Šią savaitę Vašingtone įvyksiančiose TVF ir Pasaulio banko derybose Jungtinėms Valstijoms atstovaus tokie lyderiai kaip iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen).

Tarp darbotvarkės klausimų taip pat bus Irano atakos prieš Izraelį poveikis. Vis dėlto ypač tikimasi pokalbių apie tai, kaip pasinaudojant įšaldyto Rusijos turto verte paremti Ukrainos pasipriešinimą ir atstatymą ilguoju periodu, reporteriams sakė minėtas pareigūnas.

Vašingtone ir Europoje vis labiau raginama įkurti fondą Ukrainai, panaudojant milijardus dolerių iš Rusijos sąskaitų, investicijų ir kitokio įšaldyto turto.

Rusijos turtas Vakaruose buvo įšaldytas dėl 2022-ųjų vasarį pradėtos Maskvos invazijos į Ukrainą.

Pirmadienį minėtas JAV Iždo departamento pareigūnas reporteriams taip pat sakė: „Noriu griežčiausiais žodžiais pasmerkti Irano savaitgalio ataką prieš Izraelį.“

Pavadinęs Iraną ir jo statytinius „destabilizuojama jėga“ Artimuosiuose Rytuose, pareigūnas pridūrė, kad pastarojo meto įvykiai turi būti reikšminga susitikimų tema prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) vadovaujant tarptautiniam atsakui.

Trečiadienį J. Yellen susitiks su kolegomis iš Japonijos ir Pietų Korėjos, koordinuoti įvairių klausimų, nuo sankcijų iki tiekimo grandinių saugumo, nurodo Iždo departamentas.

J. Yellen taip pat daug dėmesio skirs JAV santykių su Kinija valdymui. JAV iždo sekretorė neseniai lankėsi Kinijoje, kur reiškė susirūpinimą dėl jos perteklinių gamybos pajėgumų.

„Tikimės toliau pasistūmėti į priekį dėl mūsų bendro darbo tvaraus finansavimo klausimu“, – sakė minėtas Iždo departamento pareigūnas.

Iždo departamentas šią savaitę taip pat turi surengti ketvirtą JAV ir Kinijos ekonomikos ir finansų darbo grupių susitikimą.

Tikslas yra pradėti keistis detalesniais duomenimis ir bandyti daryti pažangą tokiais klausimais kaip subalansuotas ekonomikos augimas ir pertekliniai gamybos pajėgumai.

Iždo sekretorės Janet Yellen vizito metu Kinijos pareigūnai pažymėjo, kad abiejų šalių ryšiai yra stabilesni, o abi pusės susitarė atverti kanalus tolimesniems pokalbiams apie perteklinių pramonės pajėgumų klausimą. Tačiau akivaizdu, jog vis dar esama skirtumų.

JAV nuogąstauja, kad kadangi Kinijos vyriausybė remia galimybę sukurti daugiau gamybos pajėgumų, nei gali sugerti pasaulio rinkos, pigaus eksporto antplūdis svarbiuose sektoriuose gali paveikti jų augimą kitose šalyse.

Tačiau prekybos ministras Wang Wentao sekmadienį viešėdamas Paryžiuje pareiškė, kad „Jungtinių Valstijų ir Europos kaltinimai dėl perteklinių pajėgumų yra nepagrįsti“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Ministras pažymėjo, kad spartų Kinijos elektromobilių gamintojų augimą skatina ne subsidijos, o naujovės ir nusistovėjusios tiekimo grandinės.

Kinija jau ne kartą yra atmetusi nuogąstavimus dėl didžiulės valstybės paramos pramonei.

Europos Sąjunga (ES) pradėjo tyrimą dėl Kinijos subsidijų elektromobiliams, kuris gali lemti muitų įvedimą toms transporto priemonėms, kurios, bloko manymu, yra nesąžiningai parduodamos mažesnėmis kainomis.

