Kyla klausimų, kaip galingas šalies saugumo aparatas nesugebėjo sutrukdyti daugiausiai aukų pareikalavusios atakos Rusijoje per du dešimtmečius – net kai Vakarų šalys prieš dvi savaites viešai ir privačiai įspėjimo apie grėsmę.

„Įspūdinga mūsų saugumo tarnybų nekompetencija“, – sakė buvęs velionio opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno kovos su korupcija fondo vadovas Ivanas Ždanovas.

V.Putinui, buvusiam sovietų šnipui ir kadaise dirbusiam FSB saugumo agentūros vadovu, kaltinimai žvalgybos nesėkme gali būti itin skaudūs.

Jis atėjo į valdžią paskutinę 1999 m. dieną, žadėdamas Rusijai saugumą, kai, vykstant karui Čečėnijoje, sukilėliai rengė daugybę išpuolių.

Dešimtmečius mums buvo sakoma, kad mūsų teisių apribojimas yra būtinas dėl mūsų pačių saugumo.

Pirmaisiais V. Putino prezidentavimo metais kovotojai šturmavo vieną Maskvos teatrą, paėmę įkaitais daugiau nei 900 žmonių, ir surengė Beslano mokyklos apgultį, per kurią žuvo daugiau nei 300 žmonių, daugiausia vaikų.

Naujasis prezidentas netrukus ėmė riboti rusų pilietines laisves ir pradėjo vis griežtesnį susidorojimą su savo oponentais, kurį pateisino būtinybe panaikinti terorizmo grėsmę.

„Dešimtmečius mums buvo sakoma, kad mūsų teisių apribojimas yra būtinas dėl mūsų pačių saugumo“, – savaitgalį „Telegram“ rašė I. Ždanovas.

„Tačiau teroristiniai išpuoliai nesiliauja, o FSB užsiima viskuo, išskyrus tiesiogines savo pareigas – žudo savo politinius oponentus, šnipinėja piliečius ir patraukia baudžiamojon atsakomybėn žmones, kurie nusiteikę prieš karą.“ – priekaištavo jis.

Apie tai ketvirtadienį pranešė I. Ždanovo advokatas Vladimiras Voroninas.

I. Ždanovas patvirtino naujienų agentūrai „Interfax“, kad jam ir L. Volkovui pareikšti analogiški kaltinimai.

Išvakarėse Tyrimų komitetas pranešė, kad kaltinimas dėl organizacijos, besikėsinančios į piliečių teises, įkūrimo pareikštas ir pačiam A. Navalnui.

„Navalnas įkūrė pelno nesiekiančią organizaciją, veikiančią kaip užsienio agentė – Kovos su korupcija fondą (FBK)“, – žurnalistams sakė Komiteto atstovė Svetlana Petrenko.

FBK ir kai kurios kitos A. Navalno organizacijos birželį buvo paskelbtos „ekstremistinėmis“, nes neva ketino surengti Rusijoje „sukilimą“, padedant Vakarų šalims.

Pasak S. Petrenko, A. Navalnas kartu su savo bendražygiais, įskaitant I. Ždanovą ir L. Volkovą FBK vadovavo nuo 2011 metų.

„Fondo veikla buvo susijusi su piliečių skatinimu daryti neteisėtas veikas. Navalnas, Volkovas, Ždanovas ir kiti asmenys savo asmeniniuose tinklapiuose bei FBK puslapiuose platino publikacijas, raginusias Rusijos piliečius dalyvauti nesankcionuotuose mitinguose šių metų sausį“, – pažymėjo Tyrimų komiteto atstovė.

A. Navalno advokatų komentarų „Interfax“ kol kas neturi.

Atitinkama baudžiamoji byla balandį buvo iškelta A. Navalnui, jo regioninių biurų tinklui vadovui L. Volkovui ir FBK direktoriui I. Ždanovui.

Tiek L. Volkovas, tiek I. Ždanovas yra palikę Rusiją ir šiuo metu dirba Lietuvoje. A. Navalnas yra nuteistas senoje sukčiavimo byloje, kurią jis laiko politine, ir nuo kovo vidurio atlieka bausmę kolonijoje.

Arešto orderis I. Ždanovui išduotas dėl teismo nurodymo nevykdymo.

