Pratęsus „Brexit“ terminą, bus sunaikinta tūkstančiai 50 pensų nominalo monetų. Lėšas šių monetų kaldinimui skyrė Karališkoji monetų kalykla iš savo pajamų, jos nebuvo paimtos iš mokesčių mokėtojų kišenės, nurodė Britanijos finansų ministerija.

„Mes vis tiek nukaldinsime monetas, skirtas išstojimui iš ES, bet į apyvartą jos pateks tik po to, kai tikrai išstosime [iš ES]", – nurodė ministerijos atstovas.

Pasak jo, ant monetų bus iškaldintas užrašas „Draugystė su visomis valstybėmis“ ir JK išstojimo iš ES data.

Paprastai Didžiosios Britanijos 50 pensų monetos kaldinamos iš vario ir nikelio lydinio.

Anksčiau buvo planuota, kad 10 tūkstančių monetų, skirtų Britanijos išstojimui iš ES, galės įsigyti kolekcininkai. Planuota, kad viena 50 pensų atminimo moneta kainuos 10 svarų (apie 11,6 euro).

ES valstybių vadovai sutiko patenkinti Didžiosios Britanijos prašymą ir  atidėti „Brexit“ laikotarpiui iki trijų mėnesių arba iki kitų metų sausio 31 dienos.

Pasak Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko, kalbama apie „lankstų“ išstojimo atidėjimą, nes likusios 27 sostinės leis JK išstoti ir anksčiau, jei Londonas greičiau ratifikuos išstojimo susitarimą.

Vakar Britų premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) Londono vardu oficialiai sutiko pratęsti „Brexit“ terminą iki 2020 metų sausio 31 dienos.

Savo rėmėjų „Brexit“ krikštatėviu vadinamas N. Farage'as tvirtino, kad JK pasitraukimas iš Europos Sąjungos spalio 31 d. neįvyks, nes Londono politinis elitas neva derasi su ES dėl galimybių nepaisyti 2016-ųjų „Brexit“ referendumo rezultato, kuomet 52 proc. rinkėjų pasisakė už išstojimą iš ES, praneša „Reuters“.

Pasak N. Farage'o, šalis susidūrė su didžiausiu konfliktu nuo Anglijos pilietinio karo XVII a. laikų, o B. Johnsonas, bandydamas atgaivinti nepavykusį buvusios premjerės Theresos May suderėtą susitarimą, esą rizikuoja sunaikinti Konservatorių partiją.

„Spalio 17-18 d. ES viršūnių susitikime pamatysime šiokį tokį Europos Sąjugos pasiūlymą, o Borisas (Johnsonas) iki spalio 31 d. jį pateiks parlamentui, kur, įtariu, jis bus atmestas. Taigi, mes neišstosime spalio 31 d., o tada jau klimpsime į nežinomus vandenis – ar parlamentas surengs antrą referendumą, ar pirmalaikius rinkimus, tikrai nežinau“, – interviu „Reuters“ sakė N. Farage'as.

N. Farage'ui per pastarąjį dešimtmetį pavyko transformuoti JK politiką, po truputį perimant Konservatorių partijos rinkėjus ir taip priverčiant eilę premjerų imtis griežtesnės pozicijos ES atžvilgiu.

Manymas, kad N. Farage'o Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) kelia grėsmę konservatoriams, buvo vienas iš veiksnių, privertusių premjerą Davidą Cameroną 2013 m. pažadėti rinkėjams „Brexit“ referendumą.

Nepriimtas į britų tradicinės politikos gretas, tačiau palaikomas turtingų euroskeptikų, N. Farage'as „pardavė“ išstojimo iš ES idėją milijonams britų, kurie jautėsi pamiršti tradicinių konservatorių ir leiboristų partijų.

2016-ųjų referendume 51,9 proc., arba 17,4 mln., rinkėjų balsavo už išstojimą iš ES, 48,1 proc., arba 16,1 mln., – prieš.

„Brexit“ turėjo įvykti kovo 29 d., tačiau išstojimo terminas buvo atidėtas, nes britų parlamentarai net tris kartus atmetė Th. May siūlomą „Brexito“ sutartį.

