Remiantis paruoštos kalbos NATO būstinėje Briuselyje ištraukomis, A. Blinkenas turėtų pasakyti, kad „Jungtinės Valstijos nevers mūsų sąjungininkų rinktis „mes arba jie“.

JAV diplomatijos vadovas per pirmąjį savo vizitą Europoje turėtų pareikšti, jog „nekyla jokių abejonių, kad Kinijos prievartinis elgesys kelia grėsmę mūsų kolektyviniam saugumui ir gerovei“.

„Tačiau tai nereiškia, kad šalys negali dirbti su Kinija ten, kur yra įmanoma. Jungtinės Valstijos tai darys, nes mes negalime sau leisti to nedaryti – ypač kalbant apie tokius iššūkius kaip klimato kaita ar sveikatos saugumas“, – rašoma kalbos tekste.

A. Blinkenas turėtų pasakyti, kad Vašingtonas nori bendradarbiauti su partneriais, kad „užtaisytų spragas tokiose srityse kaip technologijos ir infrastruktūra, kuriomis Kinija naudojasi prievartiniam spaudimui“.

„Mes žinome, kad mūsų partneriai turi sudėtingų santykių su Kinija, kurie ne visada visiškai dera su mūsiškiais. Bet mums reikia šiuos sunkumus įveikti drauge“, – sakoma jo kalboje.

Šis A. Blinkeno kalbos tekstas rodo nemažą pokytį JAV politikoje, lyginant su griežta buvusio lyderio Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) linija, kai sąjungininkai buvo raginami užimti griežtą poziciją Pekino atžvilgiu.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) yra linkęs laikytis daugiašalio požiūrio ir siūlo suburti NATO sąjungininkus bei partnerius, tokius kaip Europos Sąjunga (ES), į vieningą demokratijų frontą prieš Kiniją.

Vašingtonas ir Briuselis jau žengė pirmąjį bendrą žingsnį prieš Pekiną ir pirmadienį paskelbė bendras sankcijas dėl jos valdžios elgesio su uigūrų mažuma.

Tačiau anksčiau Briuselis suerzino J. Bideno komandą, su Pekinu susitaręs dėl plataus masto investicijų sutarties likus kelioms savaitėms iki J. Bideno inauguracijos, nors Vašingtonas ragino ES palaukti.

Vėliau trečiadienį A. Blinkenas turėtų susitikti su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), o kitą dieną dalyvauti virtualiame ES lyderių susitikime.

Meilikavimas, o ne lojalumas, dabar yra pagrindinė valiuta Amerikos draugams. Ankstesnis pasiaukojimas nieko nereiškia. Daugiausia kurdiškos Sirijos gynybos pajėgos per drauge su JAV pajėgomis (praradusiomis vos penkis žmones) vykdytą kovą su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ prarado apie 10 tūkst. žmonių.

Bet prezidentui Trumpui tai nerūpi. Be to, jis beveik beprasmiškai papriekaištavo, kad kurdai nedalyvavo išsilaipinime Normandijoje. Iš tiesų, Antrajame pasauliniame kare dalyvavo 8 tūkst. kurdų karių; jie padėjo sužlugdyti nacių planus Irake ir tarnavo Graikijoje bei Albanijoje.

Nelabai svarbūs ir strateginiai skaičiavimai. Saujelė JAV karių, saugančių kurdų kontroliuojamą zoną šiaurės Sirijoje kainavo nebrangiai ir buvo rentabili. Jų buvimas ten neišsprendė šalies problemų, bet ir neleido prastai situacijai dar labiau pablogėti.

Net Donaldo Trumpo aršiausiems gynėjams sunkiai sekasi pagrįsti sprendimą skubiai išvesti karius, apie kurį buvo pranešta vėlų vakarą per prastai parengtą pokalbį telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Kaip skelbė vienas karo laikų propagandinis plakatas, neatsakingos kalbos kainuoja gyvybes. Jis turėtų kaboti Ovaliajame kabinete.

Tiesą pasakius, pasitraukti iš „nesibaigiančių“ karų užsienyje buvo kampanijos pažadas. Ponas Trumpas tikina savo šalininkus, kad Amerika nugalėjo. Bet jei Sirijos kurdų pajėgas, kažkada buvusias ištikimiausiomis ir efektyviausiomis Amerikos sąjungininkėmis regione, sumuš Turkija ir privers atsitraukti, gali atsikurti „Islamo valstybė“. Amerikiečiai gali pamiršti džihadistus, bet jie Amerikos nepamiršo.

