Tai pranešė leidinys „Novinite“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Serbijos prokuratūros duomenimis, buvusios Jugoslavijos armijos atsargos karininkas bulgarų kilmės Liubenas Grigorovas po ilgai trukusios Serbijos teisėsaugos pareigūnų operacijos sulaikytas 30 dienų laikotarpiui.

Bulgaro gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, paimtas jo kompiuteris.

L. Grigorovas kaltinamas atskleidęs konfidencialius karinės žvalgybos duomenis apie personalo pokyčius Serbijos armijoje, karių skaičių, dalinių ginkluotę ir įvykių raidą rytinėje Serbijos dalyje.

Serbijos valdžios institucijos atlieka išsamų tyrimą.

„Baltarusis Michailas A. dalyvavo žvalgant karinius objektus ir uostus. Jis taip pat vykdė propagandinę veiklą Rusijos naudai“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. Kaminskis.

Jis pridūrė, kad tai jau šešioliktas sulaikytas asmuo, siejamas su įtariamu šnipų tinklu.

Lenkija, svarbi Ukrainos rėmėja, jau anksčiau yra pranešusi apie tokius su tyrimu susijusius sulaikymus, įskaitant Rusijos ledo ritulio žaidėjo sulaikymą birželį, taip pat dėl kaltinimų šnipinėjimu.

Lenkijos vyriausybė penktadienį paskelbtame pranešime nurodė, kad Michailas A. į šalį atvyko 2021-aisiais ir palaikė ryšius su Rusijos piliečiais, su kuriais ne kartą buvo susitikęs Sankt Peterburge ir Maskvos aneksuotame Kryme. 

„Vyras dažnai keitė ryšio priemones ir naikino savo nusikalstamos veiklos pėdsakus“, – rašoma pranešime. Jame priduriama, kad 39 metų įtariamasis savo kaltę pripažino iš dalies.

NATO narė Lenkija neseniai vėl išreiškė susirūpinimą dėl galimų provokacijų iš kaimyninės Baltarusijos, priėmusios Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių.

Anksčiau šią savaitę Varšuva paskelbė, kad du Baltarusijos kariniai sraigtasparniai pažeidė Lenkijos oro erdvę, todėl Varšuva priėmė sprendimą sustiprinti savo šalies rytinę sieną.

Ankstesniu teismo sprendimu M. Danielius buvo suimtas iki balandžio 5 dienos.

„Teismas pratęsė kardomosios priemonės suėmimo terminą. Aš negaliu naujų duomenų viešinti, bet atsirado naujų aplinkybių, rodančių, kad, būdamas laisvėje jis galimai daro poveikį proceso dalyviams“, – BNS penktadienį sakė tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius.

Pasak jo, šias aplinkybes įvertino teismas ir nusprendė, kad yra pagrindai suėmimo taikymui.

Vasario pradžioje M. Danieliui buvo panaikintas keturis mėnesius trukęs suėmimas ir skirta intensyvi priežiūra – apykojė, iš jo paimti dokumentai, nes, pasak prokuroro, įtariamasis pažeidė vienos iš kardomųjų priemonių sąlygas ir įpareigojimus.

M. Danielius įtariamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnio dalį, numatančią atsakomybę tiems, „kas vykdydamas kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį pagrobė, pirko ar kitaip rinko arba perdavė informaciją, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, arba kitą užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją“. Už tai baudžiama laisvės atėmimu nuo šešerių iki 15 metų.

Nepriklausoma Baltarusijos televizija „Belsat“ skelbė, kad teisėsauga įtaria, jog M. Danielius infiltravosi į baltarusiškas organizacijas Lietuvoje ir perdavinėjo informaciją apie jas Baltarusijos žvalgybai.

Apie įtartiną M. Danieliaus veiklą Lietuvos teisėsaugai pranešė čia veikiančių baltarusiškų organizacijų atstovai.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas toliau, prokuratūra jo nekomentuoja. M. Danielius sako, kad kaltės toliau nepripažįsta, o su baltarusių organizacijomis bendravo jų pačių iniciatyva.

Lietuvos pilietis įtariamas Baltarusijos žvalgybai ne tik rinkęs ir galbūt perdavęs informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.

Prokurorų išplatintame pranešime nurodoma, kad įtariamasis, įvardijamas kaip Ilnuras N., penktadienį buvo sulaikytas dėl įtarimų, kad „nuo 2020 metų spalio pradžios dirbo Rusijos slaptajai tarnybai“.

Iki sulaikymo Ilnuras N. dirbo neįvardyto Vokietijos universiteto gamtos mokslų ir technologijų fakulteto mokslo darbuotoju.

Federalinių prokurorų duomenimis, šis asmuo nuo 2020 metų spalio iki 2021 metų birželio mažiausiai tris kartus susitiko su vienu Rusijos žvalgybos pareigūnu. Įtariama, kad mokslininkas dukart „perdavė universitetui priklausančios informacijos“.

Už suteiktas paslaugas jam, kaip įtariama, buvo sumokėta grynaisiais pinigais.

Sulaikymo metu vokiečių teisėsauga apieškojo įtariamojo namus ir darbo vietą.

Ilnuras N. šeštadienį stojo prieš teisėją; šis pratęsė jam kardomąjį kalinimą.

Byla iškelta tvyrant įtampai tarp Rusijos ir Vokietijos dėl daugelio klausimų, įskaitant Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno, gydyto Berlyne po mėginimo jį nunuodyti, kalinimą.

Kanclerės Angelos Merkel vyriausybė taip pat prisidėjo prie sankcijų režimo dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, taip pat dėl Rytų Ukrainoje besitęsiančio konflikto tarp prorusiškų separatistų ir vietos pajėgų.