J. Yellen per pokalbius su pareigūnais ir verslo lyderiais pietiniame Guangdžou mieste ir sostinėje Pekine ne kartą iškėlė perteklinių pajėgumų klausimą. Pasak „Xinhua“, Kinijos premjeras Li Qiangas pareiškė J. Yellen, kad Vašingtonas į gamybos pajėgumų klausimą turėtų žvelgti „objektyviai“ ir iš „į rinką orientuotos“ perspektyvos. Tuo metu J. Yellen pripažino, kad „tai yra sudėtingas klausimas, apimantis visą jų makroekonominę ir pramonės strategiją“.

„Jis nebus išspręstas per vieną popietę ar mėnesį“, – žurnalistams Guangdžou sakė iždo sekretorė.

Tačiau ji nurodė, kad Kinijos pareigūnai „išgirdo, jog tai mums yra svarbus klausimas“, kuris bus labai svarbus dvišaliams santykiams, taip pat Kinijos ryšiams su kitomis šalimis.

Taip prasideda jos vizitas, kuriuo siekiama stabilizuoti abiejų šalių ryšius.

J. Yellen į Guangdžou atvyko šiek tiek po 18 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

Kinijoje ji viešės iki antradienio ir susitiks su kinų premjeru Li Qiangu (Li Čiangu) ir vicepremjeru He Lifengu (Hė Lifengu), taip pat centrinio banko vadovu Pan Gongshengu (Pan Gongšengu) ir finansų ministru Lan Fo'anu (Lan Foanu).

Vizitai įvyks dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms siekiant užmegzti tvirtesnius ryšius.

„Toliau sieksime įgyvendinti savo interesus pasitelkdami [ministrų] kabineto lygio diplomatiją, įskaitant iždo sekretorės Jellen vizitą į KLR (Kinijos Liaudies Respubliką) artimiausiomis dienomis ir valstybės sekretoriaus Blinkeno vizitą artimiausiomis savaitėmis“, – sakė JAV pareigūnas žurnalistams prieš antradienį įvykusį prezidentų Joe Bideno (Džo Baideno) ir Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) pokalbį.

Jungtinėse Valstijose ir Europoje vis dažniau pasigirsta raginimų įsteigti fondą Ukrainai, panaudojant milijardus dolerių, esančių bankų sąskaitose, investicijose ir kitame turte, kurį Vakarai įšaldė dėl 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėtos invazijos.

„Mūsų koalicijai būtina ir neatidėliotina rasti būdą, kaip išlaisvinti šio imobilizuoto turto vertę, kad būtų paremtas tolesnis Ukrainos pasipriešinimas ir ilgalaikis atstatymas“, – sakė J. Yellen žurnalistams San Paule, Brazilijoje, kur trečiadienį ir ketvirtadienį dalyvaus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės šalių finansų ministrų susitikime.

„Yra svarių tarptautinės teisės, ekonominių ir moralinių paskatų, kodėl reikia judėti pirmyn. Tai būtų ryžtingas atsakas į beprecedentę Rusijos keliamą grėsmę pasaulio stabilumui. Tai aiškiai parodytų, kad Rusija negali laimėti pratęsdama karą, ir paskatintų ją sėsti prie derybų stalo derėtis dėl teisingos taikos su Ukraina“, – kalbėjo ji.

Iždo sekretorė paragino G-7 grupę – Kanadą, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, JAV – ir Europos Sąjungą imtis bendrų veiksmų, įvertinus riziką, be kita ko, sukelto finansinio nestabilumo galimybę.

„G-7 turėtų dirbti kartu ir išnagrinėti keletą būdų: konfiskuoti patį turtą, naudoti jį kaip užstatą skolinantis pasaulio rinkose“, – sakė ji.

G-7 šalių pareigūnai teigia, kad San Paule vyksiančio susitikimo metu bus aptartas paramos Ukrainai, kuri jau daugiau ne dvejus metus kovoja su Rusijos invazinėmis pajėgomis, klausimas.

Ukraina perspėjo, kad jai labai reikia didesnės karinės ir finansinės pagalbos, naujam 60 mlrd. dolerių (55,3 mlrd. eurų) vertės JAV pagalbos paketui vis dar įstrigus Kongrese.

Tai atkreipė dėmesį į maždaug 397 mlrd. dolerių (365,7 mlrd. eurų) vertės Vakarų įšaldytą Rusijos turtą – nuo centrinio banko lėšų iki prezidentui Vladimirui Putinui artimų oligarchų jachtų, nekilnojamojo turto ir kitos nuosavybės.

