Jis sekmadienį antrajame ture įveikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatą Jaroslavą Narkevičių.

Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, A. Šatevičius surinko 52,39 proc., o J. Narkevičius – 45,88 proc. rinkėjų balsų.

VRK duomenimis, Trakų rajono savivaldybės tarybos nario – mero rinkimų pakartotiniame balsavime dalyvavo 39,7 procentai nuo viso šios savivaldybės rinkėjų skaičiaus.

Trakuose nauji rinkimai rengiami buvusiai merei, Liberalų sąjūdžio atstovei Editai Rudelienei tapus Seimo nare. Ji parlamente pakeitė balandžio pabaigoje mirusį Kovo 11-osios Akto signatarą Kęstutį Glavecką.

30-metis A. Šatevičius nuo šių metų dirba savivaldybės administracijos direktoriumi, o nuo 2019 metų buvo savivaldybės tarybos narys.

Lentvaryje gimęs A. Šatevičius aukštąjį išsilavinimą įgijo 2017 metais, gavęs specialiojo pedagogo specialybę Šiaulių universitete.

Jis yra dirbęs socialiniu darbuotoju Lentvario vaikų globos namuose, specialiuoju pedagogu Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijoje.

A. Šatevičius savivaldybėje jaunimo reikalų koordinatoriumi įsidarbino 2015 metais ir šiose pareigose praleido dvejus metus.

Vėliau jis dar dvejus metus laikinai vadovavo Trakų rajono savivaldybės pedagoginei psichologinei tarnybai, kol buvo išrinktas į savivaldybės tarybą.

A. Šatevičius deklaruoja turintis daugiau nei 13 tūkst. eurų privalomo registruoti turto ir 9,5 tūkst. eurų piniginių lėšų.

Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje anketoje kandidatas nurodo mėgstantis aktyviai leisti laisvalaikį gamtoje, kontaktinį sportą, dalykinę literatūrą. Jis yra vedęs ir turi sūnų.

Galutinius rinkimų rezultatus VRK tvirtins kitą savaitę, spalio 28 dieną.

Saviizoliacijoje esantys rinkėjai, kurie pageidauja balsuoti namuose, iki spalio 23 d. 12 valandos turi pateikti prašymą atitinkamos savivaldybės (Kelmės rajono ar Trakų rajono) rinkimų komisijai.

Prašymą galima pateikti užpildžius registracijos formą ir atsiuntus ją savivaldybės rinkimų komisijai elektroniniu paštu. Taip pat galima paskambinti Kelmės ar Trakų rajonų savivaldybių  rinkimų komisijoms telefonu ir užsiregistruoti.

Besiregistruojant telefonu reikės nurodyti prašymo formai užpildyti reikalingus asmens duomenis ir patvirtinti, kad prašymą balsuoti namuose dėl saviizoliacijos pateikiantis rinkėjas sutinka, jog savivaldybės rinkimų komisija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tvarkytų rinkėjo asmens duomenis rinkėjų sąrašų sudarymo tikslais.

Taip pat rinkėjai turės tiksliai nurodyti buvimo saviizoliacijoje priežastį: sergantis COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), įtariamas, kad serga COVID-19 liga, turėjęs sąlytį su sergančiu, grįžęs / atvykęs iš užsienio valstybės.

Priklausomai nuo šios informacijos rinkimų komisijų nariai balsavimo namuose metu dėvės atitinkamas asmens apsaugos priemones, siekdami užtikrinti saugų balsavimo procesą.

Pakartotinis balsavimas namuose Kelmės ir Trakų rajonų merų rinkimuose vyksta spalio 22-23 dienomis.

Pakartotinio balsavimo metu balsuoti turi teisę tik tie rinkėjai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Kelmės rajono ar Trakų rajono savivaldybėje likus 90 dienų iki rinkimų, t. y. iki š. m. liepos 12 dienos.