„Jis, regis, priėmė sąmoningą sprendimą nukreipti Britaniją susidūrimo kursu su Europos Sąjunga ir Airija „Brexit“ derybų klausimu“, – airių visuomeninis transliuotojas RTE citavo diplomatijos vadovą Simoną Coveney (Saimoną Kovenį).

„Manau, jis vienintelis gali atsakyti į klausimą, kodėl jis taip elgiasi“, – pridūrė ministras, kalbėdamas Belfaste.

Ketvirtadienį, sakydamas pirmąją kalbą parlamente kaip ministras pirmininkas, B. Johnsonas pažadėjo toliau spausti ES atnaujinti derybas dėl Britanijos išstojimo sąlygų, nors kiti Bendrijos lyderiai tokią galimybę atmeta.

Įtampą dėl šiuo metu parengtos „Brexit“ sutarties labiausiai didina vadinamoji apsidraudžiamoji priemonė (backstop) – mechanizmas, turintis užtikrinti, kad po Britanijos išstojimo neatsirastų reali siena tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos.

Būtent ši pernai lapkritį suderintos sutarties dalis buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi, kad Britanijos parlamentas triskart atmetė šį dokumentą, todėl planuotą „Brexit“ datą teko dukart atidėti. B. Johnsono pirmtakė Theresa May (Terezą Mei) dėl šios priešpriešos galiausiai atsistatydino.

Tačiau ketvirtadienį B. Johnsonas sugriežtino retoriką dėl galimybės, kad JK paliks ES spalio 31 dieną – su sutartimi arba be jos.

S. Coveney sakė, kad B. Johnsono pareiškimai yra „labai nenaudingi“.

„Vertinant iš „Brexit“ derybų perspektyvų, vakar buvo labai bloga diena. Turėsime palaukti ir pažiūrėti, ar ši iš Londono ateinanti žinia pasikeis“, – pridūrė jis.

Iki kovo 29-ąją numatyto išstojimo likus mažiau nei 60 dienų, Britanijos vyriausybė vis dar mėgina įtikinti įstatymų leidėjus pritarti su ES parengtam susitarimui dėl „Brexit“ sąlygų.   

Net jei susitarimui bus pritarta, Bendruomenių Rūmai ir Lordų Rūmai dar turės priimti sutarties įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.

„Jei prieš kovo 29-ąją galiausiai visgi pritarsime susitarimui, mums tikriausiai reikės papildomo laiko būtiniausiems įstatymams priimti“, – sakė J. Huntas BBC radijui.  

„Tačiau jei padarysime pažangą anksčiau, gali būti, kad mums to ir nereikės. Dabartiniu etapu negalime tiksliai žinoti, koks bus scenarijus“, – kalbėjo jis.  

Vyriausybė svarsto galimybę pratęsti Bendruomenių Rūmų darbo valandas ir atšaukti vasarį numatytas parlamentarų savaitės trukmės atostogas, kad būtų laiko priimti visus pasirengti „Brexit“ reikalingus teisės aktus.

Be susitarimo su ES, iki „Brexit“ reikia priimti dar aštuonis įstatymus, apimsiančius tokias sritis, kaip prekyba, žemės ūkis ir imigracija. 

Bendruomenių Rūmų vadovė Andrea Leadsom (Andrėja Lidsom) anksčiau yra sakiusi, kad Britanija esant reikalui galbūt galėtų užsitikrinti „kelias papildomas savaites“ 

Bet kokiam atidėjimui turėtų pritarti likusios 27 Bendrijos narės.

Ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) žadėjo grįžti į Briuselį siekti sutarties pakeitimų, kurie padėtų užsitikrinti įstatymų leidėjų palaikymą. Visgi ES nėra linkusi atnaujinti derybų dėl „Brexit“ susitarimo.  

Jei Britanijai tektų kovo 29 dieną palikti Bendriją nesudarius sutarties, tai, tikėtina, sukeltų rimtą politinį ir ekonominį chaosą.

Šį scenarijų numatoma aptarti trečiadienio Ministrų kabineto pasitarime. Britų parlamentarai dėl išstojimo iš ES sutarties planuoja balsuoti antradienio vakarą.

