Šiuos planus jau anksčiau patvirtino Seimas, tačiau siekiant pradėti reorganizacijos procesą reikėjo ir Ministrų kabineto sutikimo.

Kaip nurodoma trečiadienį išplatintame Teisingumo ministerijos pranešime, šiuo pokyčiu ne tik bus sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, bet ir modernizuota visa bausmių vykdymo sistema: didės personalo darbo užmokestis, daugiau žmogiškųjų išteklių bus skiriama tiesioginiam darbui su nuteistaisiais, efektyvės nuteistųjų resocializacijos procesai.

Numatoma, kad po reorganizacijos dabartinis Kalėjimų departamentas ir šiuo metu jam pavaldūs Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamento Mokymo centras, Kauno tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Šiaulių tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai taps vienu juridiniu asmeniu – Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Norime, kad pareigūnai būtų išlaisvinti nuo biurokratinės naštos ir tiesioginiam darbui su nuteistaisiais galėtų skirti daugiau dėmesio, jų atlygis būtų orus.

Pasak teisingumo viceministro Elano Jablonsko, Vyriausybei uždegus žalią šviesą, įkalinimo įstaigų modernizavimas įgaus naują pagreitį, bausmių vykdymo centralizavimas leis optimizuoti bausmių atlikimo įstaigų administraciją, turtą, finansinius išteklius, taip pat žymiai pagerinti nuteistųjų resocializaciją.

Anot jo, į šį procesą įtraukus socialinius partnerius, tai leis sukurti šiuolaikines, modernias įkalinimo vietas, grįstas pozityviais pokyčiais.

„Norime, kad pareigūnai būtų išlaisvinti nuo biurokratinės naštos ir tiesioginiam darbui su nuteistaisiais galėtų skirti daugiau dėmesio, jų atlygis būtų orus, taip pat įgytų naujos kartos profesinio tobulėjimo galimybes, o atliekantieji bausmę siektų keistis ir grįžti į visuomenę bei būtų skatinami už tokias pastangas“, – sakė E. Jablonskas.

Nauja Bausmių vykdymo kodekso redakcija ir kiti su juo susiję įstatymai įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 dienos.

Įgyvendinus institucinę bausmių vykdymo sistemos pertvarką, turėtų sumažėti struktūrinių padalinių ir vadovaujančių pareigybių skaičius.

Lietuvos kalėjimų tarnybos administravimui bus siekiama skirti ne daugiau kaip penktadalį personalo, kai šiuo metu administracines funkcijas atlieka trečdalis sistemos darbuotojų.

Po Klaipėdos savivaldybės Ekonominės plėtros grupės vadovės Redos Švelniūtės pranešimo miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus pateikė diskusijų vertų klausimų.

"Kokia įstaigų sujungimo nauda? Kas konkrečiai pasikeis? Koks yra siekiamas rezultatas po įstaigų sujungimo ir kiek darbuotojų reikės?" – klausė tarybos narys.

R.Švelniūtė atsakė, kad šiuo metu abiejose įstaigose dirba 26 darbuotojai. Tokios komandos tęsti pradėtus projektus kol kas pakaktų.

"Mes turime dvi įstaigas, kurių vykdoma veikla kai kuriose srityse dubliuojama. Šias funkcijas sujungus turėtume ir ekonominį efektą. Siekiame, kad tiek turizmo, tiek investicijų ir verslo pritraukimo projektai būtų įgyvendinami vienoje įstaigoje", – paaiškino R.Švelniūtė.

Naujoji įstaiga vadintųsi "Klaipėdos identitetas". Ji įgyvendintų veiklas, kurios skatintų miesto ekonominę plėtrą.

Posėdžio pirmininko Aido Kaveckio teigimu, per 10 metų būtų sutaupyta pusantro milijono eurų.

Tačiau ne visus šie argumentai įtikino. A.Vaitkaus nuomone, įstaigų sujungimas dabar būtų klaida.

"Atsiranda panacėja, kad sujungus dvi įmones kažkas išsispręs. Aš jums galiu pasakyti taip – niekas neišsispręs. Reikėtų stiprinti šias komandas, leisti joms išsivystyti ir pasiekti norimus tikslus. Aš tikrai ne prieš jų jungimą galbūt ateityje, kada funkcijos būtų labai aiškiai išgrynintos, o ne sujungiant į vieną, kai nei viena, nei kita komanda šiandien tinkamai užduočių negali pasiekti", – pabrėžė A.Vaitkus.

Po išsakytų nuomonių vyko balsavimas. Du nariai sprendimui pritarė, vienas susilaikė ir vienas buvo prieš.

