IT profilaktikos darbus bankas atlieka periodiškai, tai padeda užtikrinti sklandų paslaugų teikimą, jų saugumą ir kokybę. IT profilaktiniai darbai atliekami tuo metu, kai klientai mažiausiai naudojasi elektroninėmis banko paslaugomis.

SEB bankas atsiprašo dėl galimų nepatogumų ir siūlo reikalingas finansines operacijas atlikti iš anksto arba IT profilaktikos darbams pasibaigus.

Ši grupė, „Microsoft“ vadinama „Nobelium“, pasitelkė naują strategiją pasinaudoti debesijos paslaugų perpardavinėtoju turima tiesiogine prieiga prie savo klientų IT sistemų. Toks metodas gali padėti „lengviau apsimesti organizacijos technologijų partnere, kuria ta organizacija pasitiki, ir pasiekti jos... klientus“. Perpardavėjai veikia kaip tarpininkai tarp programinės bei techninės įrangos gamintojų ir produktų vartotojų.

„Laimei, aptikome šią kampaniją ankstyvos stadijos ir dalijamės... [informacija], kad padėtume debesijos paslaugų perpardavėjams, technologijų tiekėjams ir jų klientams laiku imtis žingsnių,... kad „Nobelium“ nebesisektų“, – sakoma Sietle įsikūrusios programinės įrangos ir interneto milžinės tinklaraščio įraše.

Tuo metu JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija neteikė didelės reikšmės Rusijos pastangų poveikiui. Vienas JAV vyriausybės pareigūnas, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės, nes neturėjo įgaliojimų kalbėti oficialiai, pažymėjo, kad apibūdinta veikla buvo „neįmantrūs bandymai“ daugybei paskyrų pritaikyti kelis plačiai naudojamus slaptažodžius (angl. password spray) ir fišingas (phishing), taip pat „paprastos operacijos“, vykdytos sekimo tikslais. Pasak pareigūno, JAV administracija jau žino, kad „Rusija ir kitos užsienio vyriausybės“ kasdien bando daryti tokius dalykus.

„Microsoft“ naujausią „Nobelium“ kampaniją stebi nuo gegužės ir informavo daugiau kaip 140 šios grupės taikiklyje atsidūrusių kompanijų. Manoma, kad į 14 šių kompanijų sistemas buvo įsilaužta. Nuo liepos atakos intensyvėja ir „Microsoft“ pažymi, jog informavo 609 klientus, kad juos 22 868 kartus atakavo „Nobelium“, o sėkmingų atakų skaičiai yra vienaženkliai. Bendras atakų skaičius yra didesnis už visų valstybių remiamų veikėjų atakų, kurias „Microsoft“ užfiksavo per ankstesnius trejus metus, skaičių.

Anksčiau šį mėnesį „Microsoft“ pranešė, kad daugumą per praėjusius vienus metus jos pastebėtų valstybių remiamų kibernetinių atakų rėmė Rusija. Dauguma šių atakų buvo nukreiptos prieš vyriausybės agentūras ir strateginių studijų centrus Jungtinėse Valstijose. Toliau sąraše yra Ukraina, Jungtinė Karalystė ir NATO narės Europoje.

JAV vyriausybė anksčiau dėl „SolarWinds“ atakos, nepastebėtos didžiąją 2020 metų dalį, kaltino rusų Užsienio žvalgybos tarnybą (SVR). Per šią ataką buvo įsilaužta į kelias federalines agentūras ir Vašingtonas atsidūrė labai nepatogioje padėtyje. Rusijos vyriausybė bet kokius kaltinimus neigia.

„Microsoft“ nurodė, jog pastarojo meto veikla „yra dar vienas požymis, kad Rusija bando sistemiškai ir ilgam prieiti prie įvairių technologijų tiekimo grandinės taškų, įdiegti Rusijos vyriausybę dominančių taikinių stebėjimo – dabar ar ateityje – mechanizmą“.

„Matyt, įvykdytą pernai lapkričio mėnesį ataką paviešino būtent tomis dienomis, kai vyko riaušės prie Seimo. Todėl man yra labai įdomus šis sutapimas. Ir nors apie nutekintą turinį nekalbame, kadangi ten gali būti ir suklastotas tas turinys arba iš dalies suklastotas, tai pasitikėti juo neverta, tačiau apie patį faktą kibernetinės atakos reikia kalbėti“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.

„Nes Užsienio reikalų ministerija yra labai patrauklus taikinys programišiams, ypač nedraugiškų valstybių remiamiems programišiams. Todėl reikia padaryti viską, kad IT sistemos būtų maksimaliai sustiprintos“, – pridūrė ji.

