Penktadienį Lenkijos parlamentarai pritarė įstatymo projektui, kuris gali būti nukreiptas prieš opoziciją ir paveikti rudenį įvyksiančių rinkimų rezultatus. Dešiniojo sparno valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) juose sieks trečios kadencijos valdžioje.
Pagal naująjį įstatymą būtų įsteigta valstybinė komisija Rusijos įtakai Lenkijoje tirti. Daugelio nuomone, įstatymo projektas yra nukreiptas prieš buvusį premjerą Donaldą Tuską, dabar vadovaujantį pagrindinei opozicinei partijai „Pilietinė platforma“ (PO).
Įstatymas negali įsigalioti be A. Dudos parašo. Sprendimui prezidentas turi 21 dieną. Kairiojo sparno opozicija kreipėsi į A. Dudą su prašymu įstatymą atmesti, vadindama jį gėdingu ir teigdama, kad jis gali paskatinti plataus masto raganų medžioklę. Daugelis nepriklausomų ekspertų teigia, kad jis pažeidžia konstituciją.
A. Dudos patarėjas Lukaszas Rzepecki (Lukašas Žepeckis) sakė, kad pradėta pirminė analizė.
„Mes labai atidžiai išnagrinėsime įstatymo projektą ir analizuosime jį ne tik teisiniu požiūriu, bet ir atsižvelgdami į dabartinę politinę padėtį“, – sakė L. Rzepecki.
Jis, matyt, turėjo omenyje karą kaimyninėje Ukrainoje, kur Rusija įsiveržė prieš daugiau nei metus. Rusija jau seniai laikoma grėsme regiono saugumui. Varšuvos karinė ir politinė parama Kyjivui sulaukė piktos Maskvos reakcijos.
L. Rzepecki teigė, kad A. Dudos komanda žino, jog įstatymo projektas sukėlė, jo žodžiais, daug neigiamų emocijų.
Tačiau kitas padėjėjas Pawelas Szrotas (Pavelas Šrotas) sakė, kad A. Duda mano, jog „kuo daugiau skaidrumo viešajame gyvenime, kuo daugiau paaiškinimų ginčytinais klausimais, tuo geriau“.
A. Duda gali pasirašyti įstatymą, vetuoti jį arba nusiųsti jį Konstituciniam Tribunolui, kad šis patikrintų, ar jis atitinka Konstituciją.
A. Duda 2015 metų prezidento rinkimus laimėjo kaip PiS kandidatas ir per visą pirmąją penkerių metų kadenciją jo sprendimai atitiko valdančiosios partijos politiką. Tačiau pastaruoju metu jis suabejojo kai kuriais partijos pasiūlytais teisės aktais ir kai kuriuos įstatymų projektus nukreipė Konstituciniam Tribunolui arba juos vetavo, kaip 2021 metų žiniasklaidos nuosavybės įstatymo atveju.
„Pažeidžia visus konstitucinius pagrindus“
Kritikai teigia, kad šiuo įstatymo projektu pažeidžiamas demokratinis valdžių atskyrimas, nes siūlomai komisijai siekiama suteikti teismo įgaliojimus. Šalies ombudsmenas pareiškė, kad kai kurios jo nuostatos pažeidžia Konstituciją. Teigiama, kad tai bandymas sukurti galingą antikonstitucinį įrankį, kuris padėtų partijai išlaikyti valdžią, net jei ji pralaimėtų spalį vyksiančius rinkimus.
„Šie nuostatai pažeidžia visus konstitucinius pagrindus“, – sakė Slawomiras Patyra (Slavomiras Patyra), Marie Sklodowskos-Curie (Mari Sklodovskos-Kiuri) universiteto Liubline konstitucijos ekspertas.
Pasak jo, siūloma komisija tirtų ir persekiotų „visus, kas kritikuos dabartinę politinę ar ekonominę tvarką“, nes Rusijos įtakos apibrėžimas įstatyme yra miglotas.
Nuo 2015-ųjų valdanti PiS kaltina D. Tuską pernelyg dideliu draugiškumu Rusijai, kai jis 2007–2014 metais dirbo premjero poste ir sudarė Rusijai palankių susitarimų dėl gamtinių dujų.
Įstatymo projekte numatoma sukurti komisiją, kuriai būtų suteikti prokuroro ir teisėjo įgaliojimai. Ji galėtų skirti bausmes, įskaitant 10 metų draudimą pareigūnams eiti pareigas, susijusias su valstybės lėšų panaudojimu.
Idėją sukurti priemonę, kuri leistų tirti Rusijos įtaką Lenkijos valdžiai, praėjusiais metais iškėlė pats D. Tuskas.
D. Tuskas, kuris 2014–2019 metais buvo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, sakė, kad svarbu ištirti įtariamą Rusijos vaidmenį telefoninių pokalbių pasiklausymo skandale, kuris padėjo 2015 metais į valdžią ateiti partijai PiS, ir padidinant rusiškų anglių importą į Lenkiją.
Valdančioji partija pasinaudojo šia idėja ir lapkričio mėnesį paskelbė savo planus dėl tokios komisijos sudarymo.
Ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) teigimu, komisija reikalinga tam, kad būtų galima patikrinti praeitį ir pašalinti bet kokią likusią Rusijos įtaką ateityje.
