Šias rungtynes tiesiogiai transliuos TV6.

Kovo 6-ąją 13 val. Telšių „Džiugas“ priims Kauno rajono „Hegelmann Litauen“, o 15 val. Alytaus DFK „Dainava“ susitiks su Kėdainių „Nevėžiu“. Pirmąjį turą kovo 7-ąją užbaigs „Kauno Žalgirio“ mačas su Gargždų „Banga“ (13 val.) ir Marijampolės „Sūduvos“ mūšis su „Panevėžiu“ (15 val.).

„Optibet A lygos“ dalyviai 2021-aisiais kovos 4 ratų sistema ir iš viso sužais 180 rungtynių.

Pavasarį ir rudenį savaitgaliais rungtynės dažniausiai vyks 13 ir 15 valandomis, o vasarą – vėlesniu metu. Visos savaitgaliais žaidžiamos rungtynės prasidės skirtingu metu ir nesikirs tarpusavyje.

„Dėl pandemijos negalime prognozuoti, kada į stadionus galėsime pakviesti žiūrovus, todėl stengėmės padaryti viską, kad futbolo gerbėjams būtų patogu stebėti rungtynių transliacijas“, – apie tvarkaraščio sudarymo principus sakė „Optibet A lygos“ prezidentas Janas Nevoina.

Tvarkaraštyje yra numatyti tik 6 turai, kurių visos rungtynės bus žaidžiamos darbo dienomis.

Dar viena naujovė – remiantis populiariausių pasaulio lygų praktika tvarkaraštis nėra detaliai suplanuotas iki pat sezono pabaigos. Visi klubai žino tik būsimą savo varžovą tą savaitę.

„Jei žvilgtelėtume į, tarkime, Vokietijos „Bundesliga“ tvarkaraštį, pamatytume, kad ten dar nėra tiksliai suplanuotas balandžio 16–18 dienomis vyksiantis 29-asis turas. Mes taip pat stengsimės atsižvelgti į padėtį „Optibet A lygos“ turnyro lentelėje, kad žiūrovai televizijos eteryje galėtų išvysti labiausiai intriguojančias rungtynes. Todėl detalus tvarkaraštis bus vis pildomas sezono eigoje“, – aiškino J. Nevoina.

Be to, šiemet lygos tvarkaraštis sudarytas taip, kad liepos mėnesį, kai Vilniaus „Žalgiris“, Marijampolės „Sūduva“, „Kauno Žalgiris“ ir „Panevėžys“ pradės kovas Europos taurių turnyruose, šešios juose nedalyvaujančios komandos galėtų nepertraukiamai rungtyniauti tarpusavyje.

2021 m. „Optibet A lygos“ sezono pabaiga planuojama lapkričio 24-ąją, kai bus žaidžiamos 36-ojo turo rungtynės. Jei reikėtų auksinių rungtynių, jos būtų žaidžiamos lapkričio 28-ąją.

Pastarąjį kartą 500 žiūrovų vidurkį A lyga buvo pasiekusi 2015 metais, kai rungtynes vidutiniškai stebėjo po 502 žiūrovus.

„Lietuvoje žmonės domisi futbolu, myli šį žaidimą, dėl to abejonių nebuvo niekada, – sakė A lygos prezidentas Janas Nevoina. – A lygos čempionato lygis auga, žmonės tai įvertina ir vis gausiau grįžta į stadionus. Rezultatai galėtų būti dar geresni, bet dėl COVID-19 taikyti žiūrovų skaičiaus ribojimai dažnai neleido į stadionus priimti tiek žmonių, kiek buvo norinčių. Tai, be abejo, ženkliai sumažino ir galimą sezono statistinį vidurkį.“

2020-ųjų A lygos istorinėje statistikoje 3 mačai liks be žiūrovų (įskaitant šeštadienį vyksiančias rungtynes tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir Marijampolės „Sūduvos“), 7 kartus komandoms teko laikytis 300 žiūrovų limito, 9 kartus – 700 ir 26 kartus – 1000.

„Sūduvos“ ir „Žalgirio“ tarpusavio mačai šiemet dėl COVID-19 nukentėjo labiausiai. Į vienerias rungtynes, kurioms taikytas 700 žiūrovų limitas, marijampoliečiai net nepardavinėjo bilietų, du kartus į rungtynes galėjo patekti tik 1 000 žiūrovų, o lemiamas sezono mačas vyks be žiūrovų.

Lankomiausia A lygos komanda išliko „Sūduva“, kurios rungtynes Marijampolėje vidutiniškai stebėjo 723 žiūrovai. Antrąją vietą užėmė „Žalgiris“ (709), trečiąją – „Panevėžys“ (685), tačiau nuo jo tik simboliškai atsiliko Gargždų „Banga“ (682).

