Kerštas demaskavus apgaulę
Kaip jau rašyta, ši neeilinė byla – akivaizdus įrodymas, kuo gali baigtis nuolatinis nepilnamečių tūnojimas socialiniuose tinkluose. Net pusę jos daugiau kaip 100 puslapių kaltinamojo akto dėl, ikiteisminio tyrimo duomenimis, keturiolikmetės surežisuoto aštuoniolikmečio nužudymo, kuris įvykdytas septyniolikmečio rankomis, sudaro minėtuose tinkluose vykęs susirašinėjimas.
Bylon sugulę įvykiai nutiko 2019-ųjų gegužę Jurbarke. Kaip nustatė juos narplioję teisėsaugininkai, nužudyti aštuoniolikmetį N.A. kruopščiai rengtasi porą mėnesių. Po to, kai prisidengusi svetimomis gražuolių nuotraukomis, užkariauti šio vaikino širdį socialiniuose tinkluose bandžiusi keturiolikmetė patyrė fiasko. Ir nusprendusi jam atkeršyti už demaskuotą apgaulę, įkalbėjo prisidėti prie šio nusikaltimo būsimos aukos draugą, turėjusį su N.A. kitų sąskaitų. Nors ir jos bendrininku tapęs septyniolikmetis buvo užkibęs ant to paties keturiolikmetės apgaulės kabliuko – įsimylėjęs kitą gražuolę, už kurios atvaizdą socialiniuose tinkluose su juo taip pat bendravo kaltinamoji organizavus susidorojimą su N.A.
Tokių apgaulių ji ėmėsi po to, kai N.A., kuriam ji buvo nusiuntusi savo nuotrauką, nepanoro su ja bendrauti. Tada keturiolikmetė ir prisirinko internete gražuolių nuotraukų bei suteikė jų biografijoms lietuviškų realijų. Pavyzdžiui, tos dvi „lietuvaitės“, kurių atvaizdus įsimylėjo N.A. bei būsimas jo žudikas, su kuriuo aštuoniolikmetis kartu mokėsi Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje, buvo esą banditų iš Kauno draugės.
Beje, Kaunas buvo minimas šioje istorijoje ir po N.A. nužudymo – iš pradžių bandant apgauti sūnaus pasigedusią jo mamą, o po to – ir suklaidinti dingusio aštuoniolikmečio ieškančius teisėsaugininkus.
Jurbarko policiją pergudravo
Keturiolikmetės keršto planas, kurį derinant ji buvo susitikusi su septyniolikmečiu mažiausiai tris kartus, – kaip šis atvilios savo draugą į jos numatytą nusikaltimo vietą ir ji lemiamu momentu nukreips aukos dėmesį, rodydama šiam telefone kokį nors vaizdo įrašą, o po to jie paslėps nužudytojo kūną bei šio telefoną ir nusikaltimo įrankį, buvo neįkandamu riešutėliu teisėsaugininkams apie porą savaičių.
Jurbarko policija iš viso nesugebėjo įminti šios mįslės. N.A. palaikai galiausiai aptikti tik tada, kai tyrimą perėmė Marijampolės teisėsaugininkai.
2019-ųjų gegužės 9-osios pavakarę peilio smūgiu į kaklą, nors jų buvo ir daugiau, apleistame Jurbarko Žemaitės gatvės pastate, kuriame kažkada veikė vaikų darželis „Šaltinėlis“, nužudyto N.A. kūnas buvo rastas šioje vietinio jaunimo pamėgtoje susibūrimų vietoje tik po poros savaičių. Čia jį tą pavakarę, pagal išankstinį susitarimą su keturiolikmete, atsivedė septyniolikmetis, po pamokų dar gėręs N.A. namuose kavą.
Iš pradžių su teisėsaugininkais nebendravęs, tačiau vėliau – supratęs, kad nusikaltimo organizatorė verčia visą kaltę jam, septyniolikmetis galiausiai ėmė pasakoti, kad susitikę tada, kaip ir planuota, visi trys parke, jie atėjo į būsimos žmogžudystės vietą kartu. Ir pakeliui, negalėdamas tiesiai šviesiai keturiolikmetės paklausti, kada imtis darbo, nors jau buvo užsidėjęs ir pirštines, ir pasiruošęs peilį, jis dar siuntė SMS su tokiu klausimu greta einančiai nusikaltimo organizatorei. Ir keturiolikmetė jam atsakiusi: „Kad ir čia!“
Prisidengė tėvo gimtadieniu
Nusikaltimo įrankiu buvo pasirinktas peilis, todėl, kad septyniolikmetis juos kolekcionavo.