Pakartotinis balsavimas rinkimų dieną vyks spalio 24-ąją, kai rinkėjai balsuos savo apylinkėse nuo 7 ryto iki 20 valandos vakaro. Dėl Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybių merų varžysis du pirmajame rinkimų ture šiose savivaldybėse daugiausiai rinkėjų balsų surinkę kandidatai.

Kelmės rajono mero pareigų sieks išsikėlęs pats Ildefonsas Petkevičius ir Stasys Jokubauskas, iškeltas Lietuvos socialdemokratų partijos.

Tapti Trakų rajono meru siekia Liberalų sąjūdžio iškeltas Andrius Šatevičius ir  Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos iškeltas Jaroslavas Narkevičius.

Sekmadienio mišios Aukštadvaryje. Kunigui baigus aukoti mišias, į sakyklą žengė Trakų mero posto siekiantis J. Narkevičius.

„Tikriausiai bažnyčia nėra ta vieta, kurioje mes turėtume kalbėti apie kažkokius politinius motyvus“, – kalbą pradėjo J. Narkevičius.

Bet, vos atsiprašęs, pradėjo kalbėti apie politinius motyvus: „Garbė dalyvauti antrame ture, dėkoju visiems jums, kurie balsavote už mano kandidatūrą“.

Jis pristatė ir savo idėjas. Pradėjo nuo to, kam nepritaria: „Tam tikra liberalizmo grėsmė“.

J. Narkevičiaus konkurentas antrame ture – liberalas.

„Mano nuomone, tokia konkreti reklaminė agitacija bažnyčiose tikrai nėra derama tikinčių žmonių atžvilgiu, krikščionių atžvilgiu. Mūsų rajono ir apskritai gyventojai į bažnyčią susirenka ne tuo tikslu“, – sakė kandidatas į Trakų rajono merus Andrius Šatevičius.

J. Narkevičius sakė, kad jo kalba bažnyčioje nebuvo politinė agitacija.

„Ten nebuvo politinės programos pristatymas, aš tiesiog pasveikinau tikinčiuosius ir pasakiau apie savo vertybines nuostatas“, – tikino J. Narkevičius.

Ten nebuvo politinės programos pristatymas, aš tiesiog pasveikinau tikinčiuosius.

Kitaip manė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė.

„Šiuo metu aktyvus politinės kampanijos ir politinės agitacijos laikotarpis, tai – tikrai politinė agitacija, be abejo“, – tvirtino ji.

Šiuo metu rinkimų agitacija nėra draudžiama.

„Galbūt būtų galima informuoti Vyskupų konferenciją, kuri pagal savo kanonus pasižiūrėtų, ar tam yra tokia tinkama vieta“, – kalbėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė.

Vyskupų konferencija yra sakiusi, kad bažnyčių sakralumas yra nesuderinamas su politine agitacija ir jos bažnyčiose negali būti.

„Lietuvos vyskupai pasisako už tai, kad bažnyčia ragintų žmones atlikti pilietinę pareigą, dalyvauti rinkimuose, bet ragina vengti išskirti vieną ar kitą politinę jėgą“, – teigė Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras Rolandas Bičkauskas.

„Na, ne mišių metu, o po mišių. Tai vienas dalykas. Galvoju, kad Dievo namai yra atviri visiems“, – atkirto J. Narkevičius.

Su Aukštadvario klebonu pakalbėti nepavyko.

„Įsigilinsime į tą medžiagą ir tada kalbėsimės su kunigu. Jeigu matysime, kad iš tikrųjų jis netinkamai pasielgė, tai prašysime, kad ateityje tokių dalykų nebūtų“, – šnekėjo R. Bičkauskas.

J. Narkevičius sakė, kad į tikinčiuosius kreipėsi ir kitose bažnyčiose.

A. Šatevičius surinko 31,82 proc. balsų, o J. Narkevičius – 29,42 proc. balsų.

Antrasis turas vyks po dviejų savaičių, spalio 24 dieną.