Anot Vyriausybės pasitarimo medžiagos, jei sutartis nebus patvirtinta, Lietuva turės keisti įstatymus dėl britų teisinio statuso Lietuvoje, tiesioginių mokesčių, aviacijos ir jūrų transporto, profesinių kvalifikacijų pripažinimo.

Valdžios institucijos taip pat „įvertino politinį ir galimą finansinį poveikį Lietuvos įmokoms į ES biudžetą, jei būtų nesusitarta, ir papildomų pajėgumų poreikį muitinės srityje“, rašoma Užsienio reikalų ministerijos rašte.

Jungtinė Karalystė iš ES turėtų pasitraukti kovo 29 dieną. Po pusantrų metų derybų britų vyriausybė ir ES pasitraukimo sąlygas suderino pernai lapkritį, tačiau didelė tikimybė, kad antradienį britų parlamentas jas atmes.

Bendruomenių Rūmų nariai 494 balsais prieš 122 pritarė įstatymui, leidžiančiam Th.May inicijuoti ES sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėti iki dvejų metų galintį trukti derybų laikotarpį, šaliai ruošiantis išstoti iš 28 nares turinčios Bendrijos.

„Šį vakarą įvyko istorinis balsavimas: didelė dauguma – už derybas dėl mūsų pasitraukimo iš ES ir stiprią naują partnerystę su jos narėmis“, – sakė „Brexit“ ministras Davidas Davisas (Deividas Deivisas).

Šis dviejų punktų įstatymas be pataisų dabar bus perduotas tvirtinti Lordų Rūmams, kurių nerinkti nariai gali būti mažiau linkę jam pritarti. Be to, Th.May Konservatorių partija parlamento aukštuosiuose rūmuose neturi daugumos.

Vis dėlto jo priėmimas Bendruomenių Rūmuose, kur du trečdaliai įstatymų leidėjų prieš praeitų metų birželį įvykusį referendumą agitavo prieš „Brexit“, didina tikimybę, kad Th.May galės inicijuoti išstojimo procesą iki kovo pabaigos, kaip ir žadėjo.

„Iš esmės tai paprastas teisės aktas, kurio vienintelė paskirtis – suteikti ministrei pirmininkei galią pasinaudoti 50-uoju straipsniu ir tuo pačiu gerbti referendumo rezultatus“, – sakė D.Davisas.

Kebli leiboristų padėtis

„Brexit“ referendumas supurtė visą Europą, išgąsdino investuotojus ir padidino nuogąstavimus dėl visos Europos Sąjungos ateities.

Pirmosiomis savaitėmis po balsavimo kelta prielaida, kad proeuropietiškų pažiūrų įstatymų leidėjai „Brexit“ procesą gali pavėlinti arba netgi sustabdyti.

Th.May iš pradžių siekė apeiti parlamentą, bet praeitą mėnesį Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs apeliaciją, nutarė, jog premjerė privalo gauti įstatymų leidėjų sutikimą, kad inicijuotų 50-ąjį straipsnį.

Per penkias dienas trukusius debatus Bendruomenių Rūmuose tapo aišku, kad dauguma parlamento narių nestabdys šio proceso, nors kai kurie perspėjo, kad pasitraukti iš Europos bendrosios rinkos gali būti pragaištinga.

Opozicinė Leiboristų partija ir mažesnė Škotijos nacionalinė partija (SNP) buvo pateikusios pataisas, reikalaujančias garantijų, kad bus išsaugota prieiga prie rinkos, dirbančių asmenų ir Britanijoje gyvenančių ES piliečių teisės.

Kiekviena iš šių pataisų buvo atmesta, bet vykstant šiam procesui vyriausybė buvo priversta pažadėti įstatymų leidėjams suteikti galimybę balsuoti dėl galutinės „Brexit“ sutarties prieš ją patvirtinant.

Leiboristai paskelbė griežtą įpareigojimą savo deputatams nesipriešinti šiam teisės aktui. Tokiu būdu buvo užtikrinta, kad teisės aktas būtų priimtas.

