„Esu šokiruota ir pasipiktinusi, kad Emmanuelis Macronas iškilmingai sutinka mano sužadėtinio Jamalo Khashoggi žudiką“, – naujienų agentūrai AFP sakė Hatice Cengiz (Chatidžė Džengiz).  

E. Macrono derybos Paryžiuje su naftos turtingos Saudo Arabijos faktiniu valdytoju, pagal savo inicialus dažnai vadinamu tiesiog MBS, surengtos Vakarams ieškant naujų energijos šaltinių, kad po Maskvos invazijos į Ukrainą sumažintų savo priklausomybę nuo rusiškų dujų ir naftos.   

59-erių žurnalistas J. Khashoggi buvo nužudytas Saudo Arabijos konsulate Stambule 2018 metų spalio 2 dieną, kai atvyko atsiimti  santuokai su H. Cengiz reikalingų dokumentų. 

Pasak JAV ir Turkijos pareigūnų, J. Khashoggi buvo pasmaugtas, o jo kūnas supjaustytas pjūklu. Jo palaikai taip ir nebuvo surasti.

Jungtinių Tautų tyrėjai J. Khashoggi nužudymą įvardijo kaip „neteisminę egzekuciją, už kurią atsakinga Saudo Arabija“.

Saudo Arabijos sosto įpėdinis neigė davęs nurodymą nužudyti J. Khashoggi.

„Visi iki šiol atlikti tarptautiniai tyrimai... pripažįsta MBS atsakomybę dėl šio nužudymo“, – sakė M. Cengiz.

„Karo Ukrainoje paskatintas energijos kainų šuolis negali pateisinti to, kad dėl realpolitik atleidžiame nuo bet kokios atsakomybės asmenį, atsakingą už Saudo Arabijos politiką politinių oponentų atžvilgiu“, – sakė ji. 

Sostinės valdžia visame kvartale priešais įspūdingą ambasadą pakeitė gatvės pavadinimo lenteles ir nuo šiol ji vadinsis „Jamal Khashoggi Way“, pagerbiant Saudo Arabijoje gimusį ir jos valdžią kritikavusį disidentą, kuris 2018 metais buvo pasmaugtas, o jo kūnas sukapotas Saudo Arabijos konsulate Stambule.

Ši gatvė bus „nuolatinis priminimas, paminklas Jamalo Khashoggi atminimui, kurio bus neįmanoma uždengti“, sakė Philas Mendelsonas (Filas Mendelsonas). Jo vadovaujama Kolumbijos apygardos taryba vienbalsiai pritarė Naujojo Hampšyro prospekto atkarpos, kur taip pat yra Votergeito pastatas, pavadinimo pakeitimui.

Iš anksto suplanuotas gatvės pavadinimo pakeitimas įvyko kitą dieną po Baltųjų rūmų pranešimo, kad J. Bidenas kitą mėnesį keliaus į Saudo Arabiją ir susitiks su sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu), kurį JAV žvalgyba įvardino kaip žurnalisto nužudymo organizatorių.

Per savo rinkiminę kampaniją J. Bidenas sakė, kad dėl Saudo Arabijoje gimusio JAV gyvenusio žurnalisto J. Khashoggi nužudymo ši karalystė bus izoliuota. Laikraščiui „The Washington Post“ straipsnius rašęs žurnalistas juose kritikavo įtakingąjį Saudo Arabijos princą.

Nobelio taikos premija apdovanota Jemeno aktyvistė ir rašytoja Tawakkol Karman (Tavakol Karman) gatvės pervadinimo ceremonijoje sakė, kad būsimas vizitas „reiškia, jog J. Bidenas išsižadėjo savo įsipareigojimo remti žmogaus teises visame pasaulyje“.

J. Khashoggi įkurtos žmogaus teisių grupės „Democracy for the Arab World Now“ vykdomoji direktorė Sarah Leah Whitson (Sara Li Vitson) pasmerkė J. Bideno „begėdišką kapituliaciją“.

Stovėdama priešais ambasadą ji sakė: „Mes ketiname priminti žmonėms, kurie slepiasi už tų durų, ketiname kasdien, kiekvieną valandą, kiekvieną minutę priminti, kad tai yra Jamalo Khashoggi gatvė“.