Trečią vietą rinkimuose užėmė socialdemokratų atstovas Dainius Narkevičius su 13,98 proc. balsų, ketvirtas liko konservatorių kandidatas Jonas Kietavičius su 12,29 proc. balsų.

Už likusius du kandidatus balsavo mažiau nei 10 proc. rinkėjų.

Rinkimuose Trakuose balsavo kiek daugiau nei trečdalis visų turinčiųjų balsavimo teisę – 34,21 procento.

Šioje savivaldybėje nauji rinkimai surengti buvusiai merei, Liberalų sąjūdžio atstovei Editai Rudelienei tapus Seimo nare. Ji parlamente pakeitė balandžio pabaigoje mirusį Kovo 11-osios Akto signatarą Kęstutį Glavecką.

Specialusis pedagogas, tapęs politiku

30-metis A. Šatevičius nuo šių metų dirba savivaldybės administracijos direktoriumi, o nuo 2019 metų buvo savivaldybės tarybos narys.

Lentvaryje gimęs A. Šatevičius aukštąjį įsilavinimą įgijo 2017 metais, gavęs specialiojo pedagogo specialybę Šiaulių universitete.

Jis yra dirbęs socialiniu darbuotoju Lentvario vaikų globos namuose, specialiuoju pedagogu Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijoje.

A. Šatevičius savivaldybėje jaunimo reikalų koordinatoriumi įsidarbino 2015 metais ir šiose pareigose praleido dvejus metus.

Vėliau jis dar dvejus metus laikinai vadovavo Trakų rajono savivaldybės pedagoginei psichologinei tarnybai, kol buvo išrinktas į savivaldybės tarybą.

A. Šatevičius deklaruoja turintis daugiau nei 13 tūkst. eurų privalomo registruoti turto ir 9,5 tūkst. eurų piniginių lėšų.

Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje anketoje kandidatas nurodo mėgstantis aktyviai leisti laisvalaikį gamtoje, kontaktinį sportą, dalykinę literatūrą. Jis yra vedęs ir turi sūnų.

Eksministras

Trakuose gimęs 59-ių J. Narkevičius jau yra dirbęs vietos savivaldybėje, tačiau yra plačiau žinomas kaip nacionalinės politikos dalyvis.

Į Seimą J. Narkevičius renkamas nuo 2008 metų, yra dirbęs parlamento vicepirmininku, o 2019-2020 metais buvo susisiekimo ministras.

2020 metais nepatekęs į dabartinės kadencijos Seimą, jis įsidarbino partiečio parlamentaro Česlavo Olševskio patarėju.

J. Narkevičius karjerą pradėjo kaip mokytojas, Trakų rajono Šklėrių mokykloje jis įsidarbino 1983 metais, baigęs Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą.

Po ketverių metų jis tapo šios mokyklos direktoriumi ir dirbo šiose pareigose iki 2001-ųjų.

2001-2007 metais J. Narkevičius dirbo Švietimo skyriaus vedėju Vilniaus rajono savivaldybėje, po to vienerius metus buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju.

Politikas taip pat kelias kadencijas buvo Trakų rajono savivaldybės tarybos nariu.

J. Narkevičius turi beveik 327 tūkst. eurų vertės privalomo registruoti turto, beveik 61 tūkst. eurų piniginių lėšų, turi pasiėmęs paskolų už beveik 37 tūkst. eurų.

Kandidatas teigia mėgstantis sportuoti, leisti laisvalaikį gamtoje. Jis yra vedęs ir turi dvi dukras.

Įvertinti kelio Šklėriai–Aluona asfaltavimo aplinkybes teisėsaugos prašantis Marius Skuodis teigia, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos buvo prašoma neginčyti ministerijos sprendimų ir įgyvendinti jos nurodytus projektus.

