Festivalio tikslas – visiems jauniems žmonėms (neakcentuojant amžiaus cenzo) bei aktyviajai teatrinei publikai pristatyti naujausius Lietuvos teatrų spektaklius, sulaukusius palankaus teatro kritikų įvertinimo, kitų šalyje rengiamų teatro festivalių favoritus. Festivalio „Jaunatis“ siekis  – „už(si)auginti“ aktyvų, mąstantį teatro lankytoją, sugebantį pasirinkti ir atsirinkti, aukštos vidinės kultūros žiūrovą. Tradiciniai ir kertiniai festivalio turinio pagrindai – literatūra ir teatras, o jo motto – „Pamačiau – perskaičiau | perskaičiau – pamačiau“. Festivalio programa formuojama prioritetą teikiant pastatymams, sukurtiems pagal lietuvių ir užsienio autorių prozą ar poeziją. Šiemet tai A. Baranausko, I. Simonaitytės, B. Sruogos, D. Kajoko kūriniai, lietuvių legendos, anglų pasakos ir originalūs autoriniai tekstai.

Teatro scenoje – garsių literatūros kūrinių interpretacijos

Festivalį pradės teatras „cezario grupė“ iš sostinės. Klaipėdiečiams gerai pažįstama trupė parodys vaidinimą pagal žymiąją lietuvių literatūros klasiko Antano Baranausko poemą „Anykščių šilelis“ (spalio 16 d. 14 val. ir 18 val.). „Kaip keista: „Šilelis“ verstas į dvi dešimtis pasaulio kalbų, tačiau lietuviškai „įkandamas“ ne per lengviausiai. Taip ir randasi noras jį išversti į dar vieną kalbą – scenos. O scenos kalbėtojai ieško ne tik teksto reikšmių, bet ir skambesio prasmių, pasitelkdami muzikos vibracijas bei kūno gestikuliacijas. Šis bandymas galbūt ne pirmas Lietuvos teatre, bet svarbiausia, kad mums patiems smagus“, – sakė režisierius Paulius Čižinauskas. Šis mini spektaklis rekomenduojamas žiūrovams nuo 15-os metų.

Žiūrovų pageidavimu antrą kartą į festivalio „Jaunatis“ programą įtrauktas „Auksinį scenos kryžių“ pelnęs Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis pagal Balio Sruogos romaną „Dievų miškas“ (spalio 24 d. 18 val.). Pjesės autorė ir režisierė Agnė Sunklodaitė, remdamasi sėkminga kūrybine patirtimi bei lėlių ir objektų teatro žanrinėmis galimybėmis, pastatyme gvildena esminius klausimus apie žmogaus prigimtį: kas yra žmogiškumas? Kur yra riba tarp žmogiškumo ir nužmogėjimo? Ar šiandien mes dar pajėgūs suprasti holokausto baisumus ir išlikti budrūs, kad panašūs dalykai nepasikartotų? Spektaklio kūrėjų manymu, šiandien B. Sruogos „Dievų miškas“ kaip niekad aktualus. Žmonės linkę pamiršti didžiąsias istorijos pamokas. Deklaruojama atjauta, tolerancija, tačiau čia pat gebama pasibaisėti „kitokiais“ žmonėmis, tarsi pasąmonėje būtų trokštama tobulos rasės, sveikų ir šabloniškai „teisingų“ žmonių visuomenės. Kas tai nulemia?

Teatrų festivalyje „Jaunatis“ premjerinį spektaklį „Bušė“ pagal Ievos Simonaitytės kūrybą pristatys Priekulės Ernsto Vicherto teatras (lapkričio 13 d. 18 val.). Režisierius Donatas Savickis šįkart įkvėpimo sėmėsi iš rašytojos apysakos „Pikčiurnienė“. Šis teatrinis pasakojimas apie keturių seserų gyvenimo sunkumus – tarsi audeklas, į kurį įausti žmonių likimai. Nors tema rimta, sunkumai be gailesčio griauna likimus, tačiau visą šį sunkumų šleifą palydi vos juntama ironijos skraistė. Toks gyvenimas – ne vien juodas ar baltas, o tarp jų visada slypi ta švelni šypsena, kartais tyli, kartais karčiai išgirstama – tai pati ironija, kuri kiekvienam atpažįstama, kiekvienam artima, nes tai, kas vyksta, nėra tik seserų gyvenimo istorija. Tai – mūsų visų istorija.

D. Matvejevo nuotr.

Poezijos ir muzikos suvienyti

Festivalio organizatoriai – Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centras Žvejų rūmai  „šeimininkų teise“ pristatys praėjusio sezono premjerą – Klaipėdos pilies teatro muzikinį spektaklį „Didžioji rauda ties degančiais vynuogienojais“ (lapkričio 6 d. 19 val.). Pasak teatrologės Jūratės Grigaitienės „Visi segmentai šiame poezijos spektaklyje – lygiaverčiai partneriai. Keturi aktoriai scenoje ne tik skaito poeziją, bet ir dainuoja, groja keliais muzikos instrumentais. Kai Donaldo  Kajoko eiles skaito žymi dramos aktorė Regina Šaltenytė, kartais užmiršti kvėpuoti, kiekvienas žodis suskamba kaip galingo varpo dūžis, aidu atliepdamas kažką labai artimo sieloje, kad net šiurpuliukai kūnu pradeda bėgioti. Geras spektaklis – meditacija, kuri provokuoja atsigręžti į save ir į kurios išgyvenimą norisi sugrįžti. Toks ir yra režisieriaus Alvydo  Vizgirdos spektaklis, nominuotas Klaipėdos teatralų apdovanojimui „Padėkos kaukė“.

Labai arti prie artistų publika atsidurs spektaklio „Kai labai norisi gyventi, bet nežinai kaip” (lapkričio 8 d. 19 val.) metu – ir atlikėjai, ir žiūrovai bus Žvejų rūmų didžiosios salės scenoje (vietų skaičius ribotas!). Šiame autoriniame spektaklyje aktorė Emilija Latėnaitė įkūnija keturis skirtingų epochų, šalių ir socialinių sluoksnių personažus, ieškančius savasties. Jų situacijos atskleidžia, kad laikai keičiasi, tačiau svarbiausi klausimai, kylantys žmogui, išlieka tie patys. „Pirminiai personažai buvo sukurti pagal realius istorinius personažus, bet po to norėjau, kad tai liktų tik man – kaip įkvėpimo šaltinis. Nes neturiu tikslo atkurti tikslią istorinę dokumentiką ir ją perteikti. Istorija man yra būdas, įrankis suvokti, kad tu tik kontinuumo dalelė...“ – kalbėjo aktorė E. Latėnaitė.

Spektaklyje Tarquinio Merulos, Alessandro Stradella ir savos kūrybos muziką griežia žymusis „Duettissimo“ – violončelininkas Gleb Pyšniak ir smuikininkė Dalia Dėdinskaitė.

Įdomi programa paruošta jauniausiai publikos daliai – ikimokyklinukams ir pradinių klasių moksleiviams. Nuolatinis festivalio „Jaunatis“ dalyvis Žvejų rūmų jaunimo teatras „Be durų“ parodys atnaujinimo premjerą (spalio 20 d. 12 val.) – anglų pasakų motyvais sukurtą muzikinį spektaklį „Trys paršiukai ir vilkelis“ (režisierė Angelė Juškevičienė). Jau pats spektaklio pavadinimas žada šiek tiek kitokią, nei visiems žinomą istoriją. Tarp linksmųjų paršiukų atsiranda naujas personažas – Vilkelis. Tai ne piktasis vilkas – jokios agresijos, jokio staugimo ir griūvančių namų baimės. Prasideda visai kitokie, niekur negirdėti ir nematyti įvykiai… Atomazga išties netikėta – ir tebūnie tai didžioji pasakojimo intriga bei paslaptis…

Netradicine istorijos ar literatūros muzikine pamoka galėtų būti „Labaiteatro“ spektaklis „Lizdeikos repo legendos“ (spalio 21 d. 12 val.). Muzikinis spektaklis sukurtas pagal lietuvių liaudies legendas apie žynio Lizdeikos gimimą, Gedimino sapną, Vytauto žirgą, Žygimanto ir Barboros meilę, juodojo burtininko Tvardauskio burtus, Šv. Onos bažnyčią bei šiandienos jaunuolių mintis ir aktualijas (režisierė, pjesės ir dainų tekstų autorė – Agnė Sunklodaitė). Jaunieji vaidinimo herojai, muzikinės grupės nariai, svajoja tapti „žvaigždėmis“, savo laikų legendomis, o vaikai mielai įsijungia į vyksmą, jaučiasi patys dalyvaujantys naujos grupės koncerte ir jos narių ginčuose, mąsto, drauge dainuoja ir repuoja.