Dar blogiau – tiek draugai, tiek priešai nepamirš kurdų išdavimo. Kodėl kuri nors sąjungininkė dabar turėtų pasitikėti JAV? Kodėl Rusija, pavyzdžiui, turėtų susilaikyti nuo savo karo Ukrainoje arba negrasinti kitoms nedidelėms savo kaimynėms: NATO nepriklausančioms Suomijai ir Švedijai ar Aljanso narėms Estijai, Latvijai ir Lietuvai? Nepadės, jei liejote kraują JAV vadovautuose karuose tolimajame Afganistane ar Irake. Prezidentui įdomu tik tai, ką dėl jo padarėte pastaruoju metu.

Kita vertus, ponas Trumpas antrą kartą nekartos tos pačios klaidos: nemažai respublikonų nacionalinio saugumo vanagų privačiai – ir net viešai – sako esantys priblokšti dėl neatsakingo jo elgesio. Tvyrant grėsmei dėl apkaltos, jis vargiai gali sau leisti prarasti sąjungininkus Kapitolijuje dėl netinkamo elgesio su užsienio partneriais. Tačiau vis chaotiškesnei pono Trumpo administracijai, regis, visai neblogai sekasi kartoti savo klaidas.

Dar viena – ciniškesnė – nuomonė yra, kad kurdus buvo galima savaime laikyti žaliava. JAV interesai Artimuosiuose Rytuose blėsta dėl skalūnų sektoriaus pakilimo, dėl ko sumažėjo Amerikos priklausomybė nuo importuotos energijos.

Kova su terorizmu atsidūrė darbotvarkės apačioje. Didžiųjų galybių konkurencija dabar yra pagrindinis Trumpo administracijos nacionalinio saugumo strategijos punktas. Nepaisant keistų pono Trumpo asmeninių santykių su Vladimiru Putinu, jo administracija vis dar priešiškai žiūri į Kremlių; taip pat nusiteikęs ir Kongresas.

30 mln. kurdų, kurie neturi savo valstybės, yra izoliuoti, nesmarkiai ginkluoti ir turi sąsajų su teroristine PKK (Kurdistano darbininkų partija), nepriklauso tai pačiai kategorijai kaip realios šalys. Dar daugiau, JAV pajėgų buvimas Sirijoje visuomet buvo neryžtingas ir laikinas. To negalima nė palyginti su iškilmingais, kelių dešimtmečių senumo sutartyse numatytais įsipareigojimais, saistančiais NATO sąjungininkes.

Tai galėtų paguosti, jei ne skaudinantis prezidento elgesys su Japonija ir Pietų Korėja – dviem svarbiomis, ilgametėmis JAV sąjungininkėmis Azijoje. Chaotiška pono Trumpo asmeninė diplomatija su Šiaurės Korėjos ir Kinijos lyderiais nekart smogė iš pasalų ir žemino sprendimų priėmėjus Tokijuje ir Seule. Europiečiai nesunkiai gali tapti kitomis aukomis.

Visoms Amerikos garantijomis pasikliaunančioms šalims reikia suprasti, kad patikėti gynybą JAV yra brangiau ir rizikingiau, nei atrodo. Pono Trumpo elgesys gali būti neatsakingas, o kalbos – nenuoseklios, bet jis atspindi nuoširdų nepasitenkinimą nedėkingu šalies kaip pasaulio policininko vaidmeniu. Amerikos mokesčių mokėtojai jau seniai ir teisingai svarsto, kodėl Europa – didesnė ir turtingesnė už JAV – negali apmokėti sąskaitų ir prisiimti rizikos, kylančios sprendžiant krizes savo kaimynystėje.

Ilgai išlaikytinėmis buvusioms sąjungininkėms teks padidinti savo gynybos išlaidas, apetitą rizikai ir pasirengimą inovatyviam, tabu laužančiam bendradarbiavimui. Visi, kas mano, kad „Brexit“ leis Jungtinei Karalystei atsiriboti nuo dalyvavimo Europos užsienio, saugumo ir gynybos politikoje, turėtų pagalvoti iš naujo. Mažėjant JAV įsitraukimui ir patikimumui, Europos šalys neturi kito pasirinkimo kaip tik daryti daugiau ir kartu.