O gegužės 9-oji – šio kraupaus nusikaltimo įgyvendinimui, nes tądien buvo keturiolikmetės tėvo gimtadienis. Ir ji po žmogžudystės nuskubėjo šio švęsti. Ir net parašė iš tėvo gimtadienio užstalės geriausiai tuometinei savo draugei SMS, kad ją ištiko šokas, suvokus, jog leido nužudyti žmogų, kurį mylėjo. Ir netrukus po Jurbarką pasklido žinia apie žmogžudystę buvusiame „Šaltinėlio“ pastate.
Tačiau, nei Jurbarko policija, nei būriais ten traukęs vietinis jaunimas rasti N.A. palaikų nesugebėjo. O šio motinai pranešus policijai apie sūnaus dingimą sulaikytas jo septyniolikmetis draugas jokių parodymų nedavė.
Keturiolikmetė taip pat iš pradžių neigė buvusi tą vakarą „Šaltinėlyje“. Vėliau jau to neneigė, tačiau tikino tik padėjusi septyniolikmečiui paslėpti aukos kūną – bijodama, kad priešingu atveju šis susidoros ir su ja. Beje, panašu, kad ši versija keturiolikmetei galėjo būti pašnibždėta, nes baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimo slėpimą, kaip ir už daugelį kitų, numatyta tik nuo šešiolikos metų.
Keturiolikmetė atsidūrė teisėsaugininkų akiratyje, išsiaiškinus, kad iš gimtadienį šventusio jos tėvo telefono buvo išsiųsta SMS sūnaus pasigedusiai N.A. mamai. Joje sūnus teigė, kad jam – viskas gerai. Jis – Kaune, nes turėjo kur nors pasislėpti nuo jį persekiojančių čigonų. Nustatyta, kad ši SMS buvo išsiųsta, įdėjus į keturiolikmetės tėvo telefoną N.A. telefono kortelę.
N.A. telefonas vėliau buvo rastas Nemune, į kurį jis buvo įmestas iš karto po nusikaltimo. Žmogžudystės įrankiu tapęs peilis, kurį ekspertai įvardijo kaip durklą, – septyniolikmečio namų spintoje. Jis buvo paslėptas knygoje. Apie tai įtariamasis draugo nužudymu pasakė pats, kai po dviejų mėnesių pradėjo duoti parodymus. Septyniolikmetis teigė, kad šį peilį-durklą, jo prašymu, parduotuvėje „Armijai ir civiliams“ jam nupirko sesuo. Tačiau, patikrinti šios informacijos buvo neįmanoma, nes septyniolikmečio artimieji atsisakė duoti parodymus.
Vertė kaltę čigonams
Septyniolikmetis pasakojo ir, kad naktį po nusikaltimo dar buvo grįžęs į jo vietą – kad geriau paslėptų aukos palaikus. Šie vėliau buvo aptikti tame pačiame antrajame apleisto „Šaltinėlio“ pastato aukšte – sieninėje spintoje, primenančioje kambarėlį be langų.
Iš pradžių, pagal išankstinį planą, nužudytasis buvo ten paslėptas įvyniotas į kiliminę dangą, atsinešta iš pastato rūsio. Tačiau, grįžęs į nusikaltimo vietą dar tą pačią naktį, septyniolikmetis šią slėptuvę tiesiog užmūrino tame pačiame pastate rastomis plytomis, lentgaliais ir net knygomis. Ir N.A. palaikai buvo aptikti tik po poros savaičių, keturiolikmetei galiausiai pasakius teisėsaugininkams, kad jie galėtų geriau apieškoti „Šaltinėlį“.