Bene pirmąkart teatro festivalyje dalyvaus net orkestras! Naujame nuotaikingame ir šmaikščiame Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro muzikiniame spektaklyje „Skambantys skaičiai” (spalio 25 d. 12 val.) klausytojai kviečiami pasinerti į netikėtą istoriją ir dar labiau netikėtą muzikos pamoką. Kas bendro tarp muzikos ir matematikos? Ar muziką galima suskaičiuoti, o gal skaičiai moka šokti ir dainuoti?... Muzikinio teatralizuoto vaidinimo režisierė Birutė Mar, skamba Henry Mancini, Dave Brubeck, grupės „Pink Floyd“ ir kitų autorių muzika (dirigentas Tadas Šileika). 

Žais vaikystės istorijas

Gal ne visiems žiūrovams džiugi žinia, kad į festivalį atidarysiantį teatro „Kitas kampas“ spektaklį „Nuostabūs dalykai“ bilietai jau išparduoti. Reikėtų paskubėti ir norintiems pamatyti kitus renginius, tarp jų – naujausią Oskaro Koršunovo OKT / Vilniaus miesto teatre režisuotą spektaklį „Žmogus iš Podolsko“ (vasario 19 d. 18 val.), nes bilietai taip pat kasdien tirpsta... Šį spektaklį dienraštis pristatė praėjusios savaitės „Pramogų gide“ sausio 31-ąją.

Vilniaus miesto teatras „Atviras ratas“ festivalio programoje yra dažnas vardas. Vasario 9 d. 12 val. teatras parodys muzikinį spektaklį ne tik vaikams ritminiu pavadinimu „Gėda pelėda!“ pagal įvairių lietuvių autorių poezijos kūrinius. Aktoriai kviečia visus žiūrovus kartu sužaisti trumpas vaikystės istorijas, pasakojančias apie nenuoramas, išdykėlius, užsispyrėlius, svajoklius, neklaužadas vaikus, t. y. mus pačius. „Moralizuoti ar užsiimti didaktika – tikrai mums neįdomu ir netinka! Bet susitarti ir kūrybiškai išspręsti iškilusią problemą – visada taip!“, – teigė spektaklį kuriantys ir jame dalyvaujantys pagrindiniai veikėjai: Vienas, Du ir Trys. Nuotaikingą vaidinimą režisavo Ieva Stundžytė. Vaidina Judita Urnikytė, Birutė Belada-Tauterytė, Jovita Jankelaitytė Ir Jurgis Marčėnas.

„Gėda pelėda!“ (rež. I.Stundžytė) / Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Atveš muzikinę pasaką

Gerai žinoma ir vaikų pamėgta knygelė apie plaukus praradusią gražuolę karalaitę Garbanėlę tapo muzikiniu spektakliu, kuriam muziką ir žodžius parašė vaikų itin mėgstamos „Tilidūdos“ bei daugelio kitų garsių lietuviškų miuziklų autorius Rokas Radzevičius. Šioje istorijoje pasakojama tai, kas įvyko vienoje tolimoje karalystėje, kurią valdo karalius Raudonbambis. Jis augina dukrą karalaitę Garbanėlę. Lepinama dukrelė užauga pasipūtusi ir aikštinga. Ji negerbia savo tėvelio ir reikalauja jaunikio. Tačiau įvyksta keistas dalykas: Garbanėlė nuplinka ir ant jos pakaušio lieka tik vienas plaukelis. Karalius paskelbia, kad tam, kas išgydys dukrą, atiduos ją į žmonas ir dovanos pusę karalystės. Apie karalaitės nelaimę sužino paprastas kaimo vaikinas – kanklininkas Antanėlis Burokėlis. Jis drauge su keistų bičiulių kompanija pagaliau sugeba grąžinti Garbanėlei dingusius plaukus ir jie abu gyvena ilgai ir laimingai.

„Nuostabūs dalykai“ (rež. K.Glušajevas) / Organizatorių nuotr.

Muzikinę pasaką „Karalaitės Garbanėlės ir Antanėlio Burokėlio nuotykiai“, kuri bus rodomas vasario 14 d. 11 val., režisavo Vidas Bareikis, o spektaklyje vaidina jo paties Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vadovaujamo gausaus aktorių kurso studentai.

Apie grįžimą namo

„Jaunatyje“ pristatomas Šiaulių dramos teatro spektaklis „Kaštonė“ jau yra laimėjęs 32-ojo Lietuvos profesionalių teatrų festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ (Rokiškis) pagrindinį prizą už geriausią spektaklį vaikams. Jis sukurtas pagal rusų rašytojo ir dramaturgo Antono Čechovo apsakymą „Kaštonė“ (1892), kuris daugelio literatūros kritikų pripažintas vienu talentingiausių kūrinių apie gyvūnus vaikams. Pjesės autorė Daiva Čepauskaitė išsaugojo tik A.Čechovo apsakymo veikėjų vardus ir charakterius. Spektaklyje kalaitė Kaštonė, žąsinas Ivanas, katinas Fiodoras ir kiaulė Chavronja – tai vaikai, dėl kokių nors priežasčių praradę savo namus, pamesti, pabėgę ar paklydę, priglausti cirke, kuriame auga, mokosi ir lavina savo talentus. Tačiau, bet kokiai progai pasitaikius, jie grįžta į namus, kurių niekada nesiliovė ilgėjęsi, sapnavę, apie juos svajoję.

„Karalaitės Garbanėlės ir Antanėlio Burokėlio nuotykiai“ (rež. V.Bareikis). / Organizatorių nuotr.

Pasak režisieriaus Arvydo Lebeliūno, „Kaštonė“ – tai spektaklis apie grįžimą namo, net jei dėl to tenka atsisakyti brangios draugystės, atkakliu darbu pasiekto populiarumo ir tikėtinos cirko artisto šlovės. Sausio 29 d. 14 val. Žvejų rūmų Didžiosios salės scenoje vaidins aktoriai Monika Šaltytė, Eduardas Pauliukonis, Aidas Matutis, Severinas Norgaila, Nomeda Bėčiūtė, Juozas Žibūda, Gintarė Ramoškaitė, Juozas Bindokas, Romanas Dudnikas, Aurimas Pintulis.

Bilietus į „Jaunaties“ spektaklius platina „Tiketa.lt“ ir „Teatrai.lt“.

„Kaštonė“ (rež. A.Lebeliūnas) / Organizatorių nuotr.

Naujienos iš sostinės

„Jaunatis“ prasidės vasario 3-iąją naujausiu Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliu „Trijulis aukštyn kojom“. Šios šiuolaikinės pjesės vaikams autorius – vokietis Carstenas Brandau, dar vadinamas „Beckettu vaikams“, savo kūriniui užrašė paantraštę: „Gabalėlis teatro VISIEMS nuo ketverių metų“... Tad spektaklį bus įdomu žiūrėti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Pjesę paversti „gabalėliu teatro“ ėmėsi jaunų menininkų komanda. „Trijulis aukštyn kojom“ moko priimti kitokį, kitaip mąstantį, kitaip į pasaulį žvelgiantį, bet draugauti norintį žmogų. „Kaip lengvai ir kiek daug susikuriame taisyklių, kurios taip smarkiai mus atitolina nuo savęs, nuo to, kas esame iš tikrųjų. Mat žmogus yra daug labiau chaosas nei tvarka ar sistema. Žmogus savo prigimtimi daug labiau primena danguje švilpaujantį paukštį nei apibrėžtą matematinę sistemą“, – sakė spektaklio režisierė Giedrė Kriaučionytė. Laisvai ir komiškai žaidžiant žodžiais, erdve, lingvistiniais pasikartojimais ir skaičių seka, kuriamas švelniai ironiškas ir kartu beketiškai absurdiškas pasakojimas apie pačius esmingiausius dalykus: kas aš, kas tu ir kaip mes galime sugyventi drauge? Spektaklyje vaidina aktoriai Marius Čižauskas, Jovita Jankelaitytė ir Kirilas Glušajevas.

Sėkmingai kelią į žiūrovų širdis skinasi naujas Andriaus Kaniavos miuziklas šeimoms pagal Jono Avyžiaus apysaką „Pabėgimas iš Trepsės namų“, kurį pristato „Bardai LT“. Užpernai sukako lygiai 50 metų, kai buvo išleista J.Avyžiaus apysaka „Aštuonetas iš Trepsės namų“. Trepsės istorija keliauja iš kartos į kartą, o knyga įrašyta į reikšmingiausių Lietuvos knygų vaikams trisdešimtuką. „Mūsų spektaklis apie tai, ko siekiame kiekvienas: būti trokštamam, mylimam ir reikalingam. Jis, kaip bet koks pabėgimas, susijęs su rizika, nuotykiais ir nenuspėjama pabaiga. Mergaitės Trepsės istorija nepalieka abejingų – tokių istorijų pilna mūsų kasdienybė. Trepsės gyveno prieš 50 metų, gyvena ir dabar. Užtenka joms treptelėti koja, ir tėveliai pasirengę pildyti visus jų norus”, – kalbėjo miuziklo režisierius, libreto ir muzikos autorius A.Kaniava. Spektaklyje vaidmenis kuria populiarūs bei puikiai dainuojantys aktoriai Aistė Lasytė, Darius Auželis, Valentinas Krulikovskis, Marija Korenkaitė, Vaidotas Žitkus, Aleksandra Metalnikova ir Agnė Kaktaitė.

