Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė iškvietusi Kroatijos ambasadorių, kad pareikštų „griežtą protestą dėl nepagrįstų Kroatijos valdžios bandymų apkaltinti Rusiją karo nusikaltimais Ukrainoje“. Ministerija taip pat apkaltino Kroatiją suteikus „karinę pagalbą neonacių režimui Kyjive“.

Pasak ministerijos, „atsakant į Zagrebo anksčiau žengtus nedraugiškus žingsnius“ penki Kroatijos ambasados ​​Maskvoje darbuotojai paskelbti persona non grata.

Balandžio mėnesį Kroatija nurodė 24 Rusijos ambasados ​​darbuotojams palikti šalį dėl Maskvos „žiaurios agresijos prieš Ukrainą“. Kai kurios Europos šalys pastaruoju metu išsiuntė Rusijos diplomatus, vykdydamos bendrus veiksmus prieš Maskvos karinę operaciją Ukrainoje, Rusija atsakė tuo pačiu. Praėjusią savaitę Maskva išmetė Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatus, iš viso kelias dešimtis jų, keršydama už Rusijos diplomatų išsiuntimą iš tų šalių.

„Šį vakarą Prancūzija nusprendė išsiųsti tam tikrą skaičių Prancūzijoje dirbančių Rusijos diplomatinį statusą turinčių darbuotojų, kurių veikla prieštarauja mūsų saugumo interesams“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Ministerijos šaltinis, prašęs neminėti jo pavardės, sakė, kad bus išsiųsti 35 Rusijos diplomatai.

„Šie veiksmai yra Europos požiūrio dalis“, – priduriama prancūzų užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Mūsų svarbiausia pareiga visada yra užtikrinti Prancūzijos žmonių ir europiečių saugumą“, – sakoma jame.

Vokietija savo ruožtu nusprendė nepageidaujamais asmenimis paskelbti ir išsiųsti iš šalies „didelį skaičių“ Rusijos diplomatų, anksčiau pirmadienį paskelbė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

Pasak ministrės, tai yra atsakas į Kremliaus „neįtikėtiną žiaurumą“ Ukrainoje.

Naujienų agentūros AFP žiniomis, šis sprendimas palietė 40 diplomatų.

Tuo metu Lietuvos Vyriausybė, „reaguodama į besitęsiančią Rusijos karinę agresiją prieš suverenią Ukrainą ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus žiaurumus įvairiuose okupuotose Ukrainos miestuose, įskaitant kraupias žudynes Bučoje“, nutarė pažeminti diplomatinį atstovavimą tarp Lietuvos ir Rusijos bei nurodė šios šalies ambasadoriui išvykti iš Lietuvos.

Taip pat priimtas sprendimas uždaryti Rusijos konsulatą Klaipėdoje.

Nepriklausomi tarptautiniai žurnalistai savaitgalį iš Rusijos kariuomenės atkovotame Bučos miestelyje netoli Kyjivo matė lavonų civiliais drabužiais. Kai kurie šių nužudytų žmonių buvo surištomis rankomis.

Bučos meras Anatolijus Fedorukas sakė, kad daugelis „buvo nušauti, nužudyti, į galvą“.

Žudynių mastas dar tiriamas, bet Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sakė, kad jau surasti 410 civilių palaikai.

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) sakė, kad vaizdai iš Bučos kelia „rimtų klausimų apie galimus karo nusikaltimus“.

Kremlius paneigė, kad Rusijos pajėgos žudė civilius, ir pareiškė, kad skelbiamos šiurpios nuotraukos yra suklastotos.

Lietuva leido Baltarusijai šalyje palikti vieną konsulinį darbuotoją ir tris techninius-administracinius darbuotojus.

Antradienį Baltarusija pranešė sumažinusi Lietuvos diplomatinį personalą šalyje iki tokio paties dydžio.