„Mes laikysime juos atsakingais už mūsų draugo, drąsaus Saudo Arabijos vyro Jamalo Khashoggi, išdrįsusio mesti iššūkį Mohammedo bin Salmano tironijai, nužudymą“, – kalbėjo S. L. Whitson.

Tuo metu J. Bideno administracija teigia, kad šiuo klausimu užima griežtesnę poziciją nei buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kuris buvo draugingas princui, tačiau šalis yra suinteresuota palaikyti santykius su Saudo Arabija – stambia naftos tiekėja, energijos kainų augimo laikais.

Jamalo Khashoggi gatvė yra naujausia pavadinimą simboliškai pakeitusi gatvė Vašingtone.

Rusijos ambasada Vašingtone stovi Boriso Nemcovo, 2015 metais netoli Kremliaus nužudyto reformų siekusio politiko, vardu pavadintoje aikštėje.

Tačiau pastangos prie Kinijos ambasados esančią aikštę ​​pavadinti kalėjime mirusio demokratijos aktyvisto Liu Xiaobo  (Liu Siaobo) vardu žlugo, sulaukusios Pekino aršaus pasipriešinimo.

Kitų šalių vyriausybės kartais panašiai elgiasi ir su JAV atstovybėmis. Pavyzdžiui, amerikiečių konsulatas Kalkutoje stovi Vietnamo revoliucionieriaus  Ho Chi Minho (Ho Ši Mino) vardu pavadintoje gatvėje.

33-ejų Khalidas A. sulaikytas antradienio rytą Šarlio de Golio oro uoste, kai norėjo skristi į Rijadą, pranešė teisėsaugos šaltinis. Spėjama, kad jis priklausė K. Kashoggio žudikų komandai.

Vyras sulaikytas pagal tarptautinį arešto orderį, kurį iniciavo Turkija.

59-erių vyriausybės kritikas K. Khashoggis buvo nužudytas 2018 metų spalio 2 dieną Saudo Arabijos konsulate Stambule. Oficialiais Turkijos ir JAV duomenimis, čia žurnalisto laukė 15 žudikų komanda, jį nužudė, o kūną paslėpė.

Ir specialusis JT pasiuntinys, ir JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) priėjo prie išvados, kad su J. Kashoggio nužudymu tiesiogiai susijęs kronprincas Mohammedas bin Sakmanas. Rijadas tai kategoriškai neigia.

Rijadas 20018-aisiais galiausiai pripažino, kad žurnalistas buvo nužudytas per „nepavykusią sulaikymo operaciją“. Procese Saudo Arabijoje buvo paskelbti penkis mirties nuosprendžiai, kurie vėliau pakeisti kalinimo bausmėmis.

„Saudo Arabijos Karalystės vyriausybė visiškai atmeta neigiamą, neteisingą ir nepriimtiną vertinimą ataskaitoje, susijusioje su Karalystės vadovybe, ir pažymi, kad ataskaitoje yra klaidingos informacijos ir išvadų“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Penktadienį prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos paskelbtoje ataskaitoje JAV žvalgyba padarė išvadą, kad Saudo Arabijos sosto įpėdinis „patvirtino operaciją Stambule, Turkijoje, siekiant paimti į nelaisvę ar nužudyti Saudo Arabijos žurnalistą Jamalą Khashoggi“.

Dvejų metų senumo ataskaitoje dalis informacijos yra nuasmeninta.

Saudo Arabija anksčiau tvirtino, kad J. Khashoggi žuvo per nesėkmingą operaciją, ir kategoriškai neigė, kad su ja yra susijęs sosto įpėdinis.

„Išties netinkama, jog ši ataskaita su nepagrįstomis ir klaidingomis išvadomis paskelbiama Karalystei aiškiai pasmerkus šį bjaurų nusikaltimą, o Karalystės vadovybei žengus būtinus žingsnius, kad tokia tragedija daugiau niekada nepasikartotų“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Karalystė atmeta bet kokias priemones, kuriomis kėsinamasi į jos vadovybę, suverenumą ir jos teismų sistemos nepriklausomumą“, – pridūrė ministerija.

Princo Mohammedo bin Salmano kritikas J. Khashoggi 2018-ųjų spalį buvo įviliotas į Saudo Arabijos konsulatą Stambule, kur jį nužudė ir jo kūną sukapojo Rijado pasiųsta smogikų komanda, kuriai vadovavo sosto įpėdinio aukščiausio rango patarėjas Saudas al Qahtani (Saudas Kahtanis).