„Teismas patenkino tyrėjo prašymą už akių areštuoti Ivaną Ždanovą“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė advokatas Vladimiras Voroninas. Jis pridūrė apskųsiantis sprendimą.

I. Ždanovas kaltinamas piktavališku teismo sprendimo nevykdymu. Ankstesnė jam taikyta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti iš miesto ir gerai elgtis – pakeista suėmimu, sakė teismo atstovė Fidan Gasanova. Pasak jos, vieno mėnesio suėmimo terminas prasidės tą dieną, kai I. Ždanovas bus išduotas Rusijai arba bus sulaikytas Rusijoje.

Reikalas yra susijęs su teismo nurodymu sumokėti 29 mln. rublių (335 tūkst. eurų) kompanijos „Moskovskij školnik“ iškeltoje byloje, sakė V. Voroninas. Už piktavališką teismo sprendimo nevykdymą gali būti skirta įkalinimo iki dvejų metų bausmė.

2019 metų pabaigoje Maskvos arbitražo teismas nurodė opozicijos aktyvistui A. Navalnui, FBK ir fondo teisininkei Liubov Sobol sumokėti po maždaug 29 mln. rublių kompensacijas minėtai kompanijai. Vėliau teisės į kompensacijas perėjo verslininkui Jevgenijui Prigožinui, gavusiam pravardę „Putino virėjas“, nes jo bendrovė tiekia maistą Kremliui.

Anksčiau antradienį paaiškėjo, kad I. Ždanovas buvo įtrauktas į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą ir kad atitinkama medžiaga buvo nusiųsta Interpolui.

2020 metų lapkričio 5 dieną Federalinės antstolių tarnybos Maskvos biuras paskelbė pradėjęs baudžiamąjį tyrimą dėl teismo sprendimo nevykdymo.

I. Ždanovas išvyko iš Rusijos ir dabar yra Lietuvoje. Rusijoje jis figūruoja keliose iškeltose baudžiamosiose bylose, įskaitant bylas dėl sukčiavimo ir visuomeninės organizacijos, kurios veikla susijusi su smurtu, įkūrimo.

Anksčiau šį mėnesį Maskvos teismas patenkino sostinės prokuratūros prašymą pripažinti FBK, Piliečių teisių gynimo fondą (FZPG) ir A. Navalno regioninių biurų tinklą ekstremistinėmis organizacijomis, jas uždrausti ir likviduoti.

Maskvos prokuratūra tuomet sakė, kad „prisidengdami liberaliais šūkiais“ FBK, FZPG ir A. Navalno regioninių biurų tinklas „rengia sąlygas socialinės ir visuomeninės politinės situacijos destabilizavimui“.

Pernai liepos 28 dieną taikos teismas skyrė I. Ždanovui 100 tūkst. rublių baudą už teismo nurodymo pašalinti iš interneto dokumentinį filmą „Jis jums ne Dimonas“ (On vam ne Dimon) nevykdymą.

Filme pasakojama apie partijos „Vieningoji Rusija“ lyderio, buvusio prezidento ir ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo korupcijos imperiją.

Šiuo metu Lietuvoje esantis I. Ždanovas BNS penktadienį teigė, kad sprendimą paskelbti jo paiešką ir pripažinti jo vadovaujamą A. Navalno Kovos su korupcija fondą ekstremistiniu vertina kaip „logišką žingsnį“ prezidento Vladimiro Putino plane išstumti opozicionierius iš politinės erdvės.

„Manau, kad buvo viena komanda iš Putino – pasodinti Aleksejų Navalną į kalėjimą ir padaryti taip, kad jį supantieji, jo bendražygiai, jo organizacija negalėtų veikti. Ta komanda vykdoma vadovaujantis aiškia logika, aiškia seka – jie kelia baudžiamąsias bylas, naikina mūsų organizaciją“, – sakė I. Ždanovas.

Manau, kad buvo viena komanda iš Putino – pasodinti Aleksejų Navalną į kalėjimą ir padaryti taip, kad jį supantieji, jo bendražygiai, jo organizacija negalėtų veikti.

„Tai – logiška pasekmė, tai nestebina, tai yra visiškai nuspėjami įvykiai: jie nori mus visiškai išstumti iš politinės erdvės. Ar jiems tai pavyks? Manau, kad ne. Nes mes tokiomis spaudimo sąlygomis gyvename jau labai seniai, mes išmokome taip dirbti, mes išmokome į tai atsakyti“, – pridūrė jis.

