Nuo 2016 metų lapkričio iki 2019 metų rugpjūčio pabaigos E. Zingeris buvo išvykęs į 61 komandiruotę, jos kainavo daugiau nei 49,8 tūkst. eurų.

Brangiausia jo išvyka buvo į Jungtines Valstijas už beveik 2,1 tūkst. eurų.

E. Zingeris Seime priklauso Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetams.

Seimo narys BNS sakė, kad didelis jo komandiruočių skaičius yra susijęs su pareigomis Europos Taryboje.

„Dirbu su visokiais įsipareigojimais Europos Taryboje, (...) buvau Boriso Nemcovo žmogžudystės tyrimo pranešėjas, Žmogaus teisių komiteto vicepirmininkas ir esu Europos liaudies partijos frakcijos vicepirmininkas“, – teigė politikas.

Į daugiausiai komandiruočių šios kadencijos Seime vyko konservatorius Andrius Kubilius, šiemet išrinktas į Europos Parlamentą.

Europos reikalų komitete dirbusio parlamentaro 96 komandiruotės kainavo daugiau nei 45,5 tūkst. eurų.

A. Kubilius sakė, kad didžioji dalis jo komandiruočių buvo susijusios su siekiu padėti Ukrainai užsitikrinti Vakarų paramą.

„Tai buvo ir Maršalo planas dėl Ukrainos, ir planas „Ukraina 2027“. Manau, kad pasiekėme nemažai tiek pačių planų įgyvendinimo reikaluose, bet ir įrodant tiek ukrainiečiams, tiek Vakarams, kad Lietuva yra labai svarbi, nuoširdi Ukrainos rėmėja“, – BNS tvirtino A. Kubilius.

Tarp komandiruočių rekordininkų taip pat yra „valstietis“, Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų narys Egidijus Vareikis ir europarlamentare išrinkta konservatorė Rasa Juknevičienė, dirbusi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Jų kelionės kainavo daugiau nei 40 tūkst. eurų.

Lyginant su kitais parlamentarais, taip pat į daug komandiruočių vyko įvairioms partijoms priklausantys Seimo nariai Aušrinė Armonaitė, Vytautas Bakas, Algirdas Butkevičius, Laurynas Kasčiūnas, Gediminas Kirkilas, Kęstutis Masiulis, Rūta Miliūtė, Juozas Olekas, Žygimantas Pavilionis, Virgilijus Poderys, Valerijus Simulikas.

Į brangiausią per šią Seimo kadenciją komandiruotę vyko A. Armonaitė – šių metų birželį vykusi jos kelionė į JAV kainavo beveik 5 tūkst. eurų.

„Tai buvo NATO parlamentinės asamblėjos Ekonomikos komiteto susitikimas Vašingtone ir Sietle. Esu šio komiteto pranešėja“, – BNS teigė politikė.

Ji tvirtino, kad už parlamentarų kelionių planavimą, bilietų pirkimą ar viešbučių rezervaciją yra atsakinga Seimo kanceliarija.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis į užsienį keliavo už beveik 28,8 tūkst. eurų.

Beveik 40-ies šios kadencijos Seimo narių komandiruotės kainavo mažiau nei tūkstantį eurų, o mažiau nei už šimtą eurų keliavo 11 parlamentarų.

Keturi politikai – Valius Ąžuolas, Seime nebedirbantis Mindaugas Bastys, Bronislovas Matelis ir Jonas Varkalys – komandiruotėms neišleido nė cento.

B. Matelis sakė, kad kelis kartus atsisakė vykti į jam siūlomas komandiruotes dėl abejotinos jų vertės.

„Buvo pasiūlymų Ekonomikos komitete, bet iš tų trijų ar keturių pasiūlymų man tos komandiruotės pasirodė labai formalios“, – BNS teigė parlamentaras.

„Jeigu man rūpi informacija iš tarptautinių konferencijų, aš galiu tą informaciją susirinkti internetu, neišleidęs valstybės pinigų ir sutaupęs savo laiko“, – teigė jis.