Penkti šiame sąraše buvo Vilniaus „Riteriai“ (412), o šeštąją vietą užėmė naujojo Kauno stadiono statybų pabaigos laukiantis ir savo akademijos stadione laikinai rungtyniaujantis „Kauno Žalgiris“ (355).

„Labai džiaugiamės dėl „Bangos“ sugrįžimo į A lygą, tokie futbolo miestai kaip Gargždai, be jokių abejonių, nusipelno vietos tarp stipriausiųjų, – sakė J. Nevoina. – Tikimės, kad 2021 m. A lygos geografija dar išsiplės ir galėsime džiaugtis dar geresniu rungtynių lankomumu.“

Ryšys su LFF – glaudus

Už Vilniaus futbolo klubo "Riteriai" vadovą J.Nevoiną balsavo dauguma (keturi iš šešių) A lygos valdybos narių.

J.Nevoina nukonkuravo Vilniaus "Žalgirio" direktorę Vilmą Venslovaitienę (už – 1 balsas).

Nuo 2018-ųjų gruodžio A lygos prezidentu buvęs Marijampolės "Sūduvos" klubo vadovas Vidmantas Murauskas atsistatydino likus kelioms dienoms iki šio sezono pradžios.

"Džiaugiuosi man pareikštu tiek klubų, tiek šalies futbolo federacijos palaikymu. Tai didelis iššūkis ir atsakomybė. Turime būti vieningi ir kurti bendrą ateitį. Futbolo žmonių solidarumas suteikia viltį, kad ateityje bus tik geriau. A lygos vairą perėmiau išties sudėtingu laikotarpiu. Reikia įvertinti atliktus darbus ir tuomet žinosime, kam reikia sutelkti dėmesį, – kalbėjo J.Nevoina. – Jau renkame profesionalų komandą, kuri padės analizuoti bendrą paveikslą. Turime suformuoti aiškią struktūrą, pratintis prie sklandžios vidinės komunikacijos. Šiuo metu diskutuojame su šalies futbolo federacija ir neatmetame varianto, kad federacijos darbuotojas taip pat galėtų dirbti A lygoje. Norint sukurti gerą produktą, mums reikia platesnio galimybių spektro. Su federacija galėtume dalytis informacija, lengviau komunikuoti ir kurti A lygos strategiją ateičiai. Norime rasti specialistų, kurie pagerintų mūsų produkto kūrimo procesą ir padarytų jį patrauklesnį investuotojams. Mums svarbiausia – žmogaus kvalifikacija."

Paklaustas, ar jau diskutavo su Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovais apie A lygos perspektyvas, J.Nevoina teigė, kad ryšys su LFF yra glaudus ir bendri tikslai tą ryšį tik stiprina.

"Sutarėme, kad turime ieškoti geriausio sprendimo tiek A lygai, tiek lietuviškam futbolui. Kartu su LFF žiūrime plačiau: A lyga – tik vienas mūsų futbolo produktų, todėl turime skirti jam pakankamai dėmesio ir resursų, siekdami kelti bendrą šalies lygį. A lygos čempionatas turi stiprėti, kad galėtume būti konkurencingi Europoje ir šiuo klausimu mūsų požiūris su federacija ypač sutampa. Kitas iššūkis – kaip padaryti lygą patrauklią investuotojams. Tikiu, kad tik bendromis jėgomis rasime tinkamiausius sprendimus", – pabrėžė J.Nevoina.

Futbolininkai reikalauja daug investicijų, bet kvalifikuoti treneriai irgi nepigūs.

A lyga plėsis

Kalbėdamas apie skaudžiausias A lygos problemas, J.Nevoina buvo tiesmukas: beveik visais atvejais svarbų vaidmenį atlieka finansiniai ištekliai.

"Šiemet futbolo gerbėjai buvo nusivylę sumažėjusiu A lygos komandų skaičiumi ir aš juos suprantu, tačiau reikia atsižvelgti ir į realią ekonomikos situaciją, kurią šis faktas puikiai atspindi. Žaidėjai reikalauja išties daug investicijų. Norint išauginti stiprius savus futbolininkus, reikia kvalifikuotų trenerių, o aukšto lygio specialistai – irgi nepigūs", – svarstė A lygos prezidentas. – Dabar mes turime entuziastų lygą, kurioje žmonės praranda daugiau, nei uždirba. Sudėjus čempionate žaidžiančių klubų biudžetus susidarytų maždaug 7 mln. eurų, o visi per metus sumoka valstybei beveik 1 mln. eurų mokesčių. Norėdami žengti žingsnį į priekį, turime plėsti aukščiausios lygos žemėlapį. Retai kas akcentuoja, kiek LFF investuoja į mūsų asociaciją ir prisideda prie jos veiklos. Esame dėkingi už šią pagalbą, tačiau to neužtenka. Norint sustiprinti lygos statusą, reikia valdžios institucijų pagalbos. Yra daug pavyzdžių, kai valdžios pasitikėjimas futbolu subrandina gražius vaisius. Jeigu valdžios institucijos pradėtų daugiau investuoti į futbolą, tai būtų geras ženklas verslininkams daryti tą patį."