Daugiau lietuviškos klasikos

Nemarusis Justino Marcinkevičiaus „Grybų karas“ (1958 m.) yra pelnytai gavęs „kultinio“ kūrinio vaikams vardą. „Neįmanoma net įsivaizduoti, kiek Lietuvos žmonių vaikystėje yra kopę į sceną, kad joje pavirstų baravyku pulkaunyku, jo žmona paliepe ar kazlėku. O gal dar kuo nors – šalia karui besirengiančiu grybų ošiančiu medžiu ar strakaliojančiu zuikiu. (...) „Grybų karas“ be jo autoriaus noro ar prašymų pats savaime pasiprašė būti vaidinamas. Jis vaidinamas ir dabar – kuo keisčiausiai, įvairiausiai interpretuojamas. Tartum priklausytų ne autoriui, tartum būtų atsiradęs pats sau“ (G.Adomaitytė. „Lietuvos rytas“, 2015 12 17).

Keistuolių teatras savo „Grybų karo“ versiją pateikia Aido Giniočio režisuotame muzikiniame spektaklyje „Grybų karas ir taika“. Ar tikrai gresia karas ir pasaulio pabaiga? Kodėl grybai nesusitaiko su pasaulio tvarka? Kas išties nutiko Grybų Respublikoje po pirmųjų „demokratinių“ rinkimų? Kodėl prezidentas Baravykas tapo diktatoriumi? Į šiuos ir kitus klausimus, drauge pajuokaudami ir padainuodami, ieškos atsakymo vaikai ir Keistuolių teatro aktoriai Dalius Skamarakas, Darius Auželis, Judita Urnikytė, Eimantas Bareikis, Vesta Šumilovaitė ir Giedrius Kiela.

Bene pirmą kartą profesionalioje teatro scenoje prieš kelerius metus atgimė lietuvių literatūros klasiko Kazio Binkio poema „Tamošius Bekepuris“. Kiek nepelnytai primirštas kūrinys naujai nuskambėjo teatro „cezario grupė“ muzikiniame spektaklyje, kuriame kartu su aktoriais dalyvauja ansamblis „Sutemų raudos“. Režisierius Cezaris Graužinis savo darbą priskiria „tautinės pankoratorijos“ žanrui. Spektaklyje apstu šmaikščių dialogų, komiškų siužeto posūkių bei gyvenimiškos išminties. Gyvai atliekama muzika tiesiog užburia vaidinimo personažus, mėginančius išsipainioti iš painios painiavos. Visą pluoštą poemos veikėjų įkūnija trys aktoriai: Brigita Arsobaitė vaidina moteris ir merginas, Paulius Čižinauskas lenda į Tamošiaus kailinius, o Auksinio scenos kryžiaus laureatė Vilma Raubaitė imasi vyriškų vaidmenų. Groja Ieva Baranauskaitė, Pranas Germanavičius ir Stasys Šalaševičius.

Tokie – vieninteliai

Jauniausias Lietuvoje profesionalus teatras „Budrugana Lietuva“ oficialiai įkurtas 2017-ųjų gegužę. Rašytojo, režisieriaus Vytauto V.Landsbergio Klaipėdos universitete surinkta aktorių trupė buvo išvykusi dvejiems metams į Gruziją mokytis rankų šešėlių teatro meno. Šiame teatre naudojamos tik rankos, kuriomis kuriami personažai ir pasakojamos istorijos. Tai yra unikali teatro technika, gyvuojanti vieninteliame pasaulyje rankų šešėlių teatre „Budrugana Gagra“ (įkūrėjas – žymus kino ir teatro aktorius prof. Gela Kandelaki).

„Jaunatyje“ pernai publika matė „Budrugana Lietuva“ debiutinį spektaklį „Keturi metų laikai“. Šiemet teatras parodys antrąjį savo vaidinimą „Obuolių pasakos“. Tai Justo Tertelio sukurtas ir režisuotas žaidybinis spektaklis visai šeimai apie jaunų obuoliukų gyvenimo istoriją, iššūkius ir gebėjimą išsaugoti draugiškus santykius net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose. Spektaklis kviečia pasinerti į stebuklingą pasakų, garsų ir šešėlių teatro pasaulį, kuriame obuoliai ne tik keliaus, žais su vaikais, bet ir papasakos dramatišką savo likimo istoriją ir primins, kad gyvenime, kaip ir gamtoje, niekas niekada nesibaigia, tik keičia savo formą. „Obuolių pasakas“ seks aktoriai Eglė Agota Matulytė, Adelina Skalandytė, Giedrė Kederytė, Rokas Petrauskas, Domas Šiaulytis, Jaunius Balčiūnas ir Martynas Tomas Gucevičius.

Su ženklu „N14“

Ukrainiečių klasiko Nikolajaus Gogolio apysaka „Pamišėlio užrašai“ – itin populiarus kūrinys, ne kartą atgijęs ir Lietuvos teatrų scenose. Popryščiną yra vaidinę Valentinas Masalskis, Dainius Kazlauskas, Vainius Sodeika ir kiti aktoriai. Kaip žemiausios kastos tarnautojas, rodos, net nepastebimas žmogus staiga gali tapti visa griaunančia, pavojinga visuomenei jėga? Atsakymo į šį klausimą šįkart ieško režisierius Oskaras Koršunovas kartu su aktoriumi Eimantu Pakalka OKT / Vilniaus miesto teatre sukurtame monospektaklyje „Pamišėlis“.

„Tai pranašiška apysaka, kalbant apie pačią fašizmo genezę, gimstančią iš tvarkos ir teisingumo, besimezgantį jų perversiškumą, privedantį iki didybės manijos, noro pertvarkyti pasaulį, galiausiai – iki visiško išprotėjimo. (...) Dabar visas pasaulis akivaizdžiai puritoniškėja, viskas norminama, pradedant Briuselio, baigiant Maskvos įtaka. Mūsų politinėje erdvėje normalumas virsta perversiškais sprendimais, paremtais įtarumu. Visa antialkoholinė kompanija Lietuvoje akivaizdžiai parodo iki ko galime prieiti. Ir tai jau nebe juokinga“, – teigė spektaklio režisierius O.Koršunovas.

Jo „Pamišėlis“ pernai triumfavo tarptautiniame kamerinių teatrų festivalyje „Andriyivsky Fest“ Kijeve, pelnydamas tris apdovanojimus, – už geriausią spektaklį, geriausią vaidmenį ir publikos prizą.

„Jaunatis“ baigsis Šiaulių dramos teatro (kooprodukcija su VšĮ „Rather Than Happiness“) spektakliu pagal garsios iš Kubos kilusios amerikiečių autorės Maria Irene Fornes tragediją „Dumblas“. Paprasta, šiurkščia kalba parašytoje pjesėje vaizduojama kakofoniškai destruktyvi neraštingų veikėjų kasdienybė. Trijų kardinaliai skirtingų mąstymo trajektorijų konfliktas, jų negebėjimas sugyventi bei empatijos nebuvimas neišvengiamai baigiasi tragedija.

Spektaklio sumanytojai ir režisieriai – Goda Palekaitė ir Aaronas Kahnas (JAV) – žiūrovams siūlo įsimintiną atmosferinį reginį ir naujus teatrinius pojūčius neįprastoje erdvėje. Žiūrovai sėdės Žvejų rūmų Didžiosios salės scenoje. Režisieriai į kūrybinę komandą pakvietė žinomą perkusininką Gintautą Gascevičių, kuris įvairiais objektais gyvai įgarsina visą spektaklio vyksmą.

2018-aisiais aktoriai Monika Šaltytė ir Antanas Venckus apdovanoti Šiaulių miesto savivaldybės premija už šiame spektaklyje atliktus pagrindinius vaidmenis.

Programa

Vasario 3 d. 12 val. Žvejų rūmų Didžiojoje salėje – spektaklis 4–7 metų vaikams C.Brandau „Trijulis aukštyn kojom“ (rež. G.Kriaučionytė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras).

Vasario 6 d. 11 val. Žvejų rūmų Didžiojoje salėje – muzikinis spektaklis vaikams nuo 4 metų ,,Grybų karas ir taika“ (rež. A.Giniotis, Keistuolių teatras) pagal Justiną Marcinkevičių.

Vasario 9 d. 12 val. Žvejų rūmų Teatro salėje – spektaklis-žaidimas visai šeimai „Obuolių pasakos“ (rež. J.Tertelis, rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“).

Vasario 9 d. 17 val. Žvejų rūmų Didžiojoje salėje – tautinė pankoratorija „Tamošius Bekepuris“ (rež. C.Graužinis, teatras „cezario grupė“) pagal K.Binkio poemą.