Komandiruočių ataskaitoje yra įrašyta pernai vykusi B. Matelio nieko nekainavusi kelionė į Tadžikistaną. Politikas sakė, jog komandiruotės prašė, kad galėtų keliauti su diplomatiniu pasu ir taip išvengtų problemų su baltarusių pareigūnais, nes vyko per Minską.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis į užsienį vyko keturis kartus, jo komandiruotės kainavo vos daugiau nei 12 eurų.

Iš viso šios kadencijos Seimo narių komandiruotės kainavo daugiau nei 870 tūkst. eurų.

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko sukviesta komisija analizuoja tokių vizitų tikslingumą ir būtinybę.

Komisiją sudaro ne tik V. Grubliauskas, vicemerai, bet ir opozicijos atstovas miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus, Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyriaus atstovės, savivaldybės administracijos direktorius, tarybos sekretorius Modestas Vitkus, mero patarėja Natalija Sadovskaja.

Pasak Klaipėdos vicemero Arvydo Cesiulio, trečiadienį svarstytos septynios artimiausios politikų komandiruotės.

Esą dauguma gaunamų kvietimų yra adresuoti tiesiogiai miesto merui, kuris visur nesuspėja. Todėl komisijos pareiga nuspręsti – siųsti į užsienį kitą žmogų arba visai atsisakyti kelionės.

Prioritetas komandiruotėms paprastai teikiamas miestams-partneriams, taip pat dalyvaujantiesiems bendruose projektuose ir valstybei svarbiems vizitams į vieną ar kitą šalį.

A. Cesiulio teigimu, komisijos darbas užtikrins skaidrumą ir nesukurs pagrindo negeriems įtarimams.

Išvengsime bereikalingų interpretacijų, kad vieni ir tie patys važiuoja.

"Išvengsime bereikalingų interpretacijų, kad vieni ir tie patys važiuoja", – tikino pašnekovas.

Praėjusios kadencijos miesto tarybos narių komandiruočių išlaidos sudarė 33,4 tūkst. eurų sumą.

Nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. kovo pabaigos tarybos nariai aplankė Kazachstaną, Belgiją, Turkiją, Rusijos Federaciją, Latviją, Nyderlandus, Kolumbiją ir Ekvadorą, Ukrainą, Gruziją, Jungtines Amerikos Valstijas, Lenkiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Kroatiją, Kiprą, Baltarusiją, Estiją, Slovėniją, Švediją, Suomiją, Airiją, Prancūziją, Italiją, Norvegiją, Serbiją, Portugaliją.

Klaipėdos politikai buvo komandiruoti ir į Vilnių, Druskininkus bei Nidą.

Beje, į Kolumbiją ir Ekvadorą 2016 m. spalio pabaigoje vyko Klaipėdos meras V. Grubliauskas, atstovaudamas Lietuvos savivaldybių asociacijai, kurios valdybos narys jis yra. Miestui ši kelionė nekainavo, viską apmokėjo asociacija.

Tokias tendencijas atskleidžia vartojimo kreditų bendrovės UAB „Credit Service“, operuojančios „Vivus.lt“ prekės ženklu, užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Tyrimo duomenys parodė, jog kas septintas (14 proc.) šalies gyventojas vasarą ketina ilsėtis tik savaitgaliais arba šventinėmis dienomis. Savaitę arba dvi poilsiauti ketina šiek tiek mažiau nei septintadalis (15 proc.) apklaustų šalies gyventojų ir tik 12 proc. respondentų planuoja ilgesnes nei dviejų savaičių atostogas.

Apklausa atskleidė, jog kas antras gyventojas (51 proc.) vasarą neplanuoja tolimų kelionių ir laisvą laiką žada praleisti namuose ar sode. Beveik pusė (41 proc.) respondentų ketina rinktis poilsį Lietuvos kurortuose bei gamtoje ir tik 15 proc. keliaus ilsėtis prie jūros užsienyje ar turistauti svečioje šalyje.

Tyrimo duomenimis, daugiausia laiko poilsiui vasarą gali leisti aukštesnes pajamas gaunantys asmenys (601 euras šeimos nariui ir daugiau). 37 proc. šiai visuomenės grupei priskiriamų respondentų teigė vasarą atostogausiantys daugiau nei dvi savaites.