„Vertiname galimybes“

Tačiau tai susiję su rizika, įskaitant galimus Rusijos teisinius veiksmus ir galimybę įbauginti kitas šalis, pavyzdžiui, Kiniją. Jos, baimindamosi panašių veiksmų, gali sumažinti savo investicijas Vakaruose.

J. Yellen sakė, kad rizika finansiniam stabilumui kiltų, jei dėl Rusijos lėšų konfiskavimo Vakarų šalių valiutos būtų masiškai keičiamos. Tačiau ji pridūrė, kad rizika būtų minimali, jei G-7 veiktų kartu.

„Manau, kad (finansinis nestabilumas) yra labai mažai tikėtinas, ypač atsižvelgiant į šios situacijos unikalumą, kai Rusija įžūliai pažeidžia tarptautines normas, o grupė šalių, atstovaujančių pusei pasaulio ekonomikos (...) yra pajėgi dirbti kartu“, – sakė sekretorė.

Pasak jos, tarptautinėse rinkose realiai nėra alternatyvų doleriui, eurui ir kitoms G-7 šalių valiutoms.

„Yra rizika, – pripažino ji. – Dirbame, kad įvertintume ir apsvarstytume galimybes.“

JAV Kongrese šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, kuriuo būtų leista konfiskuoti Rusijos valstybės turtą ir juo disponuoti.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) sekmadienį straipsnyje laikraštyje „The Sunday Times“ paragino Vakarus drąsiau konfiskuoti Rusijos turtą, o jau priaugusias palūkanas už įšaldytą turtą siųsti Ukrainai.

Graikijos specialusis nacionalinis pasiuntinys Ukrainai Spiras Lampridis (Spiros Lampridis) pirmadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad europiečiai artėja link sutarimo dėl subtilesnio varianto – konfiskuoti pelną iš Rusijos investicijų ir valstybinio ar privataus turto, kad būtų įsteigtas Ukrainai skirtas fondas ir teigė, kad tai „kelių mėnesių klausimas“.

Jis apskaičiavo, kad šis žingsnis atneš 50–60 mlrd. eurų. Ukrainai atstatyti prireiks maždaug 500 mlrd. eurų ar, tikėtina, daug daugiau.

Tai trečiadienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.

„Manau, kad yra tikėtina, jog 2024 m. pabaigoje (infliacija) prasidės skaičiumi 2“, stočiai CNBC sakė ji.

J. Yellen šias pastabas išsakė laukiant naujausio centrinio banko sprendimo dėl palūkanų normų, kuris turėtų paaiškėti po kelių valandų, bankui dedant pastangas suvaldyti kainų augimą nesukeliant recesijos.

Pasak iždo sekretorės, šiuo metu manoma, kad didžiausia pasaulio ekonomika turėtų pasiekti vadinamąjį „minkštą nusileidimą“ – tai scenarijus, pagal kurį infliacija atvėsta neužfiksavus gilios recesijos. Nors J. Yellen pripažino, kad „visada esama tam tikros recesijos rizikos“, iždo sekretorė nemano, jog ji yra ypač didelė. Pareigūnė atkreipė dėmesį į atsparumo tendenciją vartotojų išlaidų srityje ir darbo rinkoje.

Ji pridūrė, kad nors infliacija yra „prasmingai sumažėjusi“, FED dar turi ką nuveikti, jog pasiektų savo tikslą.

Šią savaitę atidžiai stebimas vartotojų kainų indeksas (CPI) parodė, kad vartotojų kainų infliacija lapkritį sumažėjo iki 3,1 proc.

JAV agentūros paskelbtame pareiškime teigiama, kad naujausios sankcijos taikomos asmenims, įsikūrusiems Gazos Ruože ir kitur, įskaitant Sudaną, Turkiją, Alžyrą ir Katarą.

„Jungtinės Valstijos imasi skubių ir ryžtingų veiksmų, kad nusitaikytų į „Hamas“ finansuotojus ir tarpininkus po žiaurių ir negailestingų Izraelio civilių gyventojų, įskaitant vaikus, žudynių“, – sakoma JAV iždo sekretorės Janet Yellen (Džanet Jelen) pareiškime.