Vis dėlto 52 leiboristų įstatymų leidėjai, įskaitant trečiadienį balsavo prieš šį įstatymą, įskaitant šešėlinį verslo ministrą Clive'ą Lewisą (Klaivą Luisą), kiek anksčiau atsistatydinusį iš šių pareigų. Šis maištas pridėjo naujų rūpesčių į keblią padėtį patekusiam kairuoliškų pažiūrų leiboristų lyderiui Jeremy Corbynui (Džeremiui Korbinui).

Kai du trečdaliai leiboristų rinkėjų, ypač susirūpinusių dėl masinės imigracijos iš kitų ES šalių, per referendumą išreiškė palaikymą „Brexit“, J.Corbynas susitaikė su mintimi, kad jo partija negalės užblokuoti šio proceso.

„Odė džiaugsmui“

Trečiadienio balsavimo rezultatai pradžiugino svarbų „Brexit“ kampanijos veikėją Nigelą Farage'ą (Naidželą Faradžą), buvusį Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) vadovą.

„Niekada negalvojau, kad pamatysiu dieną, kai Bendruomenių Rūmai triuškinamai nubalsuos už Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos“, – jis rašė „Twitter“ žinutėje.

Liberalų demokratų partijos narys Nickas Cleggas (Nikas Klegas), buvęs premjero pavaduotojas, sakė kad šis balsavimas suteikia vyriausybei „tuščią blanką“ siekti savo užsibrėžto tikslo – vadinamojo kieto „Brexit“, kai Britanija pasitrauktų iš bendrosios rinkos.

„Nėra mandato kiečiausiam iš kietų „Brexit“, palaikomam vyriausybės – jis gali padaryti mus skurdesnius, silpnesnius ir labiau izoliuotus“, – pabrėžė jis.

Th.May žadėjo, kad per „Brexit“ derybas prioritetas bus pastangos suvaldyti imigraciją, net jeigu dėl jų tektų atsisakyti prieigos prie Europos bendrosios rinkos, turinčios 500 mln. vartotojų.

SNP įstatymų leidėjai savo nusivylimą išreiškė parlamento salėje giedodami Ludwigo van Beethoveno (Liudviko van Bethoveno) „Odę džiaugsmui“ – ES himną, kol juos sudrausmino Bendruomenių Rūmų pirmininko pavaduotojas Lindsay Hoyle'as (Lindsis Hoilas).

„Viskas arba nieko“

Spaudžiant įstatymų leidėjams vyriausybė antradienį buvo priversta sutikti, kad abeji parlamento rūmai galės balsuoti dėl „Brexit“ sąlygų ir naujų prekybos ryšių su ES.

Šis žingsnis padėjo išvengti proeuropietiškų pažiūrų deputatų maišto Konservatorių partijoje, bet daugelis įstatymų leidėjų liko nepatenkinti dėl būsimo parlamento vaidmens.

Abipus Lamanšo sąsiaurio jaučiamas skeptiškai vertinama mintis, kad „Brexit“ susitarimas ir prekybos sutartis gali būti suderinti per dvejus metus, todėl kyla klausimas dėl ko galiausiai balsuos parlamentas.

Ministrai taip pat patvirtino, kad tuo atveju, jeigu įstatymų leidėjai atmestų galutinę sutartį, alternatyva būtų ne tolesnės derybos, o pasitraukimas iš ES be jokios sutarties.

Jis pirmą kartą prabilo apie tikslesnę datą, kada gi gali prasidėti derybų dėl Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos procedūra.

D. Tuskas pareiškė, kad Bendrija pasirengusi pradėti šias svarbias derybas nors ir rytoj, bet jis supranta, kad britams reikia laiko, kad Londone būtų suderintos derybinės pozicijos.

„Premjerė pareiškė, kad galimybių pradėti atsiskyrimo procedūrą pagal 50-ąjį straipsnį šiais metais beveik nėra, bet labai tikėtina, kad jie bus pasirengę tai padaryti galbūt kitų metų sausį arba vasarį“, – sako D. Tuskas.

„Premjerė atostogaus Šveicarijoje ir grįš į Jungtinę Karalystę rugpjūčio 24-ąją“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame jos biuro pranešime.