A. Skaigirytė pabrėžia, kad Prezidentūra aktyviai ėmė komentuoti šį incidentą, nes, pasak jos, „Prezidentūrai rūpi Užsienio reikalų ministerija, rūpi diplomatinė tarnyba ir rūpi šios tarnybos saugumas“. Todėl šalies vadovo patarėja akcentuoja, kad naudingiau yra ne incidentą neigti, o sustiprinti IT sistemą, kad tokių nutikimų rizika būtų ateityje minimizuota.

„Naudingiau yra susitvarkyti, kad daugiau tokių faktų nebūtų, ir minimalizuoti tokių faktų tikimybę ateityje“, – sakė prezidento patarėja.

Ji taip pat akcentuoja, kad su galimai dokumentus pavogusiais programuotojais Lietuvos valstybė nesiderės ir nebandys jų išpirkti.

ELTA primena, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda pastarąjį ketvirtadienį portalui delfi.lt patvirtino, kad kibernetinės atakos metu nutekėjo slapta informacija.

„Vyksta tyrimas, be jokios abejonės, mes įvertinsime tą žalą, kurią padarė ši kibernetinė ataka. Tačiau yra tam tikrų požymių, kurie rodo, kad tam tikra informacija nutekėjo. Ir tai yra informacija su grifu „slaptai“, – interviu „Delfi“ sakė G. Nausėda.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dėl pasirodžiusios informacijos apie URM susirašinėjimus laišku kreipėsi į ministerijos darbuotojus. Laiške ministras akcentavo, kad ministerijos vadovybė pasirodžiusios informacijos neketina komentuoti dėl to, kad „bet kokioje tokiu pobūdžiu viešinamoje informacijoje visada yra platinama netikra informacija“.

Bankas praneša, kad taip pat nebus atliekami mokėjimai el. parduotuvėse, kai atsiskaitant už prekes ar paslaugas savo tapatybę reikia patvirtinti SEB interneto banke.

Profilaktikos darbų metu nebus atliekami mokėjimai el. parduotuvėse, kai atsiskaitant už prekes ar paslaugas savo tapatybę reikia patvirtinti SEB interneto banke.

Bankas pranešė, kad darbai bus atliekami spalio 17-19-osios naktimis, todėl galimi trumpalaikiai bankomatų, elektroninių kortelių skaitytuvų ir mokėjimo kortelių aptarnavimo, interneto banko bei išmaniosios programėlės sutrikimai.

Anot banko, tokie patikrinimai yra planuoti ir vyksta kiekvienais metais.

Be atšauktų skrydžių, dar apie 200 „British Airways“ lėktuvų pakilo su vėlavimais – kai kuriuose Jungtinės Karalystės (JK) oro uostuose „British Airways“ skrydžiai kilo net 5 val. vėliau nei planuota.

„British Airways“ atstovai patvirtino, kad sutriko bendrovės keleivių ir skrydžių registracijos IT sistemos Hitrou, Gatviko ir Londono Sičio oro uostuose. Tiesa, šie sutrikimai kitur nepasireiškė.

„Šiuo metu bandome kuo skubiau sutvarkyti visas sistemų problemas, dėl kurių buvo sutrikdyti skrydžiai Londono oro uostuose. Daugelis skrydžių vis dar vykdomi, tačiau raginame keleivius prieš atvykstant į oro uostą pasitikrinti naujausią skrydžių informaciją. Taip pat siūlome keleiviams pasikeisti skrydžio datą į kitą dieną“, – sakoma „British Airways“ pranešime.

Šiuo metu „British Airways“ keleivius registruoja atsarginėmis sistemomis ir rankiniu būdu, tačiau tai gerokai sulėtina oro linijų darbą.

Tuo tarpu pasipiktinę keleiviai socialiniuose tinkluose skelbia informaciją apie vis atidedamus skrydžius.

Duomenų bazių atnaujinimo metu „Swedbank“ išduotos mokėjimo kortelės gali būti aptarnaujamos su trumpalaikiais trikdžiais nuo 0.00 iki 4.30 val.

Interneto bankas ir privatiems, ir verslo klientams duomenų bazių atnaujinimo metu tarp 0.00 ir 4.30 val. gali veikti su trikdžiais, atnaujinimo darbų metu klientai bus nukreipiami į informacinį puslapį apie atliekamus darbus.

Taip pat, kaip skelbia „Swedbank“, dėl IT sistemų atnaujinimo darbų naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį nuo 23.00 iki 3.00 val. galimi trumpalaikiai „Smart-ID“ paskyrų aktyvavimo ir mobilaus parašo veikimo sutrikimai.

Svarbu žinoti, kad duomenų bazių atnaujinimo metu nuo 00.30 val. iki 3.00 val. neveiks „Swedbank“ bankomatai. Tuo metu „Swedbank“ mokėjimo kortelės ir kortelių skaitytuvai gali veikti su trikdžiais.