Vasario 10 d. 13 val. Žvejų rūmų Didžiojoje salėje – muzikinis spektaklis šeimoms ,,Pabėgimas iš Trepsės namų“ (rež. A.Kaniava, „Bardai LT“) pagal J.Avyžiaus apysaką.

Vasario 23 d. 17 val. Žvejų rūmų Teatro salėje – monospektaklis ,,Pamišėlis“ (rež. O.Košrunovas, OKT / Vilniaus miesto teatras) pagal N.Gogolio apysaką.

Vasario 24 d. 17 val. Žvejų rūmų Didžiojoje salėje – spektaklis-sindromas jaunimui M.I.Fornes „Dumblas“ (rež. A.Kahnas (JAV) ir G.Palekaitė, Šiaulių dramos teatras).

Bilietus į „Jaunaties“ spektaklius platina „Tiketa.lt“ ir „Teatrai.lt“.

Tai ne tik premjeros, bet ir uostamiestyje iki šiol dar nerodyti vaidinimai. Kodas „vaikams ir jaunimui“ – veikiau simbolinis, nes vaikus į teatrą atveda suaugusieji, o žmogus, mėgstantis teatrą, visada jaunas. Tradiciškai dieniniai spektakliai skirti vaikams ir visai šeimai, o vakariniai – vyresniems žiūrovams.

Intriguoja garsūs režisieriai

„Šokis Delhi“ – tai naujausias OKT / Vilniaus miesto teatro spektaklis, o režisieriui Oskarui Koršunovui – pirmasis prisilietimas prie šiuolaikinio rusų dramaturgo Ivano Vyrypajevo kūrybos. Kritikai šio rašytojo dramaturgiją įvardija kaip kūrinius, esančius kažkur tarp amerikiečio, kultinio „Bulvarinio skaitalo“ režisieriaus Quentino Tarantino ir rusų kino klasiko, „Veidrodžio“ ir kitų filmų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio. I.Vyrypajevo kūryba Lietuvoje yra žinoma – pastatytos jo pjesės „Sapnai“, „Valentinų diena“, „Iliuzijos“, „Deguonis“, „Girti“ (Klaipėdos dramos teatre), „DreamWorks“.

„Man ši pjesė tiesiog kupina gero humoro jausmo. Tokia egzistencialistinė komedija. Tai toks budistinis dalykėlis, parašytas, neabejoju, nirvanoje pabuvojusio dramaturgo. Kaip ir visi geri budistiniai dalykėliai, jis kupinas paradoksų, kuriuos ūmai supratus norisi iš juoko ridinėtis ant grindų“, – teigė O.Koršunovas.

„Šokis Delhi“ – tai septynios novelės apie garsią šokėją ir ją supančius žmones, kurie ieško vidinės ramybės. Septyni pasakojimai apie meilę, mirtį ir šokį. Spektaklyje vaidina jaunieji OKT teatro aktoriai Kamilė Petruškevičiūtė, Ugnė Šiaučiūnaitė, Inga Šepetkaitė, Augustė Pociūtė, Paulina Taujanskaitė ir Kęstutis Cicėnas. Šis spektaklis rekomenduojamas žiūrovams nuo 16 metų.

Visada laukiamas Keistuolių teatras atveš tik prieš mėnesį sostinėje pristatytą vaidinimą vaikams. Teatro įkūrėjo ir meno vadovo, aktoriaus ir režisieriaus Aido Giniočio „Bambeklis Bajoras“ – tai spektaklis mažiesiems, sukurtas pagal geriausias „keistuoliškas“ vaikų spektaklių tradicijas ir kviečiantis žiūrovus pasinerti į vaizduotę sužadinančią bajoro iš Lietuvos odisėjos po pasaulį istoriją. Kaip ir daugelyje kitų Keistuolių teatro spektaklių vaikams, „Bambeklyje Bajore“ skamba talentingų ir puikiai pažįstamų aktorių atliekamos dainos, o įtraukianti nuotaikinga istorija nė vieno mažojo žiūrovo nepalieka be šypsenos.

Šis spektaklis – A.Giniočio spektaklių vaikams trilogijos, paremtos lietuvių liaudies motyvais, tęsinys. Prie 1993 m. Keistuolių teatro scenoje pasirodžiusio „Jono Kareivio“, kiek vėliau atplaukusio „Mykolo Žvejo“ bei 2002 m. Vilniaus jaunimo teatre įsikūrusio „Juzės Dykaduonio“ po daugiau nei dešimtmečio prisijungė „Bambeklis Bajoras“.

Tai pasakojimas apie ypatingą žmogų su ypatinga pavarde, tapusia jam likimo ženklu ir lėmusia tolimesnį gyvenimą. Lietuviškame kaime gyvenęs iškilus Bajoras vieną dieną supranta, kad gimtasis kraštas jam per mažas ir per nykus: nei namai, nei laukai, nei žmonės nebeatrodo pritinkantys jo bajoriškai kilmei. Belieka vienintelė išeitis – iškeliauti į platųjį pasaulį ir atrasti sau, iškiliai personai, deramą profesiją. Beeidamas per miestus ir kaimus, įveikdamas plačiausias jūras ir marias, užsukdamas į atokiausius kampelius, Bajoras sutinka įdomiausių bei keisčiausių žmonių, tačiau tikrojo pašaukimo jam niekaip nesiseka atrasti. Tik žingsniais išmatavus visą margą pasaulį ir sugrįžus į paliktą lietuviškąją žemę, Bajorui tampa aišku, kad pats bajoriškiausias ir širdžiai mieliausias kraštas yra ne užjūriuose, o savame kaime, su savo draugais bei kaimynais.

Spektaklyje visai šeimai „Bambeklis Bajoras“ vaidina Dalius Skamarakas, A.Giniotis, Ieva Stundžytė, Urtė Smulskytė, Judita Urnikytė, Jonas Šarkus, Jurgis Marčėnas ir Justina Smieliauskaitė.

Pažįstami ir nauji veidai

Grėsmingas pavadinimas „Siaubo pasakos“ neturėtų išgąsdinti jaunųjų žiūrovų, bet šis spektaklis rekomenduojamas vaikams nuo devynerių. Aktorė ir režisierė Agnė Sunklodaitė įsitikinusi, kad „ne tik suaugusieji, bet ir vaikai taip pat turi daug visokių problemų. Jei jie scenoje pamato tai, kas atliepia jų mintis, tai veikia kaip psichoterapija“. A.Sunklodaitės įkurtas „Labaiteatras“ Žvejų rūmuose parodys spektaklį „Siaubo pasakos“, pastatytą pagal legendinę Norberto Vėliaus surinktų lietuvių liaudies sakmių knygą „Sužeistas vėjas“.

Kas naktį prie kapinių vaidenasi? Kokios pasiklydusios švieselės vienišus keleivius lydi? Kaip atrodo vilkolakiai, žiburiniai ir kodėl Perkūnas velnių nemėgsta? Daug siaubingai baisių, bet įdomių dalykų galima bus sužinoti šiame spektaklyje, patiems patirti ir kitiems vėlų vakarą papasakoti. Kad baisiau būtų. Nes kuo baisiau – tuo įdomiau! „Siaubo pasakose“ vaidina aktoriai Eimantas Bareikis, Mindaugas Ancevičius ir Zigmantas Baranauskas.

„Jaunatyje 2018“ laukia itin maloni ir intriguojanti pažintis su tik 2017 m. gegužės 27 d. oficialiai įkurtu rankų šešėlių teatru „Budrugana Lietuva“. Tai aktorių trupė, kurią Klaipėdos universitete surinko rašytojas, teatro ir kino režisierius Vytautas V.Landsbergis. Studijų metu aktoriai dvejiems metams buvo išvykę į Gruziją mokytis unikalios teatro kalbos – rankų šešėlių teatro meno. Jis ypatingas atlikimo technika: naudojamos tik rankos, jomis kuriami personažai ir pasakojamos istorijos. Ši teatro technika gyvavo iki šiol tik Gruzijoje, rankų šešėlių teatre „Budrugana Gagra“. Šio teatro įkūrėjas – žymus aktorius ir režisierius prof. Gela Kandelaki. ,,Neįsivaizduoju trapesnio spektaklio nei šešėlių teatro. Jis yra pažeidžiamesnis už baletą, kur staiga kažkam nukritus, kažką ne taip padarius, viskas griūna. Nebeįmanoma sutaisyti vėliau“, – teigia G.Kandelaki.

Spektaklis „Keturi metų laikai“, režisuotas G.Kandelaki, dar 1991 m. pirmąkart buvo parodytas Paryžiuje. Rankų šešėlių teatro „Budrugana Lietuva“ versijoje pasakojama meškiuko gyvenimo istorija – nuo pirmo žvilgsnio į pasaulį iki visiško jo pažinimo. Keturi metų laikai – tai Rėdos ratas, kuriuo rieda ne tik gamta, bet ir kiekvienas iš mūsų – pavasarį prisikeldamas, o žiemą užmigdamas amžino poilsio. Kiekvienas metų laikas atspindi vis kitą gyvenimo etapą ir atneša vis kitokius išgyvenimus. Taip ir meškiukui kiekvienas metų laikas suteikia vis kitokią gyvenimo prasmę bei patirtį.