„Tam tikri darbiniai ryšiai buvo išsaugoti iki šiol, bet akivaizdu, kad jie stipriai apsiribos“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Pasak jo, po Baltarusijos sprendimo sumažinti Lietuvos diplomatų skaičių šalyje labiausiai nukentės baltarusiai, iki šiol gaudavę Lietuvos konsulų pagalbą Minske.

„Suprasdami tai, šiandien su kolegomis (...) ieškome būdų tą pagalbą užtikrinti. Yra galimybės ieškoti techninių būdų, kad galėtumėme padėti tiems žmonėms, kuriems pagalbos tikrai reikia“, – kalbėjo ministras.

Tam tikri darbiniai ryšiai buvo išsaugoti iki šiol, bet akivaizdu, kad jie stipriai apsiribos.

Pasak jo, kitos ambasados Minske jau pažadėjo Lietuvai pagalbą tęsiant veiklą.

Išsiunčiamas Baltarusijos diplomatinis personalas Lietuvą turi palikti iki liepos 12 dienos vidurnakčio.

Iki šiol Baltarusija Lietuvoje turėjo dešimt diplomatinių darbuotojų, Lietuva Baltarusijoje – septynis, kai kurie iš šių diplomatų buvo atšaukti jau anksčiau.

G. Landsbergis pabrėžė, kad konsulinės paslaugos ir toliau galės būti teikiamos „tam tikra apimtimi“.

Jie turės palikti šalį per septynias dienas.

Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, Latvijos ambasadorius Maris Riekstinis ir Estijos laikinasis reikalų patikėtinis Piretas Reintammas Benno (Piretas Reintamas Benas) anksčiau trečiadienį buvo iškviesti į Rusijos užsienio reikalų ministeriją.

„Remdamiesi abipusiškumo principu, pareikalavome, kad du Lietuvos ambasados ​​darbuotojai, taip pat po vieną Latvijos ir Estijos ambasadų darbuotoją per septynias dienas paliktų Rusijos Federacijos teritoriją“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime.

„Diplomatinių atstovybių vadovams pareikštas griežtas protestas dėl provokuojančių, nepateisinamų veiksmų išsiųsti Rusijos ambasadų darbuotojus šiose Baltijos valstybėse“, – priduriama jame.

„Nurodyta, kad Vilnius, Ryga ir Talinas toliau laikosi atvirai priešiško kurso mūsų šalies atžvilgiu, šiuo atveju prisidengdami pseudosolidarumu su nenuosekliais Čekijos veiksmais Rusijos atžvilgiu“, – teigiama Rusijos URM pranešime.

Išeidamas iš Rusijos URM pastato Latvijos ambasadorius M. Riekstinis žurnalistams sakė, kad pokalbis ministerijoje buvo „profesionalus“.

„Mes išklausėme savo kolegas rusus, išsakėme savo pastabas ir dabar informuosime savo sostines“, – nurodė diplomatas.

Tą pačią dieną į ministeriją buvo iškviestas ir Slovakijos ambasadorius.

Atskirame pranešime Rusijos URM pareiškė, kad iš šalies išsiunčiami trys Slovakijos ambasados darbuotojai.

Anksčiau šį mėnesį Čekijos vyriausybė apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU 2014 metais surengus sprogdinimą ginklų sandėlyje šalies rytuose ir paskelbė išvaranti 18 rusų diplomatų, kuriuos pavadino šnipais. 

Netrukus Čekijos kaimynė Slovakija, taip pat Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė, jog drauge išsiųs iš viso septynis rusų diplomatus, pirmadienį jų pavyzdžiu pasekė Rumunija, paliepusi išvykti vienam rusų diplomatui.

Šis sprendimas buvo priimtas iš solidarumo su Čekijos vyriausybe dėl neteisėtos Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos Čekijoje, taip pat įvertinus Rusijos ambasados ​​diplomato veiklą ir Latvijoje nustatytus pažeidimus.