Interneto bankas ir privatiems, ir verslo klientams taip pat gali veikti su trikdžiais, atnaujinimo darbų metu klientai bus nukreipiami į informacinį puslapį apie atliekamus darbus.

Kasmetinę ataskaitą paskelbę Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, jog Lietuvos energetikos sektorius yra vienas iš Rusijos kibernetinių grupuočių taikinių – pernai buvo nuolat bandoma žvalgyti šio sektoriaus sistemas.

Be to, anot ataskaitos, vis dažniau pastebimas Rusijos siekis užvaldyti užsienio šalių kritinės infrastruktūros pramoninės kontrolės sistemas.

„Ataskaitoje minimos kritinės infrastruktūros pramoninės kontrolės sistemos, kurias valdo „Lietuvos energija“, yra atskirtos nuo visų kitų „Lietuvos energijos“ grupės įmonių IT sistemų, sujungtų į vieną, atskirą IT tinklą. Prieigą prie pramoninės kontrolės sistemų griežtai kontroliuojame, įdiegę papildomas kibernetinio saugumo kontrolės priemones“, – komentare BNS sakė „Lietuvos energijos“ Informacijos saugos departamento vadovas Liudas Ališauskas.

Jo teigimu, grupės IT tinklas iš viso pasaulio šalių skenuojamas apie 5 tūkst. kartų per parą, tačiau nustatyti tikrąją nusikaltėlių buvimo vietą nėra taip paprasta.

„Taip išoriniai subjektai atlieka kibernetinę žvalgybą, siekiant surasti pažeidžiamas tinklo vietas, per kurias jie galėtų neteisėtai prasiskverbti į sistemas. Geografinė šalis, iš kurios vykdomas skenavimas, gali ir neatskleisti tikrosios nusikaltėlių buvimo vietos. Tikėtina, kad sudėtingesnės kibernetinės atakos metu skenavimas būtų vykdomas per tarpines šalis“, – sakė „Lietuvos energijos“ atstovas.

„Litgrid“ teigia, kad 2018 metais buvo pasikartojančių bandymų skenuoti „Litgrid“ sistemas iš Rusijos IP adresų.

„Šie skenavimai nebuvo kažkuo išskirtiniai (nei mastu, nei kiekiu, o Rusijos IP adresai patenka į šalių, iš kurių IP adresų vykdomi analogiški veiksmai, „Top 5“), dėl ko būtų pagrindas kreiptis į atsakingas institucijas. „Litgrid“ neturi duomenų ar faktų, įrodančių, kad vienas ar kitas skenavimas vyko būtent Rusijos interesu“, – BNS teigė įmonės Komunikacijos skyriaus vadovė Jurga Eivaitė.

Pasak jos, apie trečdalis tokių skenavimų buvo iš Rusijos, nors pati šalis savaime nėra rodiklis – tarkime, iš Rusijos galima skenuoti kinų naudai. „Litgrid“ teigia fiksuojanti tik IP adresus ir pati tyrimų neatliekanti.

Tiek „Litgrid“, tiek „Lietuvos energijos“ atstovai sako, jog žalos dėl jų sistemų skenavimo įmonės nėra patyrusios. Pasak L. Ališausko, bandymai skenuoti jos IT tinklo perimetrą yra automatiškai blokuojami.

„Mes patys nuolatos skenuojame savo sistemas, ieškome pažeidžiamų vietų ir jas šaliname, sumažindami galimybes įsiskverbti į mūsų tinklus“, – pridūrė L. Ališauskas. Anot jo, tam labai pasitarnauja ir  grupės bendradarbiavimas su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru.

Pasak Lietuvos žvalgybos, Rusijos tarnybos renka žvalgybos informaciją apie pramonės įmones, Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą, ryšių sistemas, jūrų ir oro uostus, geležinkelių ir kelių mazgus, o pastaruoju metu stebimas ypatingas Rusijos žvalgybos susidomėjimas Lietuvos energetikos sektoriaus objektais.

„Per kritinės infrastruktūros pramoninės kontrolės sistemas (PKS) nuotoliniu būdu valdomi fiziniai procesai, pavyzdžiui, reguliuojamas eismas, nutraukiamas arba paleidžiamas vandens tiekimas. Pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje ir JAV nustatyti Rusijos kibernetinių grupuočių prasiskverbimai arba bandymai prasiskverbti į šimtų energetikos sektoriaus organizacijų PKS. Prieiga prie energetikos sektoriaus PKS Rusijos programišiams suteikia potencialią galimybę sabotuoti pramoninius procesus – išjungti elektros energijos tiekimą arba nepataisomai sugadinti įrenginius“, – rašoma ataskaitoje.