Tačiau nepaisant tarptautinės kritikos, Berlynas įgyvendina planus pastatyti dujotiekį „Nord Stream 2“, padvigubinsiantį gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos į Vokietiją apimtis.

Tokį sprendimą priėmė teisėja Antonella Minunni (Antonela Minuni), kuriai buvo pavesta atlikti preliminarų tyrimą. W. Bioto advokatas Roberto De Vita (Robertas De Vita) siekė, kad jo klientui būtų skirta kita kardomoji priemonė – namų areštas.

Suimtas kariškis pareiškė tyrėjui esąs „pasirengęs pasiaiškinti dėl to, kas nutiko“. Kartu W. Biotas pabrėžė, kad jam reikia laiko pasiruošti, todėl kol kas atsisakė atsakinėti į klausimus.

„Jis paprašė suteikti jam laiko susikaupti“, – nurodė advokatas.

Trečiadienio rytą italų saugumo pajėgos atliekant tyrimą dėl šnipinėjimo sulaikė du karius – rusą ir italą.

Buvo pranešta, kad byloje figūruoja Rusijos ambasadoje Romoje dirbęs kariškis, tarnavęs Italijos karinių jūrų pajėgų Generaliniame štabe, kur turėjo teisę susipažinti su įslaptinta medžiaga.

Abudu buvo sulaikyti, kai italas perdavinėjo rusui dokumentus mainais į 5 tūkst. eurų sumą. Romos žiniasklaida duomenimis, galėjo būti perduota informacijos ne tik apie Italiją, bet ir apie NATO.

Vėliau trečiadienį Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas) pranešė, kad išsiunčiami du su šiuo incidentu siejami rusai. Ministras taip pat pažadėjo parlamentarams ir toliau reaguoti į numanomą Maskvos šnipinėjimą Romoje.

„Tai nepriimtina, ir bus pasekmių. Nepriimtina, kad mūsų pareigūnui būtų mokama už informaciją apie NATO“, – sakė jis, atsakydamas į italų senatorių klausimus.

Vis tik L. Di Maio pabrėžė, jog „norėdami užkirsti kelią eskalavimui, kurio niekas nenori, privalome palaikyti ryšio kanalus su užsienio valstybėmis“.

Rusų valdžia pareiškė apgailestaujanti dėl Italijos sprendimo.

„Reiškiame apgailestavimą dėl dviejų Rusijos ambasados ​​darbuotojų išsiuntimo iš Romos. Aiškinamės šio sprendimo aplinkybes“, – žurnalistams pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovai.

Jie pažadėjo pranešti apie „mūsų galimus žingsnius dėl šių veiksmų, neatitinkančių dvišalių santykių lygio“.

„Vyras oficialiai įtariamas perdavęs užsienio šaliai informacijos, galinčios pakenkti pamatiniams nacionaliniams interesams“, – sakoma per „Twitter“ paskelbtame žvalgybos agentūros PST pranešime.

Vėliau tarnyba patvirtino, kad informacija buvo perduota konkrečiai Rusijai.

„Areštuotas asmuo rengė susitikimus su vienu Rusijos žvalgybos agentūros pareigūnu“, – televizijai „TV2 Nyhetskanalen“ sakė PST pareigūnė Line Nyvoll Nygaard (Linė Niuvol Niugord).

Tuo metu bendrovė „DNV GL“, užsiimanti jūrų, naftos ir dujų bei atsinaujinančių šaltinių energetikos įmonių sertifikavimu, reikalingu draudimui gauti, patvirtino, kad įtariamasis yra vienas jos darbuotojų.

„Dėl savo tarnybinės padėties [jis] turėjo prieigą prie informacijos, kuri, mūsų nuomone, galėjo būti labai įdomi ir reikšminga kitoms šalims ir veikėjams“, – sakė L. Nyvoll Nygaard.

PST nurodė, kad 50 metų vyras šeštadienį buvo sulaikytas viename Oslo restorane po susitikimo su Rusijos pareigūnu.

Pirmadienį teismas skyrė šiam vyrui keturių savaičių kardomąjį areštą ir įpareigojo pirmąsias dvi savaites jį laikyti izoliuotą.

Suimtojo advokatas sakė, kad jo klientas neigia kuo nors nusikaltęs. Jeigu būtų pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo, vyrui gresia iki 15 metų įkalinimo.

Rusijos ambasada Osle šios informacijos nekomentavo.

Vasarį paskelbtoje metinėje ataskaitoje PST perspėjo apie šnipinėjimo riziką keliuose visuomenės sluoksniuose – politiniame, finansų, gynybos ir tyrimų. Agentūros nuomone, ypatinga šnipinėjimo grėsmė kyla iš tokių šalių kaip Rusija, Kinija ir Iranas.

Pastaraisiais mėnesiais NATO narės Norvegijos santykius su Rusija pablogino kelios šnipinėjimo bylos.

Pasak prokuroro Hanso Jorgen Hanstromo, įtariamasis rinko žvalgybinius duomenis nuo 2018 metų balandžio 10 d. iki rugsėjo 30 d.

Švedijos saugumo policijos (SAPO) atstovas Karlas Melinas leidiniui patvirtino, kad sulaikytas įtariamasis. Bet jis neatskleidė, ar šis žmogus susijęs su tuo asmeniu, kuris buvo sulaikytas antradienį.

Trečiadienį buvo pranešta, kad SAPO sulaikė asmenį, kuris, kaip įtariama, rinko žvalgybinius duomenis Rusijai. Švedijos pareigūnų nuomone, jį užverbavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentai, „dirbantys diplomatinėje priedangoje“. Jo veikla buvo susijusi su aukštosiomis technologijomis.