Pinigai vis dar valdo. Lenkija pasiūlė apie 2 mlrd. dolerių už naujų JAV karių atsiuntimą. Ponas Trumpas neseniai atsiuntė beveik 2 tūkst. amerikiečių karių į Saudo Arabiją, džiugiai pabrėžęs, kad karalystė išpildė jo reikalavimą „sumokėti mums už viską, ką darome“.

Vienas aukšto rango pareigūnas iš vienos Rytų Europos šalies klausė, ar Pentagonas ketina paskelbti „kainoraštį“: bent jau žinotume, kokioje padėtyje esame, sakė jis. JAV užsienio politikos veikla dabar priklauso nuo atsakymų į tris aštrius klausimus. Ar JAV gyvybiškai svarbūs interesai pastatyti ant kortos? Dar nemaloniau, kokios tiesioginės naudos (verslui, savimeilei, šeimai) iš to turės ponas Trumpas? Ar kas nors iš to dar galios per realią krizę? Tie, kas skundžiasi, turėtų džiaugtis savo sėkme. Kurdams patiktų turėti mūsų sunkumus.

JAV vadovaujamas batalionas bus vienas iš keturių NATO batalionų, kurių kariai rotaciniu principu tarnaus Baltijos regione. Tai laikoma Rusijos atgrasinimo priemone.

B. Obama gyrė šį sprendimą, kalbėdamas su žurnalistais po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).

JAV prezidentas taip pat padėkojo Lenkijai dėl jos indėlio kampanijoje prieš grupuotę „Islamo valstybė“. Lenkai prisidėjo lėktuvais F-16 ir specialiųjų pajėgų instruktoriais.

B. Obama pavadino Lenkiją ramsčiu NATO rytinio flango gynyboje.

Savo ruožtu Lenkijos prezidentas padėkojo JAV prezidentui, kad šis mato būtinybę stiprinti saugumą Rytų Europoje ir dislokuoti papildomas pajėgas šiame regione.

Abiejų šalių pokalbis prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje truko ilgiau kaip 40 minučių.

Susitikime numatyta patvirtinti keturių batalionų su atitinkama įranga dislokavimą Aljanso rytiniame flange, kurio šalys nerimauja dėl saugumo po Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos.

„Mes esame dėkingi už gerą valią, supratingumą, kad saugu yra ten, kur yra stipriausia pasaulyje armija, ir ta armija yra Jungtinių Valstijų“, – pabrėžė A. Duda.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį ryžtingai gynė savo užsienio politiką, perspėdamas, kad Amerika turi vadovauti pasauliui, tačiau stiprindama savo partnerius, o ne aklai verždamasi kariauti.

B.Obama atsakė į savo kritikų kaltinimus, esą jis yra silpnas lyderis, vadovaujantis Amerikos nuosmukio laikais, taip pat pats aiškiai kritikavo savo pirmtako George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracijos karingą politiką.

"Jungtinės Valstijos yra viena nepakeičiama valstybė, - B.Obama sakė jauniems Vest Pointo karos akademijos absolventams. - Mano pagrindinė mintis: Amerika privalo visuomet vadovauti pasaulio arenoje."

"Klausimas, kuris mums kyla ... ne dėl to, ar Amerika vadovaus, o kaip mes vadovausime", - pridūrė jis.

B.Obama, kuris per savo kadenciją išvedė JAV karius iš Irako ir suintensyvino, tačiau vėliau pasiruošė užbaigti karą Afganistane, parengė Amerikos užsienio politikos po karo su teroru programos apmatus.

"Sakyti, kad esame suinteresuoti siekti taikos ir laisvės už mūsų sienų, nereiškia sakyti, jog kiekviena problema turi karinį sprendinį", - aiškino jis.

"Nuo Antrojo pasaulinio karo kai kurios mūsų brangiausiai kainavusios klaidos kilo ne iš mūsų susitvardymo, o iš mūsų noro veržtis į karines avantiūras - negalvojant apie pasekmes", - pabrėžė B.Obama, akivaizdžiai turėdamas omenyje Irako karą, kurį jis yra pavadinęs nelaime.