Pasak opozicijos atstovo, fondo komanda ir toliau planuoja tęsti „tiriamąją ir politinę veiklą“, nors paties fondo šiuo pavadinimu dėl jo pripažinimo ekstremistine organizacija Rusijoje „ar analogiško fondo Rusijoje nebebus“.

„Tai yra tie projektai, kuriuos mes galime vykdyti efektyviai. Tikrai niekas, jokios paieškos nesutrukdys mums to daryti“, – pabrėžė A. Navalno Kovos su korupcija fondo direktorius.

„Mes tęsime savo veiklą, galbūt ne kaip Kovos su korupcija fondas – tai jau neįmanoma, mus pripažino ekstremistais, kam taip kvailai beprisistatinėti. Bet galbūt tęsime veiklą kaip komanda, kaip Navalno šalininkai, kaip jį palaikantieji. Tai nėra įstatymais uždrausta ir negali būti draudžiama“, – kalbėjo jis.

I. Ždanovas įsitikinęs, kad net ir pakeitus organizacijos pavadinimą, Rusijoje toliau veikti būtų neįmanoma, kadangi jau nuo 2020-ųjų komanda Rusijoje bando registruoti tiek politinę organizaciją, tiek ir kitus fondus, bet tai daryti atsisakoma be paaiškinimų.

Jis sakė nejaučiantis „akivaizdžios baimės“ dėl to, kad jį gali ištikti A. Navalno likimas, sakydamas, kad opozicionierius patyrė „kur kas didesnę riziką – jį jau bandė nužudyti“.

„Bet tuo pačiu aš suprantu, kad yra akivaizdi žudikų grupė, tiesiogiai pavaldi Rusijos federalinei saugumo tarnybai, kuri veikia ir Rusijoje, ir už jos ribų. Natūralu – tai, kad mes atskleidėme šią nuodytojų gaują, mes apie juos papasakojome, mes atlikome tyrimą ir toliau tai darome, be abejo, neliekame nepastebėti. Kai tu žinai, kad yra tokia grupė, ir ji, be abejo, skiria dėmesio mūsų veiklai, tai ne tiek kelia baimę, kiek skatina tam tikras atsargumo priemones, tiesiog suprantant, kad taip gali atsitikti, kad yra tam tikra grėsmė saugumui“, – tvirtino I. Ždanovas.

Trečiadienį Maskvos teismas pripažino Kovos su korupcija fondą ekstremistine organizacija ir nurodė jam nutraukti veiklą, o Rusijoje paskelbta Lietuvoje gyvenančio I. Ždanovo paieška. Jis įtrauktas į Rusijos vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų duomenų bazę kaip „ieškomas pagal Baudžiamojo Kodekso straipsnį“.

32-ejų I. Ždanovas figūruoja keliose Rusijoje iškeltose baudžiamosiose bylose, įskaitant bylas dėl sukčiavimo ir visuomeninės organizacijos, kurios veikla susijusi su smurtu, įkūrimo.

Kovos su korupcija fondas reguliariai skelbia savo žurnalistinius tyrimus dėl įtariamos visų lygių pareigūnų korupcijos. Milijonų peržiūrų „YouTube“ sulaukė tyrimai dėl didžiulių prabangių valdų, priklausančių, kaip teigiama, prezidentui Vladimirui Putinui ir buvusiam prezidentui bei premjerui Dmitrijui Medvedevui.

Šie fondui paskelbti įtarimai išprovokavo didžiules gatvių demonstracijas, bet policija jas greit ir brutaliomis priemonėmis nuslopino. Policijos veiksmus pasmerkė Vakarų šalių lyderiai.

Kovos su korupcija fondas taip pat nepriklausomai ištyrė praėjusią vasarą įvykdytą A. Navalno apnuodijimą ir pareiškė, kad į jo gyvybę pasikėsino Federalinė saugumo tarnyba V. Putino nurodymu, bet Kremlius tai neigia.

Vasarį Kremliaus kritikui buvo skirta pustrečių metų įkalinimo bausmė už lygtinio nuosprendžio sąlygų pažeidimus, kol jis gydėsi Vokietijoje. Ankstesnė lygtinė bausmė jam buvo paskirta 2014 metais byloje dėl grobstymo. A. Navalnas ir jo sąjungininkai šiuos kaltinimus vadina sufabrikuotais dėl politinių motyvų.