Spalio 7 dieną „Hamas“ surengė netikėtą išpuolį prieš Izraelį, per kurį žydų valstybėje žuvo apie 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Izraeliui paskelbus karą ir pradėjus atsakomuosius smūgius, „Hamas“ sveikatos priežiūros institucijų duomenimis, Gazos Ruože žuvo beveik 3,5 tūkst. asmenų.

Apie sankcijas pranešta trečiadienį Izraelyje viešint JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui).

„JAV iždo departamentas jau seniai veiksmingai kovoja su terorizmo finansavimu, todėl nedvejodami panaudosime savo priemones prieš „Hamas“, – pridūrė J. Yellen.

Ji nurodė, kad Vašingtonas „ir toliau imsis visų būtinų priemonių“, kad „Hamas“ negalėtų rinkti lėšų žiaurumams vykdyti.

JAV yra įtraukusi „Hamas“ į teroristinių organizacijų sąrašą.

Pasak Iždo departamento, jis yra nusitaikęs į beveik tūkstantį asmenų ir subjektų, susijusių su terorizmu ir terorizmo finansavimu, vykdomu Irano režimu ir jo palaikomų veikėjų, įskaitant grupuotes „Hamas“ ir „Hezbollah“.

Jos pažadas nuskambėjo po to, kai JAV Kongresas, siekdamas išvengti vyriausybės uždarymo, iš neseniai pasiekto susitarimo išbraukė naują finansavimą Ukrainai – tai sukėlė abejonių dėl tolesnio Vašingtono įsipareigojimo remti Kyjivą kovoje su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy (Kevino Makarčio) nušalinimas nuo pareigų, kurį anksčiau šį mėnesį inicijavo respublikonų griežtosios linijos šalininkai, dar labiau padidino nuogąstavimus dėl užsitęsusio Kongreso paralyžiaus.

„Padarysime viską, kas įmanoma, kad parengtume tvirtą paramos Ukrainai paketą“, – sakė ji per spaudos konferenciją su Paschaliu Donohoe (Paskaliu Donohju), vadovaujančiu Euro grupės šalių narių finansų ministrų grupei.

„Šiandien dar kartą patvirtiname, kad mūsų koalicija ir toliau rems Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakė ji Liuksemburge, kur susitiko su ES finansų ministrais.

Baltieji rūmai apskaičiavo, kad Ukrainai paremti reikia dar 24 mlrd. dolerių (22,5 mlrd. eurų).

„Norint, kad Kongresas būtų pasirengęs teikti tokio lygio paramą, kokią mes teikiame Ukrainai, svarbu žinoti, kad nesame vieni, kad turime partnerių, kurie yra taip pat įsipareigoję, kaip ir mes“, – pridūrė J. Yellen.

P. Donohoe dar kartą patvirtino ES įsipareigojimą ir atkreipė dėmesį į bloko planą per ateinančius kelerius metus skirti Ukrainai apie 50 mlrd. eurų.

„Su pasitikėjimu galime pasakyti savo draugams ir partneriams Amerikoje, kad mes atliekame savo vaidmenį, tad prašome jų paramos siekiant išlaikyti ir apsaugoti mums abiem brangias vertybes ir idealus“, – sakė P. Donohoe.

Nuo tada, kai „Hamas“ išpuoliai sukėlė niokojantį karą, Jungtinės Valstijos taip pat pažadėjo remti Izraelį, ir tai J. Yellen pakartojo pirmadienį paskelbtame interviu.

„Amerika neabejotinai gali sau leisti palaikyti Izraelį ir remti Izraelio karinius poreikius, taip pat galime ir privalome remti Ukrainą jos kovoje su Rusija“, – sakė ji televizijos kanalui „Sky News“.

Griežtosios linijos šalininkai, praėjusią savaitę nušalinę Atstovų Rūmų pirmininką Keviną McCarthy (Keviną Makartį),  pakurstė susirūpinimą dėl užsitęsusios aklavietės, paralyžiuojančios Kongresą.