Šią kalbą prezidentas pasakė tuo metu, kai jo užsienio politika, anksčiau laikyta politine stiprybe, šiuo metu yra puolama kritikų, įsitikinusių, kad šalies vadovas leidžiasi stumdomas tokių kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas).

B.Obama kalba pirmiausiai buvo skirta besiskundžiantiems, kad jis turėjo surengti karinę intervenciją Sirijoje dėl cheminių ginklų panaudojimo, taip pat tvirčiau strategiškai atsakyti į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Jis taip pat kalbėjo manantiems, kad prezidentas paliko Iraką ir Afganistaną likimo valiai.

"Griežtos kalbos dažnai patenka į antraštes, tačiau karas retai atitinka šūkius", - pažymėjo B.Obama.

"JAV kariniai veiksmai negali būti vienintelis ar netgi pagrindinis mūsų lyderystės komponentas kiekvienu atveju, - pridūrė jis. - Vien tai, kad turime geriausią plaktuką, nereiškia, jog kiekviena problema yra vinis."

B.Obama sakė, kad jam "vaidenasi" JAV ginkluotųjų pajėgų vyrai ir moterys, žuvę arba sužeisti per jo kadenciją - įskaitant tuos, kurie yra klausęsi jo ankstesnių kalbų Vest Pointe mokslo metų baigimo proga.

B.Obama taip pat ryžtingai gynė savo sprendimą praeitais metais paskutinę minutę atšaukti karinius smūgius prieš Siriją, siekiant nubausti Damaską dėl cheminių atakų.

Kritikai namuose ir užsienyje perspėjo, kad tas sprendimas iškėlė pavojingų klausimų, ar Vašingtonas pasiryžęs veikti, jeigu "raudona linija" būtų peržengta kur nors kitur pasaulyje.

„Karas greitai neeliminuoja kančių“

Tačiau B.Obama sakė, kad išduotų savo pareigą, jeigu Amerikos pajėgas siųstų į karą „vien dėl to, kad kažkur pasaulyje įžvelgiau problemą, kurią reikia išspręsti, arba kad nerimauju dėl kritikų, kurie mano, kad karinė intervencija yra vienintelis būdas Amerikai nepasirodyti silpna“.

B.Obama vis labiau spaudžiamas suteikti didesnę pagalbą Sirijos sukilėliams, kovojantiems su prezidentu Basharu al Assadu (Bašaru Asadu), taip pat tos šalies civiliams, kenčiantiems nuo režimo pajėgų smūgių, įskaitant bombardavimą sprogmenų prikrautomis statinėmis.

„Kad ir kaip būtų nuviliama, ten nėra lengvų atsakymų – joks karinis sprendinys negali greitai eliminuoti siaubingų kančių“, – pažymėjo JAV lyderis. 

Tačiau prezidentas pažadėjo padidinti pagalbą Sirijos sukilėliams, o vienas aukštas administracijos pareigūnas vėliau sakė, kad Baltieji rūmai gali svarstyti galimybę, jog JAV kariškiai atvirai mokys opozicijos pajėgas.

Manoma, kad JAV centrinė žvalgybos tarnyba (CŽV) jau vykdo slaptą programą, pagal kurią dalis sukilėlių apmokomi ir apginkluojami.

Tačiau Vašingtonas vengia siųsti esminę persvarą galinčių suteikti ginklų, tokių kaip priešlėktuvinės raketos, sukilėlių pajėgoms, baiminantis, kad jos gali patekti į ekstremistų rankas.

Anksčiau paskelbęs, kad šių metų pabaigoje iš Afganistano išvedus kovines pajėgas toje šalyje bus palikta dar apie 10 tūkst. JAV karių, tačiau paskutinieji iš jų sugrįš 2016 metais, B.Obama sakė, kad laikas iš naujo nustatyti kryptis kovoje prieš terorizmą.

Jis įvardijo naujus kylančius ekstremizmo židinius – nuo Pietų Azijos ir Sachelio Afrikoje, taip pat paprašė įstatymų leidėjų suteikti finansavimą 5 mlrd. dolerių vertės programai, pagal kurią JAV partneriai būtų apmokomi ir aprūpinami kovai su terorizmu.