Tuo tarpu beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų šalies gyventojų teigė dar nesą užtikrinti dėl šios vasaros atostogų planų. Daugiausia neapsisprendusiųjų asmenų yra senjorų (68 proc.) ir kaimo gyventojų (61 proc.) tarpe, žemiausias pajamas gaunančiųjų (201-300 eurų vienam šeimos nariui) grupėje (58 proc.) bei tarp asmenų, neturinčių vidurinio išsilavinimo (71 proc.).

Vartojimo kreditas vis dažniau tampa kelialapiu į tolimus kraštus. Jei skolinamasi atsakingai, tai yra viena iš galimybių įgyvendinti vasaros planus.

Apklausos duomenimis, vasaros poilsiui Lietuvoje gyventojai dažniausiai išleidžia iki 300 eurų. Tokią sumą įvardijo daugiau nei trečdalis (34 proc.) respondentų. Kas dešimtas gyventojas (11 proc.) teigia per atostogas išleidžiantis iki 500 eurų. Tokią sumą viršija tik 5 proc. poilsiautojų.

Užsienyje lietuviai labiau linkę išlaidauti. Iki 300 eurų savo biudžeto atostogoms skiria tik 4 proc. apklaustųjų. Perpus daugiau gyventojų (8 proc.) vykdami ilsėtis išleidžia iki 500 eurų. Tiek pat apklaustųjų savo atostogų išlaidoms skiria iki 1500 eurų.

Vartojimo kreditų bendrovės „Vivus.lt“ marketingo vadovė Justina Ambrasienė atkreipia dėmesį, jog poilsiui Lietuvoje gyventojai linkę skirti santaupas, tuo tarpu dėl kelionės į užsienį nevengia ir pasiskolinti.

„Natūralu, kad poilsiui savaitgaliais namuose ar sodybose žmonės išleidžia mažiau, todėl užtenka ir turimų santaupų. Visgi, vasara yra toks metas, kai žmonės nori ilgesniam laikui atitrūkti nuo darbų. Pastebime, kad vartojimo kreditas vis dažniau tampa kelialapiu į tolimus kraštus. Jei skolinamasi atsakingai, tai yra viena iš galimybių įgyvendinti vasaros planus“, – sako „Vivus.lt“ marketingo vadovė J. Ambrasienė.

2018 metų balandžio 6 – 15 d. „Baltijos tyrimų“ atlikto tyrimo metu apklausti 1002 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni).

Veiksmingas būdas pailsinti protą

Pasak trumpų kelionių ekspertės, „Baltic Tours“ atstovės Eglės Tumėnaitės, poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos kelių dienų atostogos svečiose šalyse, įgaudamos vis didesnį pagreitį, populiarėja kasmet. Ir nors tradicinių poilsinių išvykų pardavimų skaičiumi kol kas dar nepasivijo – atsilieka nebedaug.

„Pastebime, jog tokių trumpų atostogų ieškančių keliautojų skaičius ypač išauga per šventes, kai savaitės viduryje atsiranda laisva diena. Tuomet išnaudoję tik vieną atostogų dieną žmonės gali išvykti didžiajai savaitės daliai. Taip pat į užsienį vis dažniau vykstama švęsti bernvakarių, mergvakarių, gimtadienių, vestuvių ar kitų progų, pasitaiko, jog svečioje šalyje organizuojami net pasimatymai“, – pasakojo E. Tumėnaitė.

Trumpų kelionių ekspertė pabrėžia, kad tokie skrydžiai yra populiaresni tarp jaunesnio amžiaus grupei priklausančių keliautojų ir labiau tinkantys aktyvaus poilsio mėgėjams. Mat keturių dienų visiškai atpalaiduoti kūnui greičiausiai neužteks, bet pravėdinti galvai ir pasikrauti naujų idėjų kelios dienos tiks idealiai.

Jei ilgesnės atostogos paprastai yra skirtos ramesniam poilsiui nuo darbų, tai savaitgalio kelionės kur kas efektyvesnės aktyviai judant ir saikingai bandant gastronominius malonumus.