Kai Th. May sugrįš, jos darbotvarkė bus labai įtempta. Rugsėjo 4–5 dienomis ji dalyvaus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime Kinijos mieste Hangdžou, kur turėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Rugsėjo 5 dieną D. Britanijos parlamentas irgi atnaujins darbą po atostogų. Įstatymų leidėjai diskutuos dėl internetinės peticijos, reikalaujančios surengti pakartotinį referendumą dėl šalies narystės ES.

Vis dėlto prieš pradėdama įtemptus darbus rudenį Th.May ilsėsis šalyje, kurioje, anot jos, žmogus gali pabūti apsuptas tylos ir ramybės.

Premjerės pasirinkimas atostogauti Europos Sąjungai nepriklausančioje šalyje nepraslydo pro akis britų žiniasklaidai.

Kaip rašo dienraštis „The Guardian“, ji išskrenda į „neutralią teritoriją“. „Neutrali simbolika gali atrodyti patraukli Th. May per jos pirmąsias atostogas po referendumo dėl ES. Nors daug jėgų reikalaujantys pasivaikščiojimai Alpėse tikriausiai bus pagrindinis krūvis ministrei pirmininkei, žygių gamtoje entuziastei“, – pažymėjo laikraštis.

2007-aisiais Th. May dienraščiui „The Telegraph“ sakė, kad pirmąkart apsilankė Šveicarijoje prieš 25 metus ir suprato, jog ta šalis yra nuostabi vieta vasaros žygiams.

Ketvirtadienį šis laikraštis pastebėjo, kad Th. May taps pirmąja Šveicarijoje atostogausiančia D. Britanijos vyriausybės vadove po Margaret Thatcher (Margaret Tečer).

„Ponios May ir velionės baronienės Thatcher pasirinkta atostogų vieta labai skiriasi nuo (šalių), kurias rinkdavosi buvę premjerai Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ir Tony Blairas (Tonis Bleiras), labiau mėgę šiltesnį klimatą“, – nurodė „The Telegraph“.

Praeitą savaitę premjerės pirmtakas D. Cameronas buvo nufotografuotas atostogaujantis Korsikoje. Jis atsistatydino, kai per birželio 23-ąją vykusį referendumą Britanijos piliečiai pasirinko pasitraukti iš Europos Sąjungos.

Kalbėdamas greta JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) ir Europos Komisijos vadovo Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio), D. Tuskas kalbėjo apie svarbą pasiųsti žinią pasauliui, jog „Brexit“, „kad ir koks liūdnas ar prasmingas būtų, tėra tik paskiras įvykis, o ne proceso pradžia“.

„Mūsų oponentams viduje ir išorėje, kurie tikisi „Brexit“ tęsinio, aš noriu pasakyti garsiai ir aiškiai: jūs nepamatysite žodžių „bus tęsinys“ pasaulio ekranuose“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį D. Tuskas, regis, buvo užsiminęs apie D. Britanijos galimybę likti Europos Sąjungoje. Jis pasakė Lenkijos radijui TVN24, kad pagal Europos Sutartį „Europos Sąjunga privalo laukti D. Britanijos vyriausybės sprendimo, ar tikrai norima pasitraukti iš Bendrijos, ar norima likti joje“.

„Po penkerių metų tebebus 28 narės“, – H. J. Schellingas sakė Vokietijos verslo dienraščiui „Handelsblatt“.

Europos lyderiai svarsto „visas galimybes“ – pradedant Britanijos pasilikimu ES, baigiant laisvosios prekybos sutarties, pagrįstos Šveicarijos arba Norvegijos modeliu, sudarymu, aiškino buvęs verslininkas.

H. J. Schellingas atkreipė dėmesį, kad Jungtinė Karalystė gali subyrėti, jeigu Škotija ir Šiaurės Airija, kuriose dauguma rinkėjų nubalsavo už pasilikimą, atsiskirtų ir pasiliktų ES narėmis, o „Brexit“ palaikiusi Anglija eitų savu keliu.

Kai kurios ES narės spaudė Jungtinę Karalystę nedelsiant oficialiai aktyvuoti išstojimo procesą, kad būtų išvengta užsitęsusio netikrumo ekonomikoje.

Vis dėlto nėra jokių teisinių nuostatų, pagal kurias Londono vyriausybė privalėtų tai padaryti.