Unikaliame spektaklyje vaidina Jaunius Balčiūnas, Martynas Tomas Gucevičius, Eglė Agota Matulytė, Erikas Ribokas, Adelina Skalandytė, Domas Šiaulytis ir Ingrida Voverytė.

Neišmoktos pamokos

Eksperimentinis Vilniaus „Menų spaustuvės“ prodiusuotas spektaklis „Neišmoktos pamokos“ bus įdomus ne tik teatralams, bet ir populiariosios muzikos gerbėjams, nes čia kartu su aktoriais scenoje pasirodo roko grupė „Colours of Bubbles“. Tai spektaklis-koncertas, įkvėptas Aleksandro Špilevojaus pjesės, kuriai ypač ryškių spalvų bei akcentų suteikia teatro ir indie roko muzikos sintezė.

Keturi aktoriai, penki muzikantai ir 12 muzikinių-tekstinių kompozicijų, susijungiančių į vieną istoriją, skatinančią atlikėjus ir žiūrovus pradėti iš naujo mokytis dalykų, kurių mūsų kažkodėl nemokė mokykloje – ten, kur turėjome būti ruošiami gyvenimui, kur turėjome mokytis esminių dalykų, kur kas svarbesnių nei trigonometrijos lygčių sprendimas, trumpų ir ilgų distancijų bėgimas, istorinių datų kalimas... Bet „Neišmoktų pamokų” veikėjai nepaskęsta kaltinimuose mokyklai ar juos mokiusiai kartai. Įstrigę nesibaigiančiame lėkime, savo ambicijose, baimėse, savęs nepriėmime, senuose juos stabdančiuose įsitikinimuose, spektaklio herojai savo paieškose trumpam sugrįžta į aštuntą klasę, kuri jiems primena apie tai, kokias dideles spragas jie turi savęs ir savo pasaulio pažinime.

„Gyvai grupės „Colours of Bubbles“ atliekamas akustinis audinys čia įgauna reikšmingo svorio – muzikai tenka manipuliatyvioji funkcija: ji užpildo, iliustruoja scenų emocinę skalę ir tarsi suteikia pasakojimams kūną“ (Dovilė Statkevičienė. Mokyklos tiesos, melas ir moralas).

Spektaklis „Neišmoktos pamokos“ pernai buvo nominuotas Auksiniam scenos kryžiui „Teatras+“ kategorijoje. Vaidina Greta Grinevičiūtė, Paulius Markevičius, Severina Špakovska ir A.Špilevojus. Muzikos kompozicija ir atlikimas – „Colours of Bubbles“.

Šeimininkų teisėmis

„Jaunatį 2018“ organizuojantys Klaipėdos žvejų rūmai pristatys du spektaklius. Pantomimos teatras „A“, vadovaujamas Klaipėdos mimo Nr.1 Alekso Mažono, publikai parodys naują judesio spektaklį „Kvailių laivas“. A.Mažonas savo trupės spektakliui be žodžių idėjų ieškojo ir surado šiuolaikinio Nyderlandų istoriko Matthijso van Boxselo knygoje „Kvailybės enciklopedija“.

„Žmogus iš prigimties turi tokį didelį laisvės troškimą, kad valandžiukę prie jos pripratęs, viską dėl jos aukoja. Kvailybė, kuria žmogus stato ant kortos patį save ir visą savo rūšį, skiria jį nuo gyvulio: gyvuliai savo galiomis naudojasi taisyklingai, t. y. taip, kad jos nekenktų jiems patiems. Susiduriame su akla valia būti kvailam, kai patys pametame save iš akių. Kas yra tas protingas, kad suprastų savo paties kvailybę?“ – tai tik kai kurios tezės-klausimai, kuriuos, pasitelkę judesį ir muziką, spektaklyje užduos pantomimos teatras „A“.

Neseniai kūrybinės veiklos 55-metį (!) paminėjusio jaunimo teatro „Be durų“ spektaklių išskirtinis bruožas – „mažiau kalbų“, daugiau muzikos, linksmų šokių ir dainų. Visa tai galioja spektaklyje vaikams „Pasaka apie Senbernarą ir katytę Fėją“, kuriam inscenizaciją pagal Česlovo Navakausko knygelę „Kur tas pasaulio kraštas?“ sukūrė ilgametė teatro vadovė Angelė Juškevičienė. „Ar jums, vaikai, kada buvo atėjusi į galvą mintis, jog kažkur už tolimų jūrų ir miškų yra stebuklingas Pasaulio Kraštas, kur baigiasi ne tik žemė ir vandenys, bet ir visi rūpesčiai? Jei smalsu sužinoti, kas tai per vieta, ateikite į teatro „Be durų“ spektaklį. Tikrai patiks“, – žadėjo muzikinio vaidinimo kūrėjai.

Bilietus į „Jaunaties 2018“ spektaklius platina Žvejų rūmų bilietų kasa, „Tiketa.lt“ ir „Teatrai.lt“. Bilietai – po 4– 4,50 Eur.

Programa

Vasario 3 d. 17 val. – I.Vyrypajevo „Šokis Delhi“ (rež. O.Koršunovas, OKT / Vilniaus miesto teatras).

Vasario 4 d. 12 val. – „Siaubo pasakos“ (rež. A.Sunklodaitė, „Labaiteatras“).

Vasario 10 d. 17 val. – PREMJERA „Kvailių laivas“ (rež. A.Mažonas, pantomimos teatras „A“).

Vasario 11 d. 12 val. – „Bambeklis Bajoras“ (rež. A.Giniotis, Keistuolių teatras).

Vasario 18 d. 12 val. – „Pasaka apie Senbernarą ir katytę Fėją“ (rež. A.Juškevičienė, jaunimo teatras „Be durų“).

Vasario 24 d. 12 val. – „Keturi metų laikai“ (rež. G.Kandelaki, rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“).

Vasario 25 d. 18 val. – A.Špilevojaus „Neišmoktos pamokos“ (rež. A.Špilevojus, Vilniaus menų spaustuvė ir grupė „Colours of Bubbles“).

Kodas „vaikams ir jaunimui“ – veikiau simbolinis, nes vaikus į teatrą atveda suaugusieji, o žmogus, mėgstantis teatrą, visada jaunas. Tradiciškai vidurdieniais rodomi spektakliai skirti vaikams ir visai šeimai, o vakariniai – vyresniems žiūrovams.

Visada laukiami „keistuoliai“

Dar paskutinį sausio sekmadienį 10-ąją „Jaunatį“ atidarys Keistuolių teatras, į renginį atvešiantis du spektaklius. Nonsenso stiliumi parašytos legendinio anglų rašytojo D.Bisseto trumpos ir keistos pasakos jau trečiąsyk atgimė Aido Giniočio režisuotame spektaklyje „Pyp pyp!“ (anksčiau pastatyti „Kitą kartą“ ir „Aukštyn kojom“). Visi kartais pasiilgstame stebuklų ar dainų, visi slepiamės nuo keistų baimių arba ieškome naujų draugų. Panašiai susimąsto ir žąsinėlis Vilis: „Kaip būtų gera, jei kas nors man pasakytų „Pyp pyp!..“ Šiame muzikiniame spektaklyje visai šeimai savo keistomis istorijomis ir nuotykiais dalysis žąsinėlis Viljamas, skruzdė Marta, savo kūrybos dainą atliks karvė Taškė, o ištverme galynėsis vabalas ir buldozeris vardu Bačas. Vaidina jaunieji Keistuolių teatro aktoriai Judita Urnikytė, Gelminė Glemžaitė, Danas Kamarauskas, Mantas Zemleckas, Jonas Šarkus ir Jurgis Marčėnas.

Anglų dramaturgo N.Payne'o pjesė „Spiečius“ – spektaklis apie tai, kaip veikia mūsų pasaulis bei visata, kurioje egzistuojame. Kita vertus, tai ir mikroskopinio darinio toje visatoje – dviejų žmonių meilės – istorija. Režisierė Eglė Kižaitė kinematografišką, fragmentišką siužetą patikėjo aktorių duetui – Benitai Vasauskaitei ir Edgarui Žemaičiui, kurie įsileidžia žiūrovus į iki skausmo jautrius ir intymius poros santykius, lydimus kasdienių kivirčų, išdavysčių, mažų džiaugsmų ir didelių nusivylimų. Tapęs pačių žiūrovų veidrodžiu, spektaklis kviečia prisiliesti prie egzistencinių klausimų, panirti į déjà vu jausmą bei susimąstyti, ar tikrai esama vienintelės, galutinės ir išbaigtos gyvenimo versijos.