„Nuo 2017 metų sosto įpėdinis absoliučiai kontroliavo karalystės saugumo ir žvalgybos operacijas, todėl labai mažai tikėtina, kad Saudo Arabijos pareigūnai būtų atlikę tokio pobūdžio operaciją be sosto įpėdinio leidimo“, – sakoma amerikiečių ataskaitoje.

Po ataskaitos paskelbimo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad Vašingtonas nori „perkalibruoti“ savo santykius su Rijadu, bet nenori jų nutraukti. Saudo Arabija yra sena JAV saugumo partnerė Artimuosiuose Rytuose.

Nors piktinasi ataskaita, Rijadas taip pat pabrėžė, kad nori išsaugoti santykius su Vašingtonu.

„Saudo Arabijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų partnerystė yra stipri ir tvirta“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija.

„Tikimės išlaikyti tvirtus pamatus, suformavusius Karalystės ir Jungtinių Valstijų atsparios strateginės partnerystės gaires“, – sakoma pareiškime.

Turkijos pilietė Hatice Cengiz (Chatidžė Džengiz) ir žmogaus teisių grupė „Democracy for the Arab World Now“ (DAWN), kurią J. Khashoggi įkūrė prieš savo mirtį, siekia prisiteisti kompensacijas iš Mohammedo bin Salmano (Mohamedo bin Salmano) ir 28 pareigūnų dėl JAV dirbusio J. Khashoggi nužudymo 2018 metų spalio 2 dieną.

H. Cengiz teigia patyrusi asmeninę traumą ir finansinių nuostolių dėl J. Khashoggi mirties, o DAWN sako, kad įkūrėjo ir pagrindinio darbuotojo mirtis sutrukdė jos darbui ir tikslams.

„Negailestingas p. Khashoggi kankinimas ir nužudymas sukrėtė žmones visame pasaulyje“, – sakoma ieškinyje.

„Šios žmogžudystės tikslas buvo aiškus: sustabdyti p. Khashoggi veiklą Jungtinėse Valstijose, pirmiausia kaip ieškovės DAWN vykdomojo direktoriaus, už demokratines reformas arabų pasaulyje“, – teigiama ieškinyje.

Negailestingas p. Khashoggi kankinimas ir nužudymas sukrėtė žmones visame pasaulyje.

J. Khashoggi Saudo Arabijos konsulate Stambule nužudė, jo kūną supjaustė ir palaikų atsikratė Saudo Arabijos komanda, kuriai, kaip manoma, nurodinėjo sosto įpėdinio padėjėjai.

Pasauliui pasipiktinus šiuo nužudymu, JAV ir Turkijai spaudžiant, 13 Saudo Arabijos piliečių Rijade buvo nuteisti daug metų kalėti.

Tačiau du aukšto rango pareigūnai – žvalgybos vadovo pavaduotojas Ahmedas al Assiri (Ahmedas Asiris) ir karališkųjų rūmų žiniasklaidos vadovas Saudas al Qahtani (Saudas Kahtanis) – buvo atleisti nuo bausmės, nepaisant sąsajų su nužudymu.

Ieškinyje minimi abu šie pareigūnai, už nužudymą Saudo Arabijoje nuteisti asmenys ir kiti su nužudymo sąmokslu siejami žmonės.

H. Cengiz ir DAWN sakė, kad ieškinį Vašingtono federaliniame teisme iškėlė nematydamos teisingumo galimybės Saudo Arabijoje, garsėjančioje neaiškiais teismais. Turkų teisės ekspertai sakė, kad civilinė byla nebūtų nagrinėjama, kol Ankara nebaigė baudžiamosios bylos dėl J. Khashoggi nužudymo.

Garsus Rijado režimo kritikas J. Khashoggi gyveno netoli Vašingtono, rašydavo laikraščiui „The Washington Post“.

H. Cengiz sako, kad jiedu su J. Khashoggi buvo susituokę pagal islamo tradicijas ir rengėsi civilinei santuokai.

Ieškinyje teigiama, kad sąmoksle prieš J. Khashoggi dalyvavo Saudo Arabijos ambasada Vašingtone, nurodžiusi jam nuvykti į Stambulą pasiimti santuokai reikalingų dokumentų.

Ieškinyje taip pat sakoma, kad J. Khashoggi nužudymas pakenkė Vašingtone įsikūrusios DAWN darbui.