Pasak R.Švelniūtės, koks bus miesto tarybos sprendimas, neįmanoma nuspėti.

"Prognozuoti, kaip balsuos miesto politikai, yra labai sunku. Rinkimų metas", – sakė Ekonominės plėtros grupės vadovė.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas šią savaitę pritarė Valstybinio psichikos sveikatos centro, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) panaikinimui, jų funkcijas perduodant kitoms tarnyboms.

Parlamente svarstomu projektu siekta naikinti ir Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL), ją prijungiant prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), tačiau komitetas nusprendė palaikyti Vyriausybės poziciją nejungti šių įstaigų.

Klausimas į Seimo posėdžius turėtų grįžti kitą savaitę.

Vis dėlto pačių įstaigų vadovai, profesinių sąjungų atstovai priešinasi jungimui, juos palaikė ir Seimo opozicijos deleguoti komiteto atstovai.

R. Lingienė: reformai – pats netinkamiausias laikas

NVSC Vilniaus departamento vadovė ir įstaigos profesinės sąjungos pirmininkė Rolanda Lingienė tikino, kad nuo pirminių reformos svarstymų situacija radikaliai pasikeitė, valstybėje dėl COVID-19 pandemijos beveik dvejus metus galioja ekstremali situacija ir ji „daro didžiulę įtaką kolektyvui“ todėl šiuo metu yra „pats blogiausias laikas atlikti reformą“.

Anot jos, nuo pandemijos pradžios įstaigą paliko apie 200 darbuotojų, apie 40 buvo laikini pagalbininkai, kurie „nebeatlaikė įtampos“. R. Lingienė taip pat pažymėjo, kad 2020-aisiais atliktas reprezentatyvus NVSC darbuotojų psichologinio klimato tyrimas parodė, kad per 60 proc. jų jaučia perdegimo simptomus, stresą ir nerimą dėl ateities.

„Kalbant su žmonėsis iš regionų, jie išeina į nieką, nes neatlaiko įtampos. Bet kokia reforma veikia žmonių savijautą ir jos tikrai negerina“, – kalbėjo R. Lingienė.

„Jei įstatymas būtų priimtas, mažiausiai pusę metų žmonės jaustų dar didesnį nerimą dėl savo ateities. Kitas motyvas – nuo kovo mėnesio įstaiga neturi pastovaus vadovo, kas irgi negerina darbuotojų būklės. Šis situacija yra pati pati nepalankiausia, mano supratimu, bet kokiai reformai. Reformą reikėtų išdiskutuoti dar kartą. Ir jei ji būtina (...), pasirinkti geresnį laiką, kad išlaikytumėme tuos žmones, pačių geriausių specialistų likučius, kurie dar įstaigoje yra“, – kalbėjo ji.

NVSC vadovė pertvarkai pritaria

Kiti NVSC atstovai nuogąstavo, kad vykdant reformą bus atsisakoma įstaigos departamentų, skyrių rajonuose ir reikalavo aiškumo, nes „žmonės turi planuoti savo gyvenimą“.

Savo ruožtu laikinoji NVSC vadovė Giedrė Aleksienė sakė pritarianti, kad konsolidavimas sustiprins įstaigą, o darbuotojai, anot jos, išeina „dėl didelio darbo krūvio, o ne dėl reformos, kurios dar nėra“.

G. Aleksienės teigimu, pertvarka norima sustiprinti institucijas, ypač stiprinti užkrečiamųjų ligų padalinio pajėgumus.

„Tai, manau, kad tikrai įsiliejus naujoms pajėgoms iš kitų įstaigų, tai tikrai mums būtų tik į naudą viskas ir patiems žmonėms būtų lengviau dirbti“, – tikino G. Aleksienė.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) laikinoji vadovė Rosita Balčienė išsakė abejones, ar po pertvarkos laboratorijos steigėja turėtų tapti NVSC, nes taip gali kilti grėsmė sprendimų nešališkumui.

„Laboratorijos atliktų tyrimų rezultatų pagrindu NVSC priima sprendimus, išvadas, bausti ar ne. Yra nuogąstavimas, ar nebus pažeistas rezultato objektyvumas“, – teigė ji.

R. Lingienė taip pat sakė nepritarianti, jog laboratorija būtų pavaldi NVSC, nes „kils interesų konfliktas“.

Viceministrė: siekiama stiprinti sistemą

Viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė tikino, kad pertvarka norima sustiprinti institucijas, ypač stiprinti užkrečiamųjų ligų padalinio pajėgumus.