Patraukli A.Sunklodaitės didaktika

Aktorė ir režisierė Agnė Sunklodaitė sako: „Vaikai turi daug visokių problemų. Lygiai taip pat kaip ir suaugusieji. Jei jie scenoje pamato tai, kas atliepia jų mintis, tai veikia kaip psichoterapija.“ Keistuolių teatre aktorystės karjerą pradėjusi A.Sunklodaitė vėliau susidomėjo režisūra, o dauguma jos spektaklių skirti būtent vaikams. Klaipėdoje bus rodomi du skirtinguose teatruose realizuoti šios režisierės darbai. Teatro vaikams „Teatriukas“ kūrybinė grupė, pasitelkusi nuotraukas, literatūrinę medžiagą, gyvus prisiminimus, kūrybiškai ir jautriai sudėliojo originalų scenarijų, kurio veikėjai – įvairių tautybių ir laikotarpių mažieji Vilniaus gyventojai. O istorijos pačios įvairiausios – ir labai linksmos, ir liūdnos, ir sukrečiančios – tokios, kokia yra Vilniaus ir visos Lietuvos istorija. Tai – tarsi gyva istorijos pamoka, o ji vadinasi „Žalia gyva“. Istorijas pasakos aktoriai Dalia Mikoliūnaitė ir Žilvinas Ramanauskas.

A.Sunklodaitės įkurtas „Labaiteatras“ parodys šmaikštų, žaismingą, interaktyvų teatralizuotą koncertą-žaidimą šeimai „Kai užaugsiu, būsiu...“ (kompozitorius Deividas Gnedinas). Šis spektaklis apie tai, kaip svarbu tinkamai išsirinkti profesiją. Mažieji žiūrovai ne tik „susitiks“ su labai skirtingų profesijų atstovais, bet ir patys turės galimybę pabūti ir aktoriais, ir statybininkais, ir mokslininkais, ir policininkais... Kiekviena profesija turi savo žaidimą, lydimą muzikos, kuris atspindi tos profesijos ypatumus, kylančias užduotis, sunkumus ir pan. Dalyvaudami spektaklyje-žaidime, vaikai tarsi „pasimatuos“ siūlomas profesijas, sužinos šį tą visiškai nauja apie jas. Nuotaikingame muzikiniame spektaklyje vaidina Eimantas Bareikis ir Mindaugas Ancevičius.

Apie nuolatinį atsinaujinimą

Pernai lėlių ir objektų trupė „459“ pelnė aukščiausią Lietuvos teatro apdovanojimą – Auksinį scenos kryžių (už spektaklį „Meile don‘t stop“). Trupę „459“ sudaro Klaipėdos universiteto Menų akademijos dėstytojai, neseniai studijas baigę lėlininkai ir lėlių teatro specialybės diplomantai. Triženklis trupės pavadinimas – tai lėlių teatro specialybės auditorijos numeris. Trupės lyderė – dėstytoja, režisierė bei aktorė Karolina Jurkštaitė.

Naujas trupės spektaklis jaunimui ir suaugusiems „W“(M)atter“ pasakoja apie nuolatinį atsinaujinimo procesą – vidinį išsivalymą per kančią ir maldą – kelionę sąmoningumo link. Šis procesas vyksta kiekviename iš mūsų. Tai yra natūralu, kaip ir kiekvieną sekundę mumyse mirštančios ir atsinaujinančios ląstelės. Spektaklyje veikia dvi aktorės: aktorė už garso pulto gyvai įgarsina kitos aktorės ir lėlės nebylų judesio dialogą, vykstantį scenoje. Tai, kas vyksta scenoje, – pirmosios aktorės holograma, išgyvenanti dramą, konfliktą, apsivalymą. Klausimas – ar tikrai galime keisti save, ar dvasinės praktikos išties padeda, o gal tik keliaujame iš vienos iliuzijos į kitą? Spektaklį „W(M)atter“ kūrė Rūta Jankevičiūtė, Gintarė Damanskytė, Naubartas Skara, Daliukas.

Nuo pasakos iki realybės

Dar 1945-aisiais „gimusi“ Pepė Ilgakojinė iki šiol yra mėgstamiausia (kartu su Karlsonu) ir žymiausia viso pasaulio vaikų numylėtinė, kurią sugalvojo garsioji švedų rašytoja A.Lidgren (1907–2002). Pepės (Pepilotos Viktualijos Rulgaldinos Krusmintos, kapitono Efraimo – negrų karaliaus dukters Ilgakojinės) nuotykiai atgimė naujame Žvejų rūmų jaunimo teatro „Be durų“ spektaklyje (rež. Angelė Juškevičienė). Tai pasakojimas apie didžiausią pasaulyje pramuštgalvę bei linksmuolę, nešiojančią skirtingų spalvų kojines. Linksmame muzikiniame spektaklyje „Pepė Ilgakojinė“ vaikai susitiks su Pepe bei jos draugais Anika ir Tomiu, nevykėliais plėšikais ir įkyriais policininkais, pamatys net „tikrą“ beždžionėlę vardu ponas Nilsonas...

Teatro šamanu tituluojamas režisierius ir aktorius Benas Šarka pristatys monospektaklį-performansą „Unduo dubuo“, keliantį žmogaus sąmonės formavimosi klausimus. Kaip informacija, patenkanti į mūsų gyvenimą, mus veikia? Ar mes turime galimybę pasikeisti? Anot režisieriaus B.Šarkos, žmonės vieni su kitais labai glaudžiai susiję: „Mes nesame atskirti: visa žmonija - tarsi vienis, susidedantis iš tos pačios dvasinės bendrystės, potyrių, pasirinkimo galimybių.“ Paklaustas, ką reiškia pasirodymo pavadinimas „Unduo dubuo“, B.Šarka paaiškino: „Mes esame dubenys, mūsų kaukolės – tarsi dubenys. Smegenys kaukolėje – kaip aisbergas vandenyje. Atrodo, kad atmintis, žinios ir emocijos mumyse jau užprogramuotos. Pasirodymo metu ieškau atsakymo į klausimą, kas yra tas vanduo ir kas sklinda iš mūsų.“ Laisvos improvizacijos formą, kai viskas kuriama vietoje, „čia ir dabar“, pasirinkęs menininkas teigė: „Scenarijus mūsų viduje jau tarsi užkoduotas, tik dera surasti reikiamą būseną – valdomą ramybę ar šėlsmą.“

Raudonkepuraitė ir Ida

Panevėžio teatro „Menas“ įkūrėjas Julius Dautartas teigė, kad vienintelis būdas kažką radikaliai keisti – atsigręžti į jaunąją kartą. Tad neatsitiktinai šis kolektyvas nebe pirmą kartą viešės ir „Jaunatyje“, šiuosyk – su dviem spektakliais. J.Dautarto režisuotoje situacijų komedijoje vaikams ir suaugusiesiems „Raudonkepuraitė“ beveik nėra nė vieno sakinio iš klasikinės Ch.Perrault pasakos. Čia taisykles geriausiai išdėsto personažas, kurį sunku įvardyti vienu žodžiu. Jis sako: „Kuo norėsiu, tuo ir būsiu.“ Na, o Raudonkepuraitė – tai šiuolaikiška paauglė, purkštaujanti apie „senamadišką auklėjimą“. Spektaklyje subtiliai keliama iširusios šeimos problema. Kartais net šmėkšteli užuomina, kad Vilkas galimai yra Raudonkepuraitės tėvas, palikęs šeimą ir išėjęs pas Lapę... Spektaklyje vaidina Dovilė Klementjeva, Saugirdas Stakelė, Jolanta Miciūnaitė, Elona Karoblytė, Rita Zutkienė ir Martynas Klementjevas.

Šeimos, patyčių problemos sprendžiamos kitame panevėžiečių spektaklyje jaunimui „Ida iš šešėlių sodo“ (autorė ir režisierė Kristina Gudonytė). Pagrindinė herojė – Ida, pamestinukė ir vagilė, patekusi į tvarkingą šeimą. Ji nori visiškai pasikeisti, išlipti iš duobės, kurioje buvo atsidūrusi, nori būti geresnė, protingesnė, gabesnė, įdomesnė, nori gyventi ir mąstyti kitaip. Mergaitė labai stengiasi įtikti ir patikti. Bet ji – keistuolė, girdinti kitų mintis ir sapnuojanti baisius sapnus, tarsi gyventoja iš kitos planetos, todėl jos „žemiečiams bendraamžiams“ atrodo, švelniai tariant, trenkta. Todėl iš jos galima pasišaipyti, kartais žiauriai pajuokauti. Ir nesusimąstoma, kuo gali baigtis toks laviravimas lyg ant lyno. Vienas klaidingas žingsnelis ir... Spektaklyje vaidina Izabelė Visockaitė, Justina Žiogaitė-Butkienė, S.Stakelė, Donatas Juzėnas, Sandra Juzėnienė, M.Klementjevas, R.Zutkienė, Ovidijus Kazarinas, J.Miciūnaitė, Arnas Butkus.