Septyniolikmetis jos bendrininkas įtariamuoju tapo iš karto. Pirmiausiai, N.A. mama girdėjo, kad tądien, gerdami jos namuose kavą, sūnus su šiuo savo svečiu tarėsi pavakarę vėl susitikti. Be to, N.A. mamai įtarimų sukėlė septyniolikmečio pasakojimas tą patį vakarą, kai pasigesta sūnaus, – apie esą su tuo susijusius kažkokius mįslingus čigonus. Esą šie juodu persekiojo, norėjo įgrūsti į savo automobilį ir pagrobti. Anot septyniolikmečio, buvo jį ir pagavę, po ko, pririšę ant variklio dangčio, vežė į mišką. Tačiau, jokių apie tai pasakojusio 17-mečio, teigusio, kad jam galų gale pavyko ištrūkti, sužalojimų nesimatė, buvo sveiki ir šio rūbai.
Už grotų – tik vienas
Iš pradžių Jurbarko policija buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto laisvės atėmimo. Tačiau vėliau jis perkvalifikuotas į tyčinį nužudymą organizuotoje grupėje.
Beje, minėtu sūnaus pasakojimu apie čigonus buvo įtikėjusi ir paties septyniolikmečio, vėliau prisipažinusio, kad jis nužudė N.A., šeima. Ir jis su šios pagalba net planavo pasislėpti užsienyje, pasinaudodamas tuo, kad vyresnysis brolis dirbo Nyderlanduose. Ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl tenkintas prokuroro prašymas suimti septyniolikmetį bei vėliau tęsti šio suėmimą.
Už grotų Kęstutis Vyturys, kuris jau tapo pilnamečiu, laukia ir nuosprendžio. Tuo tarpu, jo bendrininkė, kuri dar tebėra nepilnametė, – laisvėje. Nors taip pat iš pradžių buvo mėnesį suimta. Po to ši kardomoji priemonė pakeista į intensyvų stebėjimą apykojės pagalba. Galiausiai 2019-ųjų rugsėjį – prasidėjus naujiems mokslo metams, ir pastaroji kardomoji priemonė sušvelninta į rašytinį pasižadėjimą niekur neišvykti. Beje, nusikaltimo padarymo metu lankiusi vieną iš Jurbarko progimnazijų, po šios plačiai nuskambėjusios istorijos ji mokyklą pakeitė.
Kadangi abu kaltinamieji nusikaltimo metu buvo nepilnamečiai (K.Vyturys sulaukė pilnametystės tik po kelių mėnesių), maksimali jiems gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Suaugusiam asmeniui už tai grėstų įkalinimas iki penkiolikos metų.
Be to, dėl kaltinamųjų amžiaus nusikaltimo padarymo metu ši byla nagrinėjama už uždarų teismo salės durų. Juos tyrę psichiatrai, nors ir konstatavo tam tikrus sutrikimus, abu pripažino pakaltinamais.
Skirtingi prašymai
Nukentėjusiąja pripažinta N.A. mama prašo priteisti iš kaltinamųjų sūnaus nužudymų 70 tūkst. eurų moralinį atlygį. Iš abiejų – po 35 tūkst. eurų. Tiesa, šioje byloje atsakovų statusą turi nepilnametės tėvai, todėl minėtas ieškinys yra adresuotas jiems.
Kaltinimą šioje byloje palaikančiam prokurorui, kurio baigiamajai kalbai vieno teismo posėdžio neužteko, teko nelengvas apsisprendimas, kokias bausmes siūlyti kaltinamiesiems. Portalo kauno.diena.lt duomenimis, vienas iš jų, ir teisme prisipažino nužudęs draugą, tačiau teigė, kad taip pasielgė ne savo, o kartu teisiamos nepilnametės iniciatyva. Ši neigė buvus žmogžudystės organizatore ir tikino pati tapusi aplinkybių auka, o, pagal nusikaltimo fabulą, ji pati fiziškai nieko nužudytajam nepadarė.
Prokuroras pasiūlė abiem teisiamiesiems beveik maksimalias bausmes, gresiančias nepilnamečiams už tokį nusikaltimą: K.Vyturiui – aštuonerių metų įkalinimą, o jo nepilnametei bendrininkei – pusaštuntų metų nelaisvės. Pats K.Vyturys prašė teismo švelnesnės bausmės. Nepilnametė teisiamoji – ją išteisinti. O nužudytojo mama – teisingos bausmės.
Nuosprendis šioje byloje bus skelbiamas jau kitais metais – sausio viduryje.