Atsakovai „žinojo apie p. Khashoggi ryšius JAV ir brutaliai nužudė p. Khashoggi, kad nutildytų jį ir neleistų jam Jungtinėse Valstijose toliau propaguoti demokratijos arabų pasaulyje“, teigia ieškovės.

Teismas pakeitė anksčiau skirtas mirties bausmes penkiems kaltinamiesiems.

„Penkiems nuteistiesiems skirta po 20 metų kalėjime, o dar trims – 7–10 metų įkalinimo bausmės“, – informavo oficialioji naujienų agentūra „Saudi Press Agency“, remdamasi prokurorais.

Nė vieno iš nuteistųjų pavardės neskelbiamos.

Galutinis teismo sprendimas priimtas praėjus keliems mėnesiams po to, kai J. Khashoggi sūnūs pareiškė, kad „atleido“ jo žudikams.

Žurnalisto šeimos sprendimas atleisti žudikams išgelbėjo penkis neįvardijamus asmenis, kuriems pernai gruodį už J. Khashoggi nužudymą buvo skirtos mirties bausmės. Du sosto įpėdinio aukšto rango patarėjai dėl nužudymo buvo išteisinti.

Gruodį paskelbtas verdiktas, sulaukęs žmogaus teisių gynėjų pasmerkimo kaip teisingumo parodija, atspindėjo Saudo Arabijos pastangas greičiau užbaigti krizę.

Jungtinėse Valstijose gyvenęs J. Khashoggi 2018 metų spalio 2 dieną atvyko į konsulatą atsiimti santuokai reikalingų dokumentų, bet iš pastato nebeišėjo. 

15 Saudo Arabijos agentų atskrido į Turkiją konsulate susitikti su J. Khashoggi. Šioje grupėje buvo teismo medicinos ekspertas, žvalgybos ir saugumo pareigūnų, taip pat asmenų, dirbusių sosto įpėdinio biure. 

Pasak turkų pareigūnų, 59 metų J. Khashoggi buvo pasmaugtas, o jo kūnas supjaustytas pjūklu. Jo palaikai taip ir nebuvo rasti.

Saudo Arabijos priešininkė Turkija konsulate, regis, buvo įrengusi pasiklausymo įrangą ir vėliau pasidalijo su JAV Centrine žvalgybos valdyba (CŽV) ir kai kurių šalių sostinėmis nužudymo garso įrašu.  

J. Khashoggi savo straipsniuose „The Washington Post“ nevengdavo kritikuoti įtakingiausiu žmogumi Saudo Arabijoje laikomo sosto įpėdinio Mohammedo bin Salmano (Mohamedo bin Salmano).

Rijadas tvirtino, kad ši žmogžudystė buvo „savavališka“ operacija, tačiau tiek CŽV, tiek nepriklausoma Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertė Agnes Callamard (Anjes Kalamar) tiesiogiai susiejo sosto įpėdinį su nužudymu. Rijadas griežtai neigia bet kokias princo sąsajas su J. Khashoggi nužudymu.  

„Teismų sąžiningumas grindžiamas dviem principais: teisingumu ir greitu bylos nagrinėjimu“, - per tviterį parašė Salahas Khashoggi (Salahas Chašogdžis), gyvenantis karalystėje.

„Šiandien buvo įvykdytas teisingumas Jamalo Khashoggi vaikų atžvilgiu. Patvirtiname savo pasitikėjimą visų lygių Saudo Arabijos teismais“, – pridūrė jis.

Saudo Arabijos karališkosios šeimos narys J. Khashoggi, tapęs režimo kritiku, 2018 metų spalio 2 dieną buvo nužudytas karalystės konsulate Stambule. Jo palaikai veikiausiai buvo sukapoti ir galbūt sunaikinti.

Turkija sako, kad šioje operacijoje dalyvavo 15 agentų, atsiųstų iš Rijado.

Iš byloje apkaltintų 11 asmenų penki buvo nuteisti myriop, dar trims skirtos iš viso 24 metų įkalinimo bausmės, o kiti buvo išteisinti, pirmadienį pranešė prokurorai.

Salahas Khashoggi jau a nksčiau yra sakęs, kad „visiškai pasitiki“ savo šalies teismų sistema, ir kritikavo oponentus, anot jo, siekiančius pasinaudoti šia byla.