„Jei ilgesnės atostogos paprastai yra skirtos ramesniam poilsiui nuo darbų, tai savaitgalio kelionės kur kas efektyvesnės aktyviai judant ir saikingai bandant gastronominius malonumus. Kadangi tai vos kelios dienos, per jas žmonės nori ne vien gulinėti. Todėl jausdamiesi fiziškai išsunkti, geriau planuokite ilgesnę išvyką. Bet jei pavargęs ne kūnas, o protas – kelių dienų atostogos yra pats tas“, – neabejojo kelionių ekspertė.

Nebesistenkite aprėpti visko

Kaip pastebi E. Tumėnaitė, trumpų kelionių populiarumas tiesiogiai veikia ir poilsiautojų iš Lietuvos atostogavimo įpročius. Pavyzdžiui, anksčiau beveik be išimties visi keliaujantieji atostogų svetur išvykdavo savaitei ar dviem, o tai reiškė, jog atostogaujama du, daugiausiai tris kartus per metus. Tuo tarpu gerokai atpigus lėktuvų bilietams imta vadovautis kiek kitokia logika – kam per metus aplankyti tik tris užsienio miestus, jei galima pamatyti šešis?

„Drąsesni keliautojai nebijo svečioje šalyje apsilankyti net ir vienai dienai. Juk pigių oro linijų skrydžių kainos dažnai nesiekia nė 20 eurų asmeniui. Labai tikėtina, jog netolimoje ateityje vietoje išvykos prie jūros rinksimės ragauti ledus Romoje – jau dabar kelionės trukmė yra panaši, o kainų skirtumas kasmet mažėja“, – svarstė „Baltic Tours“ trumpų kelionių ekspertė.

Pačios populiariausios kelių dienų atostogų kryptys: Roma, Paryžius, Barselona, Berlynas, Stambulas, Malta ir Larnaka. Visas jas jungia didžiulė veiklų įvairovė – kiekvienoje egzistuoja visiškai skirtinga kultūra, o rasti galima visko: nuo šiuolaikinio meno iki triukšmingų vakarėlių, nuo kvapą gniaužiančių operų iki tobulo apsipirkimo.

„Jei norisi atsipalaiduoti, niekur neskubėti ir kelionės tikslas nėra aplankyti absoliučiai viską, rinktis rekomenduočiau Berlyną ar Stambulą. Šių miestų atmosfera – ypatinga ir nuostabių emocijų įkvėps vien Mėlynoji mečetė Stambule ar ilgiausia pasaulyje galerija po atviru dangumi Berlyne“, – aiškino E. Tumėnaitė.

Į kelionę – su mama

Vis dar nebandžiusiems ilgojo savaitgalio išvykų „Baltic Tours“ kelionių ekspertė rekomenduoja jas išmėginti jau šio mėnesio pabaigoje arba kito pradžioje. Ypač palankios balandžio 28–gegužės 1 dienos arba Motinos diena, gegužės 6-osios savaitgalis.

„Jei vis nepavyksta rasti tobulos dovanos, kodėl nepabandžius padovanoti brangiausiam žmogui kelionės? Dviem, trims ar keturioms dienoms rekomenduočiau aplankyti visuomet spalvingą ir svetingą Italiją – ypač gegužės mėnesį gražus Baris, garsėjantis autentiška itališka atmosfera, gardžiaisiais ledais bei picomis“, – ragino E. Tumėnaitė.

Šiek tiek ilgesniam, pavyzdžiui, 4–5 dienų, poilsiui rekomenduoti galima Kipro kurortą Larnaką, kurį atostogautojai myli dėl galimybės už prieinamą kainą gyventi kone tiesiai ant jūros kranto.

„Renkantis trumpesnes ir dažnesnes keliones po truputį keičiasi ir mūsų pačių požiūris. Prieš dvidešimt metų kelionė į tolimesnes šalis reikalavo ilgo planavimo ir rimtų investicijų. O šiandien jau to nebereikia – svetur galime traukti vos užsigeidę“, – džiaugėsi „Baltic Tours“ atstovė.