Maceratai, užpilai ir nuovirai – tai vandeninės ištraukos iš vaistinės augalinės žaliavos, turi plačias vartojimo galimybes kaip farmacinė forma ir kaip sudedamoji kitų skystų vaistinių preparatų dalis, viena iš seniausių farmacinių formų.
Vandeninės vaistinių augalų ištraukos neprarado savo aktualumo ir moderniame gyvenime. Vandeninės ištraukos užpilų, nuovirų ar maceratų forma gali būti geriamos arba naudojamos išoriniam vartojimui – skalavimui, plovimui ir taip toliau.
Vandeninių ištraukų gamyba galima iš visų augalo dalių: šaknų, žolės, žiedų, sėklų. Ekstrakcija yra sudėtingas procesas, susidedantis iš kelių stadijų, kurių metu ekstrahentas – vanduo ekstrahuoja iš vaistinio augalo vandenyje tirpias biologiškai aktyvias medžiagas: glikozidus, alkaloidų druskas, sakus, saponinus, kartumynus, cukrus, pektinus bei proteinus. Šiam procesui įtakos turi vaistinės augalinės žaliavos susmulkinimo laipsnis, žaliavos ir ekstrahento santykis.
Gamybos procese labai svarbus temperatūros veiksnys bei aušinimo laikas. Tai nulemia vandeninės ištraukos kokybę.
Kambario temperatūroje iš augalinės žaliavos į vandenį ekstrahuojasi baltymai, cukrūs, gleivės, sakai, dalis pektinų, pigmentai, kai kurios organinės rūgštys bei organinių bazių druskos, daugelis glikozidų, rauginės medžiagos, nežymiai – eteriniai aliejai.
Vandeninės vaistinių augalų ištraukos neprarado savo aktualumo ir moderniame gyvenime.
Tačiau išsiskiria ir fermentai, kurie čia pat ir skaldo išekstrahuotus junginius. Jei ištraukos gaminamos kaitinant, tada iš žaliavos geriau ekstrahuojasi eteriniai aliejai, rauginės medžiagos, pektinai, krakmolas, nėra baltymų ir fermentų, nes aukštoje temperatūroje jie koaguliuoja.
Paprastai iš lapų, žolės ar žiedų gaminami užpilai. Tačiau, kai kurių augalų lapai yra odiški, kieti, pavyzdžiui, meškauogės, tuomet gaminama nuoviras. Jei vaistinė augalinė žaliava – šaknys, šakniastiebiai, žievė, tada ruošiamas nuoviras.
Ištraukų gamybos ypatumai
Vaistinėje ištraukos gaminamos porcelianinėje, emaliuotoje ar plieninėje infundirėje – specialiame inde.
Namų sąlygomis teisingai pasigaminti vandeninę ištrauką nesunku, tik reikia šiek tiek dėmesio. Paruošimui galima pasitelkti bet kurį uždengiamą atsparų karščiui indą, kuris įstatomas į verdančio vandens vonią – puodą su verdančiu vandeniu.
Taigi, augalinė žaliava užpilama kambario temperatūros vandeniu, statoma į verdančio vandens vonią ir kaitinama. Užpilai kaitinami nuolat maišant 15 min., nuovirai – 30 min.
Vėsinami užpilai 45 min., o nuovirai – 10 min. Nereikia maišyti tik ruošiamų užpilų iš kaupiančios eterinius aliejus žaliavos.
Žinotina, kad nuovirai iš meškauogių lapų, ąžuolo žievės ar gyvatžolės šaknų ir kitų augalų, kaupiančių raugines medžiagas, yra košiami karšti, išskyrus senos lapų nuovirą – tik atvėsintą. Ištrauka nukošiama ir preparatas paruoštas.
Maceratai gaunami užpylus augalinę žaliavą kambario temperatūros vandeniu, paliekami ekstrahuotis 30 min., ir nukošiami, nuspaudžiant žaliavą. Dalis vandeninės ištraukos visgi liks žaliavoje, todėl gali prireikti papildyti vandeniu iki reikiamo tūrio.
Prieš vartojimą šiuos paruoštus preparatus derėtų suplakti, laikyti šaldytuve ne ilgiau 1–2 paras, nes ištraukose esančios medžiagos: cukrūs, krakmolas, gleivės, proteinai sudaro palankią terpę mikroorganizmams daugintis.
Būkite atsargūs su augaline žaliava, kaupiančia stipriai veikiančias medžiagas!
Tai skalsių, adonių, pakalnučių, termopsio žolė,
putokšlių, valerijonų šaknys,
rusmenių lapai.
Tokios ištraukos gaminamos tik pagal gydytojų receptus.