Balandį JAV dienraštis „The Washington Post“, kuriam straipsniui rašydavo J. Khashoggi, pranešė, jog jo vaikams, įskaitant Salahą, buvo padovanoti milijonų dolerių vertės namai ir kad valdžia jiems kas mėnesį moka tūkstančių dolerių vertės rentas.

Tačiau Salahas šį pranešimą atmetė ir neigė derėjęsis su Saudo Arabijos vyriausybe dėl finansinio sprendinio.

Tiek JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV), tiek Jungtinių Tautų ypatingasis pasiuntinys su J. Khashoggi nužudymu tiesiogiai siejo faktinį Saudo Arabijos valdytoją sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną (Mohamedą bin Salmaną), nors Rijadas tokius kaltinimus griežtai atmeta.

„Tai įvyko man dirbant“, – 2018-ųjų gruodį vienam reporteriui pareiškė M. bin Salmanas, remiantis citatomis iš naujo, dar neparodyto televizijos PBS dokumentinio filmo.

„Man tenka visa atsakomybė, nes tai įvyko man dirbant“, – cituojamas Persijos įlankos karalystės sosto įpėdinis, komentavęs pernai spalio 2-ąją įvykdytą žmogžudystę.

Princas Mohammedas, karalystės faktinis valdovas, sulaukė didžiulio tarptautinio spaudimo po to, kai JAV gyvenęs žurnalistas buvo nužudytas Saudo Arabijos konsulate Stambule, o jo kūnas buvo supjaustytas. J. Khashoggi palaikai taip ir nebuvo rasti.

Per pokalbį, įvykusį 2018-ųjų gruodį prie Rijado apylinkėse esančios automobilių lenktynių trasos, paklaustas, kodėl nežinojo apie nužudymo planus, princas pareiškė: „Turime 20 mln. žmonių. Turime 3 mln. valstybės tarnautojų“.

Atsakydamas į primygtinius korespondento klausimus, kaip smogikų būrys galėjo atvykti į Stambulą vienu iš karališkųjų lėktuvų ir įvykdyti ten žmogžudystę, M. bin Salmanas atsakė: „Turiu pareigūnų ir ministrų, kurie stebi šiuos reikalus – jie atsakingi, jie turi tam įgaliojimus“.

Rijadas ne kartą neigė, kad princas Mohammedas yra atsakingas už J. Khashoggi nužudymą. Šis karališkajai šeimai kadaise artimas veikėjas vėliau tapo jos kritiku ir buvo nužudytas, kaip teigia Saudo Arabijos valdžia, per savavališkai veikusių agentų operaciją.

Remiantis interviu PBS, princas Mohammedas patikino, jog žmogžudystė buvo įvykdyta jam nežinant.

Vieno nepriklausomą tyrimą atlikusio Jungtinių Tautų žmogaus teisių eksperto ataskaitoje teigiama, kad esama „patikimų įrodymų“, liudijančių apie M. bin Salmano sąsajas su nužudymu ir mėginimais jį nuslėpti.

Kaip pernai pranešė JAV žiniasklaida, šalies Centrinė žvalgybos agentūra (CŽV) taip pat mano, jog nužudyti žurnalistą veikiausiai įsakė pats princas.

Tuo metu Saudo Arabijos prokurorai paneigė princo sąsajas su šiuo nusikaltimu ir pareiškė, kad buvo areštuoti apie 20 su žmogžudyste siejamų asmenų. Penkiems iš jų gresia mirties bausmė.

Dienraštis „Sabah“ šią savaitę paskelbė kelias naujas ištraukas iš J. Khashoggi pokalbio su Rijado atsiųsta smogikų grupuote. Pasak leidinio, pernai spalio 2 dieną įvykdyto makabriško žurnalisto nužudymo ir jo kūno supjaustymo Saudo Arabijos konsulate garso įrašą gavo turkų žvalgybos agentūra.

Remiantis šio įrašo nuorašu, vienas iš smogikų pareiškė J. Khashoggi, kad jis turi būti nugabentas atgal į Rijadą, nes Interpolas esą išdavė orderį jį sulaikyti.

Įraše taip pat girdėti, kaip šis vyras mėgina priversti žurnalistą pasiųsti savo sūnui žinutę, kad šis nepradėtų nerimauti, jei tėvas nesusisieks su juo.