Karinė ir ekonominė parama Ukrainai „kartu su ištekliais Izraeliui yra patys svarbiausi J. Bideno administracijos prioritetai“, sakė J. Yellen.

„Visiškai aiškiai apie tai informavome Kongresą ir manome, kad tam pritaria abi partijos“, – sakė ji spaudos konferencijoje, surengtoje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko susitikimų Marakeše kuluaruose.

„Paliksime Kongreso nariams nuspręsti, kaip tai padaryti, kai bus paskirtas pirmininkas, bet negaliu tiksliai pasakyti, koks yra šio klausimo sprendimo tvarkaraštis“, – pridūrė J. Yellen.

Griežtosios linijos respublikonų pasipriešinimas papildomai paramai Ukrainai buvo dalis įnirtingos kovos dėl JAV biudžeto, kuri beveik privedė prie vyriausybės uždarymo, kol šio mėnesio pradžioje buvo pasiektas susitarimas.

Griežtosios dešinės stovyklai respublikonų partijoje pavyko išversti iš posto K. McCarthy, todėl Atstovų Rūmai negali imtis jokių darbų, kol išrinks naują pirmininką.

Po savaitgalį pradėtos palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ atakos prieš Izraelį ši politinė kova tapo dar aktualesnė.

J. Bidenas pažadėjo JAV pagalbą, demokratams siekiant, kad neatidėliotina pagalba būtų įtraukta į platesnį Senate rengiamą finansavimo paketą, skirtą Ukrainai.

Beveik 400 įstatymų leidėjų pateikė simbolinę rezoliuciją, kuria palaikė Izraelį, o atskira grupė parengė dvipartinį teisės aktą, kuriuo siekiama išplėsti Baltųjų rūmų įgaliojimus taikyti sankcijas „Hamas“.

Tačiau nė vienos iš šių priemonių negalima imtis, kol nebus išrinktas naujas Atstovų Rūmų pirmininkas, o įstatymų leidėjai taip pat negali patvirtinti skubios pagalbos.

Po netikėto praėjusią savaitę įvykusio JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizito Kyjive J. Yellen susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir paskelbė, kad šios šalies vyriausybei bus pervesta „papildomai daugiau kaip 1,2 mlrd. dolerių (1,14 mlrd. eurų) suma“.

Tai būtų pirmoji dalis iš maždaug 10 mlrd. dolerių, kuriuos JAV skirs per artimiausius mėnesius, sakė ji savo kalboje Kyjive.

„Mūsų ekonominė parama padeda palaikyti Ukrainos vyriausybės ir svarbiausių paslaugų teikėjų veiklą nepaprastosiomis aplinkybėmis“, be kita ko, apmokant valstybės tarnautojų, ugniagesių ir mokytojų darbą, teigė JAV iždo sekretorė.

Vašingtonas, pagrindinis Ukrainos finansinis ir karinis rėmėjas, per pastaruosius metus Kyjivui suteikė beveik 50 mlrd. dolerių vertės paramą.

Po susitikimo su J. Yellen V. Zelenskis padėkojo amerikiečiams už tai, kad „nuo pirmųjų šio karo dienų mus stipriai palaikė ne tik ginklais, bet ir finansiškai“.

Ukraina jau daugelį metų kovoja su išsikerojusiu kyšininkavimu ir sąjungininkai reikalavo pažangos, kad galėtų toliau tiekti ginklus ir finansinę pagalbą.

Savo kalboje J. Yellen pabrėžė gero valdymo svarbą, sakydama, kad „skaidrumas ir atskaitomybė taps dar svarbesni Ukrainai atkuriant savo infrastruktūrą ir atsigaunant nuo karo padarinių“.

Jos teigimu, JAV taip pat spaus sąjungininkus, pavyzdžiui, Tarptautinį valiutos fondą (TVF), kurio direktorė Kristalina Georgijeva praėjusią savaitę lankėsi Ukrainos sostinėje, imtis aktyvesnių veiksmų.

Pasak J. Yellen, Vašingtonas šiais metais taip pat daug dėmesio skirs tam, kad sutrukdytų Rusijai išvengti Vakarų sankcijų.