Pagrindiniai A. Navalno sąjungininkai, dar esantys Rusijoje, atidžiai stebimi teisėsaugos institucijų, kai kuriems skirtas namų areštas. Dalis bendražygių, įskaitant I. Ždanovą, išvyko iš šalies.

I. Ždanovo tėvas buvo suimtas kovo pabaigoje dėl kaltinimų sukčiavimu. Pasak I. Ždanovo, jo tėvui gresia iki dešimt metų nelaisvės.

Trečiadienį Maskvos teismas pripažino FBK ekstremistine organizacija ir nurodė jam nutraukti veiklą.

I. Ždanovas buvo įtrauktas į Rusijos vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų duomenų bazę. Ten nurodoma, kad jis „ieškomas pagal BK straipsnį“.

I. Ždanovas paliko Rusiją ir šiuo metu yra Lietuvoje. Jis figūruoja keliose Rusijoje iškeltose baudžiamosiose bylose, įskaitant bylas dėl sukčiavimo ir visuomeninės organizacijos, kurios veikla susijusi su smurtu, įkūrimo.

32-ejų I. Ždanovas penktadienį sakė nežinąs, dėl kokios priežasties jo pavardė atsidūrė tame sąraše. Pasak jo, tai veikiausiai susiję su „dešimtimis baudžiamųjų bylų“, pradėtų jo atžvilgiu.

Šiuolaikiniai politikai, Navalno sąjungininkai yra arba ieškomų asmenų sąrašuose, arba kalėjime.

„Šiuolaikiniai politikai, Navalno sąjungininkai yra arba ieškomų asmenų sąrašuose, arba kalėjime“, – parašė jis instagrame.

Trečiadienį Maskvos teismas patenkino sostinės prokuratūros prašymą pripažinti FBK, Piliečių teisių gynimo fondą (FZPG) ir A. Navalno regioninių biurų tinklą ekstremistinėmis organizacijomis, jas uždrausti ir likviduoti.

Po šio teismo sprendimo FBK pareiškė, kad tęs savo darbą, nors dėl „ekstremistinės organizacijos“ etiketės fondo nariams gali grėsti įkalinimas.

2017 metais Rusija pripažino ekstremistine Jehovos liudytojų religinę grupę. Daugeliui šio JAV užgimusio krikščioniško judėjimo sekėjų buvo iškeltos baudžiamosios bylos, dešimtys jų buvo pasiųsti už grotų.

FBK reguliariai skelbia savo žurnalistinius tyrimus dėl įtariamos visų lygių pareigūnų korupcijos. Milijonų peržiūrų „YouTube“ sulaukė tyrimai dėl didžiulių prabangių valdų, priklausančių, kaip teigiama, prezidentui Vladimirui Putinui ir buvusiam prezidentui bei premjerui Dmitrijui Medvedevui.

Šie FBK paskelbti įtarimai išprovokavo didžiules gatvių demonstracijas, bet policija jas greit ir brutaliomis priemonėmis nuslopino. Policijos veiksmus pasmerkė Vakarų šalių lyderiai.

FBK taip pat nepriklausomai ištyrė praėjusią vasarą įvykdytą A. Navalno apnuodijimą ir pareiškė, kad į jo gyvybę pasikėsino Federalinė saugumo tarnyba (FSB) V. Putino nurodymu, bet Kremlius tai neigia.

Vasarį Kremliaus kritikui buvo skirta pustrečių metų įkalinimo bausmė už lygtinio nuosprendžio sąlygų pažeidimus, kol jis gydėsi Vokietijoje. Ankstesnė lygtinė bausmė jam buvo paskirta 2014 metais byloje dėl grobstymo. Jis ir jo sąjungininkai šiuos kaltinimus vadina sufabrikuotais dėl politinių motyvų.

Pagrindiniai A. Navalno sąjungininkai, vis dar esantys Rusijoje, yra atidžiai stebimi teisėsaugos institucijų, kai kuriems skirtas namų areštas. Dalis žymių bendražygių, įskaitant I. Ždanovą, išvyko iš šalies.

I. Ždanovo tėvas buvo suimtas kovo pabaigoje dėl kaltinimų sukčiavimu. Pasak I. Ždanovo, jo tėvui gresia iki 10 metų nelaisvės.