Pasak J.Nevoinos, futbolo klubai savo konkurencingumą jau įrodė darbais, o ne žodžiais.

"Noriu padėkoti jiems už atiduotą širdį ir nuolatinį tobulėjimą. Įvertinus, kokiais resursais pasiekiami rezultatai, neįmanoma nesižavėti. Taip pat norėčiau kreiptis į sirgalius ir paprašyti jų kantrybės bei supratingumo. Sirgaliai – labai svarbi futbolo bendruomenės dalis, jie gali nuveikti daug gerų darbų. Vienas jų – savo mėgstamų komandų palaikymas. Šešios ekipos aukščiausiojoje šalies lygoje nėra geras rodiklis, tačiau, jeigu mes kartu tinkamai atliksime visus darbus, situacija pagerės. Idealiu atveju norėtume sukurti A lygos finansinį fondą, kurį pasidalytų visi klubai. Būtų daugiau stabilumo, lyga taptų patrauklesnė, o joje žaidžiančių komandų gretos pildytųsi", – pabrėžė J.Nevoina.

Viliasi tęsti varžybas

Per nuotoliniu būdu vykusį A lygos valdybos susirinkimą LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius patvirtino, kad federacija prisidės prie A lygos darbų organizavimo ir procesų valdymo.

Viena pirmųjų numatytų bendrų užduočių – raštų dėl pagalbos profesionaliems futbolo klubams atitinkamoms institucijoms rengimas. Nuspręsta kreiptis į šalies Vyriausybę ir kitas institucijas dėl asociacijų įtraukimo į įstaigų sąrašą, kurioms bus teikiamos subsidijos darbo užmokesčiui kompensuoti. Taip pat aptartas siūlymas kreiptis į Europos futbolo asociacijų sąjungą (UEFA) dėl paramos suteikimo klubams.

Svarstytas galimas A lygos čempionato atnaujinimas. Nuspręsta tęsti varžybas praėjus trims savaitėms po karantino pabaigos.

Kol kas sužaistos tik 1-ojo turo rungtynės, jos įvyko kovo 6–8 d.: sostinės "Žalgiris" namuose 4:0 sutriuškino "Panevėžį", "Sūduva" 1:0 palaužė Gargždų "Bangą", o "Riteriai" 0:3 nusileido "Kauno Žalgiriui".

Kiti A lygos mačai preliminariai numatyti balandžio 17–18 d. Jeigu karantinas bus atšauktas, Vilniuje jėgas išmėgins "Riteriai" ir "Žalgiris", Kaune – šio miesto žalgiriečiai ir "Sūduva", o "Panevėžys" savo aikštėje susitiks su "Banga".

Laukia starto

Kol kas nė vienų rungtynių nesužaidė Lietuvos futbolo 1-osios ir 2-osios lygų komandos.

1-osios lygos licencijas turi Telšių "Džiugo", Alytaus "Dainavos", "Šiaulių", Kauno "Hegelmann Litauen" ir "Kauno Žalgirio-B", Vilniaus BFA ir "Žalgirio-B" bei "Riterių-B", Mažeikių "Atmosferos", Kretingos "Minijos", "Jonavos", "Panevėžio-B", Marijampolės "Sūduvos-B" ir Kėdainių "Nevėžio" ekipos.

2-ąją lygą sudaro Utenos, Marijampolės, Kybartų, Alytaus, Kazlų Rūdos, Šilutės, Klaipėdos miesto ir rajono, Plungės, Joniškio, Radviliškio, Šiaulių, Tauragės, Panevėžio, Gargždų, Telšių, Vilniaus bei Kėdainių futbolo atstovai.

Juo tapo Vilniaus „Riterių“ klubo prezidentas Janas Nevoina, naujose pareigose pakeitęs Marijampolės „Sūduvos“ prezidentą Vidmantą Murauską.

A lygos valdybos pirmininko ir prezidento pareigas V.Murauskas užėmė nuo 2018 metų gruodžio mėnesio.