„Auditoriai atkreipė dėmesį į keletą objektų. Vienas iš jų yra Trakų rajono, kad ir kaip būtų keista, keliukas, kurį ministerija norėjo finansuoti išskirtinai, lyginant su kitais objektais“, – žurnalistams pirmadienį sakė M. Skuodis.

Anot jo, Kelių direkcija, kuriai tuo metu vadovavo Vitalijus Andrejevas, nepritarė kelio finansavimui, ir  pernai liepos pradžioje ministras jį nušalino nuo pareigų.

Laikinu direkcijos vadovu buvo paskirtas Remigijus Lipkevičius, kuris vėliau laimėjo LAKD vadovo konkursą, ir kelio Šklėriai-Aluona finansavimas buvo patvirtintas.

„Pagal Vyriausybės tvarką iš esmės to (kelio Šklėriai-Aluona finansavimo – BNS) nebuvo galima daryti, nes buvo akivaizdžios prognozės, kad iki metų galo to padaryti bus neįmanoma“, – sakė M. Skuodis.

„Būtent dėl to mes kreipėmės pakartotinai į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Generalinę prokuratūrą, įvertinti tiek viso finansavimo, tiek būtent šio objekto finansavimo aplinkybes, kad būtų išsklaidytos visos abejonės ir atsakyta į klausimus“, – kalbėjo ministras.

Jis atkreipė dėmesį, kad dabartinė direkcijos vadovybė taip pat teigia, jog „tokių sprendimų neturėjo būti daroma“.

„Dabartinė vadovybė (Kelių direkcijos – BNS) taip pat sako, kad tokių sprendimų neturėjo būti daroma, nes yra sudarytos prioritetinės kelių eilės ir taip paprastai įsisprausti nereikėtų“, – sakė M. Skuodis.

Pagal Vyriausybės pernai patvirtintą tvarką lėšos iš kovidinio paketo turėjo būti skiriamos keliams, kurių remonto darbai būtų užbaigti iki 2020-ųjų gruodžio pradžios, tačiau susisiekimo ministras sako, jog kelias Šklėriai-Aluona iki šiol nėra baigtas ir dabar jam lėšos skiriamos iš Kelių priežiūros programos.

J. Narkevičius pernai birželį 1 km ilgio keliui Šklėriai-Aluona I skyrė 366,3 tūkst. eurų, nors LAKD informavo, kad jog kelias neatitinka finansavimo aprašo.

Anot Susisiekimo ministerijos pranešimo, vidinis auditas nustatė, kad J. Narkevičiaus sprendimas buvo priimtas pažeidžiant aprašą, be to, šis kelias yra akligatvis, jame nedidelis eismo intensyvumas, jam remontuoti nebuvo gauta paraiškų, neparengtas ir nepatvirtintas techninis projektas, neatlikta jo ekspertizė.

Pernai spalį BNS pranešė, kad Generalinė prokuratūra nutarė neginti viešojo intereso ir nesikreipti į teismą dėl neteisėtai, kaip anksčiau teigė patys prokurorai, skirtų 300 tūkst. eurų kelio Šklėriai-Aluona asfaltavimui. 

Greitai įgyvendinamiems kelių projektams iš šio paketo J. Narkevičius pernai papildomai paskirstė iš viso 150 mln. eurų. Visi darbai turėjo būti baigti iki gruodžio 1-osios.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Generalinės prokuratūros taip pat prašoma išsiaiškinti, ar nebuvo darytas politinis spaudimas tuometinei Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovybei atlikti neteisėtus veiksmus, pranešė ministerija.

Ministro Mariaus Skuodžio teigimu, atlikus vidaus auditą dėl kelių finansavimo iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso pasekmių mažinimo priemonių plano, kyla abejonių dėl kai kurių 2020-aisiais ministerijos priimtų sprendimų.