Prezidentas sakė, kad tomis lėšomis būtų palaikomi veiksmai, tokie kaip saugumo pajėgų mokymas kovoti su tarptautiniu teroristų tinklu „al Qaeda“ Jemene ir pagalba tarptautinėms pajėgoms Somalyje.

Naujoviškoje Amerikos lyderystėje turėtų būti pabrėžiami tarptautiniai sprendimai ir koalicijų kūrimas, aiškino B.Obama, nors kritikai tokius veiksmus laiko „silpnumo ženklu“.

Prezidentas pažymėjo, kad Vašingtonas pasinaudojo tarptautinės bendruomenės nuomone, kad izoliuotų Rusiją po jos įvykdytos Krymo aneksijos.

Pasak B.Obamos, tokia taktika tiesiogiai vedė į sėkmingus Ukrainos prezidento rinkimus praeitą savaitgalį.

B.Obama taip pat sakė, kad JAV sukurta pasaulinė koalicija turi „labai realia galimybę“ pasiekti proveržį, tariantis su Iranu dėl jo branduolinės programos.

Jis perspėjo Kiniją nesiimti „agresijos“ Pietų Kinijos jūroje, tačiau taip pat ragino Kongresą parodyti pavyzdį ir ratifikuoti Jūrų teisės konvenciją, kuri, pasak kritikų, pažeidžia JAV suverenumą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) trečiadienį pareiškė užmaskuotą perspėjimą Jungtinėms Valstijoms, nurodydamas, kad šalys neturėtų kurti karinių aljansų Azijoje, net jeigu Pekinas vaidijasi su keliais savo kaimynais.

Šanchajuje vystančiame Azijos regiono forume dėl saugumo Xi Jinpingas sakė, kad kylanti Kinija sieks „taikiomis“ priemonėmis spręsti teritorinius ginčus.

Pekinas stengėsi atsverti Vašingtono užsienio politikos Azijos „ašį“, bet supykdė Vietnamą ir JAV sąjungininkus Japoniją bei Filipinus tuo, ką šios šalys vadina agresyviais žingsniais atskiruose ginčuose dėl jūrų teritorijų.

„Kokio nors įsitvirtinusio ar karinio aljanso, nukreipto į trečią šalį, stiprinimas nepadeda palaikyti bendro saugumo“, – sakė Xi Jinpingas, kuris konkrečių pavadinimų nenurodė.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį pažadėjo, kad JAV žvalgybos agentūros nuolat nebešnipinės artimiausių jo šalies sąjungininkių lyderių bendravimo.

„Aiškiai pasakiau žvalgybininkų bendruomenei, kad – jeigu nėra įtikinamo nacionalinio saugumo tikslo – mes nestebėsime savo artimų draugų ir sąjungininkų valstybių ir vyriausybių vadovų komunikacijos“, – sakė jis.

Jis taip pat nurodė, kad praeis nemažai metų, kol bus suvokta, kokią žalą padarė Edwardo Snowdeno (Edvardo Snoudeno) atskleidimai.

„Sensacingas būdas, kuriuo buvo pasinaudota per tuos atskleidimus, sukėlė daugiau karščio negu šviesos, nes atskleisti metodais mūsų varžovams, kurie gali paveikti mūsų operacijas tokiais būdais, kokių mes galbūt ne iki galo suprasime ir ateityje“, – sakė jis.

Anksčiau penktadienį JAV administracijos aukšto rango pareigūnai sakė, kad B.Obama (Barakas Obama) paskelbs, jog JAV vyriausybei uždrausta šnipinėti daugelį užsienio valstybių vadovus ir vyriausybes, kurias Vašingtonas laiko draugais ir sąjungininkais.

Šie pareigūnai dar nurodė, kad ryšio paslaugų teikėjams bus leista daugiau informacijos skelbti viešai apie vyriausybės reikalavimus pateikti duomenų.

Užsienio valstybių vadovai ir JAV piliečiai pasipiktino buvusio Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) kontraktoriaus E.Snowdeno nutekinta informacija, kad Vašingtonas klausėsi tokių lyderių kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel privačių pokalbių, rinko piliečių pokalbius mobilaus ryšio telefonais ir elektroninius laiškus.

B.Obamos reformų sąraše yra ir raginimas Kongresui įsteigti už parlamento ribų nepriklausomą privatumo gynėjų grupę, kuri tarnautų Užsienio žvalgybos priežiūros teismui (FISA Court).