Sprendimas taip pat grindžiamas abipusėmis konsultacijomis su Europos Sąjungos ir NATO sąjungininkais ir atsakingų Latvijos institucijų pateikta informacija.

Latvija sako esanti suinteresuota kurti santykius su Rusija, remdamasi abipuse pagarba, tarptautine teise ir Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių nustatytais principais. Rusijos veiksmai ilgą laiką įrodė sisteminius tokių principų pažeidimus ir kenkimą saugumo situacijai bei jos destabilizavimą, nurodo Ryga.

Apie šį sprendimą buvo informuotas Rusijos ambasados Latvijoje laikinasis reikalų patikėtinis Vadimas Vasiljevas.

Tuo metu estų užsienio reikalų ministerija pranešė iškvietusi Rusijos ambasadorių Estijoje Aleksandrą Petrovą, norėdama išreikšti griežtą protestą dėl gautos informacijos iš Čekijos, kad Rusijos karinė žvalgyba 2014 metais surengė sprogdinimą amunicijos sandėlyje Vrbeticėje.

Rusija šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių teritorijoje, pakirto Čekijos suverenitetą ir sukėlė dviejų žmonių mirtį, o toks elgesys pakerta Europos saugumą ir stabilumą ir yra nepriimtinas, sakoma Estijos užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.

Siekdama išreikšti solidarumą, Estija išsiųs vieną Rusijos diplomatą, kurio veikla neatitinka diplomatinės veiklos principų, dėl kurių susitarta Vienos konvencijoje, priduriama pranešime.

Praėjusią savaitę Čekijos vyriausybė, remdamasi žvalgybos ataskaita, pranešė, kad Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU 2014 metais jos teritorijoje surengė du sprogdinimus, iš kurių vienas pražudė du žmones ir padarė reikšmingos materialinės žalos.

Dėl to Čekija iš šalies išsiuntė 18 rusų diplomatų, kuriuos laiko slaptais agentais, o ketvirtadienį pranešė, jog Prahą turės palikti dar 63 Rusijos ambasados darbuotojai, kad joje liktų dirbti tiek asmenų, kiek čekai turi darbuotojų ambasadoje Maskvoje.

Šios šalies Vyriausybė taip pat paprašė partnerių solidarumo – iš ES ir NATO valstybių sostinių išsiųsti dalį Rusijos atstovybėse dirbančių galimų agentų.

Solidarumą su Čekija jau parodė Slovakija, kuri nusprendė išsiųsti tris rusų diplomatus, ir Lietuva, išsiunčianti du rusų diplomatus.

Praėjusį mėnesį Bulgarija išsiuntė du rusų diplomatus, prokurorams paskelbus, kad šeši žmonės buvo areštuoti dėl įtarimų šnipinėjus Rusijai. Tarp šių asmenų buvo ir keli Europos Sąjungai bei NATO priklausančios Bulgarijos gynybos ministerijos pareigūnai.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį nurodė, kad Bulgarijos ambasados konsulinio skyriaus pirmasis sekretorius bei prekybos ir ekonomikos reikalų skyriaus pirmasis sekretorius paskelbti nepageidaujamais šalyje.

Ministerija pridūrė, kad šiems diplomatams nurodyta per 72 val. palikti Rusiją.

„Ši priemonė yra atsakas į kovo mėnesį Bulgarijos priimtą nepagrįstą sprendimą paskelbti personae non grata du Rusijos ambasados Sofijoje darbuotojus“, – nurodė Rusijos URM.

Pastaraisiais mėnesiais virtinė Europos šalių apkaltino Maskvą vykdant vis agresyvesnę žvalgybinę veiklą.

Be Bulgarijos, neseniai dėl įtariamo šnipinėjimo rusų diplomatus išsiuntė Austrija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija.