„Daug įrodymų, kad bent dėl vieno objekto – kelio remonto Trakų rajone – LAKD vadovybė patyrė politinį spaudimą imtis galimai neteisėtų veiksmų. Todėl perduodami medžiagą ir kreipdamiesi į teisėsaugos institucijas, prašome įvertinti visas aplinkybes, kad neliktų neatsakytų klausimų“, – pranešime sakė M. Skuodis.

J. Narkevičius pernai birželį skyrė 366,3 tūkst. eurų 1 km ilgio keliui Šklėriai-Aluona I, nors LAKD informavo ministeriją, jog kelias neatitinka aprašo, be to, projektą buvo būtina įgyvendinti iki lapkričio pabaigos.

Prokuratūros teigimu, išnagrinėjus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, liudytojų parodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuota, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ikiteisminį tyrimą pernai pavasarį pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba, gavusi buvusio dabar jau bankrutavusios bendrovės „Sodžiaus būstas“ savininko Aleksandro Ribnikovo pareiškimą apie galimai neteisėtus buvusio susisiekimo ministro J. Narkevičiaus veiksmus.

A. Ribnikovas tuomet nurodė, kad 2008 metais jis su J. Narkevičium susitarė, kad „Sodžiaus būstas“ be atlygio rekonstruos politiko tėvų namą, o J. Narkevičius padės jo įmonei laimėti viešuosius pirkimus atlikti kai kurių Vilniaus ir Trakų rajono savivaldybių ugdymo įstaigų renovacijos darbus.

J. Narkevičius 2007-2008 metais dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, jo sutuoktinė Irena Narkevič dirbo Trakų rajono savivaldybėje.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras nurodė, kad tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, jog J.Narkevičius už palankių A. Ribnikovui sprendimų viešuosiuose pirkimuose priėmimą iš jo reikalavo didelės vertės kyšio – rekonstruoti tėvų namą.

„Įvertinus liudytojų parodymus, atlikus viešųjų pirkimų medžiagos analizę, negauta objektyvių duomenų apie poveikį dėl konkrečių rangovų atrinkimo dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose ar juos laimint bei kitas aplinkybes, susijusiais su viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimais ugdymo įstaigų renovacijos projekto įgyvendinimo metu“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Anot prokuratūros, tyrimo metu taip pat negauta jokių duomenų apie Viešųjų pirkimų tarnybos ar kitų kompetentingų institucijų nustatytus viešųjų pirkimų, vykdytų Vilniaus ir Trakų ugdymo įstaigose, procedūrų pažeidimus.

Teisėsauga taip pat nenustatė, kad J. Narkevičius A. Ribnikovui būtų siūlęs dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir juose žadėjęs palankius ar įmonei naudingus sprendimus.

„Vertinant pareiškėjo nurodytus teiginius dėl atsiskaitymų už rekonstruojamą namą, liudytojais apklausti asmenys nurodė, kad už atliktus darbus buvo atsiskaitoma, tai patvirtino ir gauti rašytiniai dokumentai, susiję su rekonstrukcijos metu atliktais darbais ir jų apmokėjimu“, –  pažymėjo prokuratūra.

Tyrimo metu mokestinius J. Narkevičiaus ir su juo susijusių asmenų patikrinimus atliko ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri nustatė, kad politiko ir su juo susijusios išlaidos atitiko tuo metu jų turėtą turtą ir jiems užteko pajamų turtui įsigyti ar išlaidoms pagrįsti.

Jokių kitų duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti pareiškime nurodytus teiginius, kad su A. Ribnikovo įmone už rekonstrukcijos darbus nebuvo atsiskaityta, prokuratūra nenustatė.

