versti, reikia leisti apsispręsti: arba dirbate savo darbą, arba būsite nušalinti. Priverstinio skiepijimo nėra, negali būti vieno žmogaus teisė iškelta aukščiau kitų“, – komentavo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.

Numatoma, kad prireiktų 27,19 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Preliminariais SADM skaičiavimais, vienkartinę išmoką galėtų gauti apie 271 900 asmenų.

Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas taip pat abejoja, ar siūlomos piniginės išmokos senjorams už skiepą sukeltų masinį senjorų skiepijimą.

Labiau padėtų griežtesnės priemonės, pavyzdžiui, tam tikrų profesijų darbuotojų pašalinimas nuo pareigų, jeigu nebus pasiskiepiję.

„Esminis dalykas, ne per pinigus ir ne per prievartą turėtų būti skiepijama tauta. Nežinau, ar čia yra tas kelias, kuriuo turėtų eiti Vyriausybė. Jeigu jau kalbame apie išmokas, tai turėtumėme kalbėti ne apie vieną, bet apie visas socialines grupes. Esu atsargus ir apdairus atsakydamas į šį klausimą, ar tai tikrai yra priemonė, kuri atves iki masinio likusių žmonių skiepijimo“, – sakė politikas.

„Vyriausybė padarė klaidas pačioje pradžioje, kai buvo kalbama, kad vienas skiepas geras, o kitas blogas, supriešino visuomenę ir turime tokią situaciją, kokią turime. Žmonės iš principo nesiskiepija. Atsirado galimybių pasas, kuris, kaip dabar įrodė, neveikia. Komunikacija svarbiausia, o ne prievarta ir pinigai“, – savo nuomonę išsakė V. Fiodorovas.

ELTA primena, kad Seime įregistruotu projektu 100 eurų vienkartines išmokas siūloma mokėti 75-erių metų amžiaus ir vyresniems asmenims, kurie iki rugsėjo 1 d. nebuvo pasiskiepiję nė viena vakcinos nuo COVID-19 doze, ir iki šių metų pabaigos nusprendė vakcinuotis. Taip pat tokia išmoka būtų mokama ir tiems, kurie jau pasiskiepijo pilna skiepijimo schema ir iki 2022 m. balandžio mėnesio pasiskiepys trečiąja ar antrąja doze (priklausomai nuo pasirinktos vakcinos).