Jos teigimu, ministerija nori turėti „geriau veikiantį mechanizmą“, kad sprendimai valdant COVID-19 situaciją ir priimant kitus sprendimus būtų greitesni.

Anot jos, įstaigose yra besidubliuojančių funkcijų: pavyzdžiui, ULAC konsultuoja COVID-19 vakcinos klausimais, NVSC – izoliacijos klausimais, nors tai galėtų daryti vienas padalinys.

„Viskas yra spręstina. Tinkamiausio laiko niekada nebuvo reformai, nesu girdėjusi, kad laikas yra šiuo metu tinkamas, bet su pandemija pamatėme, kur yra galimybė truputėlį tobulinti ir keisti“, – teigė

Ji patikino, kad pokyčių NVSC struktūroje gali atsirasti vėliau, bet šiuo metu skyrių ir departamentų NVSC neplanuojama naikinti.

A. Bilotienė-Motiejūnienė pabrėžė, kad šiuo metu NVSC yra 90 laisvų etatų, tad mažinti darbuotojų nebus skubama, nors neatmetė, kad dalis žmonių, netikus pasiūlymams užimti naujas pareigas, gali palikti įstaigą pasiėmę išeitines kompensacijas.

„Tikslo paimti ir visus atleisti, įteikti atleidimo lapelius tikrai nėra, reorganizacija turi savų pokyčių – tikrai taip. Kartu dirbsime – atleisti mes neatleidinėsime, nei Tauragės, nei kitų departamentų neuždarinėsime – tą galiu tikrai pažadėti“, – patikino viceministrė.

S. Čaplinskas: grįžtume į sovietmetį

Neseniai teismo į pareigas grąžintas ULAC direktorius Saulius Čaplinskas tikino, kad jo vadovaujamos įstaigos NVSC ir NVSPL funkcijos iš esmės skiriasi, o „skubotai parengtu projektu bus grįžtama į sovietinius laikus“.

„Europos Sąjungos visose šalyse valstybės ūkio subjektų priežiūros ir kontrolės funkcijos yra atskirtos nuo kitų funkcijų, net Rusijoje to nebėra. Todėl apjungimas visų šitų funkcijų būtų ydingas. ULAC nedubliuoja ir nedubliavo jokių NVSC funkcijų. Be to, dirbtinis aplipdymas NVSC naujomis funkcijomis kelia mažiausiai šypseną – gerbiama Lingienė pabrėžė, kad sunku ir dabar susitvarkyti NVSC su savo funkcijomis“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

„Įstatymo projektas – nepagrįstas, ir akivaizdžiai (...) labai nesavalaikis“, – aiškino jis.

Savo ruožtu SAM atstovai akcentavo, kad ir kitos įstaigos, pavyzdžiui, valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnyba, ta pati NVSC jau ir dabar tiek išduoda įvairius leidimus, tiek ir vykdo priežiūrą, tad, anot jų, pakaktų, jog šias funkcijas vykdytų tiesiog skirtingi vienos įstaigos padaliniai.

Pertraukai nepritarė

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, opozicinių „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga priminė, kad praėjusią kadenciją jo atstovaujamai Vyriausybei pateikus panašius pasiūlymus, buvo „absoliutus blokavimas“ ir klausė, kas nuo to laiko pasikeitė.

„Kol negausiu atsakymo, pritariu kolegoms, kad pasidarytumėme klausymus, įsiklausyti normaliai Vyriausybės, juolab, kad projektai atėjo iš Seimo narių, ir klausimas, ar panaikintas tas buvusios Vyriausybės nutarimas dėl įstaigų reorganizavimo, ar čia kažkoks naujas yra – man labai daug klausimų“, – kalbėjo A. Veryga.

Pertraukos prašė ir kiti opozicijos atstovai, sakydami, kad Vyriausybė turėtų plačiau pristatytų reformą, tačiau Sveikatos reikalų komiteto vadovas konservatorius Antantas Matulas tikino, kad to reikėjo prašyti tik pradėjus svarstyti klausimą komitete.

A. Matulas tikino, kad minimų SAM įstaigų pertvarkoms buvo priešinamasi ir anksčiau, sakant, kad tam yra ne laikas. Kartu jis ragino ministeriją duoti pažadą, kad darbuotojai po reformos nenukentės.

„Praeitą kadenciją Aurelijus stengėsi padaryti tam tikras permainas, kurios pagerintų paslaugų kokybę – ne laikas. Užpraeitoje kadencijoje bandė kiti ministrai – ne laikas. Dabar irgi ne laikas. O gal kaip tik laikas? Daugumoje įstaigų vadovų nėra, yra teismo sprendimai“, – kalbėjo A. Matulas.