Pastarosiomis dienomis smarkiai paaštrėjo įtampa tarp Rusijos ir Čekijos, Prahai šeštadienį paskelbus, kad ji išsiunčia iš šalies 18 rusų diplomatų, kaltinamų šnipinėjimu.

Atsakydama Rusija sekmadienį paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.

Maskvos ir Sofijos santykiai pastaraisiais metais pašlijo dėl virtinės šnipinėjimo skandalų.

Laikotarpiu nuo 2019 metų spalio iki 2020-ųjų galo penki rusų diplomatai ir Rusijos ambasados techninis padėjėjas buvo išsiųsti iš Bulgarijos.

Šie incidentai apkartino santykius tarp buvusių sąjungininkių, išlaikiusių glaudžius kultūrinius, istorinius ir ekonominius ryšius po komunistų režimo žlugimo Bulgarijoje 1989 metais.

Rusija sprendimą išsiųsti du bulgarų diplomatus paskelbė tarp ES ir Rusijos tvyrant didžiulei įtampai dėl blogėjančios kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno sveikatos būklės.

„Mes reaguosime į šią priemonę tuo pačiu. Paprašysime dešimties JAV diplomatų Rusijoje palikti šalį“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas.

Ministras taip pat sakė, kad Maskva pridės aštuonis JAV pareigūnus į savo sankcijų sąrašą ir sieks apriboti ir sustabdyti JAV nevyriausybinių organizacijų „kišimąsi“ į Rusijos politiką.

Jis pridūrė, kad nors Rusija turi galimybę imtis „skaudžių priemonių“ prieš Amerikos verslą Rusijoje, ji kol kas to nedarys.

Be to, S. Lavrovas nurodė, kad prezidento Vladimiro Putino vyriausiasis užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas rekomendavo JAV ambasadoriui Johnui Sullivanui (Džonui Salivanui) išvykti į Vašingtoną rengti „rimtų konsultacijų“.

Išvakarėse JAV dėl Kremliaus kišimosi į Amerikos rinkimus, didžiulės kibernetinės atakos ir kitos priešiškos veiklos paskelbė sankcijų Rusijai ir nurodė išsiunčiančios iš šalies 10 rusų diplomatų.

S. Lavrovas sakė, kad Rusija vėliau penktadienį paskelbs, kas iš JAV pareigūnų pateko į „juodąjį“ sąrašą.

Tačiau jis taip pat nurodė, kad Maskva „analizuoja“ JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pasiūlymą surengti dvišalį viršūnių susitikimą.

Rusijos URM vadovas pridūrė, kad Rusija išsiųs ir Lenkijos diplomatų, atsakydama į analogišką Varšuvos žingsnį.

Baltieji rūmai nurodė uždrausti JAV finansų institucijoms investuoti į naujų emisijų Rusijos valstybės skolinius vertybinius popierius, išsiųsti 10 šnipinėjimu įtariamų rusų diplomatų ir paskelbti sankcijas 32 asmenims, kurie įtariami prisidėję prie kišimosi į 2020 metų prezidento rinkimus.

Ketvirtadienį įvestas naujas sankcijas J. Bidenas pavadino „pasvertu ir proporcingu“ atsaku į Maskvos priešiškus veiksmus JAV atžvilgiu, tačiau pabrėžė, kad kad Vašingtonas nesiekia „pradėti eskalacijos ir konflikto su Rusija ciklo“.

Kovą Rusija atšaukė savo ambasadorių Jungtinėse Valstijose konsultacijoms dėl Maskvos ir Vašingtono santykių ateities.

Toks žingsnis, žengtas J. Bidenui prilyginus V. Putiną žudikui ir pareiškus, kad Kremliaus šeimininkui teks „sumokėti“ už įtariamą kišimąsi į rinkimus, neturėjo precedento per abiejų šalių diplomatinių santykių pastarojo meto istoriją.