Susirinkimo metu įvyko balsavimas – prieš jį buvo patvirtintos J.Nevoinos bei Vilniaus „Žalgirio“ direktorės Vilmos Venslovaitienės kandidatūros.

4 balsai pasisakė „už“ J.Nevoinos kandidatūrą, „prieš“ – 1 balsas, „susilaikė“ taip pat 1 balsas.

1 balsas pasisakė „už“ V.Venslovaitienės kandidatūrą, 0 balsų – buvo „prieš“, 5 balsai – „susilaikė“.

Artimiausiu metu pokyčiai bus atlikti Registrų centre, kuriais bus patvirtintos naujosios J..Nevoinos pareigos Lietuvos futbolo A lygoje.

Vos 2005 metais įkurtas „Trakų“ klubas per devynerius metus nuo žemiausio šalies laiptelio pakilo iki aukščiausiojo šalies diviziono. Kuriant klubą, aiškiai buvo sudėlioti kontūrai, numatyta strategija ir vizija. Būtent žiūrėjimas į priekį klubui leido siekti norimo rezultato.

„Iš pradžių, kol žaidėme mėgėjų lygoje, pagrindinis tikslas buvo padėti spręsti vaikų, jaunimo ir visuomenės užimtumo bei miesto bendruomenės socialines problemas. Vėliau nuosekliai vykdėme užsibrėžtus tikslus: pasistatėme savo stadioną, pradėjome bendradarbiauti su legendiniu „Milan“ klubu, gavome A lygos licenciją. Niekada nežiūrėjome tik į šiandien – visada bandėme matyti, kas laukia rytoj“, – klubo istoriją prisiminė „Trakų“ prezidentas Janas Nevoina, pridūręs, kad futbolo mylėtojai „Trakus“ turi matyti kaip Vilniaus regiono komandą.

Pirmą kartą A lygos licencijos trakiškiai prašė 2013 metais, tačiau į beišvažiuojantį traukinį nespėjo – šiemet licencijai būtini dokumentai buvo paruošti vos pasibaigus praėjusiam sezonui. Šis darbas buvo įvertintas iškart – „Trakai“ su dar keturiais klubais buvo licencijuoti iš karto. Nuo tos dienos prasidėjo naujų žaidėjų paieškos.

„Prezidentas iškart pasakė, kad eiti į A lygą ir būti ten statistais nėra prasmės. Jis mūsų su sporto direktoriumi Virmantu Lemežiu paklausė, ko reikia, kad galėtumėm kovoti dėl prizinės vietos? Mes sudarėm sąrašą žaidėjų. Dabar galime pasidžiaugti, kad praktiškai su visais pavyko susitarti“, – apie komandos pastiprinimą kalbėjo treneris Valdas Jakimavičius, kuris dar praėjusį sezoną buvo pagrindinis „Trakų“ vartininkas.

Tarp naujokų „Trakai“ sukirto rankomis su trimis Lietuvos rinktinės garbę ginusiais ar ginančiais žaidėjais: vartininku Pauliumi Grybausku, Vytautu Lukša ir tik šią savaitę prie komandos prisijungusiu Dariumi Miceika.

„Kai renkiesi komandą, visų pirma susidėlioji prioritetus: kas žais komandoje, kas treneriai, kas vadovai? Šiuo atveju, per tą trumpą laiką supratau, kad patekau į kolektyvą, kuriuo visiškai galiu pasitikėti. Daug kas galvoja, kad grįžimas į A lygą yra žingsnis atgal, tačiau patekau į ambicingą komandą su aiškia vizija, su aiškiais tikslais. Patikėkite, ne kiekvienas senbuvis klubas gali pasigirti tokia organizacija“, – sakė V.Lukša.

„Praėjusiais metais man buvo svarbiausia išsigydyti traumas. Pavyko. Ir netgi sakyčiau turėjau visai gerą sezoną. Tačiau klube buvo problemų. Žinote patys situaciją Latvijoje. Kai sulaukiau pasiūlymo persikelti į Trakus, man labai svarbu buvo tai, kad klubas žiūri į priekį. Kalbant apie komandos draugus, mes kartu esame dar pakankamai trumpą laiką, bet mes jau esame komanda“, – V.Lukšai antrino P.Grybauskas.

„Trakai“ debiutiniame sezone sieks ne tik kovoti dėl prizinės vietos, tačiau ir sieks iškovoti taurę, kuri dar šiemet garantuotų galimybę save išbandyti UEFA Europos lygos turnyre. A lygos pirmose rungtynėse LFF stadione „Trakai“ priims Klaipėdos „Granitą“.