Bažnyčios užsakyto tyrimo laikotarpis apima 1950-2000 metus, turima įrodymų apie 2900-3200 nusikaltusių bažnyčios narių, o iš viso vaikų išnaudojimu galėjo užsiimti net iki 115 tūkst. kunigų ir kitų tarnautojų.

Nukentėjusiaisiais šiame tyrime laikomi 216 tūkst. žmonių, jie nusikaltimų padarymo metu buvo vaikai. Tyrėjai sako, jog aukų gali padaugėti net iki 330 tūkst.

Šiuos skaičius paskelbęs nepriklausomo tyrimo vadovas Jeanas-Marcas Sauvé turimus duomenis pavadino „pribloškiančiais“.

Prancūzijos bažnyčia sureagavo į paskelbtą informaciją ir išreiškė „gėdą ir siaubą“ dėl tokio narių elgesio bei paprašė atleidimo.

Viena iš daugelio nusikaltimų aukų pavadino šį tyrimą esminiu lūžiu Prancūzijos istorijoje ir sakė, jog katalikų bažnyčia privalo iš naujo įvertinti savo fundamentalias vertybes bei veiksmus.

Nustatyta, jog 60 proc. nukentėjusiųjų dėl išnaudojimo vėlesniame gyvenime dėl patyrė įvairių emocinių sutrikimų, pakenkta jų seksualiniam gyvenimui.

Bažnyčios inicijuotas tyrimas truko 3 metus.