Rečiau girdimą, tamsią ir inovatyvią muziką puoselėjanti organizacija „Ghia“ bei uostamiesčio Meno kūrėjų sąjunga (MeKuSa) eksperimentinės ir alternatyvios elektroninės muzikos gerbėjus buria į galeriją „Si:said“ (Daržų g. 18), kur muzikuos trys kūrėjai.

Vieną iš „Jaunaties“ pasirodymų surengs eksperimentatorius Vilius Šiaulys, pasirodantis pseudonimu Lys. Jis skaičiuoja jau 13-uosius savo buvimo scenoje metus, per kuriuos išleido penkis albumus, pasirodė festivaliuose „Speigas“, „Mėnuo Juodaragis“, „Centras“, „Armageddon Descends“, „STRCamp“ bei kituose. Kūrėjas nuolat ieško, todėl nuolatos kinta ir jo kuriamo garso tematika – nuo nuožmių triukšmų iki idm muzikos.

Renginyje taip pat pasirodys Antanas Dombrovskis, kuriantis kaip Gana2. Aktyvus eksperimentinės muzikos scenoje nuo 2001 m. jis klausytojams vis paruošia iš preparuotų sintezatorių ir akustinių bei elektroninių garsų dermės sukurtų kompozicijų. Chaotiškus garsynus Antanas susidėliojo į vientisas, apgalvotas struktūras svarbiausiuose elektroninės bei eksperimentinės muzikos festivaliuose Lietuvoje: „Garso Zona“, „Jauna Muzika“, „Centras“, „Enter“, „TARP“, „Speigas“, „Sumirimas“, „STRCamp“.

Trečiasis renginio dalyvis – Kauno pogrindinės muzikos veikėjas Patris Židelevičius arba tiesiog Patris. Turintis akademinį muzikinį išsilavinimą, bet nestabdantis savęs akademiniais rėmais, jis kuria beveik visa savo gyvenimą. Laukiamas kauniečio pasirodymas – solisto kuriama inovatyvaus orkestro iliuzija. Pasirodymo metu improvizuotos muzikinės gijos susivis į nuoseklias kompozicijas. P.Židelevičius yra grojęs festivaliuose „Grįžulo Ratai“, „Centras“, „Mėnuo Juodaragis“, ruošęs garso takelius japonų bei korėjiečių šokio spektakliams.

Elektroninės ir eksperimentinės muzikos renginių ciklas „Mėnulio triukšmas“ yra kūrybinės platformos „Menų zona“ dalis.

Koncerto pradžia – 21 val. Įėjimas – laisvas.

Pasitelkite protą ir pasirašykite sutartis

„Saulė bei Mėnulis bus devintame Svarstyklių ženklo laipsnyje, trečiame ekliptikos sektoriuje, kuris šiuo atveju atsakingas už mokslus, informacijos sklidimą, jos įsisavinimą. Taip pat – už bendravimą, prekybą, netolimas keliones, švietimą. – aiškino N. G. Wolmer. – Greta, penktame Svarstyklių laipsnyje, bus Jupiteris – finansų bei materialios gerovės sektoriuje.“

Jupiterio buvimas žada, jog protingos pastangos kuriant gerovę šį mėnulio mėnesį bus apvainikuotos sėkme, todėl šis mėnulio ciklas palankus geromis dienomis investuoti, atlikti rimtus pirkinius.

Tame pačiame finansų sektoriuje, tiesa, Mergelės ženkle, bus Merkurijus.

„Merkurijaus pozicija ypač stipri – ši planeta yra Mergelės ženklo valdovas. Galima numatyti, jog šį Mėnulio ciklą ypač daug nuveiksite, jei pasitelksite protą, racionalumą, sumanumą profesinėse srityse, – pasakojo astrologė. – Jei mokėsite tinkamai naudotis informacinėmis technologijomis, jei nestokosite profesionalumo, rūpestingumo tvarkant dokumentus, pastebint net smulkmenas svarbiose darbo srityse, jei gebėsite padaryti tvarką, susisteminti svarbią informaciją, dokumentus“.

Pasak astrologės, šis Mėnulio ciklas palankus pasirašyti svarbias sutartis, pradėti naujus darbus, jei tik tai bus padaryta palankią tai veiklai dieną. Saulė bei Mėnulis Svarstyklėse jaunaties metu skatina atkreipti dėmesį, jog būsimo ciklo metu bus ypač svarbu mandagus elgesys, tinkama išvaizda, geros manieros.

Taip pat sėkmę lems vertingi ryšiai, gebėjimas apsikeisti abiem pusėm naudingomis paslaugomis, suvokimas, kaip tai daroma.

Svarstyklėms – ypatingas sėkmės metas

„Tuo metu, kai Saulė keliauja Svarstyklėmis, ypač atgrasiai atrodo vulgarumas, gašlumas, tiesmukumas, – pabrėžė N. G. Wolmer. – Saulės, Mėnulio, Jupiterio pozicijai Svarstyklėse lengviausia bus harmoningai atliepti oro ženklams – ypač Svarstyklėms. Tai – jų ypatingos sėkmės metas. Taip pat – Dvyniams, Vandeniams".

Spalį jaunaties metas palankus ir Ugnies ženklams – Liūtui, Šauliui, šiek tiek prastesnis Avinui, nes jam teks prisitaikyti prie visų Svarstyklių taisyklių. Vandens bei Žemės stichijos ženklams metas irgi nebus blogas, jei jų atstovai sugebės suvokti bei prisitaikyti prie „svarstykliško“ žaidimo taisyklių.

„Tiesa, prastesnėje pozicijoje – Skorpiono ženkle, greta Lilit, arba Juodojo mėnulio, kuris taip pat šiuo metu keliauja Skorpiono ženklu, – šįkart bus Venera, – pastebėjo N. G. Wolmer. – Venera Skorpiono ženkle skatina dideles kūniškas aistras, taip pat gašlumą, ištvirkimą, gobšumą, netikėjimą harmonija, taika, gerove, ateinančia dorais būdais“.

Venera šioje pozicijoje – dorybingos meilės griovėja, todėl ją išsaugoti reikia jėgų. Ši Veneros pozicija nepalanki moterims: joms vertėtų pasisaugoti cinizmo, agresijos bei žemų aistrų provokavimo: „Venera Skorpiono ženkle, greta Juodojo mėnulio, ypač pavydi, kerštinga“.

Atsinaujinimo ir dvasinio purvo išsivalymas

Tačiau jaunaties metu puikioje pozicijoje – Ožiaragio ženkle – bus Marsas, kurio padėtis šiame ženkle vadinama „sosto“ pozicija.

Tai suteikia galimybę sustiprinti valią, ją pažadinti disciplina, svarbių tikslų išgryninimui, atsisakymui visko, kas nereikalinga. Todėl šiame cikle astrologė patarė Marso energiją nukreipti kilniems tikslams, apginti ir apsaugoti meilę. Marsas spalį prasidėsiančios jaunaties metu bus penktame ekliptikos sektoriuje, atsakingame už meilę, kūrybą, vaikus, poilsį, žaidimus, malonumus, saviraišką.

Dar viena, anot astrologės, svarbi šios jaunaties detalė: Urano padėtis greta Baltojo mėnulio arba Selenos – Avino ženkle. Tai – aktyvus atsinaujinimas, ugningos įžvalgos, dvasinio purvo išsivalymas. „Įdėkime pastangų, ir dvasinė praktika bei malda šį Mėnulio ciklą taps ypač šviesi, transformuojanti gyvenimą, – pabrėžė N. G. Wolmer. – Ir, beje, jaunatis Svarstyklių ženkle ypač susijusi su taika, grožiu, harmonija ir meile! Skirkime šioms vertybėms ypač daug dėmesio jaunaties dieną.“

Spektakliais „Marti“ ir „Alesiutė“ šį savaitgalį baigsis Klaipėdos žvejų rūmų 9-asis šalies teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Jaunatis“.

Vienos dalies mėginimas pamilti pagal Žemaitės kūrybą – taip savo spektaklį „Marti“, kuris klaipėdiečių festivalyje bus rodomas šį šeštadienį, pristato teatro trupė iš Kauno „Teatronas“, kurianti nuo 2009 m. „Teatrono” nariai visuomet pabrėžia kuriantys jaunimui – žmonėms, kuriuos geriausiai supranta, ir kuriems patys priklauso. Ši Žemaitės „Marčios“ interpretacija susideda iš kaleidoskopinių vaizdelių: straipsnių, asmeninės kūrėjų patirties, Žemaitės kūrybos ir papildomos literatūros. Pačios autorės čia likę labai nedaug – Žemaitė tėra įkvėpimo šaltinis, kurio pagrindu kūrėjai bando suvokti ir su žiūrovais diskutuoti, kaip tradicinis, viešojoje erdvėje apibūdinamas lietuvis mato pasaulį. Jaunatviška kalba spektaklis užduoda klausimus: Kodėl pamilus reikia vesti? Kodėl reikia pamilti? Kur slypi mūsų „kaimietiškumas“? Kas yra „vyriškumas/moteriškumas“ ir ar reikia tai specialiai išskirti? Kas yra mūsų „princas ant balto žirgo“ – gal jo tiesiog nėra? Gal viskas yra gerai? Gal mes gyvename gerai?..