Išsiunčia penkis lenkų diplomatus

Rusija penktadienį pareiškė, kad išsiųs iš šalies penkis lenkų diplomatus, atsakydama į vakarykštį Varšuvos sprendimą dėl Maskvos „priešiškų veiksmų“ išsiųsti tris rusų diplomatus.

„Pastebėjome, kaip greitai Varšuva ėmė į vieną dūdą pūsti su JAV administracija, pareikalaudama trijų Rusijos diplomatų išvykimo iš Lenkijos. Savo ruožtu penki Lenkijos diplomatai bus išsiųsti iš Rusijos“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime, paskelbtame jos tinklalapyje.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pranešime reiškiamas „visiškas solidarumas“ Vašingtono veiksmams ir pabrėžiama, kad „sprendimai, priimti ir suderinti sąjungininkų, yra tinkamiausias atsakas į Rusijos Federacijos priešiškus veiksmus“.

Ministerija pridūrė iškvietusi Rusijos ambasadorių ir įteikusi jam notą, kurioje sakoma, kad trys šios šalies ambasados Varšuvoje darbuotojai laikomi personae non gratae.

„Tokio sprendimo pagrindas buvo šių asmenų diplomatinio statuso pažeidimai ir Lenkijos Respublikai kenkiantys veiksmai“, – rašo lenkų ministerija.

NATO vadovas pranešė, kad maksimalus Rusijos misijos Aljanse dydis bus sumažintas trečdaliu – nuo 30 iki 20 darbuotojų.

Tokių priemonių imtasi reaguojant į rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga Anglijos Solsberio mieste kovo 4 dieną.

„Šiandien atėmiau akreditaciją iš septynių Rusijos misijos NATO darbuotojų. Taip pat nepatenkinsiu dar trijų prašymų suteikti akreditaciją“, – sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją Briuselyje.

„Tai nusiųs aiškią žinią Rusijai, kad jų nepriimtinas elgesio modelis turi kainą ir pasekmių“, – pridūrė buvęs Norvegijos premjeras.

Aljanso sprendimas dar labiau padidino spaudimą Maskvai; 24 šalys, tarp jų 17 Europos Sąjungos narių, išsiuntė daugiau kaip 100 Rusijos diplomatų dėl pasikėsinimo į Skripalių gyvybes.

Londonas tvirtina, kad prieš Skripalius buvo panaudota Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojanti medžiaga „Novičiok“. Maskva kategoriškai neigia prisidėjusi prie apnuodijimo.

J. Stoltenbergas pareiškė, kad Rusija „neįvertino NATO sąjungininkių vienybės“, ir pridūrė, jog masinis diplomatų išsiuntimas turės reikšmingo poveikio Rusijos veiklai.

„(Išsiuntimų) praktinė reikšmė bus sumažėjusios Rusijos galimybės vykdyti žvalgybą NATO šalyse ir tose valstybėse, iš kurių jie (diplomatai) išsiunčiami“, – teigė Aljanso vadovas.

Vis dėlto jis pridūrė, kad Aljansas, bendraudamas su Maskva, ir toliau vykdys savo „dviejų krypčių priemones – stiprią gynybą ir atvirumą dialogui“. Anksčiau šį mėnesį J. Stoltenbergas yra sakęs, kad nenori naujo Šaltojo karo su Rusija.

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį apkaltino Vašingtoną „milžinišku spaudimu“, kad pasiektų masinį ir koordinuotą tarptautinės bendruomenės atsaką į buvusio šnipo apnuodijimą.

Nemažai šalių, tarp jų ir Jungtinės Valstijos, tvirtina, kad išsiunčia diplomatus, kurie iš tiesų yra Rusijos žvalgybos pareigūnai, dirbantys diplomatinėje priedangoje.

NATO ir Rusijos santykiai ir taip jau buvo žemai smukę dėl Maskvos veiksmų – Krymo aneksijos ir vaidmens Ukrainos bei Sirijos konfliktuose.