LRT gegužės viduryje pranešė, kad 2007-2008 metais aukštas pareigas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje ėjęs J. Narkevičius ir Trakų rajono savivaldybėje dirbusi jo sutuoktinė Irena Narkevič galėjo daryti įtaką statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ laimint Vilniaus ir Trakų darželių bei mokyklų remonto konkursus, o 10 proc. laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, „Sodžiaus būstas“ 2008-2012 metais laimėjo mažiausiai dešimt projektų Vilniaus mieste ir mažiausiai penkis – Trakų rajone. Bendra atliktų darbų vertė – daugiau kaip milijonas eurų (4 mln. 435 tūkst. litų).

J. Narkevičius teigė, kad už namo Trakuose renovaciją daugiausia mokėjo jo tėvai, kuriems tuo metu priklausė pastatas, ir tvirtino galintis tai įrodyti.

Buvęs ministras taip pat buvo kreipęsis į prokuratūrą dėl šmeižto, tačiau ši atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Marius Skuodis pabrėžė, kad būtent tiek laiko galioja įsakymas pratęsti dabartinės valdybos darbo laiką.

„Tikiuosi, kad vasario pradžioje kalbėsime apie naują konkursą ir per keturis mėnesius nuo sprendimo turėsime naują veikiančią valdybą“, – LRT radijui trečiadienį sakė M. Skuodis.

Anot jo, per mėnesį tikimasi gauti buvusio konkurso audito rezultatus bei atskirą įvertinimą apie visų susisiekimo srities valstybės įmonių valdymo organų atranką.

Vertindamas dar J. Narkevičiaus išrinktą „Lietuvos geležinkelių“ valdybą, ministras akcentavo, kad vos vienam iš septynių jos narių buvo keliamas reikalavimas turėti patirties geležinkelių sektoriuje.

„Mano vertinimu, iš septynių žmonių, paskirtų vadovauti „Lietuvos geležinkeliams“, tik vienam turėti geležinkelių srities patirties tikrai nepakanka, tai norėtųsi elementaraus dalyko – kad būtų bent keli žmonės, turintys ne šiaip geležinkelių patirtį, o tarptautinę patirtį“, – sakė M. Skuodis.

Praėjusią savaitę paskelbta, kad naujasis ministras atšaukė J. Narkevičiaus paskirtą „Lietuvos geležinkelių“ valdybą.

Kaip tuomet sakė M. Skuodis, jis turėjo daug pirminių dvejonių, bet išsamiai susipažinus su visa informacija ir aplinkybėmis, beliko vienintelis pasirinkimas.

Į „Lietuvos geležinkelių“ valdybą J. Narkevičius paskyrė ne tik viešos atrankos metu pasirinktus penkis nepriklausomus narius, bet ir du naujus valstybės atstovus: buvusį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininką Virgilijų Poderį ir Susisiekimo ministerijos vyriausiąjį patarėją Henriką Surovičių.

Nepriklausomais valdybos nariais buvo paskirti Gediminas Vyšniauskas, „Klaipėdos vandens“ valdybos narys Valdas Tekorius, valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ ir Giraitės ginkluotės gamyklos valdybos pirmininkas Vygantas Sliesoraitis, įmonės „Skyways Technics“ projektų plėtros vadovas, aviacijos verslo konsultantas Arijandas Šliupas bei Matsas Hansonas. 

Teismo atstovas Audris Kutrevičius BNS informavo, kad skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Administracinio teismo vertinimu, abu susitikimai, kuriuose įstaigos sumokėjo už J. Narkevičiaus pietus ir vakarienę, nebuvo tarptautiniai renginiai, todėl jiems netaikomos įstatyme numatytos išimtys priimti dovanas pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Minske surengti pietūs nebuvo nurodyti nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, nei viceministro komandiruotės ataskaitose.

Vertindamas vakarienę Abu Dabyje, teismas pasisakė, kad Susisiekimo ministerija ir Automobilių kelių direkcija ją aprašė skirtingai bei nurodė nesutampančias aplinkybes.

Ši vakarienė taip pat nebuvo nurodyta renginio organizatoriaus darbotvarkėje bei J. Narkevičiaus ar kitų kartu buvusių asmenų komandiruotės ataskaitose.