„Aš tikrai matau, ir šio vakaro susitikimas tikrai tai parodė, akivaizdu, kad tai yra „numeris vienas“ tema Europos užsienio reikalų ministrų darbotvarkėje. Tai nepaprastai aktualu ir klausimas yra platesnis, tai ne tik pastarųjų dienų įvykiai, bet ir apskritai – kaip Europos Sąjunga turi žiūrėti į Rusiją ir kokiu pagrindu ji turi kurti savo santykius su Rusijos žmonėmis ir Rusijos režimu“, – BNS sekmadienio vakarą sakė G. Landsbergis.

Ministras situaciją komentavo po sekmadienį Briuselyje Lietuvos iniciatyva įvykusio grupės Europos užsienio reikalų ministrų susitikimo su A. Navalno bendražygiais Leonidu Volkovu ir Ivanu Ždanovu.

Šis susitikimas surengtas Užsienio reikalų tarybos posėdžio, per kurį gali būti sprendžiama dėl sankcijų keletui Rusijos pareigūnų, išvakarėse.

„Tikslas buvo išgirsti apie situaciją Rusijoje iš pirmų lūpų, iš tų žmonių, kurie atstovauja Rusijos opozicijai, kurie dirba su kalėjime esančiu A. Navalnu. Susitikimas tikrai pavyko, dalyvavo nemažas būrys užsienio reikalų ministrų, dar didesnis būrys ambasadorių“, – sakė G. Landsbergis.

Ministras sakė tikintis, jog pirmadienį ministrai priims sprendimą dėl sankcijų, nes „duotas pažadas praėjusioje taryboje, jei A. Navalnas nuteisiamas ir lieka kalėjime, tuomet Europa turėtų sutarti dėl sankcijų“. „Aš labai tikiuosi, kad rytoj tas sutarimas bus rastas“, – reziumavo G. Landsbergis.

Kremliaus kritiko A. Navalno įkalinimas neseniai sukėlė masinius protestus Rusijoje, per juos sulaikyta mažiausiai 10 tūkst. žmonių.

„Buvome vyriausiojo gydytojo kabinete, tą akimirką į kabinetą įeina transporto milicijos atstovė ir telefone rodo: rasta štai šios medžiagos... Mes priėjome prie tos transporto milicijos atstovės, kuri priėjo su telefonu [ir klausiame]: „Kokios medžiagos?“ Ji sako, kad tai tyrimo paslaptis, kad jie negali pasakyti, bet ši medžiaga mirtina, ši medžiaga kelia grėsmę ne tik Aleksejaus gyvybei, bet ir aplinkiniams, visi aplinkui privalo būti su apsauginiais kostiumais“, – pasakojo I. Ždanovas.

A. Navalnas, 44 metų teisininkas ir kovos su korupcija aktyvistas, vienas balsingiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų, ketvirtadienį buvo hospitalizuotas Sibiro mieste Omske, kai skrydžio iš Tomsko į Maskvą metu prarado sąmonę, o lėktuvas buvo priverstas skubiai nusileisti.

Jo atstovė Kira Jarmyš ketvirtadienį sakė, kad A. Navalnas nuo ryto nieko nevalgė, tik išgėrė arbatos, kurios nusipirko Tomsko oro uoste. Ji kėlė prielaidą, kad aktyvistas galėjo būti apnuodytas.

„Mane sulaikė“, – parašė I. Ždanovas savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

Sulaikymo priežasties jis nenurodė.

Oficialios informacijos apie I. Ždanovo sulaikymą teisėsaugos institucijos kol kas nepateikė. 

Rugpjūčio 3 dieną Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą, susijusią su FBK finansavimu. Tyrimo duomenimis, nuo 2016 metų sausio iki 2018-ųjų gruodžio fondo darbuotojai legalizavo apie 1 mlrd. rublių (maždaug 13,8 mln. eurų), gautų iš kitų asmenų nusikalstamu būdu. Šie pinigai esą naudoti FBK veiklai.

Kiek vėliau Rusijos tyrėjai sumažino tą sumą iki 75,5 mln. rublių (per 1 mln. eurų).

Rugsėjo 12 dieną Tyrimų komitetas surengė kratas A. Navalno regioniniuose štabuose ir FBK darbuotojų namuose – iš viso daugiau nei 200 adresų.