„Dažnai žmonės nebežino, kuriai grupei galėtų save priskirti – lietuviams, europiečiams, (ne)priimantiems pabėgėlius, aktyvistams, prisitaikėliams... Juk kultūringi žmonės negali savęs apriboti, priskirdami save konkrečiai grupei. Todėl esame viskas ir kartu niekas, nebeturime savo pozicijos“, – kalbėjo režisierius Gildas Aleksa. Spektaklyje vaidina Milda Naudžiūnaitė, Džiugas Kunsmanas, Renida Baltrušaitytė, Valerijus Kazlauskas ir Erika Uktverytė.

Festivalį sekmadienį vainikuos uostamiesčio teatro „Lino lėlės“ – lėlininko Lino Zubės spektaklio „Alesiutė“ premjera visai šeimai.

Lietuviška, gal ne visiems žinom pasaka „Alesiutė“ – tai pasakojimas apie mergaitę, kuri neturi jėgos atsispirti pagundoms ir neišsaugo tyrumo. Ji atiduoda vilkui Dangaus dovaną – aveles ir kasdien vis labiau grimzta į melą ir išsisukinėjimus. Atidavusi aveles, mergaitė kaip niekur nieko šukuoja galvelę, tvarko namelius. Taip ji įtikinėja save, kad viskas liko kaip buvę, ir meluoja Dangaus Tėvams. Per savaitę prarastoms avelėms susigrąžinti reikia sekmadienio, kad apie vidurdienį atėjęs vilkas sudegtų Dangaus tėvų uždegtoje žarijų duobėje, o avelės galėtų grįžti pas Alesiutę.

Festivalis „Jaunatis“ vyksta Klaipėdos žvejų rūmuose (Taikos pr. 70).

Vasario 27 d. 18 val. – „Marti“ („Teatronas“).

Vasario 28 d. 12 val. – „Alesiutė“ (teatras „Lino lėlės“).

Bilietai – po 4 Eur, bilietus platina Žvejų rūmų kasa, „Tiketa“ ir „Teatrai.lt“.

Klaipėdos žvejų rūmų 9-ajame šalies teatrų festivalyje vaikams ir jaunimui „Jaunatis“ šį savaitgalį bus parodyti dar du scenos darbai.

Jau šio penktadienio vakarą 18 val. Keistuolių teatras klaipėdiečių festivalyje vaidins spektaklį „Persikūnijimai“, kurį režisavo Vytautas V.Landsbergis pagal savo paties pjesę, parašytą pagal „trumpo metražo sapnus“. Tai eiliuoti žmogaus pasąmonėje vykstantys žaidimai su atmintimi, persikūnijimai į įvairius personažus ir kelionės per įsivaizduojamus gyvenimus, situacijas bei epochas. „Sapnai, vaizdiniai – gana keista realybės forma, kurioje nėra laiko ir erdvės apribojimų. Juose gali nusklęsti į bet kokį laiką ir parsinešti begalę siužetų (...). „Persikūnijimai“ gimė iš noro suprasti, kas ir kodėl įvyksta mūsų pasąmonėje ir kas vėliau mus persekioja sapnų, eilėraščių, vaizdinių ar nuojautų pavidalu. Šis spektaklis kviečia sustoti ir atpažinti, jog visa tai, kas vyksta, vyko ir vyks, yra nesibaigiančios kelionės dalis“, – teigė pjesės autorius ir režisierius V.V.Landsbergis. „Persikūnijimai“ – spektaklis, kuriame galima dalyvauti ir užsimerkus, pritaikytas regos negalią turintiems žmonėms. Jo metu scenoje įkuriama įgarsinimo studija, ir visi spektaklyje girdimi garsai, pasitelkus aktorinį meistriškumą, kuriami čia ir dabar. Vaidina Justas Tertelis, Judita Urnikytė, Vytautas Leistrumas ir Rokas Petrauskas.

Sekmadienį 12 val. Klaipėdos pantomimos teatro „A“ pakvies į judesio spektaklį „Muzikinė kelionė“ (režisierius Aleksas Mažonas). Nuotaikingo vaidinimo idėja – juokingas šiuolaikinės kasdienybės vaizdelis: jauna vaikų darželio auklėtoja (aktorė Birutė Mažonienė) išsiveda būrelį pyplių pasivaikščioti. Suskamba mobilusis telefonas ir... auklėtoja „paskęsta“ telefoniniame pokalbyje, o vaikai, pajutę „laisvę“, panyra į sau svarbių fantazijų pasaulį. Smėlio dėžė tampa žemės rutuliu, aikštelė – traukinio peronu arba autobusų stotimi, o visas kiemas – Antarktida, kur šoka baltosios meškos ir pingvinai. Viskas sukasi šokio ir linksmybių verpete, kol pagaliau baigusi telefoninį pokalbį auklėtoja nesustabdo viso to šėlsmo iki kito karto…

Abu spektakliai bus rodomi Žvejų rūmuose. Bilietai – po 5 į Keistuolių teatro spektaklį, po 4 eurus – į pantomimą. Bilietus platina Žvejų rūmų kasa, „Tiketa“ ir „Teatrai.lt“.

Klaipėdos žvejų rūmai jau devintą kartą rengia šalies teatrų festivalį vaikams ir jaunimui „Jaunatis“. Per keturis vasario savaitgalius žiūrovai pamatys aštuonis naujus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teatro kūrėjų spektaklius.

Šeštadienį uostamiestyje prasidės Klaipėdos žvejų rūmų jau devintą kartą rengiamas šalies teatrų festivalis vaikams ir jaunimui „Jaunatis“.

Prieš pirmąjį spektaklį žiūrovus pasitiks pantomimos teatro „A“ aktoriai, kurie publikai pateiks iš anksto neskelbiamų siurprizų.

Festivalį atidarys „Teatro klubas“, vienijantis Kauno ir Vilniaus kūrybines teatralų pajėgas. Jis parodys pagal tautosakininkų užrašytas istorijas sukurtą pašėlusio smagumo spektaklį „Kas apsakys tas dzūkų linksmybes?“ Jame dzūkės, populiarios teatro, kino ir televizijos aktorės – Vitalija Mockevičiūtė (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) ir Neringa Varnelytė (Valstybinis jaunimo teatras) – tarmiškai pasakoja dzūkiškas sakmes ir legendas. Jos virsta tai dviem kelis amžius žmonių pasaulį stebinčiomis laumėmis, tai savo istorijų veikėjomis. Jų pasakojimus lydinčios Dariaus Mockevičiaus ir Pauliaus Kovalenkos atliekamos dainos įkvėps tiek energijos, kad užteks visiems metams. „Gal tikrai dzūkai turi ypatingą humoro jausmą, kylantį iš pačios jų prigimties, dainų ir tautosakos, kad sugalvojo būtent tokį spektaklį?“, – rašė ir klausė teatro kritikė Rasa Vasinauskaitė.

Sekmadienį jaunas Jaunimo miuziklo teatras iš sostinės festivalyje pristatys edukacinį miuziklą visai šeimai „Išeik į kiemą“ (režisierė Eglė Kižaitė, kompozitorius Artūras Novikas) pagal Vytauto V.Landsbergio pasaką „Kaip pelytė Zita pasaulį išgelbėjo“. Tai ne tik nuotaikinga kiemo istorija, bet ir svarbi ekologijos pamoka mažiesiems teatro žiūrovams. Miuziklas vaikus ir juos atlydėjusius tėvus bei senelius smagiai ir nesudėtingai supažindina su ekologijos ir gamtos užterštumo problemomis bei ugdo atsakomybės jausmą už savo veiksmus. Interaktyvus miuziklas „Išeik į kiemą” gamtos puoselėjimą paverčia smagiu žaidimu, o mažiesiems žiūrovams atskleidžia, kad kiekvienas iš mūsų yra atsakingas už pasaulį, kuriame gyvename, ir kiemą, kuriame žaidžiame. Prasminga ir pamokanti istorija viso spektaklio metu gardinama įtraukiančiomis dainomis, todėl spektaklis patiks net visai mažiems vaikams, kurie nėra linkę ilgam sukoncentruoti dėmesio į veiksmą scenoje.

Miuzikle „Išeik į kiemą“ vaidina Rūta Žibaitytė, Gintarė Kulikauskytė, Paulina Simutytė, Jovita Skardžiūtė, Danguolė Petrikaitė, Severina Špakovska, Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė, Aidas Barkauskas, Zigmantas Baranauskas, Tomas Alenčikas, Danas Kamarauskas, Jurgis Marčėnas. Groja Mantas Meškerys ir Dovydas Stoškus.

Spektakliai bus rodomi 12 val. Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70).

Bilietai – po 4 Eur. Bilietus platina Žvejų rūmų kasa, „Tiketa“ ir „Teatrai.lt“.