Kaip nepagrįstus, teismas atmetė J. Narkevičiaus argumentus, esą VTEK nenustatė, jog buvo iškilęs interesų konfliktas ir pabrėžė, kad įstatyme yra kalbama ne apie esamą, bet apie galbūt ateityje kilsiantį interesų konfliktą, todėl VTEK ir neturėjo pareigos jo įrodinėti.

„Įstatymo reikalavimai yra formalaus pobūdžio, todėl vertinant, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo juos vykdė tinkamai, nebūtina nustatyti, ar iš atitinkamų sprendimų jis turėjo ir asmeninės naudos“, – pabrėžė teismas.

Skundu J. Narkevičius siekė VTEK sprendimus pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti. Į teismą jis kreipėsi vasarį.

VTEK sausio 22 dieną nusprendė, kad J. Narkevičius du kartus pažeidė viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, kai pietavo pavaldžių įstaigų ir įmonių sąskaita.

Komisija tuomet nustatė, jog ministrui kilo interesų konfliktas, kai jo pietus pernai komandiruotės Minske metu apmokėjo ministerijai pavaldi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, o išlaidas Abu Dabyje – Lietuvos automobilių kelių direkcija.

VTEK vertinimu, įstatymas neleidžia valstybės tarnautojams priimti dovanų, jei dėl jų gali kilti interesų konfliktas, o J. Narkevičius su už jo pietus mokėjusiomis įstaigomis yra susijęs valdymo, kontrolės bei tarnybinio pavaldumo ryšiais ir neišvengiamai turės priimti su jomis susijusius sprendimus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas ministras tuomet tvirtino, kad pažeidimas yra mažareikšmis.

Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Klaipėdos jūrų uosto veikla yra gyvybiškai svarbi Lietuvos ekonomikai. Įgyvendinus nutarimo projektą, bus sudarytos sąlygos atnaujinti ir efektyviau plėtoti uosto infrastruktūrą laivų statybos ir remonto veikloms, kurios generuoja reikšmingą socioekonominę grąžą valstybei ir Klaipėdos regionui, taip pat vystyti veiklas, būtinas vėjo energetikos plėtrai jūroje“, – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Jaroslavas Narkevičius.

Dėl poreikio uoste plėtoti laivų statybos ir remonto bei vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybos veiklas buvo sutarta 2020 m. liepos 7 d. vykusiame Jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje. Jame dalyvavę Aplinkos ir Energetikos ministrai, taip pat uosto kompanijų ir Klaipėdos miesto atstovai pabrėžė šių veiklų svarbą įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus, kuriant švaresnę ir tvaresnę ekonomiką bei siekiant išsaugoti darbo vietas regione.

Laivų statybos ir remonto įmonės yra didžiausios darbdavės uoste – jose dirba apie 2 tūkst. darbuotojų, dar beveik tiek pat samdoma rangovų, teikiamos paslaugos Karinių jūrų pajėgų laivynui. Jų naudojama infrastruktūra yra nusidėvėjusi (apie 50 metų senumo), dalis šios infrastruktūros yra pripažinta avarinės būklės, todėl atnaujinus esamą infrastruktūrą, augtų įmonių veiklos apimtys, apyvarta, būtų sukurta naujų darbo vietų. Taip pat būtų užtikrinami nacionalinio saugumo interesai – laivų statybos ir remonto įmonės galėtų teikti paslaugas NATO laivams, be to, čia galėtų būti gaminamos, surenkamos ar sandėliuojamos vėjo elektrinės ir jų komponentai.

Siekiant atnaujinti esamą infrastruktūrą, Uosto direkcijai yra pateikta laivų statybos ir remonto veiklą vykdančių įmonių uosto infrastruktūros pagerinimo ar sukūrimo investicijų projektų, kurių vertė – apie 77 mln. eurų be PVM.